"Scanpix" nuotr.

2014-ųjų balandį Australijos karinis laivas netoli Kenijos krantų sulaikė laivą, kuriame aptiko daugiau nei vieną toną heroino, kurio vertė – 260 mln. dolerių. Šis kiekis prilygo visam 1990-2009 m. Rytų Afrikos pakrantėje konfiskuotam šių narkotikų kiekiui. Vėliau tais pačiais metais Kenijos karinis jūrų laivynas iš Pakistano plaukiančiame laive rado virš 800 kg heroino. Šie atvejai rodo, kad Afrika tampa narkotikų verslo inkubatoriumi, rašo “Foreign Affairs”.

Nuo praėjusio dešimtmečio nusikalstami susivienijimai bando įsitvirtinti užsachario regione, kur valstybinės institucijos silpnos, vyrauja skurdas ir skylėtos sienos leidžia gabenti kokainą ir heroiną į Europą bei Šiaurės Ameriką. Prekyba narkotikais iškreipė dalies Afrikos valstybių ekonomiką ir politiką, sukrovė turtus ne valstybiniam veikėjams, tarp kurių – ir teroristinės organizacijos.  Be iššūkio šalių saugumui, tai paskatino didesnį narkotikų vartojimą tarp pačių afrikiečių, kuris kai kur pasiekė epidemijos lygį.

Afrikiečiai mano, kad prekyba narkotikais yra “Vakarų problema”, tačiau toks įsitikinimas visiškai neatitinka realybės.

Tiesa, narkotikų prekyba Afrikoje – nieko naujo. Nuo seno kai kurios šalys yra tarpinė stotelė narkotikų kroviniui pakeliui į Vakarų Europos miestus. Pasak istoriko Stepheno Elliso, libaniečių kontrabandininkai dar 1952 m. gabeno heroiną į JAV per Šiaurės Afriką. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Nigerijos ir Ganos gangsteriai iškilo kaip rimti žaidėjai tarptautinėje narkotikų prekybos rinkoje. Tai buvo pradžia ir nuo šio tūkstantmečio pradžios užsachario Afrika tapo narkotikų pervežimo centru. Nuo 2002 m. konfiskuotas kokaino kiekis dramatiškai išaugo – nuo 560 kg (2002 m.) iki 1100 kg (2003 m.) ir 3,5 t (2004 m.).

Užsachario Afrikos vaidmuo išaugo dėl to, kad Šiaurės Amerikos kokaino rinka persipildė, o kontrabandos Karibuose tinklas buvo sunaikintas. Pietų Amerikos narkotikų baronai tuomet atkreipė dėmesį į Europą ir Vakarų Afrika natūraliai tapo “logistikos” centru. Kolumbijos ir Venesuelos kartelių atstovai tapo dažni svečiai Gvinėjoje-Bisau – mažoje Vakarų Afrikos valstybėje.

Rytų Afrika tapo afganistanietiško heroino tarpinė stotelė, nes Europos teisėsauga uždarė heroino kelią per Pietvakarių Aziją ir Balkanus.

Patys afrikiečiai mano, kad prekyba narkotikais yra “Vakarų problema”, tačiau toks įsitikinimas visiškai neatitinka realybės.

"Scanpix" nuotr.

Prekyba narkotikai destabilizavo kai kurias Afrikos valstybes, o geriausiai žinoma auka – ta pati Gvinėja Bisau, kur narkotikų prekeiviai užverbavo kariuomenės pareigūnus, kad šie užtikrintų verslo saugumą. Bandymai reformuoti saugumo sektorių ir sunaikinti kariškių ryšius su narkotikų prekeiviais iššaukė 2012 m. kariškių perversmą.

Malis – dar viena Afrikos valstybė, nukentėjusi nuo narkotikų prekybos, kuri suklestėjo šalies šiaurėje ir leido iškilti ginkluotoms grupuotėms bei susilpninti valstybines institucijas.

Be šių dviejų valstybių, yra žinoma, kad narkotikų kontrabandininkai įsitvirtino Ganoje, Gvinėjoje ir Kenijoje, kuriose užsitikrino valdžios pareigūnų paramą. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad netrukus gali prasidėti kruvini karai tarp narkotikų prekeivių, kaip kad vyksta Lotynų Amerikoje.

Be to, auga narkotikų paklausa pačioje Afrikoje. Tanzanijoje padėtis pasitarė tokia kritiška, kad vyriausybė pradėjo remti metadono klinikas.

Tokia situacija privertė atkreipti dėmesį ir užsienio, ir vietos teisėsaugą. Tačiau sunaikinus narkotikų kontrabandos tinklą vienoje šalyje, kontrabandininkai persikelia į kitą. JAV suėmus Gvinėjos Bisau admirolą Bubo Na Tchuto 2013 m. narkotikų prekeiviai be vargo perkėlė operacijas į kaimyninę Gvinėja.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

Nuo 2006-ųjų, kai Meksikoje buvo paskelbtas karas su narkotikais, žuvo jau per 50 tūkst. žmonių. Dešimtadalis jų – policininkai.

Rima Janužytė

Didžioji dalis kitų aukų – niekaip nesusijusios su narkotikais, kaip ir rugsėjo 26-ąją masinėje kapavietėje prie Igualos miestelio palaidoti į gabalus sukapoti studentai.

Kad suprastume, kas atsitiko Meksikoje prie Igualos miestelio, reikia suprasti, kas vyksta visoje šalyje. Ir ne metus ar penkerius, o bent pusšimtį.

Meksika eksportui į JAV dešimtmečiais gamina marihuaną ir heroiną, o pastarąjį dešimtmetį – ir metamfetaminus. Kokaino – ne, bet šį narkotiką JAV rinkai nuo 1980-ųjų Meksikoje veikiantis Sinaolos kartelis tranzitu tiekia iš Kolumbijos ir Gvatemalos.

Per daugiau nei 50 metų Meksikoje dėl su narkotikų platinimu susijusių priežasčių buvo nužudyta per 150 tūkst. žmonių. Į šį nešvarų verslą vienaip ar kitaip yra įsitraukę dešimtadalis Meksikos gyventojų. Vieni augina, kiti verda, fasuoja, treti gabena. Yra tokių, kurie žino, bet tyli. O tokių, kurie nežinotų nieko, beveik nėra.

Tad kai buvęs Meksikos prezidentas Felipe Calderonas 2006 m. rinkimų kampanijos metu pareiškė, jog šalyje pradės beprecedentę kovą su narkobizniu, vieni stebėjosi jo naivumu, kiti – drąsa. Bet nuo gaujų siautėjimo ir teroro išvargę meksikiečiai balsavo „už“. Deja, tokio rezultato, koks Meksikoje yra dabar, jie nesitikėjo.

Tam tikra prasme F.Calderono paskelbta kova su narkotikais buvo „efektyvi“ – nusikalstamų narkotikais prekiaujančių grupuočių šioje šalyje gerokai sumažėjo. Ačiū jam, beveik be konkurencijos prekybą narkotikais į savo rankas suėmė ir kone visą šalies teritoriją aprėpė dvi policijos ir armijos remiamos organizacijos – „Los Zetas“ Meksikos rytuose ir Sinaolos kartelis Vakaruose.

Tarp jų Meksikos žemėlapyje spraudžiasi dar apie dešimt nedidelių gaujų, daugeliu atvejų atskilusių nuo vienos iš dviejų motininių organizacijų. Viena tokių – „Guerreros Unidos“, kažkada priklausiusi Sinaolos karteliui, o 2011 m. pradėjusi savo egzistenciją kaip nepriklausoma organizacija. Būtent jos nariai prisipažino, kad rugsėjo 26-osios vakarą išžudė būrį protestuojančių ir su policija susirėmusių vietos pedagoginio universiteto studentų.

