Visoje Europos Sąjungoje po keleto metų bus privaloma statyti vien taupiai šilumą vartojančius namus. Nors Lietuvoje šia linkme žengiami tik pirmieji žingsniai, kol kas jie gana dideli ir į ateitį leidžia žiūrėti optimistiškai.

Artėjant kiekvienai žiemai Lietuvos gyventojai neramiai laukia šalčių, nes tuomet į jų pašto dėžutes bus įmestos gerokai didesnės nei šiltuoju metų laiku sąskaitos už komunalines paslaugas – prasidės šildymo sezonas.

Pagal Europos Sąjungos direktyvą nuo 2018 m. visoje Sąjungoje visuomeninės paskirties pastatai turės būti išskirtinai energiškai efektyvūs. O nuo 2020 m. toks reikalavimas bus taikomas absoliučiai visiems Europoje statomiems namams. Ar įmanoma už būsto apšildymą nemokėti kone nė vieno euro? Statybų ekspertai teigia, kad tai visiškai realu. Vokietijoje dar 1988 m. atsiradusio pasyvaus namo (vok. Passivhaus) principas – nuo pat pradžių pastato projektas apgalvojamas taip, kad vėliau reikėtų minimalių šildymo sąnaudų.

Kas yra pasyvus namas? Lietuvoje veikiančios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, vienijančios pasyvių namų rangovus, interneto puslapyje teigiama, kad tai pastatas be aktyvios šildymo sistemos. Naudojami pasyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, žmogaus kūno temperatūra, apšvietimas ar net buitiniai prietaisai.

Vokietijoje, Austrijoje ir Skandinavijos šalyse taikoma praktika jau yra įgyvendinama ir Lietuvoje. „Faktiškai pirmasis pasyvus namas Lietuvoje buvo pastatytas 2007 m. Jis bendrovės „Veikmė“ kartu su partneriais buvo suprojektuotas naujai besiformuojančiame Vilniaus Gulbinų mikrorajone. Tas pastatas gavo aukščiausią tuo metu galiojusį A klasės pastato energinio naudingumo sertifikatą. Dabar tokius pastatus galima skaičiuoti nebe vienetais ir nebe dešimtimis“, – teigia Audrius Gelžinis, nekomercinio interneto puslapio pasyvusnamas.lt kūrėjas.

A.Gelžinis tikina, kad statybos yra jo hobis. Nors jis pats statybos verslu neužsiima, tačiau šis pomėgis paskatino jį 2008 m. sukurti minėtą tinklalapį, kurio tikslas – populiarinti Lietuvoje energiškai efektyvių namų technologijas. „Būtent energiškai, o ne energetiškai, nes gali būti ir fengšui energetika, o mes kalbame apie suvartojamą energiją“, – aiškina „Veido“ žurnalistui.

Jo teigimu, bet kokios paskirties pastatas šiuolaikiniam žmogui yra ypač svarbus.„Paskaičiuokite, kiek laiko praleidžiate lauke, o kiek – pastatuose. Yra šalių, kur žmonės patalpose praleidžia 90 proc. savo laiko, todėl pastato kokybė yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis“, – neabejoja A.Gelžinis.

Pasyvus namas vs įprastinis namas

Pasyvių namų projektavimo ir konsultavimo paslaugas teikianti bendrovė „Pasyvūs namai“ skaičiuoja, kad įprastiniame name energijos sąnaudos yra 120 kwh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tai maždaug kainuoja 4,3 Lt šilumos mokesčio per mėnesį už kiekvieną namo kvadratinį metrą. O pasyvaus namo sąnaudos yra beveik dešimt kartų mažesnės: energiškai efektyvus pastatas suvartoja tik 15 kwh kvadratiniam metrui per metus. Atitinkamai tai kainuoja apie penkiasdešimt centų per mėnesį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Individualiuose namuose gyvena apie trečdalis (34 proc.) lietuvių. Šis rodiklis prilygsta ES vidurkiui. Tačiau kaip ir daugelyje kitų sričių – daili statistika prasilenkia su realiu vaizdu. Nors skaičiumi prilygstame kitoms narėms, skoniu ir kokybe – dar ne. Mūsų kraštovaizdis kardinaliai skiriasi nuo akį glostančių namelių ansamblių, kurie driekiasi Šiaurės šalyse ar Vokietijoje.

Lietuvos gyvenvietėse regime visišką stilių eklektiką – vienas namas nusagstytas bokštais ir stikliniais langais, o gretimame kaimyno sklype matyti jau trūnijanti troba. Lietuvių gyvenimo būdą individualiuose namuose lėmė istorinė patirtis nuo XVI a. vykusios Valakų reformos iki socialistinės gyvenvietės „kanono“. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, laisvė statytis privatų namą pasireiškė įvairiomis fantazijomis. Vieni savo svajonių būstą kūrė pagal Haufo pasakų knygos iliustracija, kiti nusižiūrėjo iš Santa Barbaros serialo. Tačiau patirtis, kokį namą reikia statyti, ėmė formuotis tik po 2000-ųjų ir tai labai pamažu.
Šiandien, kai prakutę Lietuviai pamažu iš butų traukiasi į individualius namus, o komforto zoną mieste iškeičia į užmiestį, svarbu, kokį namą jie kurs – kuo unikalesnį, bet brangų, ar paprastą, bet efektyvų.
Kokį namą ir kokioje vietoje rinktis, kad gyvenimo kokybė pagerėtų, o ne apkarstų, „Veido“ surengtoje diskusijoje svarstė „Veido“ leidėjas dr. Algimantas Šindeikis, Architektų sąjungos pirmininkas prof. Marius Šaliamoras, Kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros instituto direktorius dr. Jonas Jakaitis.
A.ŠINDEIKIS: Kai dalis žmonių palengva iš miesto traukiasi į užmiestį, norisi pakalbėti apie individualių namų architektūrą. Pastatai, kuriuos matome Lietuvoje, skiriasi nuo tų, į kuriuos žvelgiame keliaudami po Šveicariją, Vokietiją ar Austriją. Ten miesteliai panašūs, o Lietuvoje jie labai įvairūs. Kodėl mūsų namų peizažas visai kitoks nei Vakarų Europos?
A.MITUZAS: Aiškinant skirtumus, reikėtų pradėti nuo planavimo. Lietuvoje vyko daug reformų: regionuose kūrėsi gatviniai kaimai, vėliau atėjo socialistinė santvarka, subūrusi į tarybines socialistines gyvenvietes. Viskas keitėsi, bet architektūra buvo reguliuojama. Miesto žmogus buvo įspraustas į trikampį – gyventi tarp buto, garažo ir kolektyvinio sodo, tam tikrame plote. Tai buvo priespauda, vertusi statyti ir gyventi pagal tam tikrus reikalavimus.
Vėliau miestų bendruosius planus ruošėmės rengti pagal suplanuotas teritorijas, kuriose atsirastų individualūs namai, daugiabučių kvartalai, o architektai galėtų diktuoti sąlygas, kaip turėtų atrodyti ateities miestai. Tačiau pagal žemės reformą sklypus imta dalyti taip, kad miestietis, norintis pastatyti namą, turėjo gauti ūkininko pažymėjimą. Taigi visa gyvenamoji struktūra šiandien yra dirbtina ir sudarkyta jau anksčiau.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m

BFL

Krizė lietuvius išmokė taupyti, bet svajonės apie nuosavą namą ir lopinėlį žemės atimti niekas nepajėgs.

