Birželio 23–24 dienomis Kaune vykusiame gyvosios istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“ prancūzų ir rusų armijų mūšio inscenizaciją Nemuno saloje stebėjo rekordinis skaičius – apie 70 tūkst. žiūrovų.

Birželio pabaigoje tris dienas, nuo penktadienio iki sekmadienio, Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje pleveno XIX a. atmosfera. Santakos parke buvo įsikūrusios menamos prancūzų ir rusų armijų stovyklos. Pagrindinėmis Kauno gatvėmis žygiavo to laikmečio uniformomis vilkintys kariai, pontoniniu keltu šeštadienį persikėlę į Nemuno salą, kurioje ir vyko mūšio inscenizacija. Tai šiemet Europoje buvo vienintelis su realia istorine data tapatinamas karo istorijos rekonstruotojų renginys.

Netrūko intrigos ir parako
Šventinį savaitgalį Kauną aplankė per 800 karo istorijos mėgėjų ir rekonstruotojų iš Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Čekijos ir Lietuvos. Pagal istorinius faktus atkurtame mūšyje dalyvavo 42 žirgai, panaudoti 25 pabūklai, o Santakoje pastatyta 400 palapinių. Per tris dienas iš artilerijos patrankų buvo iššaudyta apie 200 kg juodojo parako.
Pagrindinis unikalaus gyvosios istorijos festivalio „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“ veiksmas vyko šeštadienį Nemuno saloje. Specialiai parengtu pontoniniu keltu Napoleono I Didžioji armija (Grande Armée), autentiškai atkuriant 200 metų senumo istorinius įvykius, persikėlė per Nemuną ir pradėjo ruoštis mūšiui su carinės Rusijos pulkais.
Nemuno saloje visi susirinkusieji mėgavosi atkurtu unikaliu istoriniu įvykiu, įrašiusiu Lietuvą ir Kauną į pasaulio karo istorijos metraščius, – Deltuvos mūšio rekonstrukcija.
Daugelis karo rekonstruotojų Kaune lankėsi pirmą kartą ir buvo sužavėti įvykio bei Kauno miesto. Žiūrovai ne tik stebėjo atkurtą mūšį, bet ir galėjo vaikščioti tarp palapinių, apžiūrėti karius ir jų amuniciją. Negana to, galėjo net įmerkti kojas į istorinę upę Nemuną – tai daugeliui užsieniečių paliko neišdildomą įspūdį. Pasak Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, jis iki šiol gauna padėkos žinučių su priminimu, kad svečiai mielai dalyvautų tokioje šventėje dar kartą, jei tik ji būtų organizuojama.

Vienintelis toks renginys Europoje
„Kad Kauno istoriją atkuriantys renginiai yra vertingi, įrodė didžiulis kauniečių ir svečių susidomėjimas švente. Reikėtų pabrėžti ir turistinę šio įvykio prasmę, nes miestu ir pačiu renginiu buvo sužavėti iš įvairių šalių atvykę svečiai. Vėliau daugelis šventės dalyvių ir žiūrovų liko švęsti Joninių. Vis dėlto bene prasmingiausia tai, kad festivalio rengėjai sudarė sąlygas vaikams ir jaunimui gyvai palytėti praeitį – pažinti įdomiąją istorijos pusę ne tik iš vadovėlių, nes susirinko labai daug šeimų“, – pabrėžė Kauno miesto meras.
Pasak Vytauto didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno, šis karas aprašytas tūkstančiuose leidinių, monografijų ir straipsnių. Tačiau apie perkėlą per Nemuną liudytojų atsiminimų nėra daug. Istorikai šį įvykį dažniausiai paminėdavo trumpai. „Šis didis karvedys Europoje vertinamas ir kaip didelis sukrėtimas, bet kartu ir kaip didžiulis permainų postūmis: buvo naikinama baudžiava, Prūsijos muštro pančiai. Lietuvoje su juo sieti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) savarankiškumo lūkesčiai. Būtų jie pasiteisinę ar ne – šito nežinome. Tačiau tuometis Rusijos caras Aleksandras I Lietuvai nepaliko apskritai jokių prošvaisčių“, – primena A.Pociūnas.
Galima apibendrinti, kad šis renginys – tai išskirtinė galimybė sugrįžti į 200 metų senumo Kauną garsinančius įvykius.