Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog kitiems metams planuojamos šalies išlaidos gynybai, kurios sudarytų apie 0,88 proc. BVP, yra per mažos, tačiau dėl vis dar sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau lėšų prašyti neketinama.

Penktadienį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirti asignavimai aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

“Krašto apsaugos biudžetas manęs niekados netenkino, manau, ir Lietuvos neturėtų tenkinti. Net ir tada, kai ekonomika augo, jis buvo ženkliai per mažas, tarp NATO valstybių pačioje pabaigoje, skirtingai nuo mūsų kaimynų latvių, estų, lenkų. Lietuva spaudė stabdžius dėl gynybos, o kitos valstybės spaudė akseleratorių”, – žurnalistams po posėdžio sakė R.Juknevičienė.

Tačiau ministrė sakė besidžiaugianti, jog Vyriausybė šalies gynybos reikmėms kitąmet siūlo skirti beveik 20 mln. litų daugiau lėšų nei 2010 metais, nors dėl prognozuojamo BVP augimo procentine išraiška šis dydis ir mažėtų.

“Tam tikras padidinimas yra ir tai rodo tam tikrą stabilizaciją, kad mes nekrentam, o stabilizuojamės, ir yra vilčių, jei bus politinės valios ateityje, pradėti rimtai spręsti krašto gynybos problemas”, – sakė R.Juknevičienė.

Ministrės pateiktais duomenimis, šiemet išlaidų gynybos reikmėms prognozuojamas rodiklis siekia 0,89 proc. BVP, kitais metais, nepaisant beveik 20 mln. padidėjimo, dėl ekonomikos augimo – 0,88 proc. BVP.

Ministrė pastebėjo, jog Lietuvos skiriamos išlaidos gynybai – perpus mažesnės, nei pageidaujama NATO.

“Esmė NATO, kad NATO neturi atskiros kariuomenės, kaip kad daugelis žmonių galvoja – kad yra kažkoks NATO, ir esame mes. Mes esame NATO. Kiek stipri kiekviena valstybė, tiek stiprus NATO. Apie tai buvo kalbėta ir paskutiniame gynybos ministrų susitikime, kur labai aiškiai generalinis sekretorius išreiškė rūpestį dėl Europos požiūrio į gynybą – jei anoje pusėje Atlanto jis rimtas, Europoje visur yra gynybos biudžeto mažėjimas, išskyrus Estiją”, – sakė KAM vadovė.

Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusi gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau pagal šį rodiklį jau ne vienerius metus Aljanse yra viena paskutinių. 2010 metais KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų. Pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, KAM kitąmet skirta 869 mln. litų. Biudžetą dar turės patvirtinti Seimas.

Rugpjūtį KAM buvo išsakiusi pageidavimą, kad gynybai 2011 metais būtų skirtas bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis finansavimas – apie 980 mln. litų.

Vilniuje viešintis aukšto rango NATO pareigūnas kritiškai įvertino nedideles Lietuvos išlaidas gynybai, pabrėžęs, kad pagal santykinį indėlį priklausomai nuo ekonomikos Lietuva Aljanse yra priešpaskutinė.

“Pagal išlaidų gynybai dalį nuo BVP Lietuva Aljanse yra priešpaskutinė. Atvirai kalbant, gynybos biudžeto 2011 metams perspektyva neatrodo labai šviesi. Regis, nors nebus didelių karpymų, bet jis ir nedidės, o tai reiškia, kad gynybos sistema ir toliau kentės”, – interviu BNS sakė NATO pajėgų planavimo departamento vadovas Frankas Bolandas.

Lietuvos išlaidos gynybai yra apie 0,9 proc. BVP, nors NATO šalys narės yra įsipareigojusios siekti, kad šis rodiklis būtų 2 proc.

Pareigūnas atvyko į Lietuvą aptarti, kaip NATO vertina pastarųjų dvejų metų Vilniaus pasiekimus vykdant Aljanso gynybos planavimo įpareigojimus.

F.Bolando teigimu, dėl ekonomikos sunkmečio Lietuva išlaidas gynybai sumažino 30 proc.