Masinėje kapavietėje greta Igualos miestelio jie iškasė didelę duobę, išklojo ją šiaudais, sumetė ten gabalais sukapotus jaunuolių kūnus ir padegė. Mums skamba šiurpiai, tačiau Meksikoje tokių masinių kapaviečių randama gana dažnai, o šiemet tai jau trečias kartas.

Beveik visais atvejais žuvusieji niekaip nesusiję su narkotikais. Tai arba grupuočių pagrobti vieno ar kito kaimo gyventojai, už kuriuos niekas neišgalėjo sumokėti išpirkos, arba žmonės, nužudyti nedidelėms grupuotėms mėginant įtvirtinti savo statusą ir įbauginti konkurentus bei niekuo dėtus gyventojus.

Būtent tokioms smulkioms žuvelėms kaip „Guerreros Unidos“ vaikytis ir medžioti Meksikos vyriausybė skiria daugiausiai lėšų bei laiko, o pavykus medžioklei – dar daugiau laiko operatyvininkų liaupsėms ir jų darbo rezultatų viešinimui Meksikoje bei už jos ribų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Apie kanapių legalizavimą vis dažniau prabylantys politikai linkę ignoruoti faktą, kad bet kokių narkotikų neigiamas poveikis sveikatai ir sukeliama socialinė rizika yra pagrįsti nepaneigiamais faktais.

Barackas Obama, galingiausios pasaulio valstybės vadovas, sukėlė diskusijų audrą leidiniui „New Yorker“ duotame interviu pareikšdamas, kad nemato esminio skirtumo tarp kanapių, šnekamojoje kalboje dažniausiai vadinamų „žole“, ir alkoholio: „Kaip visiems yra žinoma, jaunystėje parūkydavau „žolės“. Tai, be abejo, yra blogas ir nelabai sveikas įprotis, tačiau didelio skirtumo, palyginti su cigaretėmis, nejaučiau. Ir nemanau, kad ji kelia didesnę grėsmę nei alkoholis.“ Toks požiūris jau įsitvirtino Kolorado ir Vašingtono valstijose, kuriose šios narkotinės medžiagos yra legalizuotos.
Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai vienas įtakingiausių Europos leidinių „The Economist“ 2013-ųjų pabaigoje tradiciškai skelbė Metų valstybę, nominuojamą už pasiekimus ir priimtų sprendimų įtaką viso pasaulio raidai. Šį sykį pripažinimo sulaukė Urugvajus. Ši Pietų Amerikos šalis, turinti daugiau nei tris milijonus gyventojų ir prezidentą, kurio pajamos siekia tūkstantį dolerių per mėnesį, pagirta už tai, kad legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas ir… kanapių auginimą, vartojimą bei platinimą. „Šis pokytis toks akivaizdžiai protingas ir leisiantis pareigūnams susikoncentruoti į rimtesnių nusikaltimų tyrimą, kad jokia kita valstybė dar nėra žengusi panašaus žingsnio“, – pabrėžė leidinio apžvalgininkai.
Šios diskusijos siunčia aiškų signalą, kad formuojasi srovė, galbūt virsianti pasauline tendencija: narkotikai, ypač tie, kurie laikomi lengvesniais, jau netrukus taps daugiau ar mažiau legalūs.

Leis sutaupyti

Sociologinių apklausų duomenimis, praėjusiais metais JAV piliečių, pasisakančių už reguliuojamą kanapių legalizavimą, dalis pirmą kartą pranoko prieštaraujančiųjų. Pabrėžtina, kad per daugiau kaip 40 metų viešoji nuomonė pasikeitė drastiškai: 1969 m. už legalizavimą buvo tik kas septintas amerikietis.
Europoje vyrauja šiek tiek konservatyvesnis požiūris: tarp ES piliečių lengvuosius narkotikus sutiktų legalizuoti tik apie trečdalį respondentų, nors kai kuriose valstybėse, tokiose kaip Nyderlandai, jų vartojimas dekriminalizuotas. Nedidelis kiekis kanapių baudžiamosios atsakomybės neužtraukia jau ir Estijoje.
Pasisakantieji už legalizavimą pabrėžia kelis argumentus. Pirmiausia, pasak jų, net „žolę“ legalizavus jos vartojimas nebūtų nekontroliuojamas, nes teisės aktai numatytų atitinkamą reguliavimą – panašiai kaip dabar alkoholio. Be to, tai leistų surinkti daugiau mokesčių, nes į dienos šviesą iškiltų tūkstančiai šiandien nelegaliai besiverčiančių prekeivių.
Ekonominę naudą bandė suskaičiuoti daugiau nei 500 ekonomistų, pasirašiusių pernai „Forbes“ žurnale paskelbtą atvirą laišką JAV prezidentui, Kongreso nariams ir gubernatoriams, kuriame pabrėžiama, kad kanapių legalizavimas leistų kasmet sutaupyti apie 7,7 mlrd. dolerių, išleidžiamų vartojimo draudimams ir jų įgyvendinimui, bei duotų nuo 2,4 iki 6,2 mlrd. dolerių papildomų pajamų iš mokesčių.
Svarbu ir tai, kad legalizavimas sumažintų krūvį teisėsaugininkams, kurie esą gaišta laiką vaikydamiesi smulkius prekeivius ir negali tirti didesnių nusikaltimų. Tai spręstų ir pastebimą problemą, kad dėl smulkių su narkotikais susijusių nusižengimų teisėsaugininkų akiratyje dėl vyraujančių stereotipų atsiduria neproporcingai daug skurstančių ir įvairių socialinių mažumų grupių atstovų.
Legalizavimo šalininkai nepamiršta pridurti, kad esamas teisinis reguliavimas, pagal kurį daugelyje valstybių alkoholio vartojimas yra normalus faktas, prasilenkia su faktiniais įrodymais, mat alkoholis, kai kurių tyrimų duomenimis, pagal įvairius kriterijus pripažįstamas kaip potencialiai pavojingiausia svaiginamoji medžiaga, lenkianti net ir heroiną bei kitus narkotikus.

Nori išplėsti žalingų medžiagų grupę

Nepaisant šių argumentų ar išvedžiojimų, kanapių legalizavimas, pasak kritikų, yra savaime žalingas, net jei lyginamojoje perspektyvoje šio narkotiko žala nėra didesnė nei alkoholio. „Jei sutinkama, kad alkoholis kenkia sveikatai ir potencialiai sukelia pavojų aplinkiniams, kodėl turėtume išplėsti tokių legalių psichotropinių medžiagų skaičių, įtraukdami dar vieną?“ – retoriškai klausiama viename tėvų kreipimesi.
Taigi lyginti du žalingus dalykus, siekiant vieną jų legalizuoti, yra nelogiška ir pavojinga.
Mokslininkų argumentai, kuriuos pasitelkia kanapių šalininkai ir priešininkai, yra diskutuotini ir neretai prieštaraujantys vieni kitiems, tačiau iš esmės nė vienas jų nepaneigia, kad kanapės kenkia sveikatai. Pasak “British Medical Journal”, paauglių, rūkiusių kanapes, rizika patirti psichinių sutrikimų ar ligų, tokių kaip šizofrenija, yra šešiskart didesnė nei nerūkiusių. Be to, „žolė“ turi 50 proc. daugiau vėžį sukeliančių toksinų nei cigaretės. Nepaneigiamas ir daugiausiai nerimo keliantis narkotikų poveikis – organizmui sukeliama priklausomybė: tyrimai parodė, kad nuo kanapių formuojasi ne mažesnė priklausomybė nei nuo kitų narkotikų.
Galiausiai narkotinių medžiagų legalizavimas atveria pavojingas duris, kurios gali niekada ir nebeužsiverti. Kitaip tariant, legalizavus kanapes ateityje to paties bus siekiama dėl kitų narkotinių medžiagų. „Legalizavus kanapes kas nors ateis ir sakys: kodėl gi negalima leisti nedidelės dozės kokaino? Juk tai nėra žalingiau nei degtinė. Jei jie sakys, kad nustatė idealią dozę, kuri nebus mirtina ir neišpūdys dantų? Ar būsime tam pasirengę?“ Įdomu, kad šį teiginį išsakė ne aršus oponentas, o tas pats B.Obama.
Todėl narkotikų legalizavimas pretenduoja virsti 2014 m, pasaulio politikos populistiniu argumentu, paremtu ginčytinais ir siauros aprėpties argumentais, o ne realios pažangos įrodymu.

Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgyvendinančių tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas šioje srityje. Apžvelgus 2012 m. I ketv. atliktų ūkio subjektų patikrinimų duomenis, matyti, kad 11,5 proc. patikrintų įmonių yra pažeidę Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymus.

Dažniau klumpama ties Alkoholio kontrolės įstatymu

Apibendrinant visų kontroliuojančių institucijų pateiktus duomenis apie nustatytus  Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, už kuriuos juridiniams asmenims buvo taikytos ekonominės sankcijos, matyti, kad per 2012 m. I ketv. iš viso buvo atlikti 1397 patikrinimai. 24 iš šių patikrinimų buvo kompleksiniai: juos vykdė Departamento specialistai, savivaldybių, policijos pareigūnai ir/ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Daugiausiai ūkio subjektų, kurie verčiasi mažmenine prekyba tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais patikrinimų atlikta sausio mėn. (533 patikrinimai), kiek mažiau vasario mėn. (518 patikrinimai) ir kovo mėn. (346 patikrinimai).
Per 2012 m. I ketv. nustatytas 161 pažeidimas, o ūkio subjektams paskirta 193 500 litų ekonominių sankcijų. Vidutiniškai ūkio subjektams taikytos ekonominės sankcijos siekia 1200 litų.
Dažniausiai (81,4 proc.) ūkio subjektai nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų. Tarp pastarųjų dažniausiai fiksuotas pažeidimas – prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui po 22 val. viešojo maitinimo įmonėse, turinčiose mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas.

Pažeidimų prevencija išliks prioritetu

„Deja, ne visi ūkio subjektai yra linkę laikytis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių naktinę prekybą ir stengiasi juos apeiti. Visgi, taikome praktiką, jog apie tokias įmones informuojame savivaldybes, kurios savo ruožtu gali sutrumpinti prekybos laiką. Manome, kad ši priemonė ilgainiui sudrausmins įmones. Be to, ūkio subjektų, norinčių konsultuotis, skaičius auga. Džiaugiamės šia tendencija, kadangi pažeidimų prevencijai savo veikloje skiriame prioritetą. Konsultuojant ūkio subjektus mums pavyksta išvengti didelės dalies pažeidimų, ypač susijusių su alkoholinių gėrimų reklama.“ -  patikrinimų rezultatus komentavo Departamento direktoriaus pavaduoja Gražina Belian.
Departamentas 2012 m. ir toliau didelį dėmesį skirs Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimų prevencijai ir valstybinės kontrolės funkcijas turinčių institucijų koordinavimui bei tarpusavio bendradarbiavimui.

Kanapės pakišo koją Kauno „Žalgirio“ krepšininkui, tačiau jis toli gražu ne pirmas, kuriam karjerą sugadino kvaišalų vartojimas.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo amerikiečiams Sonny Weemsui ir DeJuanui Collinsui šis sezonas baigėsi anksčiau nei įprasta. Pirmasis iš kovų iškrito dėl patirtos traumos, o antrasis sulaukė trijų mėnesių diskvalifikacijos dėl kanapių vartojimo.
Pats žalgirietis viešumoje neigia kada nors vartojęs marihuaną. Esą sunkiausiomis akimirkomis jis keliskart yra užtraukęs cigarą ir neįsivaizduoja, kaip į jo organizmą galėjo patekti kanapių. „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas ir čia buvo linkęs įžvelgti sąmokslą: dėl susiklosčiusios padėties jis viešai apkaltino paslaptingą grupuotę iš Vilniaus.
Tiesa, šį sezoną D.Collinsas jau ne pirmą kartą į žiniasklaidos akiratį patenka ne dėl laimėjimų aikštelėje, o dėl nuotykių už jos ribų. Šį sezoną Eurolygoje gynėjas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 6,3 taško ir atlikdavo po 1,5 rezultatyvaus perdavimo. Pernai metų statistika panaši: 6,7 taško ir 2,25 rezultatyvaus perdavimo. Taigi abiejų sezonų statistika yra gana kukli, palyginti su rezultatais, kuriuos D.Collinsas demonstravo „Žalgiryje“ per savo geriausią sezoną 2007–2008 m. Tuomet jis pelnydavo po 10,8 taško ir atlikdavo po 5,35 rezultatyvaus perdavimo. Akivaizdu, kad D.Collinso karjera išgyvena saulėlydį ir prie to prisideda ne tik amžius, bet ir „užklasinė“ veikla, sunkiai suderinama su sportininkams įprastu režimu.
Žiemą D.Collinsas jau turėjo problemų dėl vairavimo stipriai išgėrus. Tuomet krepšininko kraujyje nustatyta 2,18 promilės alkoholio. Tąkart D.Collinsas ne tik buvo nubaustas administracine tvarka, bet ir šmėžavo televizorių ekranuose, necenzūriniais žodžiais keikdamas įvykį filmuojantį operatorių. Atrodo, kad šis įvykis krepšininkui rimta pamoka netapo.

Kanapės ir NBA

Kanapių vartojimas Lietuvos sporte, laimei, nėra didelė problema. Į nemalonią istoriją dėl įtarimų marihuanos laikymu ir vartojimu buvo įsipainiojęs tik Tauragės „Tauro“ ekipos futbolininkas Simonas Babilius.
Užtat NBA lygoje „žolės“ mėgėjų problema tikrai egzistuoja. Beje, ne tik kanapių, bet ir stipresnių narkotikų. Michaelas Beasley, Damonas Stoudamire‘as, Rasheedas Wallace‘as, Chrisas Andersonas, Shawnas Kempas, Richardas Dumas, Zachas Randolphas – tai tik keli krepšininkai, turėję vienokių ar kitokių nemalonumų dėl narkotikų vartojimo. Keli žaidėjai dėl narkotikų vartojimo buvo suspenduoti iki gyvenimo pabaigos. Tarp jų ir tokie daug žadantys žaidėjai, kaip jau minėtas R.Dumas ar Roy Tarpley.
Praėjusiais metais policija buvo sulaikiusi NBA žvaigždę Marcusą Camby, kurio automobilyje rasta marihuanos. Tiesa, vėliau kaltinimai krepšininkui buvo panaikinti, nes kartu automobilyje buvęs jo pusbrolis pareiškė, kad visi narkotikai priklausė jam, o M.Camby apie tai nieko nežinojo.
O štai Dalaso „Mavericks“ žaidėjas Joshas Howardas praėjusio sezono pabaigoje tiesioginiame eteryje atvirai pripažino ne sezono metu rūkantis marihuaną. „Visi žiniasklaidos ir sporto pasaulio žmonės žino, kad NBA žaidėjai rūko marihuaną“, – tuomet teigė krepšininkas.
Tiesa, bent dabar „žolės“ mėgėjai NBA gali šiek tiek atsikvėpti. Naujai sudarytoje kolektyvinėje darbo sutartyje numatoma, kad sportininkai prieš sezoną iki dviejų kartų gali būti tikrinami dėl steroidų ir kitų formą gerinančių preparatų vartojimo. Marihuana į šį sąrašą nėra įtraukta.
Ankstesnėje sutartyje buvo numatyta, kad krepšininkai dėl marihuanos vartojimo gali keliskart būti tikrinami ir ne sezono metu. O sezono laikotarpiu nuo spalio 1 iki birželio 30 d. visi krepšininkai yra keturiskart atsitiktinai tikrinami dėl draudžiamų preparatų vartojimo. Diskvalifikaciją dėl marihuanos vartojimo buvo galima užsidirbti tik po trečio įkliuvimo. Pirmąkart nusižengęs žaidėjas tiesiog privalėjo prisidėti prie lygos vykdomos kovos su marihuanos vartojimu programos. Antras nusižengimas grėsė 25 tūkst. dolerių bauda, o trečiąkart įkliuvęs sportininkas būdavo diskvalifikuojamas penkerioms rungtynėms. Už kiekvieną kitą nusižengimą taip pat būdavo baudžiama diskvalifikacija: ketvirtas kartas būtų kainavęs jau dešimties rungtynių priverstines atostogas.