Individualių namų rinka šiuo metu išgyvena tikrą renesansą: sandorių skaičius Vilniuje ir Vilniaus rajone prilygsta nekilnojamojo turto bumo laikotarpiu sudarytiems sandoriams. Jei 2005–2007 m. vidutiniškai per mėnesį Vilniuje buvo sudaroma nuo 41 iki 51 sandorių, tai šiemet – vidutiniškai 54. Vilniaus rajone atitinkamai 34–37, šiemet – 33. Kauno mieste, kurio gyventojai visuomet pirmenybę teikė nuosavam namui, šiemet per mėnesį vidutiniškai sudaryti 52 sandoriai, Klaipėdoje – 11.
Galima svarstyti, kad investuoti į fundamentalų, lietuvio akimis, turtą skatina artėjančio euro baimė. Tačiau nėra abejonių – nuosavas namas yra viena didžiausių lietuvių svajonių.
Tą patvirtina ir nekilnojamojo turto pardavėjai, pabrėždami, kad, lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, kai rinką buvo užtvindę „burbuliniai“ pinigai, dabar žmonės nuosavus namus stato ir perka kur kas atsakingiau, skrupulingai viską skaičiuodami ir pasverdami, atsižvelgdami į realias finansines galimybes. To išmokė ir skaudžios krizės pamokos ir bankų atsakingo skolinimosi politika, daugelį svajotojų apie nuosavą namą nuleidusi ant žemės.
„Žmonės perka ir stato namus, įvertindami realias savo galimybes, nes neriboto skolinimosi laikai jau negrįžtamai praėjo. Tuomet bankai lengva ranka dalino pinigus ir individualių namų kvartalus statančioms bendrovėms, ir tuos namus pirkti pasišovusiems žmonėms. Pusę ar milijoną litų pasiskolinti iš banko buvo nesunku bet kuriai vidutines pajamas gaunančiai šeimai. Jauni žmonės namui pirkti iš banko skolindavosi 500–700 tūkst. litų, o už turto vertinimą neturėdavo ir nuosavo tūkstančio sumokėti“, –„aukso laikus“ prisimena bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Jo teigimu, dabar situacija pasikeitė iš esmės: žymiai mažiau naudojama skolintų pinigų, o jeigu skolinamasi, tai pamatuotai, nes bankai reikalauja nuosavų lėšų įnašo, tam tikro pajamų lygio. Todėl ir patys žmonės elgiasi daug atsargiau, suprasdami, kad paskolą reikės grąžinti, o palūkanos gali ne tik mažėti, bet ir didėti.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad savo turto draudimo apsauga pasirūpino tik trečdalis Lietuvos gyventojų. Tiesa, reikia pastebėti, kad per pastaruosius šešerius metus šis skaičius augo. 2008 m. atliktos apklausos duomenimis būstus apdraudę teigė 25 proc. šalies  Lietuvos gyventojų.

Net 70 proc. gyventojų iki šiol nėra apdraudę savo namų sienų nei namuose esančio turto. Už jo sugadinimą ar praradimą nuostolius tektų dengtų iš savo kišenės.

Didžioji dalis žmonių, pasirūpinusių draudimu, dažniausiai draudžia ir nekilnojamąjį turtą, ir namuose esančius daiktus – tokių yra apie 18 proc. Dar 12 proc. gyventojų draudžia tik nekilnojamąjį turtą, t.y. tik pastato konstrukcijas, bet ne namuose esančius daiktus.

„Tyrimas parodė, jog nekilnojamojo turto draudimo lygis mūsų šalyje nuosekliai auga, bet ne taip sparčiai, kaip galima būtų tikėtis. Mūsų šalies žmonėms tai reiškia nemenkus finansinius nuostolius nelaimingų atsitikimų atvejais, kuomet nuostolius kompensuoja pats nukentėjęs žmogus, o ne draudimo bendrovė. Nesame turtinga šalis ir vis dar neišmokstame pasirūpinti savo sukaupto turto apsauga“, – sakė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis pabrėžė, kad finansiškai labiau išprusę gyventojai gerokai dažniau draudžia turtą. Savo namus dažniau yra apdraudę didesnes pajamas turintys žmonės su aukštesniu išsilavinimu, verslininkai ir verslo vadovai.

Beje, nuo gyvenamosios vietos noras apsaugoti turtą nepriklauso – vienoda apsidraudusiųjų dalis gyvena ir didžiuosiuose miestuose, ir mažesnėse gyvenvietėse.

Kaip pabrėžė M.Jundulas, dažniau žmonės draudžia namus  (50 proc.) nei butus (43 proc.). Butų draudimas aktualesnis jaunesniems ir vidutinio amžiaus žmonėms (26-45 metų), namus dažniau draudžia vyresni žmonės (46 metų ir vyresni).

Savo ruožtu labiausiai draudimo svarbą pabrėžia vidutinio amžiaus gyventojai – 36-45 m. respondentai. Net 52 proc. jų sako, kad būstą reikėtų drausti, tačiau tik 25 proc. jau yra apdraudę.

„PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį, kad gyvenamuosius namus draudžia nemaža dalis žemesnių pajamų gyventojų. Nedideles pajamas gaunantys žmonės jau įvertino, kad nutikus nelaimei – gaisrui, audrai, vėtrai – jie neturėtų lėšų atkurti prarastą turtą.  Tyrimo duomenimis, kuo mažesnės žmonių pajamos, tuo labiau jie pabrėžia draudimo svarbą.

„PZU Lietuva“ užsakymų visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.

Išmanieji namai gali ne tik sumažinti mokesčius ir taip pastorinti mūsų pinigines. Gyvenimas išmaniuosiuose namuose – tai didžiulis komfortas, buities palengvinimas ir jaukumas.

