Scanpix

Indija garsėja kaip pigios darbo jėgos šalis. Indai sumanūs ir smalsūs, o jų imlumo nepraleidžia pro akis apsukrūs užsienio verslininkai, įdarbinantys indus savo korporacijose, bet dažnai mokantys jiems mažiau nei išsivysčiusių šalių piliečiams. Vis dėlto Indijos kosminė veikla įrodo, kad ši Azijos valstybė nepelnytai nurašoma.

Deimantė DAUGINTYTĖ

Indija yra kol kas vienintelė Azijos šalis, sėkmingai įvykdžiusi Marso misiją. Bene ryškiausias Indijos pasiekimas kosminėje erdvėje – sėkmingas zondo nusiuntimas į Marso orbitą. Tai Indijai pavyko iš pirmo karto, nors vilties buvo mažai. Daugiau nei pusė ankstesnių pasaulio valstybių bandymų – 23 iš 41 misijos – nepavyko, įskaitant Japonijos bandymą 1999-aisiais ir Kinijos 2011-aisiais.

Tik Europos, Sovietų Sąjungos ir NASA agentūroms pavyko įgyvendinti Marso misijas. Pernai rugsėjį į Marso orbitą įskriejęs Indijos įrenginys „Mangalyaan“ vis dar puikiai veikia ir toliau tyrinėja planetą.

Dirbtinio palydovo misija Indijos žiniasklaidos pažymėta kaip „istorinis įvykis“, šio atsitikimo pro akis nepraleido ir visas pasaulis. Šiuo metu palydovas vykdo antrąjį misijos etapą: per pirmąjį jis padarė Marso nuotraukų, o šiuo metu skrisdamas orbitoje tyrinėja atmosferą.

Indų technikos stebuklas

Indai įrodė dar daugiau: jų įrenginys ne tik saugiai pakilo, nuskriejo į Marso orbitą ir dirba, bet ir pranoko lūkesčius, nes buvo sukurtas dirbti Marso sąlygomis tik pusę metų, o greitai sueis dveji, ir jis dar veikia. Neseniai tikrintos kameros ir sistemos veikia nepriekaištingai, o vaisiai – per 400 į Žemę pasiųstų nuotraukų.

2013 m. lapkritį Šricharokotos saloje prasidėjusi misija gali trukti ilgiau, nei Indijos mokslininkai manė: pagal prognozes, „Mangalyaan“ turi tiek degalų, kad galėtų dar metus skraidžioti aplink Raudonąją planetą net išsijungus palydovo sistemoms. Jei kamera vis dar veiktų, kas žino, kokių plačių vandenynų palydovas užfiksuotų.

Pirmoji Marso misija indams atsiėjo pigiau, nei amerikiečiams sukurti filmą „Gravitacija“ (rež. Alfonso Cuarónas). Holivudo filmas, kuriame vaidina George‘as Clooney ir Sandra Bullock, kainavo 100 mln. JAV dolerių, o palydovo kelionei į Marsą Indija išleido tik 4,5 mlrd. rupijų (78 mln. dolerių). NASA kosmoso agentūrai Marso palydovo „Maven“ misija atsiėjo 671 mln. dolerių.

Indijos premjeras Narendra Modi pareiškė, kad ši sėkmė įrodo tautos sugebėjimus, „nepaisant kai kurių apribojimų“, o Indija sieks tapti pirmąja pasaulyje, teikiančia pigias paslaugas kosmoso technologijų srityje. Pasak premjero, būtent Indijos mokslininkų pasiaukojimas užtikrino labai pigią, bet sėkmingą Marso misiją.

Sudomino ir NASA

Indijos sėkmė sudomino NASA. Praėjus vos savaitei po to, kai zondas įskriejo į Marso orbitą, JAV kosmoso agentūra pasiūlė Indijos kosmoso tyrimų organizacijai (ISRO) ateityje kartu vykdyti nuodugnesnius Raudonosios planetos tyrinėjimus. Be šios kosminės misijos, agentūros taip pat sutarė stebėti Žemės klimato kaitą specialiu radaru, kuris turėtų pradėti darbą 2020 m.

Rusija taip pat pareiškė, kad ateityje šalių bendradarbiavimas kosmoso srityje gali sustiprėti. Indija ir Pakistanas bendradarbiaus plėtojant SAARC palydovą, kurį iš esmės kuria ISRO. Jis, kaip tikimasi, pradės veikti 2016 m. gruodį, o N.Modi jį apibūdina kaip „dovaną kaimynams“. Nurodoma, kad šis įrenginys bus naudingas nuotolinėms medicinos paslaugoms plėtoti, prognozuoti orams ir komunikuoti. Indijos palydovas pravers net 8 Azijos šalims – tikimasi, kad įrenginys užkirs kelią didelėms nelaimėms ir katastrofoms, susijusioms su epidemijomis ar gamtos stichijomis.

Pakistanas, atrodo, vienintelis parodė aiškų susidomėjimą Indijos kosminiais laimėjimais, nes, pavyzdžiui, Kinija, vis dar tebegyva praėjusio amžiaus nuotaikomis ir vis dar nori lenktyniauti. Tai buvo ypač aišku 2013 m. Mėnulio misijoje. Kinija labai didžiavosi savo zondo pasiekimais ir viliasi netrukus išlaipinti savo astronautų gamtiniame Žemės palydove.

Tačiau tais pačiais 2013-aisiais Kinijos Marso misija žlugo beveik neprasidėjusi – „Yinghou-1“ paleidimas buvo atšauktas dėl techninių nesklandumų. Tai konkurentę Indiją įkvėpė dar rimčiau veikti – ji vos per 15 mėnesių sukūrė palydovą „Mangalyaan“.

