Šiuo metu už ekonominės klasės naujo buto Vilniuje kainą galima įsigyti  priemiestyje esantį panašaus lygio kotedžą arba senos statybos namą sodų bendrijoje.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras tvirtina, kad šiuo metu kotedžai smarkiai populiarėja. Pasak jo, maždaug 77 kvadratinių metrų trijų kambarių butas su dviem automobilių statymo vietomis Perkūnkiemio rajone šiandien kainuoja apie 300 tūkst. Lt. Už panašią kainą šiandien pavyktų įsigyti ir keliais kilometrais toliau  esantį apie 100 kv. m kotedžą su sklypu.
Namų pasirinkimas už tokią kainą kur kas skurdesnis. R.Platero vertinimu, už naujo buto kainą šiandien rinkoje galima įsigyti 15–20 metų 100–120 kv. m namą su sena šildymo sistema ir prastais energetinio naudingumo parametrais sodų bendrijoje. „Tikriausiai šildymo sistema bus ne dujinė, o kietojo kuro – dėl to šaltuoju metu kyla daug rūpesčių. Namas nebus šiuolaikiškai apšildytas ir taupus“, – tvirtina R.Plateras.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalus „Aruodas.lt“ ir Edomus.lt“ valdančios bendrovės „Diginet LT“ direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė lygina, kad vidutinė butų kaina visame Vilniaus mieste siekia iki 400 tūkst. Lt, o dauguma tiek kainuojančių namų sostinėje iš dalies įrengti arba nebaigti statyti. „Dauguma jų yra aplink miestą esančiose gyvenvietėse. Tie namai, kurių kaina siekia iki 400 tūkst. Lt ir yra įrengti, dažniausiai pastatyti įvairiose sodų bendrijose. Daugumos jų plotas – iki 170 kv. m, o sklypas – 10–15 arų.
Vilniaus mieste esančiame individualių namų kvartale šiuolaikiško namo su daline apdaila, dujine šildymo ar modernia kietojo kuro sistema kaina prasideda nuo 500 tūkst. Lt.

Daugiau nei trečdalis lietuvių (39 proc.) pirmąjį būstą įsigijo ar planuoja nusipirkti visam gyvenimui, o dar 12 proc. žada jame gyventi 25–35 metus. Tokias lietuvių būsto pirkimo tendencijas parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, kurioje šių metų gegužės mėnesį dalyvavo daugiau nei 700 respondentų.

Tik 9 proc. respondentų teigia, kad pirmąjį būstą pirktų ne ilgiau nei penkeriems metams, o 16 proc. – 5–10 metų. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad apklausos rezultatai nestebina. Vertinant nekilnojamojo turto kainas šalyje ir vidutinį atlyginimą, būstas – labai rimtas pirkinys.

„Nenuostabu, kad daugelis lietuvių pirmame įsigytame būste gyvena visą gyvenimą. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus požiūrio ir poreikių. Niekas netrukdo įsigyto būsto parduoti ar iškeisti į kitą. Bet kokiu atveju prieš įsigyjant ar keičiant būstą patartina labai gerai įvertinti infliaciją, esamas ir būsimas pajamas, besikeisiančią ne tik finansinę, bet ir šeimyninę situaciją“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė respondentų (46 proc.) planuoja būstą įsigyti ar jau įsigijo sulaukę 25–30 metų. 19 proc. apklausos dalyvių tinkamiausiu amžiumi įsigyti pirmąjį būstą laiko 20–25 metus, 17 proc. – 30–35 metus.

Arnoldas Antanavičius, „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, teigia, kad šiandien pagrindiniai būsto pirkėjai yra maždaug 28–40 metų amžiaus šeimos, kurių pajamos – vidutinės arba aukštesnės.

„Jaunesnės šeimos dažniausiai įsigyja pirmąjį būstą, vyresnės – turimą būstą keičia į erdvesnį, pritaikytą gyventi gausesnei šeimai“, – pirkėjų portretą apibūdina A. Antanavičius. Jis sako, kad apie trečdalis sandorių yra sudaroma su pirmojo būsto pirkėjais, o likusieji įvyksta su būstą keisti nusprendusiais klientais.

Domoplius.lt apklausos metu 16 proc. respondentų nurodė, kad bent vieną kartą jau yra keitę būstą. Daugiau nei pusė iš jų – 58 proc. – būstą keitė dėl pasikeitusios šeimyninės padėties, kas ketvirtas – dėl pagerėjusios finansinės situacijos, 9 proc. – dėl emigracijos.

Paklausiausi – dviejų kambarių butai

Dažniausiai pirmasis įsigytas ar planuojamas įsigyti būstas – dviejų kambarių butas. Būtent tokį būstą kaip pirmąjį nurodė 38 proc. apklausos dalyvių. Kas penktas respondentas žada įsigyti namą, 19 proc. – trijų ir daugiau kambarių butą, tik 12 proc. – vieno kambario butą.