“Yra visiškai aišku, kad daugelis prieš dvejus metus detaliai aptartų planų, kurie, tikėjomės, kad judės pirmyn, buvo labai neigiamai paveikti”, – kalbėjo pareigūnas.

Jis pabrėžė, kad atėjus krizei naujos karinės technikos ir ginkluotės įsigijimo projektai buvo sustabdyti ir tęsiami tik tie, dėl kurių buvo sutarta anksčiau.

“Buvo sumažintas (techninis) modernizavimas, aišku, ir karių rengimas. Pamatėme, kad sumažėjo ir kuro atsargos”, – aiškino Aljanso pareigūnas.

F.Bolando teigimu, sunkmetis paveikė ir Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

Kita vertus, pareigūnas teigė, jog NATO neturi priekaištų, kaip Lietuva paskirstė savo prioritetus gynybos planavimo srityje.

“Mes neturime pastabų gynybos planavimui Lietuvoje, bėda ta, kad dėl lėšų trūkumo jis iš esmės stoja”, – teigė Aljanso atstovas.

F.Bolandas teisingais sprendimais vadino siekį turėti vieną Sausumos pajėgų brigadą, Specialiųjų operacijų pajėgų vystymą, priešmininių ir patruliavimo pajėgumų Karinėse jūrų pajėgose bei transportavimo pajėgumų Karinėse oro pajėgose plėtojimą.

Kalbėdamas apie rekomendacijas ateičiai jis pabrėžė tarptautinį bendradarbiavimą: “Ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų šalių rizikuoja negauti didžiausios naudos už sumokamus pinigus, kada projektų imasi tik nacionaliniu pagrindu”.

Kitąmet Lietuvos išlaidos gynybos reikmėms bus daugiau nei dukart mažesnės, nei norėtų NATO, rodo penktadienį paviešinti duomenys.

Nepaisant Vyriausybės siūlymo didinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai (KAM), gynybai skiriamų lėšų dalis nuo prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP) kitąmet iš esmės nekis.

Pagal Vyriausybės patvirtintus ir penktadienį paviešintus skaičius bei dabartines prognozes, kitąmet išlaidos gynybai sudarytų 0,88 proc. BVP – šiemet prognozuojamas rodiklis 0,89 proc. Vis dėlto šie svyravimai yra “paklaidos ribose”, teigia krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusi gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau pagal šį rodiklį jau ne vienerius metus Aljanse yra viena paskutinių. 2010 metais KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų. Pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, KAM kitąmet skirta 869 mln. litų. Biudžetą dar turės patvirtinti Seimas.

“Faktas, kad mes net ir krizės sąlygomis bandome stabilizuoti biudžetą. Prieš kelis mėnesius net ir tai atrodė neįmanoma, galvojome, kad gali tekti dar pjauti”, – BNS penktadienį sakė ministrė, paklausta, kaip tokius skaičius įvertins tarptautinė bendruomenė.

Rugpjūtį KAM buvo išsakiusi pageidavimą, kad gynybai 2011 metais būtų skirtas bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis finansavimas – apie 980 mln. litų.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį perspėjo, kad išlaidų gynybai mažinimas Europos šalyse, siekiančiose pažaboti biudžeto deficitą, gali pakenkti NATO.

Šiuos komentarus H.Clinton išsakė britų nacionaliniam transliuotojui BBC tuo metu, kai Londonas, kuris yra vienas iš pagrindinių Vašingtono sąjungininkų Afganistano kare, planuoja artimiausiomis dienomis paskelbti apie didelius savo gynybos išlaidų apkarpymus.

JAV valstybės sekretorė paragino NATO sąjungininkes išlaikyti sėkmingiausią “pasaulio istorijoje” gynybos aljansą ir sakė, kad visos 28 jo šalys turi atitinkamai finansuoti šią organizaciją, kad užtikrintų jos ateitį.