Japonijos kosmoso agentūra JAXA taip pat yra viena pagrindinių jėgų regione. Indija, Kinija ir Japonija, manoma, žvilgčioja viena kitai per petį, o ši stiprėjanti konkurencija išeis į naudą visam pasauliui. Naujas kosmoso tyrimų bumas leidžia numatyti, kad bus daugiau bendrų misijų tarp augančių kosminių lūkesčių Azijoje. Galiausiai agentūros visame žemyne gali susivienyti ir išsiųsti astronautus į Marsą.

Indija ir dosni, ir versli

Naujasis Delis jau parodė, kad geba sukurti kosminį aparatą ir nusiųsti jį į Marsą daug pigiau nei amerikiečiai. Indai jau išbandė sudėtingą, irgi gimtinėje sukurtą, įvairių objektų stebėjimo radiolokatorių (MOTR), kurį paleido palydovinė raketa. Įrenginį suprojektavo ir pagamino pats Satišo Davano kosmoso centras. Radaras gali vienu metu stebėti 10 objektų, tirti futbolo aikštės dydžio objektus 800 km atstumu, o šiek tiek didesni objektai gali būti stebimi ir iš 1000 km. Nemažai agentūrų jau bandė tokią galimybę, tačiau indai radarą sukūrė keturis kartus pigiau nei užsieniečiai – už 70 mln. dolerių. Net sistema ir duomenis analizuojanti programinė įranga buvo sukurta jų pačių.

Indijoje daugiau nei 30 metų egzistuoja kosminė programa, bet ankstyvieji tikslai nuo dabartinių ir ateities vizijų be galo skiriasi.

Skurdo įveikimo labdaros organizacijos „Action Aid“ Indijoje direktorius Sandeepas Chachra tiki, kad investicijos į kosmoso tyrimus potencialiai galėtų būti naudingos pažeidžiamiausiems šalies sluoksniams. „Investicijos į naujas technologijas, įskaitant kosmines, yra svarbi ekonomikos siekių Indijoje dalis. Kuriant šalyje modernią technologinę bazę skurdo lygis nesudaro kontrasto. Svarbu panaudoti mokslo ir technologijų pažangą, kurti gerovę ir naudą, o galimybes nukreipti įveikiant įsišaknijusį skurdą ir kurti viltį būsimoms kartoms“, – BBC aiškino humanitaras.

Indijos mokslininkas Koppillilas Radhakrishnanas pateikė jų šalies mokslininkų viziją ruošiantis didžiajai kelionei: amerikiečiai siekia optimizavimo, rusai – tvarumo, o indai savo kosminėse misijose bando sutilpti į ribotą biudžetą.

Tačiau Indijos inžinerijos mokslų ir technologijų instituto generalinis direktorius nesiima šalies kosminių pastangų sieti vien su „taupia inžinerija“, nes riboti ištekliai jiems neužkirto kelio pasiekti tikslo. Tai veikiausiai mobilizavo tyrėjus ir inžinierius dirbti dar išmaniau.

Kita indų taupumo ypatybė – jie viską gamina patys, perdirbdami ankstesnius modelius ir kaupdami žinias. Užsakyti variklius ar erdvėlaivio dalis iš kitų, labiau patyrusių šalių – paprasta, ypač jei nestokoji lėšų, bet patiems eiti bandymų ir klaidų keliu – sumanu.

K.Radhakrishnanas žiniasklaidai taip pat atskleidė savo mokslinio instituto virtuvę: ekspertai atlieka tik kelis, bet esminius bandymus ir iš jų „išgręžia“ viską, ką gali. Tarkim, Rusijos kosminės stoties fiasko grandinė sukėlė isterišką juoką, kai bepilotė „Sojuz“ raketa kelis kartus iš eilės nesugebėjo pristatyti krovinio į Tarptautinę kosminę stotį. Gėdos neištvėrusi Rusija griebėsi senesnio tipo raketos, kad galėtų įvykdyti užduotį. Trečias kartas nemelavo ir įrenginys su keliomis tonomis atsargų kosmonautus pasiekė vėluodamas tris mėnesius.

Indijos kosminė stotis padarė daug namų darbų, tarp jų – drastiškai sumažino degalų sąnaudas „Mangalyaan“ palydovui iš Žemės orbitos šaunant į Marso orbitą. Negana to, inžinieriai ir mokslininkai griežtai laikosi disciplinos ir nenuklysta nuo savo tvarkaraščio, o tai apsaugo nuo numatytų išlaidų viršijimo.

Indai dirba po 18 valandų per parą

Misijai pasirengti reikėjo per 15 mėnesių, todėl indus spaudė ne tik biudžetas, bet ir laikas. Tačiau Europoje mokslininkai dirba apie 35 valandas per savaitę, o Indijoje kvalifikuotiems kosminių reikalų ekspertams įprasta darbuotis po 18 valandų per parą. Daugelis mokslininkų, kaip atskleidė K.Radhakrishnanas, palydovo paleidimo laikotarpiu dirbo net po 20 valandų per parą.

Be to, kaip sako JAV Raiso kosmoso instituto vadovas Davidas Alexanderis, kosminių aparatų inžinieriai Indijoje uždirba daug mažiau, nei vidutiniškai per metus uždirba JAV aeronautikos inžinierius. Nors sunku tiesiogiai palyginti šių ekspertų pajamas, JAV per metus toks specialistas uždirba apie 105 tūkst, o Indijoje – vos 20 tūkst. dolerių.

