Nors ekonomikos rodikliai ne tokie džiuginantys, kaip norėtųsi, o prognozės dėl Europos ir Lietuvos ateities dar neleidžia nusiraminti, antrą šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojų finansinė elgsena nerimo ženklų nerodė.

Naujausioje SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ teigiama, kad gyventojai daugiausia naujų lėšų sukaupė sąskaitose, iš trumpalaikių terminuotųjų indėlių santaupos buvo perkeliamos į ilgalaikius indėlius ar įsigyjama Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau negu ankstesnį laikotarpį buvo investuojama į akcijų rinkas. Antrą metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi vartojimo reikmėms, tuo tarpu būstui įsigyti skolinosi mažiau.

Antrą šių metų ketvirtį gyventojų finansinės padėties rodikliai – darbo užmokestis, nedarbo lygis, vartojimo mastas – kito nežymiai. Vidutinis darbo užmokestis į rankas antrą šių metų ketvirtį buvo 1 673 litai, t. y. 11 litų, arba 0,7 proc., didesnis negu pirmą ketvirtį. Bedarbių skaičius per tris mėnesius sumažėjo 15,8 tūkstančio. Namų ūkių vartojimo mastas padidėjo 4,6 procento. Gyventojų finansinis turtas, kurį sudaro indėlių sąskaitose laikomos lėšos, investicijos į obligacijas, bankų platinamus investicinius fondus, pensijų fondus ir lėšos, kaupiamos pagal gyvybės draudimo sutartis, per tris mėnesius padidėjo 872 mln. litų. Gyventojų paskolų portfelio vertė kovą–birželį sumažėjo 56,4 mln. litų. Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atimant finansinius įsipareigojimus) antro ketvirčio pabaigoje buvo 10,1 mlrd. litų, t .y. dešimtadaliu didesnė negu prieš tris mėnesius.
„Analizuojant šiuos rezultatus, verta atsižvelgti į antro ketvirčio specifiką. Antrą ketvirtį jau būna pasibaigęs šildymo sezonas, dėl to namų ūkiams liko daugiau pinigų sumokėjus už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Taip pat antro ketvirčio pabaigoje prasideda atostogų sezonas, o tai reiškia, kad bent jau dalis dirbančių gyventojų birželio mėnesį gavo daugiau, negu įprasta, pajamų (atostoginius). Turėdami daugiau pinigų, gyventojai galėjo laisviau rinktis – ar juos išleisti, ar pataupyti. Tai, kad daugėjo santaupų, leidžia manyti, jog gyventojai neišlaidavo. Tačiau tai, kad santaupos buvo kaupiamos neterminuotųjų indėlių sąskaitose, verčia manyti, kad šių pinigų ilgai taupyti ar laikyti gyventojai nėra linkę“, – sako Julita Varanauskienė.