Paklausta, ar jai kelia nerimą gynybai skiriamų lėšų mažinimas Europoje ir konkrečiai Jungtinėje Karalystėje, H.Clinton atsakė BBC: “Taip. Priežastis – jog manau, kad turime turėti aljansą, kuriame būtų įsipareigojimas bendrai gynybai.”

“Manau, kad NATO buvo sėkmingiausias aljansas gynybos tikslams per pasaulio istoriją, tačiau tai reikia išlaikyti”, – pabrėžė ji.

“Kiekviena šalis turi gebėti padaryti atitinkamą indėlį”, – pridūrė H.Clinton, kalbėdama su BBC Briuselyje, kur ji dalyvavo Aljanso ministrų susitikime, vykusiame NATO būstinėje.

JAV diplomatijos vadovės įspėjimas nuskambėjo Londonui ruošiantis kitą savaitę paskelbti peržiūrėtą gynybos biudžetą. Didžiosios Britanijos finansų ministerija siekia 2011-2015 metais sumažinti Gynybos ministerijos biudžetą iki 10 procentų.

Įprastinės ginkluotės Europoje ribojimo sistema negali paversti Lietuvos “tarpine zona”, sako aukšto rango diplomatas, komentuodamas šiuo metu vykstančias konsultacijas atnaujinti tarptautinę sutartį.

“Mes nenorime tapti kažkokia specifine zona. Jau esame buvę visokiomis tarpinėmis ir buferinėmis zonomis”, – BNS sakė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

Jungtinės Valstijos pastaruoju metu aktyviai ragina susitarti dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, kuri numato karių ir sunkiosios ginkluotės ribojimus. Lietuva ir kitos Baltijos šalys šioje sistemoje nedalyvauja, motyvuodamos tuo, kad savo įsipareigojimų nevykdo Rusija.

E.Ignatavičius sakė, kad vasarą prasidėjusiose konsultacijose Lietuva pasiliko galimybę prisidėti prie sutarties, tačiau rūpinasi, kad neatsidurtų “naujų flangų erdvėje”.

“Mes labai atidžiai žiūrime, kad nenukentėtų mūsų saugumas, kad būtų išsaugotas skaidrumas, abipusiškumas ir kad neatsidurtume kažkokioje naujų ribojimų ar naujų flangų erdvėje, kur mums uždedamos lubos, bet negauname jokių saugumo garantijų”, – sakė diplomatas.

Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis (ĮGES) nustatė Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą. Vėliau, 1999 metais, Stambule buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties adaptavimo. Tačiau šio susitarimo ratifikavimas užtruko. NATO šalys siejo ĮGES su Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Gruzijos ir Moldovos. Rusija kategoriškai atmeta šias sąsajas.

Pasak E.Ignatavičiaus, bandyti toliau ratifikuoti 1999 metų sutartį yra “išbandytas ir labai sunkus kelias”. “Jeigu nepavyks derybos, veiks senoji sutartis. Galbūt ją bus bandoma modernizuoti”, – svarstė viceministras.

Diplomatas pabrėžė, kad Baltijos šalių padėtis yra “labai specifinė ir dėl geografijos, ir dėl istorijos”.

“Turime įvairios patirties, šalia mūsų yra daug karinių objektų. Matome ir girdime apie pratybas, kurios organizuojamos kaimyninėse valstybėse, o į scenarijus įtraukiama ir Lietuvos teritorija”, – sakė E.Ignatavičius.

Anot viceministro, Lietuva siekia, kad būtų atsižvelgta į “specifinius regioninius jautrumus”.

“Reikia atsižvelgti į NATO oro policijos misiją, kitą karinę infrastruktūrą, esančią Lietuvoje, kurią norime su NATO išnaudoti mūsų saugumui stiprinti. Žinoma, svarbu ir turėti konkrečius gynybos planus”, – sakė E.Ignatavičius.

Diplomatas pabrėžė esąs tikras, kad į Lietuvos poziciją bus atsižvelgiama tinkamai.