Be to, didžiulė darbo užmokesčio praraja neišvengiama ir tarp elektronikos inžinierių. Pagal salary.com, vidutinis elektronikos inžinierius JAV per metus gauna 120 tūkst. dolerių, o Indijoje, kaip  nurodo „Glassdoor“, tas pats specialistas „Samsung“ tipo korporacijoje į savo sąskaitą gaus mažiau nei 12 tūkst. dolerių. Skaičiai apytiksliai, bet leis suvokti skirtumą.
Kitas keblus klausimas, susijęs su Indijos kosmine veikla: kaip šalis, kuri negali išmaitinti savo gyventojų, gali sau leisti kosmines misijas? Kur Indija atrado tuos milijonus, esant tokiam skurdui?

Indija nėra vienintelė besivystanti šalis, kurios svajose – pakilti virš Žemės dulkių. Nigerija kartu su kitomis šalimis sukūrė palydovų, kurie skraido aplink Žemę. „Viršžeminių“ planų turi ir Šri Lanka, Bolivija ar net Baltarusija. Nemažai šalių yra pradėjusios po dešimtis programų, bet nė vienos jų tikslas kol kas nėra paleisti erdvėlaivio į kokį nors objektą ar išlaipinti žmogaus Mėnulyje.

Pastaroji mintis apsėdusi Kiniją, kuri viliasi, kad po mėnuleigio „Chang-3“ sėkmės gamtiniame Žemės palydove galiausiai nusileis kinas. Tai būtų antroji žmonių misija Mėnulyje po legendinio „Apollo“ nusileidimo dar 1969 m.

Badas, vaikų mirtingumas ir milijardai kosmosui

Vis dėlto nežemiškos visomis prasmėmis Indijos ambicijos gali atrodyti kaip tikras pinigų švaistymas. Šalyje du penktadaliai vaikų miršta nuo prastos mitybos, pusė indų neturi tinkamo tualeto. Ir nors Indijos Marso misija, atsiėjusi 78 mln. dolerių, gali atrodyti pigi pagal Amerikos (arba Kinijos) standartus, bendra Indijos kosmoso metinė programa vertinama milijardu dolerių. O išlaidos sveikatai sudaro maždaug vos 1,2  proc. šalies BVP.

16 tūkst., o gal ir daugiau mokslininkų bei inžinierių Indijoje šiuo metu dirba prie kosmoso plėtros projektų, bet milijonai neturi ko valgyti. Labdaros organizacijos vertina Indiją kaip trečiojo pasaulio šalį ir skiria paramą vargingiausiems regionams. Dauguma šalies kosmoso programų, ypač ankstesnių dešimtmečių, skirtos kurti palydovams, kurie užtikrins geresnį ryšį, sudarys žemėlapius, stebės orus, karines pajėgas.

Tai duoda tiesioginės naudos paprastiems žmonėms. Vienas pavyzdžių iš 2013 m.: Indijos rytinėje pakrantėje praūžė didelis ciklonas, bet žmonių žuvo nedaug, o panašaus stiprumo stichija toje pačioje vietoje 1999 m. pražudė daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. Mat tobulinami Indijos orų palydovai padėjo atlikti tikslesnes prognozes, kur ir kada audra užklups regioną.

Šie iš palydovų gauti duomenys apie lietingąjį sezoną gali padėti net skurdžiausiems ūkininkams geriau planuoti, kada sodinti augalus, kad derlius nebūtų sunaikintas.

Indai skris į Mėnulį?

Indija iš dalies pasirūpino savo žmonių gerove, bet rankos vis dėlto labiau tiesiasi į tolius. Įvykdžiusi Marso misiją, ISRO užsiminė apie skrydį į Mėnulį. Viliamasi netolimoje ateityje nuleisti Mėnulyje erdvėlaivį ir kartu tyrinėti Saulę kitu palydovu. Šalis tikisi iki 2017 m. į Mėnulį nuskraidinti mėnuleigį.

Kita idėja – įdiegti palydovą Saulės ir Žemės Lagranžo taške. Lagranžo taškai yra padėtys tarp dviejų vienas aplink kitą besisukančių kūnų – Žemės ir Mėnulio, Saulės ir Žemės, kuriose trečias nedidelės masės objektas, pavyzdžiui, kosminis laivas, gali neribotą laiką išbūti nenaudodamas jokių papildomų jėgų savo padėčiai stabilizuoti.

Lagranžo taške abiejų kosminių kūnų gravitacinė trauka sudaro įcentrinę jėgą, reikalingą tarp jų esančiam objektui išlaikyti. Pernai Indija jau išbandė „Chandrayaan-1“ Mėnulyje, nuskraidino jį ir grąžino į Žemę, tačiau nuolat pabrėžė, kad su jokia šalimi nekonkuruoja, nes turi savo prioritetų.

Šalies mokslininkai tvirtina, kad Indijos antroji Mėnulio tyrimų misija „Chandrayaan-2“, kuri turi būti pradėta per artimiausius dvejus trejus metus, bus parengta tik iš vietinių išteklių. ISRO pirmininkas Kiranas Kumaras priminė, kad iš pradžių palydovas turėjo būti pagamintas Rusijoje, bet šalis tobulina savo technologiją. Taigi tai bus indų kūrinys.

„Chandrayaan-2“ iš pradžių buvo įsivaizduojama kaip bendra ISRO ir „Roscosmos“ misija, bet po to, kai Rusijos vadovaujama tarpplanetinė misija „Phobos-Grant“ prieš trejus metus patyrė nesėkmę, Rusijos agentūra peržiūrėjo savo galimybes dirbti kartu. Nauja į Mėnulį skrisiančio erdvėlaivio versija bus sunkesnė nei pradinė, bet tirs Mėnulį ir ieškos vandens tiek, kiek gebės pasiekti nuo nusileidimo vietos. Per pirmąją Indijos Mėnulio misiją „Chandrayaan-1“, pradėtą 2008 m., buvo paleistas zondas, kuris padėjo patvirtinti vandens egzistavimą Mėnulyje. Misija veikė iki 2009 m. rugpjūčio, kol ją nutraukė staigus gedimas.