Narkotikai sužlugdė karjerą

Sporto istorijoje netrūksta pamokomų istorijų, kai priklausomybė nuo svaigalų iš viršūnės nubloškė ir pačias didžiausias žvaigždes. Kai kuriems besaikis narkotikų ar alkoholio vartojimas kainavo net gyvybę.
Štai Darrylas Strawberry 1980 m. buvo pirmas per Amerikos beisbolo lygos (MLB) naujokų biržos šaukimą. 1983 m. debiutavęs pagrindinėje komandoje, jis laimėjo Metų naujoko titulą, o nuo pat 1984 iki 1991 m. be pertraukos buvo kviečiamas dalyvauti Visų žvaigždžių rungtynėse. 1986 m. jis tapo vienu pagrindinių Niujorko „Mets“ triumfo Pasaulio serijos varžybose kalvių. Atrodė, kad D.Strawberry laukia vieta beisbolo šlovės muziejuje. Tačiau, sulaukęs 29 metų, jis įniko į narkotikus ir jo karjeros kreivė ėmė sparčiai smukti žemyn.
Vėliau pats beisbolininkas pripažino, kad kokaino pirmą kartą pabandė dar 1983 m., vos tik debiutavęs pagrindinėje komandoje. D.Strawberry neneigė ir iki tol ne kartą vartojęs marihuaną ar nevengdavęs padauginti alkoholio. Vėliau prasidėjo ir kitos problemos – kaltinimai smurtu prieš gyvenimo draugę, mokesčių vengimas. Visa tai tik dar labiau įklampino sportininką. 1990 m. jis bandė gydytis reabilitacijos klinikoje, tačiau nemalonumai tuo nesibaigė. MLB vadovybė jį net triskart suspendavo dėl draudžiamų preparatų vartojimo, o svajonės apie vietą šlovės muziejuje nuėjo perniek.
Didelių problemų per narkotikus turėjo ir vienas geriausių pasaulio futbolininkų Diego Maradona, išgarsėjęs savo puikiu driblingu, „Dievo ranka“, priartinusia Argentiną prie pergalės 1986-ųjų pasaulio futbolo čempionate. Tačiau tiek karjeros metais, tiek vėliau argentinietis garsėjo ir savo nesutramdomu elgesiu bei potraukiu prie kvaišalų. D.Maradonos kokaino pomėgis vieša paslaptimi tapo dar devintojo dešimtmečio antroje pusėje, o 1991 m. jis sulaukė 15 mėnesių diskvalifikacijos už šio narkotiko vartojimą. 1994 m. D.Maradona anksčiau laiko turėjo palikti pasaulio čempionatą, nes buvo pagautas vartojantis draudžiamus preparatus, kaip įtariama, efedriną. Karjerą argentinietis baigė 1997-aisiais, sulaukęs 37 metų, kai nebesugebėjo pereiti dar vienos dopingo patikros. Vėliau dėl kokaino vartojimo legendinį futbolininką ėmė persekioti širdies veiklos sutrikimai. Galiausiai D.Maradona vis dėlto pajėgė atsikratyti šios varginančios priklausomybės.
Dabar galime tik spėlioti, kokių aukštumų dar būtų pasiekęs D.Maradona, jei ne beveik pusę karjeros jį persekioję nemalonumai dėl kvaišalų vartojimo. Vis dėlto argentinietis sugebėjo išlikti viršūnėje, nors kitiems sportininkams narkotikai ir alkoholis tapo nuosmukio priežastimi. Čia galima paminėti ir tokias NBA žvaigždes, kaip Vinas Bakeris ar Shawnas Kempas. Jų karjerą drąsiai galima skirstyti į dvi dalis – puikią formą iki priklausomybės ir staigų nuosmukį prasidėjus tokio pobūdžio problemoms.
Itin pamokoma ir Leno Biaso istorija. Šis krepšininkas buvo lyginamas su tuomet dar tik kylančia žvaigžde Michaelu Jordanu. Įspūdingas žaidimas universitete uždirbo L.Biasui antrą šaukimą 1986 m. NBA naujokų biržoje. Kylančią žvaigždę pasirinko čempiono titulą ginantys Bostono „Celtics“ krepšininkai. Tačiau NBA lygoje L.Biasas taip ir nedebiutavo – tragedija įvyko prabėgus vos 48 valandoms po naujokų biržos. Krepšininkas mirė perdozavęs kokaino, o sporto pasaulis neteko perspektyvaus atleto.

Sugebėjo pakilti

Sporto istorijoje galima rasti ir tokių istorijų, kai priklausomybę įveikęs sportininkas pakildavo tarsi feniksas iš pelenų. Vienas tokių pavyzdžių yra beisbolininkas Joshas Hamiltonas. 1999 m. „Tampa Bay Devil Rays“ ekipa jį pasirinko pirmuoju šaukimu ir už kontrakto sudarymą žaidėjui sumokėjo tuomet rekordinę 3,96 mln. dolerių sumą. 2001 m. pradžioje J.Hamiltonas buvo išrinktas didžiausia beisbolo viltimi.
Deja, būtent tais metais prasidėjo sportininko nuosmukis dėl traumų ir polinkio prie narkotikų. 2001 m. jis sužaidė vos 27-erias rungtynes, o po metų – 56-erias. 2003 m. pradžioje J.Hamiltonas šešioms savaitėms paliko komandą ir pripažino, kad per tą laiką išbandė kiekvieną narkotiką, koks tik pakliuvo po ranka. Dėl „asmeninių priežasčių“ šis sportininkas praleido visą sezoną, o lygos vadovybė buvo jam skyrusi 25 dienų diskvalifikaciją dėl draudžiamų preparatų vartojimo. Teigiama, kad J.Hamiltonas net aštuonis kartus buvo kreipęsis dėl reabilitacijos, tačiau visus kartus ją nutraukdavo anksčiau laiko.
2004 m. vasarį J.Hamiltonas dėl narkotikų vartojimo buvo suspenduotas neribotam laikui ir nežaidė beisbolo porą metų. Vis dėlto žaidėjas sugebėjo įveikti jį varginusią priklausomybę ir grįžti į profesionalųjį sportą. Galiausiai 2008 m. sportininko žvaigždė suspindo iš naujo. Jis buvo išrinktas į Visų žvaigždžių rungtynes ir puikiai žaidė visą sezoną, o 2010 m. sugebėjo pelnyti naudingiausio sezono žaidėjo titulą.
Belieka tikėtis, kad ši J.Hamiltono istorija yra puiki pamoka jauniems atletams, kurių kelyje tyko gausybė pagundų.

Donatas Puslys

Sporto istorijoje netrūksta pamokomų istorijų, kai priklausomybė nuo svaigalų iš viršūnės nubloškė net pačias didžiausias žvaigždes.

Su nusikalstamais narkotikų susivienijimais kovoja visos pasaulio valstybės. Ar šis karas gali būti laimėtas?