Kaip išmanieji namai gali pagerinti gyvenimo kokybę, rūpintis vaikais tuomet, kai jie vieni namuose ar net prižiūrėti jūsų augintinus, pasakoja Raimundas Skurdenis, kompanijos „Jung Vilnius“ – automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro – direktorius.
Vaikai namuose bus saugūs
Nerimaujate, kad vaikas gali pamiršti įjungtą buities prietaisą ar tiesiog, užuot ruošęs pamokas, visą dieną žiūrės televizorių? Išmaniosios sistemos tėvams suteiks daugiau ramybės dėl jų atžalų, kurie, sugrįžę iš mokyklos, dalį dienos praleidžia namuose vieni. „Išmaniųjų namų žavesys – galimybė kiekvienam šeimos nariui priskirti skirtingas funkcijas, pvz., vaikui namų sistema tiesiog neleis įjungti lygintuvo, virtuvinio kombaino ir visų kitų buities prietaisų, kurie, tėvų manymu, yra nesaugūs, – pasakojo R. Skurdenis. – Jei vaikas žiūri per daug televizoriaus, protingą namą galima suprogramuoti taip, kad po valandos televizorius ar kompiuteris tiesiog išsijungtų“.
Kas atėjo į namus – vaikas ar suaugęs ir kokias namų funkcijas jam priskirti, sistema atpažįsta iš įėjimo kodo – skaičių kombinacijos ar net piršto atspaudo. Pastarasis būdas ypač tinka mažesniems vaikams, kurie skaičius gali pamiršti.
„Galimybė skirtingiems žmonėms priskirti skirtingas funkcijas ypač patogi tuomet, kai į namus ateina pašaliniai – auklė ar valytoja. Pavyzdžiui, namų tvarkytojai skirtas kodas leis įjungti dulkių siurblį, bet gali neleisti įjungti kompiuterio, televizoriaus ar apskritai užrakinti kai kurias namų patalpas“, – sakė R. Skurdenis. Jis pastebėjo, jog priskirti skirtingas namo funkcijas skirtingiems žmonėms ypač populiaru tarp pedantiškų ir savo privatumą itin saugančių vokiečių.
Pasirūpins jūsų augintiniu
Užsibuvote darbe ilgiau, o jūsų šuo – vis dar neišvestas į lauką? Išmanusis namas gali jūsų augintinį „pavedžioti“ ir pašerti, o jūs galėsite ramiai užbaigti savo darbus. Nustatytu paros metu prie gyvūnui skirtos angos duryse nuskamba skambutis, kuris po šiek tiek treniruočių gyvūnui ima sietis su galimybe išeiti į lauką. O specialus jūsų šuns ar katės antkaklis, kurį atpažins išmanusis namas, gyvūną įleis atgal. „Kartais gyvūnai į namus nori pareiti ne vieni, o su kompanija. Išmanusis namas apsaugo nuo nepageidaujamų svečių – į patalpas jis įleis tik tą keturkojį, kurį atpažins, tai yra būtent jūsiškį“, – sakė R. Skurdenis.
Galimybė pasirūpinti jūsų keturkoju nuotoliniu būdu itin pravarti planuojant atostogas. Išmanusis namas gali pašerti augintinį tuomet, kai jūsų nėra namuose. Maitinimas vyksta dozėmis, kartą ar kelis kartus per dieną – priklausomai nuo jūsų augintinio mitybos įpročių ar net dietos. O tai reiškia, kad, šeimininkams kelioms dienoms išvykstant iš namų, gyvūnui nereiks palikti per daug maisto ir jis nepersiės, netuks ir nebadaus. Jei namuose yra kameros, augintinį galima stebėti ir net pakalbinti jį, paguosti ar nuotoliniu būdu pakelti jam nuotaiką papildomu skanėstu – pakaks paspausti mygtuką jūsų telefone.
„Lietuvoje tai – dar tik ateitis, tačiau labiau pažengusiose Europos šalyse automatizuotos namų valdymo sistemos padeda prižiūrint senyvo amžiaus žmones, kurie dėl tam tikrų aplinkybių yra priversti ar patys renkasi gyventi vieni. Filmuoti žmones jų namuose yra draudžiama, tai – jų privatumo pažeidimas, tačiau namų sistemas galima sureguliuoti pagal žmogaus gyvenimo algoritmus. Pavyzdžiui, jei asmuo namuose ir tam tikru metu, kaip jam yra įprasta, nesiverda kavos ar nebesijungia šviesa tualete, išmanusis namas siunčia šią informaciją-įspėjimą socialiniams darbuotojams, kurie gali paskambinti ir paklausti namo gyventojo, ar viskas gerai, taip niekam nesukeliant didesnių nepatogumų. Ir tik jei žmogus kelis kartus neatsiliepia į skambutį, vykstama į namus“, – pasakojo „Jung Vilnius“ direktorius.
Jei pykstatės dėl neišjungtos šviesos…
Didžiulis išmaniųjų namų privalumas, kuris leidžia ne tik taupyti, bet ir sumažinti konfliktų „lygioje vietoje“, yra automatinis apšvietimo valdymas. Judesio jutikliai įjungs šviesas kai esate patalpoje ir išjungs jums pasišalinus – daugiau jokių barnių dėl per naktį vonioje ar garaže degusios šviesos! Ypač pravartu auginant vaikus, kurių nerūpestinga vaikystė neturi nieko bendra su taupymu. Jei naktį sumanysite pasivaikščioti, užsidegs tik 10 proc. apšvietimo – kad nebūtų budinami namiškiai, o jūs vonios kambarį ar virtuvę pasiektumėte saugiai.
Išmaniuosiuose namuose įdiegta klimato kontrolė užtikrins, kad oras būtų tinkamos temperatūros ir pernelyg neišsausėtų, o patalpos būtų gerai vėdinamos – automatizuoti namai net moka suskaičiuoti, kiek žmonių yra patalpoje ir kokio klimato reikia, kad visi jaustųsi komfortiškai.
Kiek už tokį malonumą?
Išmaniosios sistemos, paprastai tariant, tai elektros laidai ir keli atskiri nepriklausomai vienas nuo kito funkcionuojantys valdymo blokai. Statant namą, butą ar kitokias patalpas, elektros instaliacijoms tenka apie 5-7 proc. nuo visų statybos bei įrangos išlaidų. Pasak sistemų diegėjų, pasirinkus įvesti automatizuotas namų valdymo sistemas, elektros instaliacijai skirti kaštai, pvz., brangesniame, didesniame name, padidėja 2-3 proc. Priklausomai nuo patalpų ploto ir energijos panaudojimo racionalumo, automatinės namų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc., tad į griežtą taupymą orientuota sistema atsipirks per kelerius metus. Vis dėlto žmonių poreikiai yra skirtingi ir jei sistema orientuota į didesnį komfortą, ji gali ir neatsipirkti.
Automatizuotos namų valdymo sistemos skirtos ne tik dideliems namams – jos diegiamos ir mažesniuose namuose bei butuose, loftuose, biuruose ir kitos paskirties patalpose. Sistemos tvarios,  apskaičiuotos ištisiems dešimtmečiams.
Didelis išmaniųjų sistemų privalumas – statant būstą galima įdiegti tik bazinę įrangą, kurią galima papildyti vėliau. Taigi jums nereikia disponuoti milžiniškais pinigais, kad galėtumėte mėgautis išmanaus namo komfortu. Sistemą papildomomis funkcijomis galima pagerinti ir vėliau, sulig besikeičiančiais jūsų poreikiais bei finansinėmis galimybėmis.
„Vis dėlto smagiausia yra tai, kad įsirengę išmaniuosius namus ir kartą sureguliavę juos pagal savo poreikius, labai greitai pamirštame, kas ką daro už mus. Pamirštame net tai, kad namas taupus ir mažina išlaidas – tiesiog gyvename taupiai ir nė nebeįsivaizduojame, kad galėtų būti kitaip. O štai gyvenimo komfortas išmaniajame name išlieka ir lydi kiekvieną dieną“, – sakė R. Skurdenis.