Pasak jos, matyti, kad vis mažiau patrauklūs gyventojams tampa trumpalaikiai (iki vienų metų trukmės) indėliai. Per antrą ketvirtį pinigų šiose sąskaitose sumažėjo 237,2 mln. litų, tačiau beveik tokia pat suma (244,4 mln. litų) padaugėjo pinigų ilgesnės negu vienų metų trukmės indėlių sąskaitose. Antrą ketvirtį gyventojai įsigijo Vyriausybės taupymo lakštų, kurių vertė 129,3 mln. litų, arba beveik keturis kartus daugiau negu pirmą šių metų ketvirtį. „Ilgesnio laikotarpio indėlių populiarėjimas ir didesnės investicijos į taupymo lakštus rodo, kad gyventojai drąsiau skolina pinigus ilgesniam laikui (taupymo lakštų terminas – vieni arba dveji metai), taip pat rinkdamiesi, kur laikyti santaupas, vėl labiau atsižvelgia į palūkanas“, – sako ekspertė.
„Mažos palūkanos jau dabar nedžiugina santaupų turėtojų. Tačiau tikėtis jų didesnių, kai centriniai bankai Europoje ir JAV palūkanas arba mažina, arba jų nedidina, norėdami įveikti ekonomikos sąstingį, artimiausiu laiku nėra pagrindo“ – teigia Julita Varanauskienė. Kita vertus, nepastovūs ir dažniau neigiami akcijų rinkų rodikliai taip pat nuvylė ir investuojančiuosius į akcijų rinkas. Antrą ketvirtį į investicinius fondus investuota mažiau, negu iš jų pasiimta. Pasak J. Varanauskienės, norintieji kaupti ilgą laiką pagal gyvybės draudimo sutartis, šiemet dažniau negu pernai rinkosi mažiau rizikingą, nors, tikėtina, mažiau pelningą tradicinį kaupiamąjį gyvybės draudimą.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, naujų sudarytų vartojimo paskolų sutarčių vertė pirmą metų ketvirtį buvo 139 mln. litų, t. y. 16 mln. litų arba 11,5 proc. daugiau negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Naujų būsto paskolų sutarčių vertė antrą šių metų ketvirtį buvo 335,4 mln. litų, t. y. 139,4 mln. litų arba 29 proc. mažiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. „Vadinasi, namų ūkiai mažiau negu pernai ima naujų ilgalaikių paskolų, tuo tarpu trumpalaikių paskolų paklausa pamažu didėja. Skolinimuisi vartojimo reikmėms didėti sąlygas sudaro šiek tiek pagerėję didesnes pajamas gaunančių (ir galinčių tokias paskolas gauti) namų ūkių lūkesčiai dėl ateities. O ilgalaikių būsto paskolų paklausa nedidėja dėl keleto veiksnių: dėl nestabilių nekilnojamojo turto kainų, gana griežtų tokių paskolų teikimo sąlygų ir nenoro sunkinti gyvenimo prisiėmus didelių ilgalaikių įsipareigojimų“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, artimiausiu laikotarpiu ekonominė situacija šalyje, padėtis darbo rinkoje išliks panaši, paskolų palūkanos greičiausiai nedidės, tačiau nedidės ir indėlių palūkanos, todėl namų ūkių taupymo ar skolinimosi elgsena keistis neturėtų. Jei ir bus pokyčių, juos gali lemti sezoniniai veiksniai – praėjęs atostogų metas ir išleisti atostoginiai, artėjantis šildymo sezonas. Visa tai skatins griežčiau planuoti ne pirmo būtinumo vartojimo išlaidas“, – sakė J. Varanauskienė.