Vasario pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba paskelbė savo 2011 metų ataskaitą, kurioje išreiškiamas stiprus susirūpinimas dėl Centrinėje Amerikoje didėjančio smurto lygio, susijusio su prekyba narkotikais.
Šiandien šis regionas, kurį sudaro Gvatemala, Belizas, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika bei Panama, yra tapęs vienu pavojingiausių pasaulyje. Tarkim, remiantis JT duomenimis, Hondūre šimtui tūkstančių gyventojų tenka apie 86 žmogžudystes, Salvadore – apie 71, Gvatemaloje ir Belize – apie 40. Net Meksikoje, iš kurios pastaruoju metu dažnai girdime apie žiaurius narkotikų kartelių nusikaltimus, šimtui tūkstančių gyventojų tenka „tik“ apie 18 žmogžudysčių.
Nors kitos Centrinės Amerikos regiono šalys – Kosta Rika, Panama bei Nikaragva šiek tiek saugesnės, vis dėlto smurto lygis čia radikaliai skiriasi nuo Vakarų valstybių. Tarkim, Europos Sąjungoje šis skaičius yra keliasdešimt kartų mažesnis: šimtui tūkstančių gyventojų čia tenka tik apie dvi žmogžudystes, o pavyzdžiui, Lietuvoje – apie šešias.
Savo gamta rojaus kampelį primenančiose Centrinės Amerikos valstybėse šiandien suskaičiuojama apie 900 gaujų, kurios turi apie 70 tūkst. narių, o pagrindinis jų uždarbio šaltinis – kokaino tranzitas. Tačiau šis šešėlinis verslas Centrinės Amerikos šalyse dar gana jaunas, tad pažvelkime, kokios jo suklestėjimo priežastys bei pasekmės, kurių poveikį ilgainiui pajus ir Vakarų valstybės.

Nematoma ranka

Laisvosios rinkos dėsniai puikiai galioja ir šešėliniame narkotikų versle. JT ataskaitos duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 270 mln. nelegalių narkotikų vartotojų, kurių didesnė dalis gyvena JAV bei Europoje. Ir šie skaičiai nežada mažėti, nors kasmet nuo įvairių narkotikų pasaulyje miršta apie 250 tūkst. žmonių: tarkim, kokaino vartotojų per pastarąjį penkmetį padaugėjo beveik trečdaliu. Todėl nieko keista, kad tokiai didelei paklausai sugeneruojama ir ją viršijanti pasiūla, – visame pasaulyje kasmet konfiskuojama vidutiniškai apie 700 tonų kokaino.
Didmeninėje rinkoje kilogramas šio narkotiko kainuoja apie 13 tūkst. JAV dolerių, o štai gatvėje to paties kilogramo kaina siekia net 60 tūkst. dolerių. Tačiau kokos lapų augintojai bei gamintojai Pietų Amerikoje gauna tik apie vieną procentą nuo galutinės kainos, tad narkotikus pervežantiems ir jais prekiaujantiems tarpininkams nubyra didžiuliai pinigai. Šiuo metu narkotikų verslas kaip niekada klesti: JT ataskaitos duomenimis, vien kokaino verslas per metus duoda apie 85 mlrd. dolerių pelno, tai yra šešis kartus viršija kompanijos „Coca-Cola“ pelną.
Štai 2011-aisiais žurnalo „Forbes“ įtakingiausių žmonių sąraše Meksikos Sinaloa kartelio vadas Joaquinas Guzmanas Loera užėmė 55 vietą – panašią poziciją šis nusikaltėlis išlaiko jau trečius metus. Narkobaronas aplenkė tokius žymius žmones, kaip buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, „Apple“ vadovą Timą Cooką ar Japonijos premjerą Yoshihiko Nodą. O Meksikos prezidentas Felipe Calderonas net nepateko į šį sąrašą.
Nors pastarąjį dešimtmetį gan stipriai augo naftos, maisto bei kitų plačiai naudojamų prekių kainos, JT ataskaitos duomenimis, kokaino ir heroino kainos išliko stabilios, o įskaitant infliacijos poveikį, netgi šiek tiek sumažėjo. Pagal šią tendenciją narkotikus galima lyginti su kompiuterių procesoriais, kurių kainos, remiantis Moore’o dėsniu, taip pat mažėja. Kokaino kaina sumažėjusi iš dalies dėl to, kad jis vis dažniau skiedžiamas kitomis medžiagomis. Tarkim, 2006 m. juodojoje rinkoje šis narkotikas buvo randamas 70 proc., o 2009-aisiais – tik 46 proc. grynumo. Šią tendenciją patvirtina ir faktas, kad per pastarąjį dešimtmetį kokos lapų plantacijų sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau kokaino juodojoje rinkoje padaugėjo beveik penktadaliu.

Tarp kūjo ir priekalo

Daugiau nei 90 proc. viso pasaulyje parduodamo kokaino pagaminama Bolivijoje, Kolumbijoje ir Peru, o didžiausia vartotojų dalis yra JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Anksčiau kokaino kelias driekėsi iš Kolumbijos iki Floridos pusiasalio galo, tačiau dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV pakrantės apsauga šią arteriją nukirto. Tada narkotikų tranzitas persikėlė į Ramiojo vandenyno pakrantę, ir iš Kolumbijos kokainas imtas plukdyti tiesiai į Meksiką, iš kurios sausuma patekdavo į JAV. Tačiau prieš daugiau nei penkerius metus Meksikoje prezidentu išrinktas F.Calderonas ėmėsi griežtos kovos su narkotikų karteliais. Šios kampanijos metu žuvo apie 40 tūkst. žmonių, tačiau karteliai po truputį pradėjo trauktis iš Meksikos, o savo bazes įkūrė vargingose ir gan neseniai vietinius diktatorius išvijusiose Centrinės Amerikos šalyse.
Ten pat persikėlė ir Kolumbijos narkobaronai, kuriuos į kampą užspeitė 2000-aisiais į postą išrinktas Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe. Jis taip pat ėmėsi ryžtingos kovos su kokos lapų augintojais ir kokaino gamintojais. Beje, Kolumbijai padeda Jungtinės Valstijos, nuo 2000-ųjų šiai kovai skyrusios jau 6 mlrd. dolerių, o 2009-aisiais JAV Kolumbijos kariniuose oro uostuose netgi dislokavusios armijos dalinius. Šios ryžtingos kovos rezultatas dvejopas: viena vertus, sumažėjo žmogžudysčių ir kitų nusikaltimų skaičius bei korupcijos mastas, dėl to šalis vėl tampa patrauklia užsienio investuotojams. Kita vertus, apsunkinus kokos auginimą Kolumbijoje, šio verslo lydere tapo vargingesnė Peru, pasikeitė ir narkotikų tranzito keliai. Dabar didžiuliai srautai narkotikų keliauja per Braziliją į vakarines Afrikos pakrantes, o iš ten į Europą.
Svarbu paminėti, kad JAV vaidmuo kovoje su narkotikų mafija taip pat dvejopas: ši šalis lyg ir stengiasi užgniaužti narkotikų kartelius, tačiau kartu stipriai prisideda prie neregėto smurto vešėjimo visoje Lotynų Amerikoje. Mat JAV ginklų galima įsigyti laisvai, o 2004-aisiais nustojo galioti draudimas pardavinėti net pusiau automatinius šautuvus, todėl didžiuliai ginkluotės srautai keliauja per pietinę sieną su Meksika ir kartelių armijoms leidžia apsirūpinti ginklais. Tarkime, Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas skundžiasi, kad visame pasaulyje žinoma kurjerių tarnyba „Federal Express“ iš JAV į Kolumbiją pristato išardytus ginklus, kuriuos narkotikų verslo kariai susirenka patys.
Beje, narkotikų verslas persikėlė netgi į turtingiausią Centrinės Amerikos regiono valstybę Kosta Riką, kuri laikoma viena seniausių pasaulio demokratijų. Ši šalis, priešingai nei ties skurdo riba balansuojančios Gvatemala, Hondūras bei Salvadoras, turi kuo rizikuoti: Kosta Rikoje veikia „Intel“ procesorių gamykla, ten savo biurus turi kelios tarptautinės korporacijos, pavyzdžiui, „Hewlett-Packard“ ar „Procter&Gamble“.