Per „Chandrayaan-2“ misiją bus siekiama panaudoti ir išbandyti įvairias naujas technologijas ir atlikti naujų eksperimentų.

Indija galvoja išsyk keliomis kryptimis. Ji jau užsiminė ir apie skrydį į Venerą, kurioje temperatūra siekia apie 500 laipsnių Celsijaus. ISRO vadovas intriguodamas pareiškė, kad ekspertai turi sudėlioti šalies kosminės programos prioritetus, vis dėlto šiuo metu jau kuriami į Venerą galbūt skrisiančio erdvėlaivio prototipai. Atlikus pasirengimo etapą būtų kuriama bandomoji versija, tada – skrydžio verta versija.

Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai dėkoja Lietuvos kosmoso asociacijai už atvirą laišką Lietuvos kosmoso industrijai ir kviečia atvirai diskusijai apie dviejų lietuviškų palydovų kokybinius ypatumus ir svarbą Lietuvai.

Primename, kad palydovai į konteinerį buvo sudėti kompanijos „NanoRacks LLC“ sprendimu ir pagal jų specialistų nustatytus kriterijus. Iš Tarptautinės kosminės stoties šie 5 palydovai bus „iššaunami“ atgal TKS judėjimo krypčiai, 45° kampu žemyn, o „LituanicaSAT-1“ yra sumontuotas pirmasis TKS judėjimo kryptymi.

„Skirtumas tarp palydovų patekimo į orbitą yra minimalus- nuo 0,2 iki 0,02 sekundės. Akivaizdu tai, kad į konteinerį buvome integruoti pirmieji, paskutiniai iš konteinerio pateksime į atvirą kosmosą ir iš šių penkių palydovų orbita skriesime pirmieji“,- teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas.

V.Buzas teigia, kad palydovai bus paleisti iš konteinerio TKS analogiškai šiam pavyzdžiui: penki automobiliai vienas po kito, atbuline eiga, išrieda iš juos vežančio sunkvežimio priekabos ir toliau patys važiuoja paskui sunkvežimį iš paskos. Tokiu atveju pirmasis keliu lieka važiuoti tas, kuris į sunkvežimį buvo pakrautas pirmutinis.

Pasak jo, skirtumas tarp palydovų jų paleidimo akimirką yra itin mažas ir svarbiausia susikoncentruoti į tai, ką šie palydovai sugebės kosmose atlikti ir iš kurio palydovo radijo mėgėjai ir kosmoso bendruomenė priims pirmąjį radijo signalą ir pirmuosius lietuviškus žodžius, pirmąją nuotrauką iš kosmoso.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjai pabrėžia, kad šių metų lapkričio 12 dienos pranešime žiniasklaidai yra išdėstyta projekto kūrėjų nuomonė, tačiau nėra pateikta nei oficiali, nei neoficiali JAV kompanijos „NanoRacks LLC“ ir pačios NASA pozicija.

„Svarbiausias mūsų tikslas – kad „LituanicaSAT-1“ palydovas veiktų kosmose, su juo būtų užmegztas ryšys. Šį palydovą su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir radijo mėgėjų bendruomenės pradėjome konstruoti pirmieji Lietuvoje“,- teigia V.Buzas. Pasak jo, toje komandoje buvo ir dabartinių „LitSat-1“ komandos narių, tačiau dėl Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kauno technologijos universiteto sprendimų praeitą pavasarį buvo suburta atskira komanda, sukūrusi antrą palydovą „LitSat-1“.

Neseniai atrastas 45 metrų skersmens ir 140 tūkst. tonų svorio asteroidas 2012 DA14 ateinančių metų vasarį dukart kirs geostacionarių palydovų žiedą, tad egzistuoja didelė tikimybė, jog gali būti numušti geostacionaria orbita aplink Žemę skriejantys palydovai.

NASA astronomai kol kas neatmeta ir susidūrimo su Žeme tikimybės, tačiau ją dar reikia tikslinti. Asteroidą 2012 DA14 atrado LaSagra observatorijos astronomai iš Ispanijos.
Taip arti Žemės asteroidas 2012 DA14 nepraskries, tačiau astronomai jo susidūrimo su planeta tikimybės kol kas neatmeta

Tiksli pavojingo priartėjimo data – 2013-ųjų vasario 15 d. Nors NASA tvirtina, jog asteroido trenkimosi į Žemę tikimybė vertinama 0,031 proc., jei taip atsitiktų, Žemės paviršiuje įvyktų 2,4 megatonos sprogimas, savo galia maždaug prilygstantis 1908 m. Tunguskos apylinkėse įvykusiam dangaus kūno sprogimui, apie kurį rašėme prieš keletą dienų.

Šiuo metu NASA tikslina asteroido skriejimo trajektoriją, tad astronomai kol kas susidūrimo su Žeme grėsmę, jei kosminė uola prieš tai kliudytų kurį nors iš geostacionarios orbitos palydovų, yra linkę vertinti atsargiai.

