Nuo liepos pirmosios, kai Lietuva perims pirmininkavimą ES Tarybai, Bendriją papildys naujokė – Kroatija. Ar netaps ši šalis dar viena Europos Bulgarija ar Rumunija, o gal kaip tik gerokai aplenks net anksčiau į ES įstojusias valstybes, tarp jų ir Lietuvą?

“Blogi Rumunijos ir Bulgarijos pavyzdžiai lyg Damoklo kardas kabo virš Zagrebo. Tačiau vienintelis mus su šiomis valstybėmis vienijantis dalykas yra tai, kad būsime ES naujokai”, – sako Kroatijos analitikė Adelina Marini, mėgindama paneigti Europoje tvyrančią nepasitikėjimo jos gimtąja šalimi nuotaiką.
Vis dėlto nuo 2007-ųjų, kai į ES buvo priimtos Bulgarija ir Rumunija, europiečiai ne kartą viešai išreiškė apgailestavimą dėl ES plėtros, mat naujokės toli gražu nepateisino lūkesčių. Priešingai, jos žemyn traukia daugelį ES rodiklių, o šiose valstybėse klestintis nusikalstamumas yra rimtas akstinas jų vis dar nepriimti į Šengeno zoną.
Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai iki šiol negali laisvai įsidarbinti dešimtyje ES valstybių, be to, šiose šalyse vis dar tebegalioja ir specialiai joms skirtas teisingumo bei vidaus reikalų sritis reguliuojantis mechanizmas.
Deja, net ir šios priemonės nesugebėjo priartinti nei Bulgarijos, nei Rumunijos prie Vakarų Europos valstybių standartų. Priešingai, 2010-aisiais Europos Komisijos ataskaitoje netgi buvo konstatuota, kad šios dvi valstybės į ES buvo priimtos per anksti ir nepasirengusios. Nedaug pažangos rodo ir praėjusių metų rezultatai. Rumunija ir Bulgarija vis dar tebėra ES autsaiderės pagal daugelį kriterijų, išskyrus, žinoma, nedarbą, – čia nepralenkiamos Graikija ir Ispanija, o Rumunijai šiuo atveju sekasi netgi geriau nei daugeliui kitų ES valstybių.
Pagirti šias valstybes galima ir už palyginti nedidelę jų skolą. Tai ypač pasakytina apie Bulgariją, kurios skola yra viena mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Tačiau Rumunija ir Bulgarija yra laureatės, kai kalbama apie mažiausius Europoje atlyginimus, pensijas, prasčiausią sveikatos apsaugą ir švietimo sistemą, didžiausią korupciją ir kt.
Abiem valstybėms nepasisekė, kad narystė Europos Sąjungoje jas pastūmėjo ne į pakilimą, o kaip tik į nuosmukį, mat sutapo su didžiąja pasauline ekonomikos krize. Dėl to 2009 m. Bulgarijos bendrasis vidaus produktas susitraukė 5,5 proc., pramonės gamyba smuko 14 proc., eksportas į ES šalis ėmė mažėti, ekonomika sustingo. 2010 m. iš nuosmukio išsikapstyti pavyko, bet augimas užfiksuotas labai minimalus – 0,2 proc., 2011 m. – 1,2 proc., pernai Bulgarijos ekonomika augo ne ką daugiau.
Tas pats pasakytina ir apie Rumuniją. Ji buvo viena iš trijų pirmųjų ES narių, priverstų prašyti tarptautinės pagalbos (kartu su Vengrija ir Latvija), nes krizę pasitiko su 5,5 proc. ekonomikos smukimu ir didžiule infliacija. Beje, pagal šį rodiklį ji ir dabar tebepirmauja visoje ES.
Žinoma, galima juokauti, kad Lietuvai tai tik į naudą: jei statistikos lentelėse nebūtų Rumunijos ir Bulgarijos, sąrašo gale daugeliu atvejų atsidurtume mes arba latviai. Tačiau tai vis tiek ne priežastis pateisinti skubotą šių dviejų valstybių priėmimą į Europą “avansu”.
Nemaža dalis europiečių dabar baiminasi, kad ir Kroatijai ES durys atveriamos per anksti, o patekusi į ES gretas ši valstybė su prastais rodikliais atsidurs uodegoje. Čia svarbu paminėti, kad dar pernai EK atstovai skelbė, jog norėdama patekti į ES Kroatija turi įgyvendinti dešimties punktų reikalavimų sąrašą, kuriame numatyta pačių įvairiausių užduočių, pradedant privatizacijos proceso išjudinimu ar teisėtvarkos reforma, baigiant nauja migracijos politika. Ir nors EK sako, jog visi namų darbai atlikti, niekas negali būti tikras, kad jie atlikti dešimtukui: juk nors Kroatijos derybų dėl narystės procesas ištįso iki dvylikos metų ir keturių mėnesių, net ir šio laikotarpio pabaigoje dar tikrai buvo ką veikti. Be to, ar nenutiks taip, kad reformos, kurių Kroatija, reikia pripažinti, pastaruoju metu ėmėsi iš širdies, ims ir sustos, vos įsiliejusi į Bendriją, – taip juk nutiko daugeliui naujokių, neišskiriant ir Lietuvos?