Ar kare su narkotikais įmanoma pergalė

Svarbu tai, kad visoje Lotynų Amerikoje plinta ne tik narkotikų gamyba, bet ir vartojimas: šiuo atžvilgiu Pietų Amerika baigia pasivyti Europą. Tai skatina patys karteliai, kurie kaip užmokestį vis dažniau naudoja ne pinigus, o pačius narkotikus. Be to, Lotynų Amerikoje narkotikai daug pigesni nei Vakaruose, todėl prieinami ir patiems vargingiausiems. Tarkim, viena dozė kreko, prastos kokaino atmainos, kuri yra rūkoma ir sukelia stipriausią pripratimo efektą, Centrinės Amerikos šalyse nekainuoja nė dolerio.
Vis dėlto atrodo, kad šis visa naikinantis narkotikų verslo potvynis, žadantis sunaikinti dar jaunas demokratines regiono valstybes, po truputį keičia politikų požiūrį į daugelį savaime suprantamais iki šiol laikytų dalykų.
„Prieš keturis dešimtmečius JAV prezidento Richardo Nixono pradėtas karas su narkotikais, kurio pagrindinis principas – draudimai, žlugo“, – tokia išvada daroma 2011-aisiais paskelbtame Pasaulinės komisijos dėl kovos su narkotikais pranešime. Jame pabrėžiama, kad būtina keisti kovos su narkotikais politiką bei dekriminalizuoti tam tikrų medžiagų vartojimą, tai yra nebausti narkotikų vartotojų. Tai leistų geriau jiems suteikti medicininę ir psichologinę pagalbą, taip pat išlaidos, kurios naudojamos teismams bei įkalinimui, galėtų būti skiriamos prevencijai. Beje, komisijos pareiškime taip pat nedrąsiai užsimenama ir apie galimus eksperimentus legalizuojant prekybą lengvaisiais narkotikais.
Prieš gerą dešimtmetį tokios rekomendacijos sklido tik iš ekstremalių liberalų ar „hipiuojančio“ jaunimo lūpų, tačiau dabar prie šio varianto linksta ir minėta komisija, kuriai priklauso buvę Meksikos, Kolumbijos ir Brazilijos prezidentai, verslininkas Richardas Bransonas, buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas bei kiti žinomi solidūs žmonės.
Pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti: tarkim, Kolumbijoje jau rengiamas įstatymas, kuris dekriminalizuos mažo narkotikų kiekio laikymą asmeniniam vartojimui. Bolivijoje taip pat ketinama legalizuoti kokos lapų kramtymą, kuris, pasak šalies prezidento Evo Moraleso, yra neatskiriama Anduose gyvenančių tautų tradicija. Tam tikru laipsniu narkotikų laikymas savo reikmėms dekriminalizuotas ar toleruojamas ir Argentinoje bei Kanadoje.
Panašių pavyzdžių esama ir šiapus Atlanto: be visiems žinomų Nyderlandų, per pastarąjį dešimtmetį labai liberalius narkotikų kontrolės įstatymus priėmė Portugalija bei Čekija.
„Šis kelias vertas aptarimo, tačiau dabartinė JAV administracija savo požiūrio ir metodų kovoje su narkotikais keisti neplanuoja“, – taip diplomatiškai apie narkotikų dekriminalizavimą atsiliepė JAV viceprezidentas Joe Bidenas.

Kokaino kelių žemėlapis
Grafikas su vartotojų skaičiumi pasaulyje

„Neteisinga, kad narkotikus gaminančioms ir tranzito šalims atitenka visos problemos, o daugiausiai vartotojų turinčioms – visas pelnas“, – teigia turtingiausias pasaulio žmogus meksikietis Carlosas Slimas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) siekdamas formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą, plėtodamas švietimą ir informuotumą visuomenės informavimo priemonėmis prisideda prie Europos Tarybos Pompidou grupės informacinės kampanijos „Narkotikai ir vairavimas“ įgyvendinimo.

Socialinė reklama, skirta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, jau pasiekia Lietuvos piliečius prekybos centruose MAXIMA. Tikimasi, kad šio video klipo transliacija susidomės ir kitos atsakingos verslo įmonės, galinčios prisidėti prie prevencinės veiklos.

Narkotikai ir vairavimas – nesuderinama

Europos Tarybos Pompidou grupės klipas visuomenės dėmesį atkreipia į neatsakingą elgesį už vairo, kurio pasekmės dažnai būna tragiškos.
Remiantis LR Policijos departamento duomenimis (2008-2010 metų), Lietuvoje kasmet yra sulaikomi vidutiniškai 11746 neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Tačiau nubaustų asmenų skaičius kasmet gan sparčiai mažėja: 2008 metais administracine tvarka nubausti 14870 asmenys, 2009 – 11031 asmenys, 2010 – 9339 asmenys. Iki 2011 metų birželio mėnesio administracines nuobaudas gavo 3820 asmenys.

Pirmoji į kovą įsitraukė MAXIMA

Prevencinis vaizdo klipas „Narkotikai ir vairavimas“ nuo lapkričio vidurio jau rodomas prekybos tinklo MAXIMA parduotuvių pirkėjams. Parduotuvėse prie kasų įrengtuose ekranuose visuomenę informuojantis klipas bus transliuojamas iki gruodžio vidurio. Iš viso prevencinis vaizdo klipas MAXIMOJE bus parodytas 63 000 kartų. Kaip socialiai atsakinga įmonė, MAXIMA LT, UAB  nedvejodama sutiko klipą transliuoti nemokamai.

Apie Europos Tarybos Pompidou grupę

Europos Tarybos Pompidou grupė įgyvendina Europos Tarybos politiką, kuria siekiama stiprinti narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę. Ši grupė įkurta 1971 m. Jos    tikslas – keistis informacija apie šalių veiklą narkotikų kontrolės srityje, vykdomą politiką bei programas, rengti tarpžinybines konferencijas narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės klausimais. Šiuo metu Pompidou grupė vienija 35 šalis. Lietuva Pompidou grupės nare tapo 2002 m.

BFL

Didžioji pasaulio gyventojų dalis (95,2 proc.) Tarptautinę kovos su narkomanija dieną (birželio 26-ąją) pasitiko be narkotikų – skelbia Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC).

Visame pasaulyje apie 210 mln. žmonių (4,8 proc.) 15-64 m. amžiaus bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių yra piktnaudžiavę narkotikais ir šis įprotis per metus sukelia apie 200 000 asmenų mirčių. Deja, narkotikų vartojimo statistiniai duomenys auga ir tai verčia tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek tarptautiniu mastu ieškoti priemonių, galinčių pakeisti tokią situaciją pasaulyje.

Didėja sintetinių ir „legalių“ narkotikų vartojimas

UNODC ataskaitoje pažymima, kad narkotikų rinka pasaulyje per pastaruosius kelerius metus išliko stabili, tačiau išaugo sintetinių ir taip vadinamų „legalių“ narkotikų vartojimas. Problemą visame pasaulyje kelia pastaraisiais metais išaugusi medžiagų, kurioms dar nėra taikomos kontrolės priemonės, paklausa. Tradiciniai narkotikai (pvz., kokainas, ekstazis ir kt.) turi pakaitalus, parduodamus kaip „teisėti narkotikai“.

Pavyzdžiui, prieš porą metų kanapes vartotojams pakeisdavo sintetiniai kanabinoidai arba taip vadinami „spice“ mišiniai, kurie anksčiau buvo legalūs. Dabar šių mišinių prekyba yra draudžiama, tačiau nesąžiningi prekeiviai, nuslėpdami tikrąjį jų poveikį, šias medžiagas reklamuoja vis kitomis formomis ir kitais pavadinimais, o patikliam pirkėjui formuoja nuomonę „jei produktais prekiaujama legaliai, jie yra nedraudžiami, vadinasi, ir nekenksmingi“.