„Tikimybė yra labai maža, tačiau jos atmesti negalima, – tvirtina NASA Reaktyvinių jėgų laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija, JAV) astronomas Polas Čodasas (Paul Chodas). – Faktas tas, jog asteroidas praskries išties labai arti Žemės.“

Kol kas galingesnių teleskopų objektyvuose asteroidas 2012 DA14 matomas kaip blankus taškelis, tačiau kitų metų vasarį, kai prie Žemės priartės 33,8 tūkst km atstumu, jis bus kur kas grėsmingesnis – kosminio luito trajektorija dusyk kirs geostacionarių palydovų zoną. Artimiausiais mėnesiais NASA mėgins tiksliai nustatyti, kur ir kaip arti atsidurs asteroidas, pasiekęs Žemei artimiausią savo trajektorijos tašką.

„Kol kas tiksliai nežinome, kur tiksliai erdvėje yra asteroidas 2012 DA14, – atskleidžia kitas minėtos laboratorijos darbuotojas Stivenas Česlis (Steven Chesley). – Toks neapibrėžtumas kliudo tiksliai įvertinti kosminio kūno orbitą ir pateikti tikslias prognozes.“

Nėra nė vieno NASA darbuotojo, kuris jaudintųsi, jog asteroidas 2012 DA14 smogs į Žemę, tačiau specialistai sutinka, jog pavojingai priartėjęs asteroidas gali būti matomas iš Žemės.

„Gali būti, jog jis bus matomas net ir pro gerus žiūronus ar nedidelį teleskopą, – pritaria P. Čodasas. – Tokiam kosminiu masteliu mažam kūnui tai yra išties neįprastas dalykas.“

Astronomai tikslina 2013-ųjų asteroido susidūrimo su planeta tikimybę, tačiau kol kas nieko nekalba apie pakartotinį 2012 DA14 vizitą 2020-aisiais. Mokslininkai aiškina, jog pirmiausia reikia sulaukti ir pamatyti, kaip arti kosminis akmuo praskries kitų metų vasarį ir kokią įtaką asteroido trajektorijai padarys Žemės gravitacija. Tuomet bus galima formuluoti preliminarias prognozes 2020-iesiems.

Jei vis tik atsitiktų taip, kad asteroidas trenktųsi į Žemę, astronomai aiškina, jog 2012 DA14 smogtų į Antarktidą ar į ją juosiančias pietines vandenų teritorijas. 140 tūkst. tonų uolos sprogimas civilizacijos nesunaikintų, bet jei akmuo pataikytų į gyvenamą teritoriją, didžiulio aukų skaičiaus išvengti nepavyktų. Realūs ar tik tikėtini yra tokie pavojai, tačiau NASA sutinka, jog tiksliai įvardyti potencialias grėsmes yra labai svarbu.

technologijos.lt

Scanpix

JAV erdvėlaivis “Atlantis” ketvirtadienį paskutinį kartą nusileis Kenedžio kosmoso centre Floridoje. Bus užbaigta 30 metų trukusi amerikiečių kosmoso agentūros NASA erdvėlaivių programa.

Nusileidimas planuojamas 6 val. ryto vietos laiku.

Liepos 8 dieną šis amerikiečių erdvėlaivis paskutinį kartą pakilo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Antradienį jis atsijungė nuo TKS.

JAV erdvėlaiviui “Atlantis” užbaigus savo paskutinę kelionę, amerikiečių astronautai į TKS skris tik su Rusijos kosminiais laivais “Sojuz”. Rusija pasirašė nemažai sutarčių su NASA dėl iki 2016 metų amerikiečių astronautų vykimo į TKS erdvėlaiviais “Sojuz”.

REUTERS

JAV erdvėlaivis “Endeavour” trečiadienį sėkmingai nusileido Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre Floridoje, baigęs paskutinę savo ir priešpaskutinę “Space Shuttle” programos misiją kosmose.

“Liūdna jį matyti paskutinį kartą leidžiantis, tačiau jis išties sukūrė didingą palikimą”, – sakė įgulos vadas Markas Kelly (Markas Kelis).

“Endeavour” paskutinį kartą nusileido ant tūpimo tako dar neišaušus rytui. Tuo pat metu paskutinysis į kosmosą pakilsiantis erdvėlaivis “Atlantis” pasiekė starto aikštelę.

M. Kelly sustabdė “Endeavour” stebint šimtams žiūrovų, tarp jų keturiems “Atlantis” įgulos astronautams, kurie į orbitą kils liepą.

“Per 25 nelengvus kosminius skrydžius nuskrieta 122 mln. mylių (196 mln. kilometrų)”, – skrydžių valdymo centras pranešė M. Kelly ir jo įgulai, kurių misija buvo paskutinis JAV indėlis į Tarptautinės kosminės stoties (TKS) statybą.

“Jūsų nusileidimas užbaigia šio nuostabaus aparato ryškų palikimą, kuris bus ilgai prisimenamas. Sveikas sugrįžęs namo, “Endeavour”, – paskelbė Hjustone dirbantys operatoriai.

M. Kelly padėkojo visiems, kurie daugelį metų rūpinosi “Endeavour”.

Likus kelioms valandoms iki erdvėlaivio nusileidimo, gerokai didesnė minia susirinko pažiūrėti, kaip “Atlantis” vežamas į starto aikštelę. Šį kelią jis įveikė paskutinis iš NASA erdvėlaivių.

Tūkstančiai Kennedy kosminio centro darbuotojų ir jų šeimų narių antradienio vakarą išsirikiavo prie kelio į starto aikštelę, kai “Atlantis” vežanti vikšrinė mašina iššliaužė iš milžiniško Aparatų surinkimo pastato nusileidus saulei, apšviesta ksenoninių prožektorių.

“Šis reginys yra iškalbingas pas savaime, – sakė “Atlantis” vadas Christopheris Fergusonas (Kristoferis Fergiusonas), mostelėjęs ranka savo erdvėlaivio link. – Per šią paskutinę misiją švęsime viską, ką “Space Shuttle” erdvėlaiviai yra pasiekė per 30 metų”.

