Trečią ketvirtį gyventojų finansinis elgesys prastėjančių nuotaikų nerodė – pastebima SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

Šiuo laikotarpiu daugėjo gyventojų santaupų finansų įstaigose, pirmą kartą beveik po trejų metų pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. Tiesa, dėl nepalankių svyravimų finansų rinkose gyventojų finansinio turto vertė kiek sumenko. Finansų ekspertai prognozuoja, jog pokyčių veikiausiai bus sulaukta šį ketvirtį – dėl „Snoro“ krizės ir slogių euro zonos nuotaikų. Kita vertus, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės šįkart jai būtų žymiai geriau pasirengę.
Pasak J. Varanauskienės, per trečią ketvirtį į įvairias taupymo ir investavimo sąskaitas gyventojai įmokėjo 195 mln. litų daugiau negu iš jų išėmė – tai rodo, jog žmonių motyvacija kaupti turtą finansinių institucijų sąskaitose nemažėjo.
„Trečią metų ketvirtį namų ūkių finansai paprastai tvarkomi lengviau ir ramiau – sąskaitos už šildymą dar negąsdina, galima didesnę dalį pajamų skirti ne pirmo būtinumo išlaidoms, geriau nuteikia atostogų sezonas. Gyventojai toliau taupė, nors ir kiek mažiau, be to, atsirado daugiau norinčiųjų ir galinčiųjų pasiskolinti“, –  sako J. Varanauskienė.
Daugėjo naujų paskolų
Gyventojų paskolų portfelis pirmą kartą beveik po trejų metų padidėjo 1 procentu – 367 mln. litų. Visų rūšių paskolų (vartojimo, būsto ir kitų) buvo išduota daugiau negu grąžinta anksčiau paimtų. Būsto paskolų portfelis per tris mėnesius padidėjo 38 mln. litų, arba 0,2 procento – pastaroji tendencija tęsiasi jau antrą ketvirtį.
„Paprastai didėjantis skolinimasis rodo geresnius gyventojų lūkesčius, t. y. kad pajamos nemažės, bus stabilios. Norą skolintis galėjo skatinti ir nedidelės paskolų palūkanos, ir žinios apie griežtesnius skolinimosi reikalavimus ateityje bei nustatytą didesnę pradinę įmoką“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Dvejonės dėl euro taupymo įpročių nepakeitė
Viešojoje erdvėje pasigirstančios abejonės ir nuogąstavimai dėl euro trečią šių metų ketvirtį  nepakeitė gyventojų įpročių taupyti nacionaline valiuta, nors litas yra susietas su euru. Indėlių sudėtis pagal valiutas nuo metų pradžios nesikeitė: trečio ketvirčio pabaigoje 70 proc. visų indėlių buvo laikoma litais, ketvirtadalis (24 proc.) – eurais, 5 proc. – kitomis valiutomis.
„Gyventojai, kaip ir rekomenduojama, rinkosi taupyti ta valiuta, kuria gauna pagrindines pajamas, kad nepatirtų valiutos keitimo išlaidų ir nuostolių, jei nepalankiai pasikeistų valiutos kursas“, – pastebi J. Varanauskienė.
Mažos trumpesnio laikotarpio terminuotųjų indėlių palūkanos skatino ne tik rinktis ilgesnį laikotarpį, bet ir investuoti turimas santaupas į obligacijas, kurių palūkanos šiek tiek didesnės. Obligacijų populiarumas pradėjo augti šių metų pradžioje. Trečią ketvirtį gyventojų investicijų į obligacijas suma padidėjo 93 mln. litų. „Vis dėlto po banko „Snoras“ bankroto šios priemonės patrauklumas kuriam laikui gali sumažėti, nes šios rūšies investicijos, kitaip negu indėliai, nėra draudžiamos, tad gyventojai ateityje gali tapti kur kas atsargesni ir atidžiau vertinti gaunamus finansinius pasiūlymus“, – sako J. Varanauskienė.
Paskutinis šių metų ketvirtis pažėrė nemažai nemalonių žinių: apie finansinės ir ekonominės euro zonos šalių padėties blogėjimą, suprastėjusią šalies ekonomikos prognozę, banko bankrotą. „Šie įvykiai turės įtakos namų ūkių finansinei elgsenai, tačiau, net jeigu ateitų antroji sunkmečio banga, gyventojai jai bus geriau pasirengę finansiškai ir labiau patyrę negu 2008–aisiais. Sklandžiai mokant indėlių draudimo fondo išmokas, žmonių pasitikėjimas finansų institucijomis palaipsniui turėtų grįžti. Todėl vis dar galima tikėtis, kad nepalankios sąlygos šįkart gyventojams turės mažesnę įtaką negu prieš trejus metus“, – apibendrina SEB banko ekspertė.