Vien Europoje 2010 m. buvo nustatytas rekordinis naujų svaiginimuisi naudotų medžiagų skaičius. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (ENNSC) ir Europolą pernai pasiekė informacija apie 41 naują ES šalyse aptiktą psichoaktyviąją medžiagą ir kasmet šis skaičius vis didėjo beveik dvigubai (2009 m. – 24, 2008 m. – 13).

Įtraukiant naujas medžiagas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus, Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje rinkos ribojimo priemonės pernai buvo pasiūlytos ir visoje ES pritaikytos 8 naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, 2009 m. – 13, 2008 m. – 6.

Kanapės – populiariausi narkotikai

Kanapės ir toliau išlieka bene plačiausiai vartojama narkotine medžiaga visame pasaulyje. Nors kartą per pastaruosius metus kanapes vartojo nuo 2,8 iki 4,5 proc. pasaulio gyventojų – 125-203 mln. žmonių. Europoje, kaip rodo ENNSC duomenys, kanapių vartojimas daugelyje šalių stabilizuojasi arba netgi mažėja.

Marihuanos gamyba yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, ypač Amerikoje ir Afrikoje. Tuo tarpu kanapių dervos (hašišo) gamyba tebėra populiariausia Maroke (kanapių derva yra tiekiama į Vakarų Europą ir Šiaurės Afriką) bei Afganistane (hašišas skirtas Pietų ir Vakarų Azijos rinkai). 2010 m. Afganistane kanapių derva buvo daug pelningesnė nei opijinių aguonų pasėliai.

Paplito aguonų maras

UNODC, apžvelgdamas narkotikų rinką pasaulyje, pažymi, kad kanapių, kokaino ir heroino prekybos mastai per pastaruosius metus nesikeitė, o kai kuriuose kraštuose netgi sumažėjo. Tuo tarpu šių medžiagų gamyba jau patyrė nuostolių.

Per pastaruosius 4 metus (2007 – 2010 m.) pasaulyje opiumo gamyba sumažėjo 45 proc. visų pirma dėl mažo opijinių aguonų derliaus ir paplitusio aguonų amaro, kuris daugiausia opiumo derliaus sunaikino Afganistane.

Lietuvoje mažėja kokaino vartojimas

UNODC duomenimis, kokaino produkcija pasaulyje sumažėjo maždaug šeštadaliu dėl sumažėjusios kokaino gamybos Kolumbijoje. JAV ir toliau išliko didžiausia kokaino rinka pasaulyje, nors ir pastaraisiais metais patyrė didžiulį nuosmukį.

Antra pagal dydį kokaino rinka liko Europoje, ypač Vakarų ir Vidurio Europos šalyse, kur per metus suvartojama maždaug 123 tonų kokaino. Per pastarąjį dešimtmetį, kokaino vartojimas Europoje išaugo dvigubai (daugiausia – Čekijoje, Estijoje, Latvijoje ir Slovakijoje). Tačiau Vengrijoje ir Lietuvoje kokaino vartojimas mažėjo. Mūsų šalyje, 2008 m. tyrimo duomenimis, kokainą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 0,2 proc. 15-64 m. asmenų (2004 m. – 0,3 proc.).

Kaip kovoti su narkotikų vartojimu?

Piktnaudžiavimas narkotikais įgauna vis naujas vartojimo formas, todėl kovoje su psichoaktyviosiomis medžiagomis visuomenė daugiau dėmesio turi skirti prevencijai, o jos įgyvendinimą visų pirma pradėti savo bendruomenėje.

Pasak Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus, narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, kol kas nėra aukštas, tačiau mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje žalingų įpročių prevencija visų pirma turi prasidėti šeimoje, mokykloje ir tarp draugų. „Raginame kiekvieno mūsų šalies regiono gyventojus bendromis pastangomis atkreipti dėmesį į narkotikų vartojimo problemą ir įgytas žinias apie žalingų įpročių keliamą žalą perduoti kitiems savo draugams bei pažįstamiems. Taip kiekviena bendruomenė kovą su narkomanija savo regione gali išplėsti visoje šalyje, o vėliau pradėti kovoti ir tarptautiniu mastu“, – tikina Z. Martinkus.

BFL

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, vienijančia 33 nevyriausybines organizacijas. Šia sutartimi siekiama efektyviau spręsti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei narkomanijos prevencijos būdams įgyvendinti.

Bendradarbiavimo sutarties pagrindu sukuriama Visuomeninė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisija, kuri veiks kaip Departamento patariamoji institucija. Tokiu būdu valstybės ir nevyriausybinis sektorius turės galimybę keistis informacija ir konsultuotis sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su svarbiausiomis narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei narkomanijos prevencijos problemomis.

„Bendradarbiavimo poreikis siekiant efektyviau įgyvendinti narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei narkomanijos prevencijos priemones Lietuvoje yra natūralus. Juk kompleksinių problemų, kurias sukelia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, negali išspręsti viena konkreti priemonė. Čia taip pat reikalingas kompleksiškumas. Manau, kad dviejų skirtingų sektorių sinergija atneš geresnių rezultatų, nes skirtingas savo patirtis ir darbo metodus naudosime tam pačiam tikslui pasiekti“, – mano Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus.

Sudaryta Visuomeninė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisija Departamentui galės teikti rekomendacinio pobūdžio išvadas ir pasiūlymus psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės bei narkomanijos prevencijos, priklausomybės ligų gydymo klausimais bei teikti motyvuotus pasiūlymus dėl Departamento rengiamų teisės aktų, susijusių su narkotikų, tabako ir alkoholio kontrole bei narkomanijos prevencija, projektų tobulinimo ar galiojančių teisės aktų keitimo ar papildymo.

„Bendrų siekių įgyvendinimas neabejotinai pareikalaus lankstumo, kurio iki šiol itin trūko, – tikina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. – Iki šiol buvo galima jausti tam tikrą konfrontaciją tarp valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. Priimta manyti, kad institucijose dirbantys žmonės visiškai nesidomi paprastų žmonių kasdieninėmis problemomis, o visuomeninkai tas problemas gerai žinodami neturi įrankių realiems pokyčiams įgyvendinti. Toks atotrūkis paprasčiausiai išbalansuoja pastangas veikti vieningai. Kvaišalų vartojimas Lietuvoje yra didelė problema, smugdanti mūsų šalį bendrame Europos šalių kontekste, todėl atsakomybę turime jausti kiekvienas, o ryžtingai dirbti visi drauge“.

Departamentas ir Koalicija savo bendradarbiavimą grindžia partneryste, skaidrumu ir viešumu. Kaip numatyta bendradarbiavimo sutartyje, šalys nuolat keisis informacija apie rengiamus ar gautus sprendimus, galinčius daryti įtaką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolei bei narkomanijos prevencijai. Taip pat bus nuolat keičiamasi bendradarbiavimui reikalinga metodine medžiaga ir gerąją patirtimi.

„Visuomenė darosi vis aktyvesnė ir sąmoningesnė. Vis daugiau žmonių supranta, kad tai kokioje aplinkoje gyvensime priklauso ne tik nuo „valdžios”, bet ir nuo kiekvieno iš mūsų. Vakarų pasaulyje įprasta, kad visuomeniniai judėjimai bendradarbiauja su teisėsaugos, kontrolės institucijomis, siekdami bendrų tikslų. Labai džiaugiuosi, kad šios tradicijos pamažu persikelia ir į Lietuvą. Tinkamai išnaudojant valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos potencialą galima pasiekti geriausių rezultatų. Neabejoju, kad Koalicijos ir Departamento bendradarbiavimas taps geru nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijos bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

Tikimasi, kad ši dviejų sektorių draugystė, įtvirtinta bendradarbiavimo sutartimi, padės plėtoti skaidresnę valdžios institucijų ir NVO partnerystę bei aktyvesnį visuomenės įsitraukimą formuojant viešąją politiką. Kvaišalų vartojimo problema daro neigiamą įtaką sveikatos, ekonomikos, socialiniam sektoriui, tokiu būdu paliesdama, kiekvieną Lietuvos pilietį. Valdžios institucijos ir visuomeninkų judėjimo bendradarbiavimas tokioje svarbioje visuomenės sveikatos sferoje prisidės prie pilietinės visuomenės kūrimo ir viešojo intereso gynimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas stiprindamas bendradarbiavimą su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis greitai pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (Lijot).