“Visi mūsų sąjungininkai mūsų poziciją puikiai žino, ji žinoma ir Rusijos pusei. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad į mūsų interesus neatsižvelgtų, nes paprasčiausiai tai nebūtų įgyvendinta. Galioja principas – “nieko apie mus be mūsų”, – sakė E.Ignatavičius.

Jis teigė, kad šiuos klausimus su Jungtinių Valstijų pareigūnais aptars ir spalio viduryje viešėdamas Vašingtone.

Lietuvos diplomatas sakė manąs, kad vadinamoji perkrovimo politika tarp Rusijos ir kitų šalių gali paskatinti greičiau spręsti klausimus.

“Tikimės, kad pozityvus klimatas paskatins Rusiją išreikšti visa tai konkrečiais įsipareigojimus. Tai atitinka Rusijos ir ES partnerystės modernizavimo dvasią. Gali būti, kad tie veiksmai, atsiradę tarp Rusijos ir kitų valstybių, paskatins ieškoti labai greitų sprendimų”, – sakė E.Ignatavičius.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) prieš kelias savaites dar kartą paragino atkurti įprastinės ginkluotės ribojimo sistemą Europoje.

“Šiemet turėtume sutarti atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės režimo Europoje gyvybingumą, ir kitąmet modernizuoti ĮGES režimą “, – ji sakė po NATO ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Niujorke.

“Mums reikia abipusiško karinio skaidrumo. Ten, kur reikia, turi būti tikri kariniai ribojimai”, – sakė H.Clinton.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

Pasak šalies vadovės, jos sprendimas nevykti į susitikimą su Baracku Obama (Baraku Obama) Prahoje šį pavasarį buvo susijęs su Vašingtono bei Maskvos derybomis.

“Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje ir tame tarpe Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą”, – rugsėjo pradžioje transliuotame interviu TV3 laidai “Savaitės komentarai” sakė prezidentė.

Po kelių dienų premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva turėjo abejonių dėl įprastinės ginkluotės sutarčių rengimo, bet JAV jas sėkmingai išsklaidė.

“Kai JAV prezidentas su Rusijos prezidentu pasirašė vadinamąją branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį, buvo kilę tokių abejonių – o ką Rusija už tai gaus. Tos abejonės šiek tiek buvo siejamos su įprastinės ginkluotės sutarčių rengimu, bet tos abejonės buvo labai efektyviai ir tinkamai JAV administracijos ir jos atstovų išsklaidytos”, – interviu Lietuvos radijui tada sakė A.Kubilius.

Šių metų balandžio mėnesį JAV ir Rusijos lyderiai susitarė dėl branduolinių arsenalų mažinimo.

Naujoji sutartis turi pakeisti 1991 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi praeitą gruodį.

Naujojoje START numatoma, kad abi buvusios Šaltojo karo priešininkė galės turėti ne daugiau nei 1 550 naudojimui paruoštų branduolinių kovinių galvučių – apie 30 proc. mažiau, nei buvo nustatyta per paskutinį.

Arktyje galima apsieiti be NATO, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas deryboms su Norvegijos ministru pirmininku Jensu Stoltenbergu pasibaigus.

“NATO vykdo savo politiką. Šią politiką apibrėžia pats Aljansas. Bet kokiu atveju Rusijos Federacija rimtai vertina tokio pobūdžio aktyvumą. Kodėl? Todėl, kad tai taikaus ekonominio bendradarbiavimo zona. Dalyvaujant kariniam faktoriui, paprastai visada iškyla papildomi klausimai”, – sakė D.Medvedevas.

“Kalbant apie bendradarbiavimo perspektyvas, tai jos tikrai man nedera su Šiaurės Atlanto Aljanso dalyvavimo eskalavimu Arkties regione”, – spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Norvegijos premjeras, pareiškė D.Medvedevas. “Mano nuomone, Arktyje būtų galima visiškai apsieiti be NATO”, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Arktyje esantys “bendri turtai neturi jokio ryšio su kariniais uždaviniais”. Jis pridūrė, kad regione galima tvarkytis ekonominių reguliavimo priemonių ir tarptautinių sutarčių pagalba.