Vos prasidėjus šildymo sezonui išaugo susidomėjimas nuomojamais butais naujos statybos namuose. Pigesnis ir individualiai reguliuojamas šildymas – pagrindinės to priežastys.

Nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt ekspertai skaičiuoja, kad naujos statybos buto nuomos kaina Vilniaus mieste – apie 400 litų didesnė, nei senos.
Vidutinė vieno kambario buto senos statybos name kaina šiuo metu siekia 640 litų. Naujos statybos name už vieno kambario nuomą tektų mokėti beveik 300 litų daugiau – 950 litų.
Dviejų kambarių buto nuomos kaina skiriasi dar daugiau. Pavyzdžiui sostinės Fabijoniškių rajone naujos statybos name butą galima išsinuomoti už 1,1 – 1,3 tūkst. litų. Tokio pačio dydžio butą sename name ir už 700 litų.
„Nuomos kainos skirtumas sename ir naujame name gali siekti 200 litų, o kartais ir 600 litų ar daugiau. Tai priklauso nuo rajono ir bute esančių baldų, įrangos, būklės. Kita vertus, jei būna ilga ir šalta žiema, išsinuomojus butą naujame name galima sutaupyti mažiau mokant už šildymą”,- svarsto Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
Remiantis „Vilniaus energijos“ duomenimis, mokestis už šildymą skirtinguose namuose gali skirtis iki kelių kartų. Pavyzdžiui butų Antakalnyje beveik gretimai esančiuose namuose nr. 32 ir 37 mokestis už šildymą skiriasi du kartus. Šalčiausią mėnesį naujos statybos name dviejų kambarių 50 kv. m. buto šildymas kainuoja 150 litų, o senos – 300 litų.
Kai kuriuose senos statybos namuose sostinės Vokiečių gatvėje ar Užupyje mokestis už šildymą viršija ir 10 litų už kvadratinį metrą.
„Tokio pačio dydžio buto šildymo išlaidos gali skirtis net 350 litų. Gerame naujame name už 50 kv. m. butą net šalčiausią mėnesį už šildymą reikėtų mokėti vos 150 litų. Jei gyvenate sename bute su centriniu šildymu, už tokio pačio dydžio buto šildymą mėnesio pabaigoje ateitų 500 litų dydžio sąskaita”, – sako E. Narbuntovičius.
Nekilnojamo turto ekspertai pastebi, jog šildymo sezonas Lietuvoje trunka mažiausiai šešis mėnesius. “Viena vertus, senos statybos name nuomotis butą yra pigiau. Kita vertus, dažniausiai tokiuose namuose net ir mokant 500 už šildymą namuose būna šalta ir tenka naudotis elektriniais šildytuvais. O tai – papildomos išlaidos”, – pastebi E. Narbuntovičius.
Šiuo metu išsinuomoti butą senos statybos name gerokai lengviau. Tokių butų šeimininkai vos atėjus rudeniui nori kuo greičiau juos išnuomoti, kad jiems patiems nereikėtų padengti didelių šildymo išlaidų.

Nors didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienas po kito dygsta nauji daugiabučių rajonai, dalis žmonių svarsto miesto centrą iškeisti į namą užmiestyje.

Ką pasirinkti – ar kiekvieną dieną į darbą važiuoti dešimt ar daugiau kilometrų, ar taikytis su miesto triukšmu? Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai išskiria 7 priežastis, dėl kurių žmonės dažniausiai pasirenka gyventi name užmiestyje, o ne bute.
1. Daugiau erdvės. Net ir mažesni namai paprastai yra didesni už tipinį butą. „Vidutinis Vilniaus mieste parduodamo buto dydis yra 69 kv. m, o namo sostinės užmiestyje – 166 kv. m. Taigi vietoj trijų kambarių bute name bus keturi ar penki, o vietoj kelių kvadratinių metrų sandėliuko – nemažo kambario dydžio garažas“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad vieno kvadrato buto mieste ir namo rajone kaina skiriasi perpus – 4800 ir 2400 litų už kvadratą.
2. Nuosavas kiemas. Nuosavas žemės plotas prie namo garantuoja saugią erdvę vaikų žaidimams bei galimybę užsiauginti daržovių ar vaisių. Dėl šių priežasčių įsigyti namą, o ne butą nori ne tik jaunos šeimos, bet ir vaikus jau užauginę tėvai. „Žmonėms patinka leisti laisvalaikį gryname ore. Dauguma namų parduodami su 6–10 arų žemės plotu. Kotedžo kiemai dažniausiai mažesni – apie du tris arus“, – sako E. Narbuntovičius.
3. Namą išlaikyti pigiau nei butą. Išlaikyti 100 kv. m namą gali būti pigiau nei perpus mažesnį butą Vilniaus mieste. Senesnės statybos daugiabučiuose už šildymą gali tekti mokėti 9 Lt/kv. m daugiau ir vis tiek bus šalta. Jei namas gerai apšiltintas, komunalinės išlaidos žiemą gali būti gerokai mažesnės nei gyvenant bute.
4. Mažiau triukšmo ir daugiau laisvės triukšmauti. Nei senos, nei naujos statybos daugiabučiuose garso izoliacija nėra tobula. Bute visuomet girdisi, ar kaimynas aistringai žiūri krepšinį, ar garsiai klausosi muzikos. Tai vienas iš gyvenimo daugiabutyje trūkumų, kuriuos įžvelgia nuosavą namą pirkti pasiryžę žmonės. „Juos traukia ne tik tyla ir ramybė, bet ir galimybė patiems garsiai klausyti muzikos ar vidury nakties žiūrėti filmą ir nebijoti supykdyti kaimynų“, – sako E. Narbuntovičius.
5. Saugumas. Gyvenant atokiau nuo miesto centro, kur įvykdoma daugiausiai nusikaltimų, yra mažesnė tikimybė būti apiplėštam ar apvogtam. „Privačių namų kvartaluose ne tik gyvena mažiau žmonių, bet ir labai nedaug pravažiuoja ar pro juos eina. Priešingai nei miesto centre, kur žmonių sutelktumas gerokai didesnis. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau nusikaltimų. Šio faktoriaus, svarstydami gyventi bute ar name užmiestyje, žmonės taip pat nepamiršta“, – sako Domoplius.lt projekto vadovas E. Narbuntovičius.
6. Grynesnis oras. Privačių namų rajonai juosia miestą ir yra arčiau gamtos – miško, regioninio parko. Tai ypač aktualu didmiesčių gyventojams, kur vis dažniau susidaro smogas.
7. Visada yra kur pastatyti automobilį. Senos statybos daugiabučiuose nėra požeminio garažo. Ne vienam žmogui, sukant ratus aplink savo daugiabutį ir ieškant vietos automobiliui, nejučia šauna įvairių minčių, tarp jų ir pirkti namą.
„Nors idėja pirkti namą užmiestyje iš pirmo žvilgsnio – labai patraukli, būtina įvertinti, jog gerokai daugiau laiko teks praleisti automobilyje, vaikams bus sunkiau pasiekti mokyklą, daugiau laiko teks skirti buičiai – tvarkyti ir prižiūrėti kiemą. Perkant būstą visada svarbu nepasiduoti emocijoms ir tiksliai žinoti, ko nori ir tikiesi“, – sako E. Narbuntovičius.

