BFL

Realūs naujos atominės elektrinės (AE) statybos darbai turi prasidėti 2014 metais, o 2020 metais jėgainė jau galėtų gaminti elektrą, penktadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, derybos su potencialiais investuotojais vyksta konstruktyviai ir efektyviai.

“Pastatyta turi būti 2020 metais, jau turi gaminti elektrą. Realūs darbai turi prasidėti 2014 metais”, – žurnalistams Visagine sakė A. Kubilius, aplankęs planuojamos naujos AE vietą.

Pasak ministro pirmininko, pasirengimas Visagino jėgainės statybai vyksta “pilnu tempu”. “Matau visas galimybes vystyti mūsų projektą”, – kalbėjo A. Kubilius.

Lietuvos privalumais įgyvendinti projektą premjeras įvardijo įstatyminės bazės sutvarkymą, patirtį, infrastruktūrą.

Lietuva šiuo metu vykdo tiesiogines derybas su potencialiais investuotojais – užsienio kompanijomis. Tikimasi, kad prie projekto taip pat prisidės Latvija, Estija ir Lenkija.

“Su strateginiais investuotojais tiesioginės derybos, kiek žinau, vyksta taip pat labai konstruktyviai. Labai svarbu, kad mūsų projektas yra regioninis, regioniniai partneriai taip yra gerai informuoti, todėl projektas yra labai atviras ir skaidrus”, – kalbėjo A. Kubilius.

Premjero teigimu, Visagino AE projekto svarbą gerai supranta ir Europos Sąjungos vadovybė.

Jis pakartojo, kad priešingai nei kaimyninių šalių planuojamų AE atveju, yra žinoma, kad Visagino AE elektra bus parduodama Baltijos šalių rinkoje.

“Rinkai parduosime, Baltijos rinkai. Skirtingai nuo kitų pretenduojančių tariamai į galimus pardavėjus šitai rinkai, mes tikrai žinome ir su regioniniais partneriais esame sutarę, kad Baltijos šalių rinka bus ne tik sėkmingai plėtojama, kad ji turi pati apsirūpinti energetiniais gamybos pajėgumais”, – sakė premjeras.

“Poreikis energijai mūsų regione yra tikrai nemažas”, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Pasak A. Kubiliaus, dabar kalbama apie vieną reaktorių, kurio galia galėtų būti 1700 megavatų: “3400 megavatų gali būti maksimali galia. Mes kol kas kalbame apie vieną reaktorių ir žinote, kad to vieno reaktoriaus galia gali būti pusė to”.

Premjeras sakė, kad entuziastingai naujos branduolinės jėgainės atžvilgiu yra nusiteikusi ir Visagino savivaldybė.

Paklaustas, kas būtų, jei derybos su galimais investuotojais nepavyktų, A. Kubilius atsakė: ”Taip būti negali”.

“Derybos su strateginiu investuotoju vyksta efektyviai, todėl mes ir lankomės čia. Žinojome, kad Visagino AE derybinė grupė labai rimtai ruošiasi statyboms, tad atvažiavome savo kabinetinį žinojimą papildyti praktinėmis žiniomis”, – kiek vėliau išplatintame pranešime spaudai pareiškė A.Kubilius.

Tiesioginės derybos su galimais investuotojai pradėtos, kai pernai rudenį Pietų Korėjos bendrovė KEPCO pasitraukė iš strateginio investuotojo konkurso. Dabar galimi investuotojai viešai neatskleidžiami.

Pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę, penktadienį patvirtino energetikos viceministras Romas Švedas. Jis pripažino, kad Lietuvai tai buvo netikėta, tačiau Vyriausybė žada derėtis su kitais galimais investuotojais. Jis nekomentavo priežasčių, kodėl Korėjos bendrovė pasitraukė iš konkurso ir koks čia galėjo būti Rusijos indėlis.

“Konkurso laimėtojas nėra atrinktas. Bus pradėtos koncesijos suteikimo tiesioginės derybos tokiomis pat sąlygomis”, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė R.Švedas.

Kol kas jis negalėjo įvardyti su kuo bus deramasi, tačiau tikino, kad susidomėjusių projektu yra.

R.Švedas sakė, kad į kvietimą pateikti pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Jis nesutiko atskleisti antrojo dalyvio.

“Konkurso sąlygas atitinkantį įpareigojantį pasiūlymą pateikė “Kepco”. Jo esmė – investuoti į projektą ir patvirtintomis fiksuotos kainos sandorio sąlygomis pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų. Su jos pasiūlymu buvo supažindinti regioniniai partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, tuo būdu kartu su “Kepco” ir Lietuvos įnašais užtikrinant visišką projekto finansavimą. Tačiau paprašius “Kepco” pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių “Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą. Premjeras Andrius Kubilius paprašė Pietų Korėjos prezidento paremti “Kepco” dalyvavimą projekte, tačiau tai nepakeitė “Kepco” pozicijos”, – kalbėjo R.Švedas.

Dabar, R.Švedo teigimu, Lietuva planuoja tęsti individualias derybas su kitais galimais investuotojais. Anot jo, dabar konkursas pereina į kitą etapą – derybas su visais potencialiais strateginiais investuotojais, įskaitant ir “Kepco”, tačiau viceministras abejoja, ar “Kepco” tęs derybas.

Jo teigimu, konkurso kvalifikaciją atitiko penkios įmonės: “Mes nedelsdami tęsime darbą”.

R.Švedas teigė tikintis, kad Lietuva vis dėlto turės atominę elektrinę, tačiau tikslių terminų kol kas neprognozavo.

“Apie terminus aš nenoriu sakyti, mūsų tikslas yra pasiekti, kad mes pastatytume atominę elektrinę, mes tą stengiamės padaryti kuo greičiau. Dabar nėra tokių terminų, kad yra galutinė data, iki kada mes tai turime padaryti”, – sakė viceministras.

Vis dėlto R.Švedas teigė, kad pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų yra realu: “Šiuo atveju priklausys nuo to, kiek mes laiko sugaišime deryboms ir procesui”.

“Kai mes kvietėme potencialų strateginį investuotoją, mes prašėme, kad jis dalyvautų finansiškai – kad jis įdėtų savo didelį finansinį indėlį į šį projektą, ir kartu su regioniniais partneriais tą projektą pastatytų, dalyvautų naujos jėgainės valdyme – tai yra pagrindinis iššūkis. Jeigu mes – keturi regioniniai partneriai – turėtume pakankamai galimybių pastatyti šį projektą savarankiškai galbūt tada reikėtų keisti koncepciją, neieškoti strateginio investuotojo, o skelbti konkursą technologijai pirkti”, – kalbėjo viceministras.

Vyriausybė strateginiam investuotojui siūlė 49 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, o projekto vertė, pasak R.Švedo, siekia nuo 4 mlrd. iki 6 mlrd. eurų.

Jis teigė, kad visas Visagino atominės elektrinės veiklos biudžetas, įskaičiuojant projektus, atliktus tyrimus, preliminariais duomenimis, yra daugiau kaip 25 mln. litų.