Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), skelbdamas 2010 m. metinę ataskaitą, kartu visuomenei pristato specialią apžvalgą, kurioje paaiškina, kodėl narkotikų vartojimas nebėra vien tik „jaunimo problema“.

Europos gyventojai sparčiai senėja. Iki 2050 m. maždaug ketvirtis Europos žmonių bus perkopę 65 metų amžiaus ribą. 2010 m. lapkričio 10 d. paskelbti ENNSC duomenys rodo, kad vis vyresni asmenys kreipiasi ir į gydymo įstaigas dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo.

Problema gydymo įstaigoms

Vyresni narkotikų vartotojai – didėjanti Europos gydymo įstaigų problema. Ypač amžiaus senėjimo tendencijos pastebimos Vakarų Europos šalyse, kuriose pirmos didelės ES heroino vartojimo „epidemijos“ kilo praėjusio amžiaus 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmečiais.

„Paprastai manoma, kad ketvirtąją dešimtį įpusėję žmonės baigia vartoti narkotikus, – teigia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos direktorius Wolfgang Götz. – Tačiau Europos priklausomybės ligų gydymo centrų duomenys ne visada atitinka šį požiūrį. Įstaigos vis dažniau savo paslaugas turi pritaikyti senyvo amžiaus pacientų poreikiams, nes šių pacientų sveikatos būklė blogėja ne tik dėl ilgą laiką vartotų narkotikų – įtakos turi ir jų amžius. Šiuo metu dar nelabai suprantame, ką reiškia toks pokytis, bet jis akivaizdžiai kelia vis daugiau problemų tiek specialiems priklausomybės ligų gydymo centrams, tiek bendrųjų sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų tiekėjams“.

Su kokiomis problemomis susiduria priklausomi asmenys?

Gydomi vyresnio amžiaus narkotikų vartotojai dažnai yra bedarbiai, patiriantys socialinę atskirtį ir jaučiantys lėtines fizines bei psichologines ilgalaikio narkotikų vartojimo pasekmes (pvz., kepenų ligas, perdozavimo žalą sveikatai, depresiją). Be to, daugelis jų turi su alkoholio vartojimu ir rūkymu susijusių problemų.

Kadangi vyresni narkotikų vartotojai sparčiau sensta, narkotikus vartojančiam 40-mečiui gali prireikti tokios pačios priežiūros kaip ir 20 m. vyresniam asmeniui – t.y. 60-mečiui. Dabar teikiamos gydymo paslaugos paprastai yra pritaikytos jaunesnių narkotikų vartotojų poreikiams ir jas teikiantys darbuotojai dar gali nežinoti vyresnių žmonių su narkotikais susijusių problemų arba natūraliai senstant atsirandančių pokyčių (pvz., mažėjantis judrumas, širdies bei kraujagyslių ligos ir pan.).

Vyresnių pacientų daugėja

Specializuotų priklausomybės ligų gydymo centrų duomenimis, šiuo metu vyresnio amžiaus narkotikų vartotojai sudaro nemažą jų pacientų dalį ir ši dalis daugelyje ES šalių didėja.

Europoje vidutiniškai maždaug 1 iš 5 žmonių (20 proc.), pradedančių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo, yra 40-metis arba vyresnis. Kai kuriose šalyse šis skaičius siekia beveik 30 proc. Šiuo metu tokių žmonių yra kur kas daugiau nei buvo prieš 10 metų, kai vyresni pacientai sudarė ne daugiau kaip 10 proc. visų priklausomybe nuo narkotikų sergančių pacientų.

Daugiausia vyresnių narkotikų vartotojų, kurie pradeda gydytis, yra Portugalijoje – 28 proc., o Ispanijoje jų sparčiausiai daugėja. Pakaitinio gydymo duomenys rodo, kad kai kuriose ES valstybėse daugiau kaip pusė pacientų yra vyresni nei 40 metų.

Lietuvos duomenys

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2009 m. Lietuvoje pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir iš viso buvo registruoti 345 asmenys. Iš jų – 26 asmenys (7,5 proc.) buvo vyresni nei 40 metų. Vyriausiam pacientui buvo 64 metai.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sudarytos darbo grupės vadovė paskelbė, kad Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa parengta.

Pasak Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko, programos darbo grupės nario, didelė tikimybė, jog naujai suplanuotos veiklos laukia toks pat likimas kaip ir prieš tai buvusios Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos.

“Senoji programa nepasiekė tikslų. Abejoju, ar naujai suplanuoti ir įgyvendinti veiksmai duos konkrečių apčiuopiamų rezultatų. Programa nekonkreti. Ko vertos sąvokos “siekti”, “gerinti”, “didinti”? Nenumatyta atitinkamų institucijų vadovų atsakomybė už priemonių įgyvendinimą. Praktiškai vėl neįmanoma tokios programos vykdymo kontrolė. Gal to ir siekiama, kad visi būtų patenkinti. Tik ne vaikai, jaunimas, kurie sistemingai traukiami į narkomanijos liūną,” – tvirtino M. Zasčiurinskas.

Narkotikų kontrolė tinkamai nėra vykdoma net sugriežtinto režimo įstaigose. “Narkomanija Lietuvoje auga. 2008 m. oficialiais duomenimis laisvės atėmimo vietose narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo net 20,1 proc. nuteistųjų, tačiau programa orientuota tik į švietėjišką veiklą ir institucijų bendradarbiavimą. Ne pamokančiomis knygelėmis reikia kovoti su narkomanija, o konkrečiais prevenciniais veiksmais,” – teigė Seimo narys. Politikas pabrėžė, jog įvertinęs parengtos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos trūkumus bei neefektyvumą, ketina nepritarti minėtai programai.