A. Antanavičius sako, kad dažniausiai pirkėjai ieško apie 42–57 kvadratinių metrų, t. y. 2–3 kambarių butų. „Paklausūs yra ir individualūs namai. Taip pat populiaru pirkti žemės sklypą bei jame statyti namą. Visgi šio segmento kainų lygis aukštesnis nei butų, tad potencialių pirkėjų ratas yra siauresnis“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

E. Narbuntovičius sako, kad šiuo metu didžiausią pasiūlą Domoplius.lt sudaro būtent dviejų kambarių butai – tokių skelbimų yra daugiau nei 13 tūkstančių. Didžiąją dalį jų sudaro Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje parduodami nekilnojamojo turto objektai. Dažniausiai jų plotas siekia 40–60 kvadratinių metrų.

Apklausos metu respondentai atsakė ir kiek lėšų jie planuoja išleisti ar jau išleido įsigydami pirmąjį būstą. Daugiausiai – 44 proc. – išleido iki 150 tūkst. litų, 15 proc. – nuo 150 iki 200 tūkst. litų, 13 proc. – nuo 200 iki 250 tūkst. litų, 12 proc. – nuo 250 iki 300 tūkst. litų.

„Pirmojo būsto pirkėjai dažniausiai apsiriboja 150–200 tūkst. litų suma Vilniuje ir apie 100–150 tūkst. litų Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu keičiantys jau turimą būstą į erdvesnį dažniausiai pirkiniui skiria ne mažiau kaip 300 tūkst. litų“, – tendencijas apžvelgia A. Antanavičius.

Domoplius.lt duomenimis, praėjusiais metais dažniausiai pardavinėjami butai Vilniuje buvo iki 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų.

Beveik 13 mln. litų kainuojantis individualus namas ir butas už beveik 4 mln. litų, daugiausiai prabangių namų parduodama sostinės Valakampių rajone, o butų – Senamiestyje ir centre.

Tokios brangiausių parduodamų būstų tendencijos pastebėtos įvertinus daugiau nei 80 tūkst. lankomiausiame nekilnojamo turto skelbimų portale Domoplius.lt skelbiamų objektų.

Į brangiausiai parduodamų individualių namų penketuką patenkančių objektų kaina viršija 5 mln. litų, tuo tarpu butų kaina svyruoja nuo 1,8 iki 3,9 mln. litų. Dauguma šių objektų yra parduodami Vilniuje, keletas – Klaipėdoje.

Kainą lemia vieta

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, šiuo metu portale parduodama daugiau nei 1 tūkst. namų ir beveik 400 butų, kurių kaina siekia daugiau nei milijoną litų. „Daugiau nei vieno milijono litų vertės butai ir namai sudaro vos 3 proc. mūsų portalo skelbimų. Minėtų būstų savininkai šiemet turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Verta paminėti ir tai, kad nuo šių metų pradžios brangesnių nei vieno milijono litų būstų pasiūla nepadidėjo. Tikėtina, kad panaši situacija išliks ir artimiausius dvejus metus“, – sako E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto rinkos konsultantų teigimu, būsto kainą labiausiai lemia vieta – kokiame mikrorajone yra būstas, koks susisiekimas, kaimynystė, saugumas, panorama pro langus, infrastruktūra ir pan.

„Teisingai įvertintą daugiau nei vieno milijono litų vertės būstą galima parduoti per 2-6 mėnesius. Pardavimo trukmė priklauso nuo vietovės patrauklumo, rinkos kainos, konkurencijos. Taip pat jei būstas protingai išplanuotas ir skoningai įrengtas, tikėtina, kad bus parduotas greičiau nei dalinai įrengtas“, – teigia Mindaugas Kazlauskas, RE/MAX Bravo vadovas.

Pastebima, kad labai brangiai įvertintas būstas dažnai parduodamas dėl skubaus pinigų poreikio, todėl pirkėjams yra tikimybė nusiderėti. „Jei pirkėjas pasiūlys greitai atsiskaityti, tikėtina, kad jam bus padaryta 5-10 proc. nuolaida. Tačiau yra pardavėjų, kurie patys neteisingai įsivertino turto kainą. Pervertintas turtas gali nesulaukti pirkėjų pasiūlymų metus ir daugiau. Jeigu minėtu atveju pasitaiko realus pasiūlymas pirkti, gali būti pritaikyta ir 15-30 proc. nuolaida”, – pasakoja M. Kazlauskas.

Gedimino pilis – kaip ant delno

Brangiausias šiuo metu Domoplius.lt parduodamas butas yra Vilniaus centre – V. Mykolaičio-Putino gatvėje. Jo kaina siekia 3,9 mln. litų. Skelbime nurodyta, kad 2010 m. pastatytame name įrengto 3 kambarių buto plotas yra 195 kv. m. Butas yra viršutiniame, aštuntame, namo aukšte.

