Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad Baltarusijos pareigūnai, suprasdami situacijos jautrumą, atliks operatyvų ir objektyvų tyrimą dėl sulaikyto aukšto Vilniaus policijos pareigūno Laimono Bankausko veiksmų.

“Lietuva suinteresuota kaip galima greičiau gauti atsakymus dėl šio sulaikymo (…) Prezidentė tikisi, kad Baltarusijos vadovybė, suprasdama situacijos jautrumą, užtikrins operatyvų ir objektyvų tyrimą”, – prezidentės žodžius ketvirtadienį BNS perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

D.Grybauskaitė taip pat išreiškė viltį, kad šis incidentas nepakenks Lietuvos ir Baltarusijos santykiams.

“Šis incidentas neturi pakenkti dvišalių santykių vystymuisi”, – tvirtino Lietuvos prezidentė.

Anot D.Ulbinaitės, Prezidentūra stebi su L.Bankausko sulaikymu susijusią situaciją.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raitosios policijos kuopos vadas L.Bankauskas Baltarusijoje sulaikytas pirmadienį.

Rusijos naujienų agentūra “Interfax” pranešė, kad pas jį Baltarusijos pasieniečiai rado 45,5 gramo narkotinės medžiagos – amfetamino.

Trečiadienį su areštinėje laikomu L.Bankausku susitikęs Lietuvos generalinis konsulas Gardine Rimantas Latakas teigė, kad pareigūnas kaltės nepripažįsta, narkotikai jam esą buvo pakišti.

Pirminiais duomenimis, Lietuvos pareigūnui pateikti įtarimai, pagal 228 Baltarusijos Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už narkotikų kontrabandą. Už tai vyrui, jei jis veikė vienas, gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki septynerių metų.

Narkotinių medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigas efektyviausiai užkirstų naujos modernios kamerų tipo įkalinimo patalpos, teigia Teisingumo ministerijos atstovas.

“Jeigu modernizuosime įkalinimo įstaigas, pastatysime kamerinio tipo patalpas, problemą išspręsime (…). Ši problema yra tik lagerinio tipo įstaigose”, – trečiadienį per Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos diskusiją sakė Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis.

Anot jo, areštinėse, kur suimtieji ar sulaikyti laikomi kamerose, narkotikų problemos esą praktiškai nėra.

M.Rakštelio duomenimis, iš 15 šalyje esančių laisvės atėmimo įstaigų 11 yra lagerių tipo. “Suskirstymas sektoriais po 100-200 žmonių, priklausomai nuo įstaigos dydžio. Jie gyvena ir bendrauja bendrabučio tipo patalpose”, – sakė jis.

Teisingumo ministerija yra parengusi įkalinimo įstaigų modernizavimo programą už 0,5 mlrd. litų.

“Mūsų planuojama vizija susijusi su kamerinio tipo įstaigomis, kur asmenys bus laikomi po vieną ar po du. Šis aspektas ypač svarbus siekiant ir socialinės reabilitacijos tikslų”, – tvirtino M.Rakštelis.

Kalėjimų departamento duomenimis, maždaug penktadalis visų įkalinimo įstaigose laikomų nuteistųjų vartoja narkotines medžiagas. Šiuo metu tokioje įskaitoje yra apie 1300 žmonių. Iš jų – 94 asmenys yra iki devyniolikos metų.

Per penkis šių metų mėnesius įkalinimo įstaigose paimti 652 gramai narkotinių medžiagų, kuriuos mėginta perduoti nuteistiesiems. Pernai iš viso pareigūnai perėmė 1777 gramus kvaišalų.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko Vlado Kasperūno teigimu, vartojančiųjų narkotikus įkalinimo įstaigose skaičius yra stabilus.

Anot jo, kvaišalai į pataisos namus dažniausiai patenka dviem keliais – arba atneša artimieji, ateidami aplankyti kalinius, arba įmetama į įkalinimo įstaigos teritoriją.

