Ketvirtadienį vizitą Varšuvoje pradedantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė norintis, kad naftotiekis Odesa-Brodai pasiektų Lenkiją, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Naftotiekis Odesa-Brodai jungia Juodosios jūros uostamiestį su Brodų miestu prie Ukrainos ir Lenkijos sienos.

“Nafta pumpuojama Baltarusijos kryptimi ir bus toliau pumpuojama į Lietuvą bei Latviją. Deja, Lenkija kol kas projekte nedalyvauja”, – lenkų žurnalistams Kijeve sakė Ukrainos prezidentas.

“Be abejonės, Lenkijai čia tenka pirmenybė, kaip ir buvo nuo pat pradžių”, – pridūrė V.Janukovyčius.

Bendrovės “Sarmatia” direktorius Sergejus Skripka, atsakingas už naftotiekio pratęsimo projektą, sakė, kad “Sarmatia” akcininkai (Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano, Lietuvos ir Lenkijos įmonės) pasirengusios vykdyti šį projektą, tačiau reikia priimti galutinį sprendimą.

Tikimasi, kad naftotiekiu Odesa-Brodai-Plockas po 2021-ųjų kasmet tekės 30 mln. tonų naftos.

Pirmoji 674 kilometrų ilgio naftotiekio Odesa-Brodai šaka buvo parengta naudoti 2002-ųjų gegužę. Nuo 2004-ųjų rugsėjo juo atbuline kryptimi transportuojama Rusijos koncerno TNK-BP per Odesos uostą eksportuojama nafta. Pernai rudenį vamzdynas buvo išbandytas Baltarusijos poreikiams – iki jos gamyklų buvo perpumpuota Venesuelos nafta, iš tanklaivių iškrauta Ukrainos “Južnyj” terminale.

Bendra Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos įmonė “Sarmatia” įsteigta 2007-ųjų rudenį naftotiekio Odesa-Brodai pratęsimui iki Plocko ir Gdansko, Kaspijos jūros regione išgautos naftos perpumpavimui aplenkiant Rusiją. Tuomet projektą tikėtasi įgyvendinti iki 2011 metų.

Kremliaus pozicija dėl naftotiekio “Družba” atšakos į Lietuvą vėl pasikeitė. Remontą metų metus žadėjusi Maskva vamzdyną “atidavė” Baltarusijai, rašo “Vilniaus diena”.

“Družbos” vamzdynus valdančios Rusijos bendrovės “Transneft” atstovas spaudai Igoris Diominas “Vilniaus dienai” teigė, jog gedimai, kuriais motyvuojant 2006 metų vasarą Lietuvai nutrūko naftos tiekimas, užfiksuoti Baltarusijoje esančiame “Družbos” ruože, tad “Transneft” nemato būtinybės remontuoti “svetimą” vamzdyną.

“Tai ne mūsų teritorija ir ne mūsų vamzdis, atleiskite. Mūsų atsakomybė baigiasi ties siena. Siena baigėsi – baigėsi ir mūsų vamzdis. Toliau – baltarusių vamzdis. Vamzdis priklauso Baltarusijai, ne mums”,- teigė I.Diominas.

Anot jo, “Družbos” atšakos remonto turėtų imtis tuo suinteresuotos šalys.

“Kodėl mes turėtume taisyti svetimą vamzdį? Už naftos tranzitą iš mūsų ima pinigus. Mokestis tam ir renkamas, kad būtų prižiūrimas ir taisomas tas vamzdis. Nežinau, kaip pas jus, Lietuvoje, bet Rusijoje taip yra”, – kalbėjo I.Diominas.

Jis kalbėjo, jog atnaujinti naftos tiekimą Lietuvai neapsimoka, o “prasmė” tiekti žaliavą naftotiekiu atsiras, jeigu bus atlikta Mažeikių įmonės rekonstrukcija ir ji pradės perdirbti naftą didesne apimtimi, pavyzdžiui, 15 mln. tonų per metus.

Rusijos dienraštis “Novaja Gazeta” paskelbė “WikiLeaks” paviešintą JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentą, kuriame teigiama, kad dabartinis Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas, 2006 metais vadovavęs bendrovės “Rosneft” direktorių tarybai ir ėjęs pareigas prezidento administracijoje, spaudė naftos jmones netiekti žaliavos lenkams parduotai “Mažeikių naftai”. Jis esą taip pat nurodė nutraukti naftos tiekimą “Družbos” vamzdynu.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako tikįs, kad naftos tiekimo atnaujinimo vamzdynu “Družba” problemą padės išspręsti Maskvos ir Varšuvos dialogas. Jis pažymi, kad Lietuva, siekdama problemos sprendimo, neturi daryti jokių nuolaidų.

“Matydami aktyvių Rusijos ir Lenkijos santykių vystymąsi, tikimės, kad naftos tiekimo “Družba” klausimas taip pat bus išspręstas teigiamai”, – naujienų agentūrai “Interfax” sakė A.Ažubalis.

Paklaustas, ar Lietuva yra pasirengusi nuolaidoms, kad būtų atnaujintas naftos tiekimas, ministras atsakė: “Sprendžiant pagal tai, kaip formuluojate klausimą, jūs taip pat tikite, kad vamzdyno incidentas nėra vien techninė problema”.

“Pašalinti techniniams nesklandumams nereikia jokių nuolaidų. Lietuva nuolat kėlė šį klausimą, nuo pat to momento, kai atsirado nesklandumai, tačiau nebuvo jokio atsako iš mūsų rusų partnerių”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Jis pažymėjo, kad Lietuva iki šiol negavo oficialios informacijos apie incidento detales ir naftos tiekimo atnaujinimo perspektyvas.

2006 metais naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose pardavus lenkams netrukus nutrūko naftos tiekimas vamzdynu “Družba”. Rusija tuomet sakė, kad naftotiekyje įvyko avarija. Vėliau rusai pareiškė, kad vamzdyno techninė būklė yra bloga, todėl tiekti juo naftą į Mažeikius yra nenaudinga dėl didelių remonto išlaidų.

Gamykla Mažeikiuose naftą atsigabena tanklaiviais per terminalą Būtingėje, tačiau tai mažina ją valdančios įmonės pelningumą.

Rusijos dienraštis “Novaja Gazeta” trečiadienį paskelbė “Wikileaks” paviešintą JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentą, kuriame Amerikos ambasados Maskvoje atstovai svarsto, jog viena pagrindinių priežasčių Rusijai nutraukti naftos tiekimą “Družbos” vamzdynu buvo kerštas.

Pasak paviešinto dokumento, dabartinis Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas, 2006 metais vadovavęs kompanijos “Rosneft” direktorių tarybai ir ėjęs pareigas prezidento administracijoje, spaudė naftos kompanijas neteikti žaliavos lenkams parduotai “Mažeikių naftai”.