Kurioje statistikos eilutėje įsiterps Kroatija?

Europos Komisija tokius nuogąstavimus bando nuraminti ataskaitomis. Kovo mėnesį ji patvirtino naujausią Kroatijos pažangos ataskaitą, liudijančią, kad Zagrebas įgyvendino visus būtinus reikalavimus ir yra visiškai pasirengęs narystei Bendrijoje.
Dokumente Kroatija liaupsinama už daugybę dalykų: bendradarbiavimą su karo nusikaltimų tribunolu Hagoje, neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažėjimą, taip pat ir pažangą saugant valstybės sienas.
Tačiau tai, kad vienas iš argumentų, kodėl Kroatija turi būti priimta į ES jau šią liepą, yra jos pažanga į kroatų kalbą verčiant ES teisės aktus, verčia susimąstyti, ar Kroatija, kaip anksčiau Bulgarija ar Rumunija, nėra kviečiama į Bendriją vien dėl gebėjimo susikurti gerą įvaizdį ir dėl skambių pažadų, o ne už realius darbus.
ES plėtros komisaras Štefanas Fule į tai atsako, jog nėra nė vienos priežasties abejoti, kad Kroatijos įsipareigojimai prasilenks su realybe, o jei net taip nutiktų, esąs ne vienas būdas šiai situacijai sureguliuoti.
Bet juk daugybė bandymų imtis priemonių prieš Rumuniją ar Bulgariją rezultatų beveik nedavė.
Patys kroatai abejones dėl šalies gebėjimo pritapti ES ir net užimti neprastas pozicijas ES statistikos lentelėse linkę nuleisti negirdomis. Iš tiesų jie jau daugelį metų “matuojasi” lygindamiesi ne su, tarkime, kitomis buvusiomis Jugoslavijos valstybėmis, o su ES senbuvėmis.

Grupė konservatorių Seimui siūlo kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas, kad būtų susitarta dėl Bendrijos imunitetus turinčių politikų elgesio vertinimo.

Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai adresuojamo kreipimosi projekte siūloma priimti sprendimą dėl politikų etikos standartų ES ir valstybėse narėse.

Dokumento projektu siūloma ES institucijoms “išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama ES imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse”.

Konservatoriai savo kreipimosi projekte pažymi, jog jį teikia reaguodami į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio atvejį, kuomet Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dėl europarlamentaro elgesio sulaukė priešiško vertinimo EP ir Lietuvai galėjo baigtis pažeidimo procedūra.

VTEK praėjusiais metais paskelbė, kad V.Tomaševskio “viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis”.

Tokį sprendimą panaikino teismas, konstatavęs, kad VTEK nėra kompetentinga atlikti tyrimą dėl asmens, esančio EP nariu, o pats europarlamentaras V.Tomaševskis jį apskundė Europos Parlamentui.

Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kuriuo prašė Europos Komisijos ginant V.Tomaševskį kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas ir prireikus pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą, nes VTEK nepaisė EP statute įtvirtintų europarlamentaro laisvės ir nepriklausomumo principų.

Į ES dėl etikos vertinimo standartų kreiptis siūlantys parlamentarai argumentuoja, jog “kiekvienas ES valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės”.

VTEK savo sprendimą dėl V.Tomaševskio praėjusių metų sausio mėnesį priėmė reaguodama į Lietuvos Sąjūdžio kreipimąsi. Organizacijos vardu išplatintą kreipimąsi pasirašiusiam konservatoriui parlamentarui Rytui Kupčinskui užkliuvo V.Tomaševskio teiginiai aukštiems ES pareigūnams, esą Lietuvoje diskriminuojama lenkų tautinė mažuma.