Pirkti jau įrengtą namą ar įsigyti sklypą ir statytis būstą pačiam? Su tokia dilema susiduria daugiau erdvės ir komforto trokštantys žmonės. Nekilnojamojo turto ekspertai apskaičiavo, kad pirkti sklypą sostinėje ir ten pasistatyti standartinį 140–150 kv. m namą kainuoja apie 50–70 tūkst. litų pigiau negu įsigyti jau pastatytą ir įrengtą namą.
Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, šiuo metu vidutinė parduodamo namo (130–150 kv. m) kaina sostinėje siekia 520 tūkst. litų. 10 arų namų valdos sklypas Vilniaus mieste vidutiniškai kainuoja 280 tūkst. litų, o statomo namo vieno kvadratinio metro kaina su visa apdaila – nuo 1,4–1,5 tūkst. litų. Taigi pasistatyti 130 kv. m namą kainuotų apie 182–195 tūkst. litų.
Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, teigimu, statant namą  vertėtų įvertinti laiko sąnaudas ir kitas nenumatytas išlaidas prižiūrint namo statybos procesą. „Be abejo, žvelgiant į tik popieriuje surašytas kainas statyti būstą bus pigiau negu pirkti jau pastatytą. Tačiau įvertinus, kad namo statyba trunka mažiausiai metus, būsimo namo šeimininkams reikia į biudžetą įtraukti kiekvieną sugaištą valandą“, – teigia E. Narbuntovičius.
Nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, pačiam pasistatyti 130 kv. m namą 10 arų sklype Vilniaus rajone kainuos apie 55–60 tūkst. pigiau negu pirkti jau pastatytą ir įrengtą. „Namo statybos išlaidoms didžiulę įtaką turi sklypo kaina. Vidutinė aro kaina Vilniaus rajone kone tris kartus mažesnė negu mieste ir siekia apie 9 tūkst. litų. Pavyzdžiui, už panašią kainą parduodami sklypai Šiaulių mieste“, – lygina E. Narbuntovičius.
Būsimiems namų savininkams seminarus organizuojančios įmonės „Statybų studija“ direktorius Linas Mikaila mano, kad statybos kaina gali kisti priklausomai nuo pasirinktų medžiagų, kiek darbų atliks namo šeimininkas savo jėgomis, o kiek samdyti statybininkai.
„Norint pasistatyti prabangesnės architektūros būstą ir 4 ar 5 tūkst. litų už kvadratinį namo metrą ne riba. Tačiau pasirinkus racionalų namo projektą, dažniausiai namo statybos išlaidos svyruoja nuo 1500 iki 2500 Lt už kv. m su visa apdaila“, – sako L. Mikaila.
Statomo namo biudžeto sąmata itin priklauso nuo sklypo kainos. Lietuvoje vienas sklypo aras vidutiniškai parduodamas už 11 tūkst. litų, tačiau yra miestų ir rajonų, kur kainos žymiai didesnės už šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vienas aras vidutiniškai kainuoja 32,3 tūkst. litų, Palangoje ir Šventojoje (26 tūkst. litų), Vilniuje (25 tūkst. litų), Kaune (16,7 tūkst. litų), Panevėžyje (14,5 tūkst. litų). Domoplius.lt duomenimis, daugiausiai už vieną sklypo arą prašoma Neringoje – 83 tūkst. litų.
Brangiausių rajonų viršūnėje – Vilniaus rajonas, po jo rikiuojasi Druskininkų, Klaipėdos, Mažeikių, Šalčininkų ir Birštono rajonai.
„Pastebime, kad šiuo metu kainos ypač padidėjusios pajūrio kurortuose. Ten jos vidutiniškai trečdaliu didesnės negu Vilniuje ar Kaune. Tikėtina, kad jos nekris ir ateityje“, – prognozuoja E. Narbuntovičius. Jo teigimu, netgi sostinėje galima surasti sklypų, kuriuose aro kaina neviršija 3 tūkst. litų.
O kuriame rajone galima pigiausiai nusipirkti sklypą? Šiuo metu pigiausiems rajonams galima priskirti Akmenę ir Visaginą, kur vidutinė aro kaina atitinkamai 82 ir 161 litas. Tai yra net kelis šimtus kartų pigiau negu Vilniuje. Mažiau nei 500 litų už arą siūloma skelbimuose, kur pardavinėjami sklypai Kupiškio, Joniškio, Rokiškio rajonuose.

Nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. ir gyvenamieji namai turės būti statomi pagal pasyviojo namo principus ir tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais. Nors tai nurodanti ES direktyva netrukus įsigalios, tikrų pasyviųjų namų Lietuvoje kol kas vos keletas.

2010 m. patvirtinti visoms ES šalims bendri standartai, nurodantys laipsniškai pereiti prie itin mažai energijos suvartojančių pastatų. Kadangi statinių reikmėms Europoje suvartojama apie 40 proc. visos energijos, tikimasi, kad toks sprendimas padės gerokai sutaupyti ir sumažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių kainų svyravimo. Šios taisyklės į Lietuvos teisę turėtų būti perkeltos jau kitąmet.
Nors pokyčiai neišvengiami, prisitaikyti neskubame. Dažniausiai įvardijamos delsimo priežastys – brangesnė statyba ir specialistų stoka. Stipriai atsiliekame nuo lyderiaujančios Vokietijos, kurioje pirmas pasyvusis namas Darmštato mieste pastatytas dar 1991 m., taip pat Austrijos, Beniliukso ir Skandinavijos šalių, kuriose dygsta ne tik pasyvieji individualūs namai, atskiri daugiabučiai, bet ir tokių namų kvartalai.
Pasyviojo namo koncepcija remiasi itin mažu energijos, daugiausia gaunamos iš atsinaujinančių išteklių, suvartojimu. Tai leidžia energijos sąnaudas sumažinti kelis kartus. Manoma, kad tokių pastatų jau yra tarp 15–20 tūkst.