Pernai gan sparčiai didėjusį vartojimą 2012-aisiais pristabdys prasti finansiniai lūkesčiai, nekilsiantis vidutinis darbo užmokestis ir pakibęs mokesčių Damoklo kardas.

Metų sandūroje daugeliui rūpi „suskaičiuoti viščiukus“, įvertinti, kuo gyvenome pastaruosius 12 mėnesių, ir paspėlioti, kas laukia ateityje. Taigi kaip pernai keitėsi gyventojų finansinės padėties žemėlapis ir kokius maršrutus jis mums nurodys netolimai ateičiai?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas, palyginus dviejų pastarųjų metų trečiuosius ketvirčius, didėjo daugiau nei 10 proc. ir šis augimas buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Didėjantis vartojimas – ekonomikos augimo ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimo ženklas, todėl būtų galima džiūgauti, jei ne vienas paradoksas, keliantis tam tikrų dvejonių. Analizuojamu praėjusių metų laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis padidėjo tik 1,5 proc., be to, šį nedidelį augimą visiškai užgožė 4,5 proc. kainų pokytis. Tad pagrįstai kyla klausimas: kokiomis lėšomis gyventojai finansavo didesnį vartojimą?
Situaciją galima bandyti paaiškinti tuo, kad vidutinis darbo užmokestis neatspindi realiai namų ūkių disponuojamų pajamų. Tai patvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu spalį atliktas namų ūkių finansinės padėties ir finansinių įsipareigojimų tyrimas. Jo duomenimis, nepaisant to, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nepadidėjo nė 2 proc., disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per metus išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
Vieną pagrindinių tokių pajamų šaltinių lėmė emigracija. Dalis tautiečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, siunčia savo uždarbį tėvynėje likusiems giminaičiams, o didėjant emigravusiųjų skaičiui auga ir perlaidų iš užsienio dalis. 2011-aisiais jų vertė perkopė 4 proc. BVP. Tačiau, nepaisant to, jog emigrantų finansinis indėlis papildant Lietuvoje likusių gyventojų biudžetą yra didelis, tikėtina, kad artimiausiu metu jis nebedidės dėl kitų šalių ekonomikos lėtėjimo.
Pajamų pokyčius taip pat lėmė nedarbo mažėjimas ir darbo rinkos pokyčiai. „Sodros“ duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių sukurta 72 tūkst. darbo vietų, o į jas nepatekę gyventojai patys bando imtis iniciatyvos ir išnaudoti turimus verslumo įgūdžius. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, beveik ketvirtadaliu pagausėjo dirbančių pagal verslo liudijimus, 14 proc. – besiverčiančių individualia veikla ir beveik 25 proc. – dirbančių nepilną darbo dieną žmonių.
Gyventojų didėjančio vartojimo finansavimo šaltiniais taip pat galėjo tapti santaupos ir paskolos. Tačiau reikia pabrėžti, kad santaupų gyventojai nepravalgė ir nepradėjo leisti – net ir vidutinėms metinėms palūkanoms mažėjant, indėlių likučiai metų pabaigoje yra 4,57 proc. didesni nei 2010 m. lapkritį. Vartojimo didėjimo paskata netapo ir skolintos lėšos. Jomis finansuota vartojimo dalis per metus sumažėjo ir trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį siekė 3,7 proc. Tačiau didėjo prekių ir paslaugų dalis, suvartota skolon, t.y. pradelsti privalomi mokėjimai. Per 12 mėnesių fizinių asmenų bendra pradelsta suma padidėjo 51 proc. ir 2011 m. gruodžio 1 d. siekė 2,74 mlrd. Lt. Tad pradelstų mokėjimų suvaldymas antrus metus iš eilės lieka vienu pagrindinių namų ūkių finansinių iššūkių.
Vis dėlto bet kokio masto vartojimo didėjimas buvo geroji žinia, rodanti gyventojų gebėjimą amortizuoti prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir suvaldyti asmeninius bei namų ūkių biudžetus. Deja, pirmoji 2011-ųjų pusė, buvusi gan optimistinė ir rodžiusi ekonomikos įsibėgėjimo ženklus, baigėsi ir gyventojų nuotaikos metų pabaigoje pasikeitė. Dėl Europos Sąjungos šalių ekonomikos lėtėjimo, neužtikrintumo dėl finansinio stabilumo artimiausioje ateityje, pastarųjų įvykių Lietuvos bankų sektoriuje gyventojai lūkesčiai blogėja. Tikėtina, kad jie netrukus paveiks ir vartojimą, o taupymo nuostatos taps artimos recesijos laikotarpiui.
Perkamoji darbingo amžiaus gyventojų galia 2012-aisiais tikrai nedidės, o gali net ir mažėti dėl galimų mokestinės aplinkos naujovių. Išimtis gali būti nebent senjorai, kuriems daugiau finansinių galimybių suteiks atkurtos pensijos. Tačiau nors sprendimai mokesčių įstatymų srityje bus priimami tik pavasarį, jau dabar nesudėtinga numatyti, kad jie ne tik gali daliai gyventojų lemti tiesioginį finansinį nuostolį, bet ir paskatinti šešėlinės ekonomikos plėtrą bei emigraciją.
Į 2012-uosius įžengėme nusiteikę panašiai kaip ir prieš recesiją. Vis dėlto, reikia manyti, pastaraisiais metais įgyta nelengva patirtis ir įgūdžiai tvarkant finansus namų ūkiams tikrai pravers ir galimiems finansiniams sunkumams jie pasirengę geriau nei prieš trejus metus.