Bemaž pusė Seimo narių yra įvairių Lietuvoje ir užsienyje veikiančių įmonių akcininkai.

Dešimtys Seimo narių savo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktose viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodo esantys vienos ar kelių įmonių dalininkai. Įstatymai neįpareigoja parlamentarų atsisakyti turimų akcijų, bet pasigirdo siūlymų, kad į politiką einantys verslininkai jas laikinai perleistų vadinamajam aklajam fondui, rašo “Lietuvos žinios”.

Dauguma dienraščio kalbintų Seimo narių sako, kad jeigu reiktų, akcijų nepatikėtų specialiam fondui ir kitiems esą nepatartų to daryti.

Seimo Darbo partijos frakcijoje dirbantis Mečislovas Zasčiurinskas savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo esantis kelių įmonių, bankų ir viešosios įstaigos “Socialiniai projektai” dalininkas. Jo deklaracijoje minimi Snoro, Ūkio, Šiaulių bankai, taip pat ir bendrovė “Lietuvos energija”.

M.Zasčiurinskas sakė turintis tik labai mažą dalį akcijų.

“Be to, dar prieš ateidamas į Seimą, visus su mano turimomis akcijomis susijusius reikalus perdaviau kitam žmogui. Su juo sutarėme, kad jis nieko nedarys. Žinoma, dėl to turiu nuostolių”, – tvirtino parlamentaras. M.Zasčiurinsko nuomonė apie “akląjį fondą” neigiama – esą tai būtų kvailystė.

Seimo narys “tvarkietis” Vytautas Galvonas deklaracijoje nurodo, kad yra šešių įmonių, tarp jų – ir “Ogmios astra prekyba” bei “Ogmios astra laikrodžiai”, akcininkas, taip pat viešosios įstaigos dalininkas.

Parlamentaras teigė niekuomet nesvarstęs galimybės kam nors perleisti turimas akcijas.

“Visi supranta, kad jei akcijų turintis Seimo narys jas perrašys žmonai, meilužei, broliui ar draugui, tai bus vaikiškas žaidimas. Aš nieko neslepiu: turiu akcijų ir tai deklaravau”, – tvirtino V.Galvonas.

Apie “akluosius fondus” jis turi griežtą neigiamą nuomonę. Anot jo, norėdamas ką nors daryti gerai, turi tai daryti pats. Kol V.Galvonas nebuvo parlamentaras, įmonės, kurių akcininkas jis yra, esą gaudavo milijoninius dividendus.

“Kai tapau Seimo nariu ir jų nebekontroliuoju, bendrovės neišlenda iš “minuso”, – aiškino jis.

Seimo Jungtinės frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas nurodo valdantis penkių bendrovių akcijas. Jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jam priklauso bendrovių “Pajumte”, LNAC, “Serbenta”, “Voldemars” ir “Valdo V” dalis akcijų.

Anot Seimo nario, dirbti parlamente jam akcijų turėjimas netrukdo, mat šios įmonės veikia ne Lietuvoje. Jis tikina taip esąs apsaugotas nuo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

“Lietuvoje veikiančių bendrovių akcijų geriau neturėti. Tada rami galva”, – pabrėžė politikas.

Patikėti turimą turtą “aklajam fondui” V.Valkiūnas neišdrįstų. Tokia idėja parlamentarui nekelia pasitikėjimo. “Atiduoti akcijas kažkam ir nežinoti, kas jas valdys… Niekam nepatarčiau taip elgtis”, – sakė Seimo narys.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis drauge su žmona yra penkių tarptautinių įmonių akcininkas. Jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje minimi bankai “Bank of Georgia UK” ir “First investment bank”, “SIFB Transilvania Brosov”, CCB, Ukrainos nekilnojamojo turto ir vystymo bendrovė “XXI Century Investment”. Jis taip pat nurodo, kad yra susijęs su įmone “Finasta”.

E.Masiulis pažymėjo, kad pinigus patikėjo fondui, kuris Lietuvoje neinvestuoja. Ministras teigė, jog sutiktų patikėti savo akcijas “akliesiems fondams”.

“Jeigu būtų susitarta, kad reikia laikinai perleisti akcijas, tikrai mielai pasinaudočiau tokia galimybe. Būtų ramu”, – sakė E.Masiulis.