Statyti pasyviuosius namus sunkiau

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjo prof. Leonido Prano Ziberko, reikia judėti šia kryptimi ir tokios pastangos sveikintinos, nors vadinamieji pasyvieji namai taip pat ne be trūkumų. „Dar yra daug neaiškių dalykų, neišspręstų klausimų, todėl nereikėtų visko sureikšminti. Tai, kas tampa madinga, dažnai reklamuojama, nebūtinai tinka gyvenimiškai realybei, – įspėja jis. – Vienur sutaupius, dėl to galima daugiau išleisti kitur.”
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Raimondas Bliūdžius pabrėžia, kad Lietuvoje nėra tokių pastatų statybos tradicijų ir patirties: “Trūksta konstrukcinių schemų, pastatų sandarumo užtikrinimo koncepcijų, energetiniu požiūriu efektyvių šildymo ir vėdinimo sistemų”, – vardija jis.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad statant tokį pastatą būtina skrupulingai įvertinti geografinės vietovės ypatumus, klimato sąlygas ir saulės intensyvumą – identiški pastatai gali nevienodai pasiteisinti kur nors vidurio Vokietijoje ir šiaurės Suomijoje. Sunkumų kelia tankiai urbanizuotos vietovės, kuriose sunkiau orientuoti pastatą (tai labai svarbu) taip, kad saulė tinkamai apšviestų pietinę jo pusę. Architektūrinių sprendimų įvairovė čia taip pat sumenksta, nes lengviausia suvaldyti paprastas, kuo mažiau išorinių sienų turinčias formas. Dėl to, pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktoriaus Aido Vaičiulio, energiją taupantį daugiabutį pastatyti kur kas paprasčiau nei gyvenamąjį namą, nors dažnai manoma priešingai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šlampa ir pelija buto sienos? Prie grindų ar kambarių kampuose jaučiamas skersvėjis? Tai požymiai, jog pats laikas susirūpinti tarpblokinių siūlių remontu. Priešingu atveju bute susikaupusi drėgmė gali priversti pasirūpinti brangiu ir neplanuotu patalpų remontu.

Beje, dėl specifinių klimatinių sąlygų remontuoti siūles galima tik nuo balandžio iki spalio mėnesio, o dėl užsitęsusios žiemos šis periodas šiemet bus dar trumpesnis.
Po kiekvienos žiemos senų blokinių daugiabučių namų gyventojai neretai susiduria su viena opiausių problemų – šlampančiomis ir pelijančiomis sienomis. Tai nutinka dėl prastos būklės siūlių. Specialistai įspėja – nekreipti dėmesio į susidėvėjusias siūles yra tas pats, kaip ir negydyti progresuojančios ligos. Kuo ilgiau delsiama, tuo pasekmės gali būti liūdnesnės – netvarkant susidėvėjusių siūlių išlaidos už remontą kasdien vis labiau auga.
Atpažinti susidėvėjusių siūlių simptomus nėra sudėtinga. Jei bute drėksta siena iš vidinės pusės ties siūle arba pradeda formuotis pelėsis, tai yra ženklai, jog siūlė nebėra sandari, praleidžia drėgmę ir peršąla. Įtarti, kad siūlė nebeatlieka savo funkcijos galima ir tuomet, jei vizualiai iš lauko matyti, kad ji ištrupėjusi. Pastebėjus šiuos simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į namo administratorių.
Bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovo Arūno Kubiliaus teigimu, siūlių remonto sostinėje šaukiasi beveik visi senos statybos stambiaplokščiai namai, ypač statyti 1980-1990 metų laikotarpiu. Mat šių namų plokštės buvo gaminamos itin nekokybiškai, tad greitai susidėvėjo, sunyko jų rišamoji medžiaga. Dėl šių priežasčių butuose ėmė kauptis drėgmė, įsimetė pelėsis.
„Praėjusiais metais Vilniuje siūlės buvo tvarkomos 200 namų. Iki šios dienos jau esame sulaukę apie 150 prašymų sutvarkyti siūles. Gyventojams, kurie savo bute pastebėjo drėkstančias sienas, patarčiau nedelsti ir apie tai pranešti namą administruojančiai bendrovei. Priešingu atveju rizikuojama susidurti su brangiu ir neplanuotu buto remontu, o jei įsimes pelėsis, jį išnaikinti bus be galo sunku“, – akcentavo A.Kubilius.
Sostinės Birželio 23-osios gatvės 11 name gyvenanti Elena ne vienus metus kovojo su drėkstančiomis buto sienomis. Problemą pavyko išspręsti tik tada, kai buvo sutvarkytos susidėvėjusios daugiabučio siūlės.
„Net baisu prisiminti, kiek vargo turėjome anksčiau. Vanduo tiesiog sunkte sunkėsi. Šis košmaras baigėsi, kai buvo suremontuotos siūlės. Tikiuosi, drėgmė ir su ja susijusios bėdos į mūsų namus daugiau nebegrįš“, – vylėsi Naujamiesčio gyventoja Elena.

Namą galima pasistatyti už 2500 Lt/kv. m, butai dabar statomuose daugiabučiuose Vilniuje parduodami už 5000 Lt/kv. m. Tad kokį būstą šiandien verta rinktis?

29-erių metų rinkodaros projektų vadovė Indrė Svajūnienė su vyru jau septynerius metus gyvena nuomojamame bute, tačiau šiemet nusprendė, kad nuomotis jau pakaks, – vilniečių pora ėmė dairytis nuosavo būsto. „Turime šiek tiek santaupų, tad galėtume įsigyti nebrangų sklypą ir statytis namą, nors vargu ar galėtume sau leisti didesnį nei 150–170 kv. m. Kita vertus, namas mums asocijuojasi su didele priežiūra ir savaitgaliais, praleistais pjaunant žolę kieme, tad pasvarstome ir apie naujos statybos buto pirkimą. Esame atsidūrę kryžkelėje, nežinome, ką pasirinkti“, – pasakoja I.Svajūnienė.
Nekilnojamojo turto brokeriai iš galimų pirkėjų dabar dažnai sulaukia klausimo, kokį būstą šiandien labiau verta rinktis: ar pirkti butą, ar statytis namą. Tačiau jų atsakymas paprastai būna abstraktus: kad ir kokia padėtis būtų rinkoje, galvojantiems apie nuosavą būstą visi ekspertai pataria visų pirma realiai pasverti savo galimybes ir poreikius.
Vis dėlto ką rodo rinkos analizė įvairiais pjūviais: kokia šiandien yra butų ir sklypų pasiūla, kokios jų kainos ir kas dabar atsieina pigiau: naujas kokybiškai pastatytas butas geroje vietoje ar nuosavas namas užmiestyje?