BFL

Šių metų mūsų šeimos biudžetas: kiek kas brangs ir ką turime žinoti planuodami savo išlaidas artimiausius dvylika mėnesių.

Kauniečiai Vytautas ir Roma Mažrimai 2012-aisiais nusprendė gyventi taupymo režimu. Du mažamečius vaikus auginanti pora neplanuoja jokių didesnių pirkinių, o atostogauti planuoja tik Lietuvoje.

„Pernai jau leidome sau lengviau atsikvėpti: vyras vėl rado darbą, man šiek tiek padidino atlyginimą, – pasakoja R.Mažrimienė. – Atrodė, kad didžiausi sunkumai jau praeityje, nes 2008–2010 metai mūsų šeimai buvo tikrai nelengvi, vos sudurdavome galą su galu, turėjome pamiršti pramogas, keliones. Tačiau šiandien vėl nebežinome, ko tikėtis, todėl nusprendėme gyventi kiek įmanoma taupiau, kad ir vėl netektų graužtis, jog atėjus naujai krizei neturime jokių santaupų.“

Panašiomis nuotaikomis gyvena daugybė lietuvių šeimų: neramumai euro zonoje, galimo antrojo ekonomikos nuosmukio prognozės sėja nerimą tarp gyventojų ir kelia klausimus, kaip turėsime gyventi bei planuoti savo išlaidas naujaisiais metais. Ekspertų vertinimu, mūsų pašnekovų Mažrimų šeima priėmė, ko gero, protingiausią sprendimą šiuo metu: 2012-aisiais verčiau pamiršti išlaidavimą. Ir ne vien todėl, kad nelabai aišku, kokia kryptimi toliau judės ekonomika, – akivaizdu, jog šiemet pajamos didės tik nedaugelio, o išlaidos – visų.

Būsto išlaikymas toliau brangs

Elektra jau pabrango – už sausį gausime didesnes sąskaitas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė sako, kad, skaičiuojant populiariausiu vienkainiu tarifu, maždaug 52 proc. namų ūkių sąskaitos už elektrą padidės maždaug 2 Lt per mėnesį.

Gera žinia – gamtinių dujų kaina gyventojams bent jau artimiausią pusmetį nedidės. Antrojo pusmečio dujų kaina, pasak D.Korsakaitės, priklausys nuo to, kokios pirmąjį pusmetį bus naftos produktų kainos bei kokia linkme judės lito ir JAV dolerio santykis. „Šios dienos duomenimis, žymių pokyčių nelaukiama, tačiau jie galimi dėl kokių nors politinių sprendimų ar procesų tarptautinėje arenoje“, – komentuoja D.Korsakaitė.

Šildymo kainos pastaruosius keletą metų kasmet didėja vidutiniškai 17 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas skaičiuoja, kad jei ši tendencija pasitvirtins ir šiemet, tipiško seno nešiltinto 60 kv.m buto gyventojų sąskaitos už šildymą padidėtų vidutiniškai nuo 450 iki 526 Lt, o naujos statybos butų – maždaug nuo 180 iki 210 Lt.

Nuo gamtinių dujų tiesiogiai priklausančios šilumos kainos, kaip pabrėžia VKEKK pirmininkė D.Korsakaitė, šiuo metu stabilizavosi, o antroje šio šildymo sezono pusėje, jei nebus sukrečiančių pasaulinių įvykių, lauktinas netgi nedidelis kainų mažėjimas. „Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos dydžio, bet ir nuo suvartojamos šilumos kiekio. Tad tie gyventojai, kurie vasarą pasirūpino savo namų energinio efektyvumo didinimu, gali tikėtis mažesnių sąskaitų, o kitų sąskaitos priklausys nuo orų sąlygų“, – primena D.Korsakaitė.