Seimo nario socialdemokrato Broniaus Bradausko viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje įrašytos penkios bendrovės: “Aviaekspresas”, “DK Lamantinas”, “DK Lamantino partneriai”, “Bartžuvė”, “Donetas”.

Parlamentaras Vincas Babilius savo deklaracijoje nurodė esąs keturių įmonių akcininkas. Seimo Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas savo deklaracijoje taip pat nurodo turįs keturių įmonių – “Lietuvos energija”, Lietuvos dujos, “Teo LT”, LVKOM – akcijų.

Klausiamas, kaip elgiasi, kai Seime svarstomi su energetika susiję įstatymai, galintys turėti įtakos įmonių, kuriose jis turi akcijų, veiklai, A.Čaplikas teigė, jog elgiasi įvairiai.

“Nematau dėl to didelės problemos. Mano turimų akcijų kiekis yra toks mažas, kad supainioti viešuosius ir privačius interesus yra neįmanoma”, – tikino A.Čaplikas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje mini tris tarptautines bendroves: banką “Bank of Georgia UK”, nekilnojamojo turto įmonę “XXI Century Investment” ir Turkijos parduotuvių tinklą “Boyner Buyuk Magazacilik”.

Seimo narys “darbietis” Kęstutis Daukšys turi trijų įmonių – “Kilimai”, “Balticum grupė”, “Baltveda” – akcijų. Šios bendrovės, anot parlamentaro, niekuomet nebandė pasinaudoti tuo, kad vienas jų akcininkų – Seimo narys. Esą įmonės nedalyvauja valstybės įstaigų skelbiamuose konkursuose, nesikreipė Europos Sąjungos paramos.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Andrius Šedžius nurodo turintis bendrovių “Manukas”, “Lendseil”, “Landsale”, LT Nights LTD akcijų.

“Tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio deklaracijoje minimos bendrovės “Statyk pats”, “Dervira”, “Dervira ir partneriai”. Socialdemokratas Juozas Palionis ir jo sutuoktinė turi įmonių “Konsolė”, “Buitinė technika namams”, “Geri partneriai”, “Ginvesta” akcijų. “Tvarkietis” Rimas Ručys viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo įmones “Stumbras”, “Biofuture” ir “Rusenta”.

Grupė piliečių siūlo priimti įstatymą, kad pagal atskirus kriterijus būtų vertinamas Seimo nario darbas, o nesurinkusiems reikiamo balų skaičiaus būtų užkirstas kelias dalyvauti kituose rinkimuose.

Pataisų iniciatoriai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti.

Savo parengtu Seimo narių darbo vertinimo įstatymo projektu iniciatoriai siūlo parlamentaro darbo kokybę apskaičiuoti pagal matematinę formulę.

Baigęs kadenciją parlamentaras artimiausius penkerius metus negalėtų kandidatuoti jokiuose rinkimuose, jei jo sukaupta balų suma būtų mažesnė nei šeši.

Projektu parlamentarus siūloma vertinti ir įpusėjus kadencijai. Pasibaigus ketvirtai sesijai būtų atliekamas kiekvieno Seimo nario tarpinio balo skaičiavimas. Jei Seimo nario surinktas balas būtų – 0,01 (minus viena šimtoji) balo arba mažiau, Seimo narys netektų mandato.

Į atsilaisvinusią vietą patektų kitas kandidatas pagal partijos sąrašą arba būtų rengiami nauji rinkimai.

Parlamentaro darbo kokybės vertinimo balą sudarytų statistiniai lankomumo, pateiktų ir priimtų teisės aktų bei pataisų statistiniai rodikliai. Atitinkamai parlamentaras prarastų balus perėjęs į kitą frakciją, jei būtų taisomos jo anksčiau inicijuotos ir priimtos pataisos.

Naujo įstatymo svarstymą Seime inicijuoja 14 piliečių grupė: Šarūnas Gurklys, Agnė Gurklytė, Arvydas Kvieska, Marius Dapkus, Vytautas Bertašius, Almantas Gurklys ir kiti.

Savo iniciatyvą projekto autoriai skelbia tam sukurtame interneto puslapyje, prašydami finansinės paramos. Siunčiant trumpąją žinutę jiems galima paaukoti nuo 1 iki 10 litų.

Pagal įstatymą, piliečiai, norintys inicijuoti teisės akto projekto svarstymą Seime, per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. jų projektą remiančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.