“Ir strėlės skraido, ir patrankos šaudo, ir permetimai”, – teigė pareigūnas.

Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas pasakojo, kad investuota lėšų ir aukštinant tvoras, ir įrengiant vaizdo kameras, tačiau kvaišalų tiekėjai tampa vis išradingesni.

“Pas mus šaudymas (narkotinių medžiagų – BNS) vyksta iš degalinės. Atvažiuoja į degalinę ir atliekamas šūvis iš degalinės”, – sakė jis.

Direktorius priminė, kad jų įkalinimo įstaigos teritorija užima 20 hektarų. Tuo metu naktį ten budėti lieka 13 žmonių. Jie privalo prižiūrėti teritoriją ir dar 1300 žmonių.

“Be to, dirba pinigai, nemaži pinigai. Tai pelningas verslas. Buvo ir lėktuvas pakeltas, kuris numetė pusę kilogramo narkotinių medžiagų. Aišku, nepataikė, bet tai buvo eksperimentas”, – tvirtino K.Jasmontas.

Anot jo, negalima visuose pataisos namuose užblokuoti ir mobiliojo ryšio, kad kaliniai su išorėje esančiais narkotikų tiekėjas negalėtų susitarti dėl siuntos. Kadangi Alytuje laisvės atėmimo įstaiga stovi mieste, trukdžiai veiktų ir gyventojų mobiliuosius telefonus. “Blokuosime atskirais padaliniais”, – sakė K.Jasmontas.

Teisingumo ministerijos atstovas pabrėžė, kad tvorų aukštinimas padėties nepagerins. Pasak M.Rakštelio, užsienyje vienas efektyviausių kovos su narkotikais būdas – apmokytų šunų panaudojimas.

Dar vienas siūlymas – uždrausti ilgalaikius nuteistųjų pasimatymus su artimaisiais. Būtent po jų kaliniai esą parsineša nemažai kvaišalų.

Teisingumo ministras jau yra nurodęs trumpalaikius pasimatymus rengti be nuteistųjų ir iš laisvės atėjusiųjų kontakto.

Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną įkalinimo įstaigose buvo daugiau nei 8,6 tūkst. asmenų – 100 tūkst. gyventojų teko 260 įkalintų asmenų.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sudarytos darbo grupės vadovė paskelbė, kad Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa parengta.

Pasak Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko, programos darbo grupės nario, didelė tikimybė, jog naujai suplanuotos veiklos laukia toks pat likimas kaip ir prieš tai buvusios Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos.

“Senoji programa nepasiekė tikslų. Abejoju, ar naujai suplanuoti ir įgyvendinti veiksmai duos konkrečių apčiuopiamų rezultatų. Programa nekonkreti. Ko vertos sąvokos “siekti”, “gerinti”, “didinti”? Nenumatyta atitinkamų institucijų vadovų atsakomybė už priemonių įgyvendinimą. Praktiškai vėl neįmanoma tokios programos vykdymo kontrolė. Gal to ir siekiama, kad visi būtų patenkinti. Tik ne vaikai, jaunimas, kurie sistemingai traukiami į narkomanijos liūną,” – tvirtino M. Zasčiurinskas.

Narkotikų kontrolė tinkamai nėra vykdoma net sugriežtinto režimo įstaigose. “Narkomanija Lietuvoje auga. 2008 m. oficialiais duomenimis laisvės atėmimo vietose narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo net 20,1 proc. nuteistųjų, tačiau programa orientuota tik į švietėjišką veiklą ir institucijų bendradarbiavimą. Ne pamokančiomis knygelėmis reikia kovoti su narkomanija, o konkrečiais prevenciniais veiksmais,” – teigė Seimo narys. Politikas pabrėžė, jog įvertinęs parengtos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos trūkumus bei neefektyvumą, ketina nepritarti minėtai programai.