Beveik 3,5 mln. litų prašoma už sostinės senamiestyje esančioje Teatro gatvėje parduodamą butą. Tiesa, šis butas kur kas didesnis – 5 kambariai, 360 kv. m. Namo statybos metai yra 2000 m. ir šio buto interjeras kiek kuklesnis negu ankstesnio. Vienas iš pagrindinių privalumų – pro langą atsiverianti senamiesčio ir Gedimino pilies panorama.

Tarp penkių brangiausių šiuo metu Domoplius.lt parduodamų butų – ir sostinės Pilies gatvėje esantis būstas. Jo kaina – 2,6 mln. litų, o 5 kambarių plotas užima 200 kv. m. Butas įrengtas senoviniame, 1960 m. pastatytame name, viršutiniame, antrame aukšte, su mansarda.

Į brangiausiųjų penketuką patenka ir už 2,4 mln. litų parduodamas butas sostinės centre – J. Tumo-Vaižganto gatvėje. Skelbime teigiama, kad 128 kv. m. ploto 4 kambarių butas yra unikalus, nes kartu yra ir 100 kv. m. mansarda.

Tarp brangiausiųjų patenka ir vienas būstas Klaipėdoje. Didžiojoje Vandens gatvėje esantis 6 kambarių ir 320 kv. m. butas parduodamas už 1,8 mln. litų. Namas pastatytas net 1883 m. Skelbime informuojama, kad butas turi nuosavą, uždarą kiemą, kuris priklauso tik šiam butui, o pirmame aukšte įrengta pirtis su baseinu, masažine vonia.

Brangiausi namai – sostinės Valakampiuose

Brangiausiai Domoplius.lt portale parduodamas amerikietiško stiliaus individualus namas pastatytas Vilniuje, Valakampiuose, Meškeriotojų gatvėje. Įspūdingas dviejų aukštų ir septynių kambarių namas parduodamas už 12,95 mln. litų. 2008 m. pastatyto namo plotas – 500 kv. m., namui priklauso ir šalia esantis 20 arų sklypas.

Antroje vietoje – už 12,9 mln. litų parduodamas būstas sostinės Šnipiškėse, Geležinio Vilko gatvėje. 2007 m. pastatytas namas yra 6 kambarių, o bendras pastato plotas – 316 kv. m.

12 mln. litų prašoma ir už sostinės Valakampiuose, ant Neries kranto esantį 7 kambarių namą. Skelbime teigiama, kad 802 kv. m. namo interjerą sukūrė garsi dizainerė iš Prancūzijos Anne Toulous, išpuošusi ir „Stiklių“ bei „Naručio“ viešbučius.

Į brangiausių parduodamų namų sąrašą patenka ir Klaipėdos raj. Kalotėje esantis 190 kv. m. namas, kuriame yra keturi kambariai, o šalia yra 8 arų sklypas. Jo kaina – 10,3 mln. litų.

Sostinės Valakampiuose, Vaidilutės gatvėje parduodamas ir dar vienas prabangus – beveik 5,5 mln. litų kainuojantis – namas. Tiek namo viduje, tiek ir lauke įrengti baseinai. 2008 m. pastatyto 6 kambarių namo plotas 400 kv. m.

Praėjus ketveriems metams, baigti įgriuvusio gyvenamojo namo Vilniuje, Šiaulių gatvėje, atstatymo darbai. Gruodžio mėnesį komisija pastatą pripažino tinkamu naudoti, ir gyventojai jau gali grįžti į buvusius namus.

“Sėkmingai baigti šį projektą buvo vienas prioritetinių mūsų bendrovės uždavinių. Tai – verslo etikos ir moralinės atsakomybės klausimas. Džiaugiamės, kad įsipareigojimus namo gyventojams ir patalpų naudotojams įvykdėme”, – pranešime teigė vienos atstatymo darbus finansavusios bendrovės “Panevėžio keliai” plėtros direktorius Eugenijus Rečiūnas.

Vienos pagrindinių statybų finansuotojų ir nuostolius gyventojams atlyginusios draudimo bendrovės “If” žalų centro direktorius Audrius Smaliukas teigia, kad Šiaulių gatvės byla yra viena sudėtingiausių kompanijos istorijoje, todėl laikoma nemenku pasiekimu, jog atstatant namą buvo tilpta į sutartus terminus ir numatytą biudžetą.

Per aštuonis mėnesius name buvo sustiprintos nesugriuvusios konstrukcijos, atstatyta sugriuvusi pastato dalis, įrengta vidaus apdaila, vidaus ir lauko inžineriniai tinklai, atnaujintas namo fasadas, sutvarkyta teritorija.