Šiandien statosi ir 70 kv. m namus

Bendrovės „Ober-Haus“ rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad Lietuvoje didžiausią paklausą turi mažesnės kvadratūros, pigesni 1–2 kambarių butai: būsto rinkoje ir prieš krizę, ir dabar tai paklausiausia prekė. Mindaugas Kulbokas, „Newsec Re&Solution“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims, papildo, kad paklausiausi dabar 150–200 tūkst. Lt kainuojantys butai, būtent todėl būsto projektų plėtotojai nuėjo butų ploto mažinimo keliu – vidutinis parduodamo buto plotas Vilniuje pastaruoju metu krito nuo 65 iki 56 kv. m.
„Butų parduodama kur kas daugiau nei sklypų ar namų, tačiau tiems gyventojams, kurie būstui gali skirti daugiau lėšų, savarankiška statyba yra labai patrauklus dalykas. Butų pardavimo apimtys, palyginti su geriausiais laikais, mažėjo labiau nei leidimų namui statytis išdavimas“, – pastebi S.Vagonis.
„Veido“ apklausti namų statytojai vienu balsu teigia, kad laikas statytis namą dabar itin palankus: sklypų kainos nuo krizės pradžios sumažėjusios maždaug dvigubai (atokesniuose rajonuose – dar labiau), statybininkų atlyginimai, statybinių ir apdailos medžiagų kainos, nors jau nebėra tokios kaip 2009–2010 m., taip pat nesikandžioja.
„Statybinių medžiagų pardavėjai jau kurį laiką nekelia kainų – šiek tiek brangsta nebent pavienės prekės, nes konkurencija ir gyventojų perkamoji galia neleidžia. Statybininkai irgi jau nebesitiki kada nors uždirbti tiek, kiek auksiniais laikais iki krizės“, – komentuoja vilnietis statybų organizatorius Vidas Račkauskas.
Skaičiuojama, kad statantis namą Vilniaus ir Kauno apskrityse vienas kvadratinis metras atsieitų maždaug 2200–2500 Lt. Išeitų, kad 150 kv. m ploto namą su apdaila galima pasistatyti už maždaug 330–375 tūkst., o 200 kv. m – už 440–500 tūkst. Lt. Būtent tokio dydžio namai šiuo metu populiariausi, nors Kauno regione dirbantis Arvydas Petkauskas, organizuojantis visus namo statybos darbus nuo pradžios iki pabaigos, atkreipia dėmesį, kad dabar vis dažniau statomi net 60–70 kv. m namai. Tokį būstą renkasi gyventojai, nenorintys gyventi bute, bet didesnio namo neįperkantys.
„Puikiai atsimenu laikus, kai lietuviai statėsi 400–500 ir net 700 kv. m namus, kuriuose buvo tiek kambarių, kad nežinojo, kokį pavadinimą kuriam sugalvoti. Buvo po kambarį ir vaikams, ir anūkams, ir svečiams bei giminaičiams, reikėjo name turėti ir pirtį, ir baseiną. Šiandien statomi jau kur kas mažesni namai, pagaliau imta protingai mąstyti, kad baseinas, kurio priežiūra per mėnesį gali atsieiti tūkstantį litų, nėra būtinas dalykas. Vis dėlto, mano požiūriu, statytis 70 kv. m namą nėra racionalu, nes reikia įvertinti tai, kad įvairios ūkinės patalpos tokiu atveju užima santykinai per didelę dalį. Optimalus namo dydis – 150–250 kv. m“, – teigia 25 metų patirtį turintis namų statytojas A.Petkauskas.
Beje, jis pataria atsargiai vertinti parduodamus jau pastatytus namus, nes tarp jų pasitaiko itin nekokybiškų, nors neprofesionalas jokių defektų gali ir neįžvelgti. „Teko padėti draugams, ieškantiems jau pastatyto namo. Apstulbau, kiek daug yra nekokybiškų namų. Jie rinkosi namą net pusantrų metų. Posakis, kad pirmą namą statai uošvei, antrą – pardavimui, o tik trečią – sau, atsirado ne šiaip sau“, – tvirtina A.Petkauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

Trumpai papasakokite, kas yra pasyvus namas?

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energetiškai efektyvus. Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą.

Šiuo metu Lietuvoje pastatų energetinė būklė yra vertinama klasėmis nuo A++ iki F. Tuo tarpu pasyvus namas turi tik vieną vienintelį vertinimą: jeigu energijos sąnaudos per metus neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, galima teigti, jog pastatas yra pasyvus. Manęs žmonės kartais klausia, jeigu pasistačius „dėžutę“ ir apšiltinus 20 cm storio termoizoliacine medžiaga, ar tai jau bus pasyvus namas? Mano atsakymas yra – reikia skaičiuoti. Jeigu pasiekiamas nustatytas rezultatas, tada – taip, būstą galima vadinti pasyviu. Visa kita yra tik išvedžiojimai.

Statant pasyvų namą, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog kokybė turi būti užtikrinama visuose lygmenyse: projektavime, medžiagų ir jų kiekių parinkime bei statybos procese. Būtina suprasti, kad pastatas turi būti statomas taip tiksliai, kaip buvo numatyta projekte. Jeigu kompozitorius parašo rimtą kūrinį, tai muzikantai turi tiksliai jį atlikti. Tai šiuo atveju muzikantai yra statybininkai. Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas. Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu kompozitorius/projektuotojas sukūrė tokį ir ne kitokį projektą, statybininkai privalo atlikti darbus tiksliai pagal jį. Tik tada gausime tikslų, gerą ir norimą rezultatą.

Ar tiesa, kad pasistatyti pasyvų namą kainuoja brangiau? Ar tai atsiperka?

Reikia pripažinti, jog pasyvų namą pastatyti kainuoja brangiau nei įprastą, nes reikia daugiau investicijų į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus ir t.t. Tokio būsto kaina nuo įprastinio gali skirtis nuo 2 iki 20 procentų. Tačiau tai atsiperka. Jei netikėčiau pasyvaus namo nauda, pats negyvenčiau jame. Galiu kalbėti iš patirties: mano namas apšiltintas polistireniniu putplasčiu, kuris yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl nepraleidžia nei šalčio, nei šilumos. Už šildymą moku iki 10 kartų mažiau, nei tokio pat ploto įprastų namų savininkai. Manau, kad tokio tipo būstas buvo viena iš geriausių investicijų į savo ir šeimos gerbūvį.

Supraskime, kuo labiau kyla iškastinio kuro kainos, tuo greičiau atsiperka pasyvus namas. Jei per metus sutaupoma apie 10 kWh kvadratiniam metrui energijos, tai labai greitai ir paprastai galima paskaičiuoti, kiek tai bus pinigine išraiška. Paprastai pasyvus namas atsiperka per 5 – 8 metus.