“Endeavour” leidosi ant ryškiai apšviesto tūpimo tako, baigdamas iš viso 134-ąjį “Space Shuttle” programos skrydį.

Šio erdvėlaivio įgula, kurią sudaro patyrę astronautai, praeitą savaitgalį paliko maždaug 350 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejančią orbitinę stotį, baigę paskutinius jos statybos darbus.

Astronautai sumontavo 2 mlrd. JAV dolerių kainavusį kosminių spindulių detektorių, TKS manipuliatoriaus priedėlį ir platformą, kurioje laikomų atsarginių dalių turėtų pakakti dar bent dešimtmetį truksiančiai orbitinės stoties eksploatacijai, kai NASA nebegalės leisti į kosmosą savo erdvėlaivių.

16 parų trukusi “Endeavour” misija tapo paskutiniu NASA indėliu į 12 metų trukusią TKS statybą.

TKS buvo beveik pusės iš 25 šio erdvėlaivio skrydžių galutinė stotelė. Pasak NASA, šis erdvėlaivis iš viso nuskriejo 197,6 mln. kilometrų; jame dirbo 170 įgulos narių. Kosmose šis aparatas paleido iš viso 299 paras ir 4 672 kartų apskriejo Žemę.

M.Kelly žmona JAV Atstovų Rūmų narė Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords), kuri yra gydoma vienoje reabilitacijos ligoninėje Hjustone, šįkart nevyko į Floridą stebėti “Endeavour” nusileidimo.

Įstatymų leidėja šių metų sausį buvo pašauta į galvą Arizonoje per vieną susitikimą su rinkėjais, tačiau stebėtinai sparčiai sveiko ir gegužės 16 dieną galėjo tiesiogiai stebėti savo vyro erdvėlaivio startą gegužės 16 dieną. Tačiau nusileidimo stebėti G. Giffords nevyko, nes erdvėlaivis tūpė nepatogiu laiku, sakė jos vyras.

Jiedu vėl susitiks Hjustone ketvirtadienį.

REUTERS

JAV erdvėlaivis “Endeavour” ir jo šešių astronautų įgula atsiskyrė nuo Tarptautinės kosminės stoties ir pradėjo ruoštis grįžti į Žemę, baigiant Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) “Space Shuttle” tipo erdvėlaivių priešpaskutinę misiją.

Atsiskyrimas įvyko pirmadienį 3 val. 55 min. Grinvičo (6 val. 55 min. Lietuvos) laiku, kai erdvėlaivis ir orbitinė stotis skriejo 350 kilometrų aukštyje virš Bolivijos, informavo NASA.

“Gero vėjo ir ramios jūros, vaikinai”, – palinkėjo TKS įgulos narys Ronaldas Garanas, paskambinęs laivo varpu.

“Esame dėkingi už visą pagalbą”, – atsakė erdvėlaivio įgulos vadas Markas Kelly (Markas Kelis).

“Buvo malonu su jumis dirbti, vaikinai”, – pridūrė R. Garanas.

“Endeavour” grįš į Žemę trečiadienio rytą. Po šios 16 dienų trukusios misijos jis bus nurašytas ir taps eksponatu viename Kalifornijos muziejuje.

Prieš nuskriedamas tolyn nuo stoties, “Endeavour” pirmadienį paryčiais apsuko aplink ją paskutinį ratą, o astronautai fotografavo orbitinių laboratorijų kompleksą. M. Kelly ir jo įgula taip pat planuoja išbandyti navigacijos sistemą, kurią ketinama naudoti būsimuose JAV erdvėlaiviuose.

“Endeavour” vadą sekmadienio vakarą pažadino speciali melodija, kurią atsiuntė jo žmona – JAV Atstovų Rūmų narė Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords). Politikė anksčiau šiais metais buvo pašauta į galvą Arizonoje, o dabar yra gydoma vienoje Hjustono ligoninėje.

M. Kelly pabudo paleidus susikūrusios grupės “Calexico” kūrinį “Slowness”, kuriame dainuojama apie didelio atstumo skiriamą porą, taip pat minimos įvairios vietos G. Giffords gimtajame Arizonos mieste Tusone.

“Žinau, kad ji labai, labai nori ten grįžti, – per radiją sakė įgulos vadas. – Ši daina tinkama, nes tai greitai įvyks”.

“Endeavour” ir TKS įgulos atsisveikino sekmadienį, prieš uždarant oro šliuzo liukus.

M. Kelly stotį paliko paskutinis – jis dar kelias akimirkas pabendravo su trimis liekančiais gyventojais.

“Laukiame, kada galėsime grįžti namo, – sakė jis. – Paliksime šiuo žmones taikoje ir ramybėje – daugiau nebetrikdysime jų kosminės stoties”.

TKS įgulos kapitonas Rusijos kosmonautas Andrejus Borisenka palinkėjo šešiems “Endeavour” astronautams “minkšto nusileidimo”.

Per paskutinę savo misiją “Endeavour” nuskraidino į kosmosą 2 mlrd. JAV dolerių kainavusį kosminių spindulių detektorių, kuris liks sumontuotas orbitinėje stotyje ateinantį dešimtmetį.

Alfa magnetinis spektrometras (AMS-02) per parą užfiksuoja 25-40 mln. kosminių dalelių, kurios yra analizuojamos. Šiuo prietaisu mokslininkai mėgina aptikti antimedžiagos ir tamsiosios medžiagos pėdsakų, aiškinantis mūsų visatos prigimtį.