Departamentas kviečia visas asocijuotas organizacijas, veikiančias narkotikų, tabako ar alkoholio vartojimo prevencijos, reabilitacijos ir žalos mažinimo srityse, bendradarbiauti.

BFL

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), apžvelgdamas psichoaktyviųjų medžiagų rinką, informuoja, kad Europoje pernai buvo nustatytas rekordinis naujų svaiginimuisi naudotų medžiagų skaičius. ENNSC ir Europolą 2010 m. pasiekė informacija apie 41 naują ES šalyse aptiktą psichoaktyviąją medžiagą ir kasmet šis skaičius vis didėjo beveik dvigubai.

Nuolat keičia pavadinimus

Daugelis valstybių šiuo metu yra sunerimę dėl plintančių naujų svaiginimuisi naudojamų psichoaktyviu poveikiu pasižyminčių medžiagų, nes jos pirkėjams pristatomos vis kita forma ir kitu pavadinimu. Pavyzdžiui, cheminės medžiagos pardavinėjamos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai arba odos dirbinių valikliai, įvairių žolių mišiniai – kaip „arbatos“, „trąšos“, „botanikos tyrimams skirti mišiniai“ ir pan.

Taip vadinamus „teisėtus narkotikus“ (angl. „legal highs“) pastebėti ir uždrausti jų prekybą tampa vis sunkiau, nes pardavėjai juos reklamuoja vis kitomis priemonėmis, aiškindami „jei produktais legaliai prekiaujama, jie yra nedraudžiami, vadinasi, ir nekenksmingi“. Iš tikrųjų tokių prekių sudėtyje būna medžiagų, sukeliančių psichoaktyvų poveikį, o kartu ir rimtą grėsmę žmonių sveikatai.

Kaip nustatomos naujos psichoaktyviosios medžiagos?

Siekiant kuo efektyviau reaguoti į tokį reiškinį, Europos Sąjungoje veikia ankstyvojo įspėjimo sistema (Early warning system – EWS), kuri padeda gauti informaciją apie naujas psichoaktyvias medžiagas ir teisinio reguliavimo priemones, taikomas kitose valstybėse narėse.

EWS nustato mechanizmą, kaip valstybės turi keistis informacija apie medžigas, kurios nėra įtrauktos į Jungtinių Tautų 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos ir 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tai leidžia ES valstybių narių institucijoms efektyviau įvertinti ir taikyti kontrolės priemones naujoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, atsirandančioms Europos Sąjungoje.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), skelbdamas 2010 m. metinę ataskaitą, kartu visuomenei pristato specialią apžvalgą, kurioje paaiškina, kodėl narkotikų vartojimas nebėra vien tik „jaunimo problema“.

Europos gyventojai sparčiai senėja. Iki 2050 m. maždaug ketvirtis Europos žmonių bus perkopę 65 metų amžiaus ribą. 2010 m. lapkričio 10 d. paskelbti ENNSC duomenys rodo, kad vis vyresni asmenys kreipiasi ir į gydymo įstaigas dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo.

Problema gydymo įstaigoms

Vyresni narkotikų vartotojai – didėjanti Europos gydymo įstaigų problema. Ypač amžiaus senėjimo tendencijos pastebimos Vakarų Europos šalyse, kuriose pirmos didelės ES heroino vartojimo „epidemijos“ kilo praėjusio amžiaus 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmečiais.

„Paprastai manoma, kad ketvirtąją dešimtį įpusėję žmonės baigia vartoti narkotikus, – teigia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos direktorius Wolfgang Götz. – Tačiau Europos priklausomybės ligų gydymo centrų duomenys ne visada atitinka šį požiūrį. Įstaigos vis dažniau savo paslaugas turi pritaikyti senyvo amžiaus pacientų poreikiams, nes šių pacientų sveikatos būklė blogėja ne tik dėl ilgą laiką vartotų narkotikų – įtakos turi ir jų amžius. Šiuo metu dar nelabai suprantame, ką reiškia toks pokytis, bet jis akivaizdžiai kelia vis daugiau problemų tiek specialiems priklausomybės ligų gydymo centrams, tiek bendrųjų sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų tiekėjams“.

Su kokiomis problemomis susiduria priklausomi asmenys?

Gydomi vyresnio amžiaus narkotikų vartotojai dažnai yra bedarbiai, patiriantys socialinę atskirtį ir jaučiantys lėtines fizines bei psichologines ilgalaikio narkotikų vartojimo pasekmes (pvz., kepenų ligas, perdozavimo žalą sveikatai, depresiją). Be to, daugelis jų turi su alkoholio vartojimu ir rūkymu susijusių problemų.

Kadangi vyresni narkotikų vartotojai sparčiau sensta, narkotikus vartojančiam 40-mečiui gali prireikti tokios pačios priežiūros kaip ir 20 m. vyresniam asmeniui – t.y. 60-mečiui. Dabar teikiamos gydymo paslaugos paprastai yra pritaikytos jaunesnių narkotikų vartotojų poreikiams ir jas teikiantys darbuotojai dar gali nežinoti vyresnių žmonių su narkotikais susijusių problemų arba natūraliai senstant atsirandančių pokyčių (pvz., mažėjantis judrumas, širdies bei kraujagyslių ligos ir pan.).

Vyresnių pacientų daugėja

Specializuotų priklausomybės ligų gydymo centrų duomenimis, šiuo metu vyresnio amžiaus narkotikų vartotojai sudaro nemažą jų pacientų dalį ir ši dalis daugelyje ES šalių didėja.

Europoje vidutiniškai maždaug 1 iš 5 žmonių (20 proc.), pradedančių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo, yra 40-metis arba vyresnis. Kai kuriose šalyse šis skaičius siekia beveik 30 proc. Šiuo metu tokių žmonių yra kur kas daugiau nei buvo prieš 10 metų, kai vyresni pacientai sudarė ne daugiau kaip 10 proc. visų priklausomybe nuo narkotikų sergančių pacientų.

Daugiausia vyresnių narkotikų vartotojų, kurie pradeda gydytis, yra Portugalijoje – 28 proc., o Ispanijoje jų sparčiausiai daugėja. Pakaitinio gydymo duomenys rodo, kad kai kuriose ES valstybėse daugiau kaip pusė pacientų yra vyresni nei 40 metų.

Lietuvos duomenys

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2009 m. Lietuvoje pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi ir iš viso buvo registruoti 345 asmenys. Iš jų – 26 asmenys (7,5 proc.) buvo vyresni nei 40 metų. Vyriausiam pacientui buvo 64 metai.

Lietuviui Andriui Karbauskiui pateikti įtarimai kontrabanda vežus narkotikus po to, kai 5 kilogramai kokaino buvo rasti jo lagamine Bristolio oro uoste.

Naujienų portalas thewestonmercury.co.uk pranešė, kad sulaikyto kokaino vertė siekia 250 tūkst. svarų, t.y. apie 1 mln. litų.

25 metų lietuvis Bristolio, esančio pietvakarių Anglijoje, oro uoste sulaikytas šeštadienį, atskridęs iš Turkijos.

Paslėptos narkotinės medžiagos aptiktos netikrame lagamino skyriuje.

Įtarimai vyrui pateikti pirmadienio rytą. Pats jis Šiaurės Somerseto teismo, kuris nusprendė, kad lietuvis turi būti suimtas, posėdyje nedalyvavo. Kitas posėdis numatytas spalio 25-ąją.