Anskčiau skelbta, kad atstatyti ir suremontuoti namą numatoma iki šių metų rudens.

Susitarimas atstatyti įgriuvusį pastatą Vilniaus senamiestyje ir atlyginti gyventojų patirtą žalą pasiektas 2009 metų gruodį. Taikos sutartį pasirašė projekto “Mikalojaus žiedas” plėtotoja įmonė “Schage Real Estate” (buvusi “Sektor”), buvusi generalinė rangovė “Constructus”, draudimo kompanija “If P&C Insurance” bei nukentėjusio namo gyventojai.

Pagal taikos sutartį visos šalys atsisakė ieškinių teismuose, o “Constructus” įsipareigojimus prisiėmė pagrindinė jos akcininkė – “Panevėžio keliai”.

Bendra namo atstatymo ir gyventojams išmokėtų kompensacijų suma siekia 3 mln. litų. Šias išlaidas pasidalijo visos bendrovės.

Nelaimė įvyko 2007 metų sausio 25 dieną, kai dėl šalia vykusių statybų nugriuvo dalis trijų aukštų namo sienos, kitos pastato sienos suskilinėjo. Per incidentą žmonės nenukentėjo, bet kelios šeimos neteko butų. Greta įgriuvusio namo, Žemaitijos gatvėje, buvo pradėtas statyti naujas pastatas.

Ekspertų komisija nustatė, kad namas griuvo dėl netinkamai atliekamų statybos darbų įgriuvus šuliniui ir vandeniui paplovus namo pamatus.

Indijos milijardierius Mukeshas Ambani (Mukešas Ambanis) savo ką tik Mumbajuje pastatytame 27 aukštų name, kuris, kaip manoma, yra brangiausias privatus gyvenamasis namas pasaulyje, surengė ištaigingas įkurtuves.

Kaip rašo britų visuomeninio transliutojo BBC naujienų svetainė, maždaug 800 turtingiausių ir įžymiausių indų penktadienio vakarą dalyvavo vakarėlyje name, kurio statyba atsiėjo 1 mlrd. dolerių.

Pastate, kuriam duotas legendinės salos vaiduoklės vardas “Antilia”, yra keli plaukimo baseinai, kino teatras, šventovė pirmame aukšte ir biblioteką paskutiniame, taip pat didžiulė pokylių salė ir … šešių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė.

Pats pastatas, suprojektuotas remiantis tradicinio indų Vastaus mokymo, panašaus į kinų tradiciją feng šui, principus, atrodo kaip knygų krūvelė.

53-ejų metų M.Ambani, vadovaujantis didžiausiai šalyje privačiai bendrovei – naftos chemijos milžinei “Reliance Industries”, – yra turtingiausias Indijos žmogus: žurnalas “Forbes” vertina jo turtą 27 mlrd. dolerių. “Antiliai” aptarnauti verslininkas pasamdė 600 žmonių personalą.

Be paties M.Ambani, jo žmonos ir trijų vaikų, name gyvena jo pagyvenusi motina, kuriai dabar teks plėšytis tarp “Antilios” ir 14 aukštų savo jaunesniojo sūnaus Anilo namo: ten iki šiol gyveno visa šeima, nors ir skirtinguose aukštuose.

Šių metų gegužę broliai Ambani viešai pareiškė, kad baigė dalybų ginčą dėl milžiniško jų tėvo, kuris pats prasimušė iš skurdo, o 2002 metais mirė, nepalikęs testamento, konglomerato.

Vienas žinomų Indijos rašytojų, buvęs įkurtuvėse, pavadino pastatą XXI amžiaus Tadž Mahalu. Aprašydamas pokylių salę, kurioje, pasak jo, lūžtantys valgiais stalai stovėjo palei sienas, kurių nė galo nematyti, jis pažymėjo, kad šalia šios prabangos Versalio rūmai atrodys kai neturtingas giminaitis.

“Kaip malonu įkvėpti šviežio oro tokiame aukštyje, pamiršus Mumbajaus užterštumą apačioje”, – cituoja laikraščiai vieno vakarėlio svečių, kurio pavardė nenurodoma, žodžius.

400 tūkst. kv. metrų namas, iš kurio viršutinių aukštų matyti ne tik miestas, bet ir Arabijos jūra, atrodo itin gražus aplinkinių lūšnynų ir transporto išmuštų kelių fone, – pabrėžia laikraštis “Times of India”.

Tai nurodo ir kovotojai su skurdu, pasak kurių, pusė gyventojų 18 mln. žmonių turinčiame Mumbajuje neturi elektros ir švaraus geriamojo vandens.

Tik kiek paėjėjus toliau nuo M.Ambani rezidencijos, esančios šalia konsulatų ir prabangių parduotuvių, pažymi AFP korespondentas, ištisos šeimos gyvena po estakadomis ir tiesiog ant šaligatvių.