JAV astronautai Mike’as Fincke’as (Maikas Finkas) ir Gregory Chamitoffas (Gregoris Šamitofas), kurie per kelerius pastaruosius metus orbitinėje stotyje praleido iš viso kelis mėnesius, sekmadienio rytą vaizdavo nenorintys palikti TKS. Kitiems įgulos nariams juos teko nutempti į erdvėlaivio kabiną.

R. Garanas taip pat pajuokavo, pamojavęs kitiems, tarsi ruošdamasis išvykti kartu su “Endeavour” įgula. Tačiau kosmose jam dar lieka dirbti apie tris mėnesius.

TKS ir erdvėlaivis išbuvo susijungę 11 dienų.

NASA planuoja vėliau šiais metais paleisti dar vieną erdvėlaivį, o jo skrydis bus paskutinis “Space Shuttle” programoje.

Erdvėlaivis “Atlantis” startuos liepos 8 dieną ir nuskraidins į TKS atsargų, baigiant 30 metų trukusią JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programą.

Tuo tarpu M. Kelly kurį laiką turės apsieiti be kasdienių skambučių savo žmonai.

Dėl G. Giffords sveikatos būklės “Endeavour” vadas nepaleisdavo iš rankų TKS internetinio telefono, o NASA netgi organizavo sutuoktinių vaizdo konferenciją.

G. Giffords buvo sunkiai sužeista sausio 8 dieną per Tusone vykusį susitikimą su rinkėjais. Tačiau vėliau jos būklė pagėrėjo, o gegužės 16 dieną ji stebėjo “Endeavour” startą – likus dviem dienoms iki kaukolės atkūrimo operacijos.

M. Kelly žmona tikriausiai neatvyks į Kennedy (Kenedžio) kosminį centrą Floridoje stebėti šios misijos pabaigos, nes “Endeavour” leisis nepatogiu metu – 2 val. 35 min. vietos (9 val. 35 min. Lietuvos) laiku.

Scanpix

Vienas iš labiausiai patyrusių JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) astronautų penktadienį išėjo į atvirą kosmosą poroje su šių misijų naujoku atlikti paskutinių Tarptautinės kosminės stoties (TKS) išorinės priežiūros darbų per Amerikos daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programą “Space Schuttle”.

Astronautai Mike’as Fincke’as (Maikas Finkas) ir Gregas Chamitoffas (Gregas Čamitofas) išskriejo iš orbitinės stoties oro šliuzo apie 4 val. 30 min. Grinvičo (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir pradėjo ketvirtąjį bei paskutinį išėjimą į atvirą kosmosą per 16 dienų truksiančią erdvėlaivio “Endeavour” misiją.

Šis “Endeavour” skrydis yra priešpaskutinė misija 30 metų vykdytoje NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programoje.

Pusseptintos valandos truksiantis “pasivaikščiojimas” yra 159-oji TKS išorinės statybos ir priežiūros misija nuo 1998 metų, kai į orbitą buvo iškeltas Rusijoje pagamintas pirmasis bazinis blokas “Zaria” ir JAV sukonstruotas modulis “Unity”, kurį “Endeavour” įgula tąsyk prijungė naudodamasi erdvėlaivio manipuliatoriumi.

Nuo to laiko 16 valstybių pastangomis sukurta 10 mlrd. JAV dolerių kainavusi stotis išaugo iki daugiau nei 417 tonų sveriančios milžinės, skriejančios apie 355 kilometrų aukštyje virš Žemės.

Šis išėjimas į atvirą kosmosą M. Fincke’ui yra devintasis, o G. Chamitoffui – antrasis. Po šio išėjimo į atvirą kosmosą NASA astronautai TKS išorėje bus dirbę iš viso ilgiau nei tūkstantį valandų.

NASA planuoja liepą paskutinį kartą paleisti į orbitą “Space Shuttle” tipo erdvėlaivį, kuris nugabens TKS įgulai atsargų ištisiems metams. Po šio skrydžio erdvėlaiviai “Endeavour”, “Discovery” ir “Atlantis” taps muziejų eksponatais.

JAV kosmoso agentūra planuoja kasmet sutaupyti 4 mlrd. dolerių, skiriamų dabartinių erdvėlaivių eksploatacijai, ir panaudoti šias lėšas kuriant naujus erdvėlaivius, kurie galėtų skraidyti ne vien į TKS.

Penktadienį M.Fincke’as ir G. Chamitoffas perkels į TKS erdvėlaivio korpuso išorinei apžiūrai naudojamą 15 metrų ilgio manipuliatoriaus priedėlį, kuriuo bus pailgintas orbitinės stoties robotizuotas manipuliatorius. Sumontavus šį agregatą, NASA baigs savo indėlį į 11 metų trukusią TKS statybą.

“Endeavour” su šešių žmonių įgula atsiskirs nuo TKS sekmadienio vakarą.

Planuojama, kad erdvėlaivis trečiadienį 2 val. 32 min. vietos (9 val. 32 min. Lietuvos) laiku nusileis Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre Floridoje.

Erdvėlaivis “Atlantis” turėtų startuoti liepos 8 dieną. Tai bus 135-asis ir paskutinis NASA “Space Shuttle” tipo erdvėlaivių skrydis.

REUTERS

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė planuojanti 2016 metais pasiųsti pirmąjį Amerikos kosminį zondą paimti grunto mėginių iš vieno tolimo asteroido ir pargabentų juos į Žemę tolimesniems tyrimams.

Pernai Japonija pirmoji pasaulyje užbaigė panašią misiją, kai šios šalies zondas pargabeno kosminių dulkių mėginių po septynerius metus trukusio skrydžio į asteroidą, kurio orbita yra 300 mln. kilometrų toliau nuo Saulės negu Žemės brėžiama elipsė.