Įprastai, kalbant apie pasyvius namus, turima omenyje individualius namus. O kaip dėl daugiabučių ir jų renovacijos?

Energetiškai efektyviausias pastatas yra daugiabutis. Kodėl? Priešingai nei individualiame name, daugiabutyje yra sąlyginai mažai sienų, lyginant su esamų grindų plotu. Tad išorės atitvarų ir vidaus grindų santykis – pats efektyviausias.

Dėl pastatų modernizavimo negali būti didelių kalbų bei diskusijų. Pastatus renovuoti būtina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų vykdoma kokybiškai, siekiant energetiško efektyvumo. Naudoju tokį palyginimą: Lietuvos namai yra pliki, tačiau dabar vykstanti renovacija juos pridengia tik švarkeliais ir vasarinėmis kepuraitėmis. To nepakanka, iš tiesų namams Lietuvoje reikia kailinių ir šiltų žieminių kepurių.

Renovuojamas namas tikrai gali būti pasyvus, tačiau jis turės kitą energijos suvartojimo vertę. Reikalavimas tokiam pastatui – energijos sąnaudos per metus 25 kWh kvadratiniam metrui. Reikia atkreipti dėmesį, kad taikant pasyvių namų standartus, skirtingai nei įprastai renovuojant pastatus, rezultatas garantuotas dėl labai griežtos atskaitomybės ir atsakomybės, kuri tenka konkrečiam žmogui, projektuotojui ir Vokietijos Pasyvaus namo institutui. Jeigu Vokietijos Pasyvaus namo institutas jau suteikė pasyvaus namo sertifikatą, toks jis ir privalo būti.

Tai ar gyventumėte name, jeigu jis nebūtų pasyvus?

Žinote, kartą išbandęs – negali sustoti. Dabar kai jau daugelį metų gyvenu pasyviame name, statyčiau arba ieškočiau pirkti tik energetiškai efektyvaus (pasyvaus) būsto, nes tokiuose pastatuose gyventi ne tik pigu – bet ir sveika.

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

Trumpai papasakokite, kas yra pasyvus namas?

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energetiškai efektyvus. Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą.

Šiuo metu Lietuvoje pastatų energetinė būklė yra vertinama klasėmis nuo A++ iki F. Tuo tarpu pasyvus namas turi tik vieną vienintelį vertinimą: jeigu energijos sąnaudos per metus neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, galima teigti, jog pastatas yra pasyvus. Manęs žmonės kartais klausia, jeigu pasistačius „dėžutę“ ir apšiltinus 20 cm storio termoizoliacine medžiaga, ar tai jau bus pasyvus namas? Mano atsakymas yra – reikia skaičiuoti. Jeigu pasiekiamas nustatytas rezultatas, tada – taip, būstą galima vadinti pasyviu. Visa kita yra tik išvedžiojimai.

Statant pasyvų namą, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog kokybė turi būti užtikrinama visuose lygmenyse: projektavime, medžiagų ir jų kiekių parinkime bei statybos procese. Būtina suprasti, kad pastatas turi būti statomas taip tiksliai, kaip buvo numatyta projekte. Jeigu kompozitorius parašo rimtą kūrinį, tai muzikantai turi tiksliai jį atlikti. Tai šiuo atveju muzikantai yra statybininkai. Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas. Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu kompozitorius/projektuotojas sukūrė tokį ir ne kitokį projektą, statybininkai privalo atlikti darbus tiksliai pagal jį. Tik tada gausime tikslų, gerą ir norimą rezultatą.

Ar tiesa, kad pasistatyti pasyvų namą kainuoja brangiau? Ar tai atsiperka?

Reikia pripažinti, jog pasyvų namą pastatyti kainuoja brangiau nei įprastą, nes reikia daugiau investicijų į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus ir t.t. Tokio būsto kaina nuo įprastinio gali skirtis nuo 2 iki 20 procentų. Tačiau tai atsiperka. Jei netikėčiau pasyvaus namo nauda, pats negyvenčiau jame. Galiu kalbėti iš patirties: mano namas apšiltintas polistireniniu putplasčiu, kuris yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl nepraleidžia nei šalčio, nei šilumos. Už šildymą moku iki 10 kartų mažiau, nei tokio pat ploto įprastų namų savininkai. Manau, kad tokio tipo būstas buvo viena iš geriausių investicijų į savo ir šeimos gerbūvį.

Supraskime, kuo labiau kyla iškastinio kuro kainos, tuo greičiau atsiperka pasyvus namas. Jei per metus sutaupoma apie 10 kWh kvadratiniam metrui energijos, tai labai greitai ir paprastai galima paskaičiuoti, kiek tai bus pinigine išraiška. Paprastai pasyvus namas atsiperka per 5 – 8 metus.

Įprastai, kalbant apie pasyvius namus, turima omenyje individualius namus. O kaip dėl daugiabučių ir jų renovacijos?

Energetiškai efektyviausias pastatas yra daugiabutis. Kodėl? Priešingai nei individualiame name, daugiabutyje yra sąlyginai mažai sienų, lyginant su esamų grindų plotu. Tad išorės atitvarų ir vidaus grindų santykis – pats efektyviausias.

Dėl pastatų modernizavimo negali būti didelių kalbų bei diskusijų. Pastatus renovuoti būtina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų vykdoma kokybiškai, siekiant energetiško efektyvumo. Naudoju tokį palyginimą: Lietuvos namai yra pliki, tačiau dabar vykstanti renovacija juos pridengia tik švarkeliais ir vasarinėmis kepuraitėmis. To nepakanka, iš tiesų namams Lietuvoje reikia kailinių ir šiltų žieminių kepurių.

Renovuojamas namas tikrai gali būti pasyvus, tačiau jis turės kitą energijos suvartojimo vertę. Reikalavimas tokiam pastatui – energijos sąnaudos per metus 25 kWh kvadratiniam metrui. Reikia atkreipti dėmesį, kad taikant pasyvių namų standartus, skirtingai nei įprastai renovuojant pastatus, rezultatas garantuotas dėl labai griežtos atskaitomybės ir atsakomybės, kuri tenka konkrečiam žmogui, projektuotojui ir Vokietijos Pasyvaus namo institutui. Jeigu Vokietijos Pasyvaus namo institutas jau suteikė pasyvaus namo sertifikatą, toks jis ir privalo būti.

Tai ar gyventumėte name, jeigu jis nebūtų pasyvus?

Žinote, kartą išbandęs – negali sustoti. Dabar kai jau daugelį metų gyvenu pasyviame name, statyčiau arba ieškočiau pirkti tik energetiškai efektyvaus (pasyvaus) būsto, nes tokiuose pastatuose gyventi ne tik pigu – bet ir sveika.