„Gamtinių dujų ir šildymo kainos priklausys ne tik nuo rinkos tendencijų, bet ir nuo „Gazpromo“ politikos, todėl bent jau 2011–2012 m. šildymo sezonas bus brangus“, – apibendrina SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Ekspertų teigimu, labiau tikėtina, kad šildymas ir toliau brangs. Taigi būsto išlaikymui šiemet teks atseikėti šiek tiek daugiau lėšų. Tiesa, bent jau būsto kainos – tiek pirkimo bei pardavimo, tiek nuomos – šiemet turėtų išlikti stabilios. „Priežasčių nekilnojamojo turto kainoms kilti 2012 m. beveik nėra: ekonomikos plėtra, pajamų didėjimas ir nedarbo lygio mažėjimas bus lėtas. Be to, situaciją smarkiai trikdo ir būsto paklausą riboja tvyrantis neapibrėžtumas dėl euro zonos ir pasaulio ekonomikos perspektyvų. Tad šiemet tikėtina nekilnojamojo turto kainų stagnacija arba santūrus mažėjimas“, – prognozuoja V.Tauraitė.

Brangs ir maisto produktai

Degalų brangimo bei transporto išlaidų didėjimo 2012-aisiais bijoti nereikėtų – tuo įsitikinęs „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau maisto produktai toliau brangs.

„Pernai kainų didėjimą lėmė beveik vien išoriniai veiksniai – brangesnė nafta ir kitos importuojamos žaliavos, taip pat tarptautinėse prekių rinkose išaugusi grūdų ir kitų maisto produktų kaina. Prognozuojame, kad šiemet naftos kainos bus šiek tiek mažesnės nei 2011 m. Tačiau lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas nebūtinai sumažins maisto produktų kainas. Tokias tendencijas matėme pastaraisiais mėnesiais – naftos ir metalų kainos krito daug sparčiau nei maisto produktų, kurios tik šiek tiek sumažėjo nuo praėjusį pavasarį pasiektų aukštumų“, – aiškina N.Mačiulis.

Jo prognozėmis, ribota maisto prekių pasiūla, pasaulio gyventojų gausėjimas ir toliau skatins maisto produktų brangimą. Jungtines Valstijas, didžiausias grūdų ir sojų pupelių eksportuotojas pasaulyje, pernai kankino potvyniai, todėl derliaus ir atsargų kiekis šiuo metu yra mažesnis, nei prognozuota. Tailandą, didžiausią ryžių eksportuotoją pasaulyje, nuniokojo liūtys. Skaičiuojama, kad Tailando ryžių produkcija sumažės 20 proc., todėl šiemet galima tikėtis šio produkto brangimo. Mažėjanti pasiūla ir didėjančios kainos taip pat skatina spekuliacijas finansų rinkose, o tai dar labiau paspartina kainų kilimą.

Kad maistas brangs, jau patvirtina ir kai kurie gamintojai. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius prognozuoja, kad mėsa ir jos gaminiai brangs 15–20 proc. Pasak pašnekovo, dėl sparčiai didėjančio skerdienos, ypač jautienos, eksporto už ES ribų vis labiau jaučiamas jos trūkumas, todėl žaliava brangsta. „Europos Komisijos prognozėmis, 2012 m. ES 100 kg jautienos kaina pakils iki 350 eurų. Pernai ji siekė 344 eurus už 100 kg, o 2010 m. – 314 eurų“, – pateikia pavyzdį asociacijos vadovas, pridurdamas, kad Lietuvos mėsos perdirbėjai, matydami mažėjantį vartojimą, pastaraisiais metais kaip įmanydami veržėsi diržus ir kainų nekėlė, tačiau dabar dingti jau neturi kur, tad mėsos gaminiai neišvengiamai brangs.