NASA zondas turėtų paimti didesnį grunto mėginį iš arčiau skriejančio dangaus kūno, o mokslininkai jame tikisi rasti kai kurių medžiagų, aptinkamų gyvuose organizmuose.

Kad ir ką pargabentų 2023 metais į Žemę grįšiantis aparatais, jis taps “laiko kapsule, kurioje galbūt bus gyvybės sudedamųjų blokų”, sakė šio projekto mokslo programai vadovaujantis Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos direktorius Michaelas Drake’as (Maiklas Dreikas).

NASA zondas OSIRIS-REx startuos 2016 metais, o iki numatyto ištirti asteroido skries ketverius metus.

Šios misijos taikinys – netoli Žemės skriejantis asteroidas 1999 RQ36, kuris pernai pateko į pirmuosius puslapius, kai mokslininkai apskaičiavo, jog mūsų planetai 2182 metais gresia susidurti su šiuo dangaus kūnu ir kad šio įvykio tikimybė – viena iš tūkstančio.

Šį asteroidą, kurį NASA įvardija “potencialiai pavojingu”, ir Žemės orbitas skiriantis mažiausias atstumas – apie 450 tūkst. kilometrų.

NASA zondas apie šešis mėnesius skries aplink asteroidą maždaug penkių kilometrų aukštyje nuo jo paviršiaus. Per šį laiką mokslininkai parinks nusileidimo vietą. Nutūpęs aparatas manipuliatoriumi pasems apie 60 gramų grunto ir grįš į Žemę.

OSIRIS-REx gali paimti iki penkių kilogramų mėginį – nelygu, koks bus asteroido grunto tankis, kurio neįmanoma nustatyti prieš zondui nusileidžiant. Tikimasi, kad mėginys bus parskraidintas 2023 metais.

Asteroidai gali suteikti informacijos apie Saulės sistemos raidą, nes jie susiformavo kartu su mūsų centriniu šviesuliu ir planetomis iš tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies prieš maždaug 4,5 mlrd. metų.

REUTERS

JAV nacionalinė aeronautikos agentūra NASA penktadienį dėl techninio sutrikimo atidėjo erdvėlaivio “Endeavour” startą, tačiau įgula ir jos vado žmona susilaukė į Kenedžio kosminių skrydžių centrą atvykusio prezidento Baracko Obama (Barako Obamos) dėmesio.

“Endeavour” skrydį buvo nutarta atidėti likus keturioms valandoms iki starto, nes pastebėtas vieno šildytuvo gedimas. Pasak NASA, erdvėlaivis galėtų startuoti ne anksčiau kaip pirmadienį.

JAV Atstovų Rūmų narė Gabrielle Giffords (Gabrielė Gifords), kuri yra “Endeavour” vado Marko Kelly (Marko Kelio) žmona, buvo atvykusį į skrydžių centrą. Ši Arizonos demokratė buvo peršauta sausio 8 dieną, sunkiai sužeista į galvą, todėl viešai lig šiol nesirodė.

B.Obama privačiai susitiko su G.Giffords, o vėliau pasisveikino su šešiais astronautais, nurodė Baltieji rūmai.

“Esu tikras, jog jūs tikėjotės pamatyti raketos paleidimą šiandien”, – tarė M.Kelly prezidentui.

“Endeavour” jau buvo pripildytas 500 tūkst. galonų (apie 1,9 mln. litrų) skysto deguonies ir vandenilio prieš startą 15 val. 47 min. JAV rytų (22 val. 47 min. Lietuvos) laiku. Astronautai jau buvo pakeliui į starto vietą, bet skrydis buvo atšauktas.

“(Endeavour) komandos, Marko Kelly ir jo įgulos nusivylimui, orbitinis erdvėlaivis nėra parengtas skristi, ir kaip paprastai tokiais atvejais sakoma, mes neskrisime, kol nebūsime pasirengę”, – sakė starto tarnybos vadovas Mike’as Leinbachas (Maikas Leinbachas).

Sugedo šildytuvai, esantys viename iš trijų erdvėlaivio generatorių, užtikrinančių hidraulinės vairų sistemos veikimą.

Pasak. M.Leinbacho, prireiks mažiausiai 72 valandų (trijų parų) iki kito mėginimo startuoti.

Kalifornijoje aptikta lig šiol buvusi nežinoma bakterija, kuri gali augti arseno turinčioje terpėje ir įterpti arseną į savo DNR, pranešė ketvirtadienį mokslininkai, pasak kurių, šis atradimas gali praplėsti gyvybės paieškos už Žemės ribų sritį.

“Nauja yra tai, kad arsenas panaudojamas kaip sudėtinis organizmo elementas”, – aiškino Arielis Anbaras, vienas tyrimo autorių, paskelbusių apie savo darbą žurnale “Science”.

“Gyvybės pagrindą sudaro šeši elementai: anglis, vandenilis, azotas, deguonis, siera ir fosforas”, – rašo autoriai.

Šie elementai sudaro nukleinines rūgštis, proteinus ir lipidus. Tačiau teoriškai neatmetama ir kitų elementų panaudojimas. Lig šiol mokslui to neteko nustatyti.

Atradimo autorė yra Felisa Wolfe-Simon (Felisa Volf-Saimon), NASA astrobiologijos mokslinė bendradarbė bei buvusi A.Anbaro grupės aspirantė Arizonos valstijos universiteto Žemės ir kosmoso tyrimų fakultete.

Minima bakterija buvo aptikta rytinėje Kalifornijos dalyje esančio Mono ežero nuosėdose, kuriose daug druskų ir arseno.