Namų ūkių finansinis turtas 2010 metų pabaigoje siekė 76,2 mlrd. litų – 3 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje.

Namų ūkių įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje siekė 37,6 mlrd. litų – 3 proc. mažiau nei 2009 metų pabaigoje, pranešė Lietuvos bankas.

Daugiausia namų ūkių finansinio turto 2010 metų pabaigoje sudarė akcijos (38 proc.) ir grynieji pinigai bei indėliai (41 proc.). Paskolos sudarė 76 proc., kitos mokėtinos sąskaitos – 24 proc. visų namų ūkių įsipareigojimų.

2010-ųjų pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 24 tūkst. litų namų ūkių finansinio turto ir 12 tūkst. litų įsipareigojimų.

Šalies namų ūkių finansinio turto, kaupiamo finansų įstaigų sąskaitose, grynoji vertė per pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 754 mln. litų. Šį padidėjimą lėmė išaugusios kainos vertybinių popierių rinkose, į gyventojų pensijų fondus iš „Sodros“ pervestos naujos lėšos ir sumažėjęs bendras namų ūkių paskolų portfelis.

Minimu laikotarpiu gyventojai sumažino savo finansinius įsipareigojimus, t. y. grąžino paskolų daugiau, negu skolinosi, o dėl sumažėjusių indėlių palūkanų aktyviau domėjosi investicijų fondais ir kitomis taupymo priemonėmis. Šie duomenys yra skelbiami pirmą kartą SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

„Įvertinus pirmo šių metų ketvirčio statistinius duomenis, gali atrodyti, kad namų ūkiai tapo turtingesni, tačiau iš tiesų tai tik statistinė iliuzija. Turtas dėl kainų pokyčio padidėjo tik laikinai – jei vertybinių popierių rinkos netaps stabilesnės, dabartinės vertybinių popierių kainos gali ir vėl sumažėti“, − sako apžvalgos autorė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Namų ūkių finansinio turto grynajai vertei jau nuo praėjusių metų pradžios teigiamą įtaką daro pradėjęs mažėti paskolų portfelis. Per pirmą šių metų ketvirtį dėl sumenkusios paskolų paklausos ir gyventojams jau suteiktų paskolų dalies grąžinimo bendras finansų institucijų suteiktų paskolų portfelis Lietuvoje sumažėjo 1,5 proc., arba 413 mln. litų.

Pirmo ketvirčio statistika taip pat rodo, kad, sumažėjus galimybei taupyti, didžiausia dalis naujų santaupų statistiškai teko tokioms taupymo priemonėms, kai gyventojams nereikia papildomai skirti savų lėšų, arba kurias, taikydama mokesčių lengvatas, skatina valstybė, t. y, antros pakopos pensijų fondams ir gyvybės draudimui.

Aptariamu laikotarpiu naujų santaupų (įmokų ir išmokų skirtumo) pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik perpus daugiau negu pernai tuo pačiu metu, o į antros pakopos pensijų fondus pervestos lėšos šį ketvirtį sudarė didžiausią naujų gyventojų santaupų dalį – 81,5 mln. litų. Iš viso per pirmą šių metų ketvirtį indėlių sąskaitos, investicijų fondai, gyvybės draudimo sąskaitos, antros pakopos pensijų fondai pasipildė 251 mln. litų naujomis santaupomis.

„Banko sąskaitose kaupiamos namų ūkių lėšos rodo, kad gyventojai neskuba pervesti pinigų į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Priežasčių tam gali būti įvairių, pavyzdžiui, žmonės svarsto, kad šių pinigų gali prireikti greičiau – išleisti vartojimo ar kitoms reikmėms. Be to, sumažėjusios indėlių palūkanos paskatino gyventojus domėtis kitomis taupymo galimybėmis, pavyzdžiui, investavimo priemonėmis, kurios yra rizikingesnės, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leidžia tikėtis didesnio pelno“, − pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė.

J. Varanauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybė papildomai sutaupyti artimiausiu metu padidėjo dėl prasidėjusio vasaros sezono, t. y. laikinai sumažėjus būsto šildymo išlaidoms.