J.Stoltenbergas, atsakydamas į tą patį klausimą dėl NATO interesų Arktyje, pareiškė: “Norvegijos narystė NATO netrukdo bendradarbiauti čia Šiaurėje”.

Pasak Norvegijos premjero, NATO buvimas Šiaurėje yra bendradarbiavimo dalis ir yra teigiamas dalykas.

“Neįžvelgiu čia jokių problemų – buvimas NATO mums netrukdo bendradarbiauti su Rusija”, – sakė jis.

Nedidindama gynybos finansavimo Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje, antradienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad finansavimo trūksta visoms sritims, nors krašto apsaugą ir mini kaip vieną iš prioritetų.

Spaudos konferencijoje R.Juknevičienė sakė, kad valstybė mažiau viešųjų lėšų nei gynybai skiria tik kultūros sferai.

“Šita spaudos konferencija skirta visuomenei, žmonėms paaiškinti, kad toliau skiriant tokį finansavimą Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje. Ir ta silpna grandis tikrai neturės didelės moralinės teisės reikalauti stiprių pažadų ginti mūsų kraštą pačiame NATO, jei pati neįdės bent minimalaus indėlio”, – žurnalistams sakė valdančiųjų konservatorių atstovė R.Juknevičienė.

Ministrės nuomone, Lietuvos gyventojai yra klaidingai įsitikinę, kad šalies kariuomenė yra itin gerai finansuojama.

Ministrė pateikė duomenis, kad gynybai tenka 2,9 proc. viešųjų – nacionalinio biudžeto ir “Sodros” – lėšų. Mažiau, anot jos, buvo skiriama tik poilsiui, kultūrai ir religijai – 2,6 proc., bei būstui ir komunaliniam ūkiui.

“Krizė išryškino nelengvą padėtį. Kadangi mažinimai buvo visiems, krašto apsauga buvo solidari. Deja, mes nukritome iki 2004 metų lygio, lyginant su kitomis sritimis, ir todėl mūsų kitų metų prašymai naujiems asignavimams yra bent jau sugrįžti į tą lygį, kuris yra kitose srityse, į 2006 metų finansavimo lygį”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Ji pažymėjo, kad daugelis sričių, pavyzdžiui susisiekimo infrastruktūra ar švietimas, gauna ir Europos Sąjungos paramą, tačiau krašto apsauga ja pasinaudoti negali.

Ministrė priminė, kad dalyvavimas NATO operacijoje Afganistane yra glaudžiai susijęs su nuolatiniu Aljanso šalių naikintuvų buvimu Baltijos šalių oro erdvėje, kainuojančiu gerokai brangiau nei Lietuvos karių išlaikymas Afganistane.

“Aš nežinau, ką reikštų tokiai mažai NATO narei kaip Lietuva, kur Aljansas yra įsteigęs oro policijos misiją ir saugo mūsų oro erdvę leisdamas nemažus pinigus, kad išlaikytų tuos naikintuvus, atsisakymas dalyvauti Afganistane. Aš manau, kad tai būtų tam tikra politinė katastrofa, nes tuo atveju būtų peržiūrėti ir NATO įsipareigojimai mums”, – teigė R.Juknevičienė.

Ministrės teigimu, Lietuvos kariuomenė yra viena mažiausių tarp visų regione esančių šalių, tuo tarpu geopolitinė padėtis – ne pati geriausia.

“Šiais metai diskutuojant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo labai daug priekaištų, kad mes kariuomenės nedidiname, kad ji yra per maža. Jei bus per mažai lėšų, vadinasi lėšos nebus skiriamos kurui, šoviniams, kasdieniam kario darbui. Koks yra kario darbas – būti pasirengus ginti kraštą.

“(Sausumos pajėgų – BNS) turime vieną brigadą su keturiais batalionais. Batalionas – iki 600 žmonių maždaug. (…) Mes neturime jų pakankamai suformuotų net ir taikos sąlygomis”, – pridūrė ministrė.

Kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius pažymėjo, kad nė viena valstybė taikos metu nelaiko pilnai sukomplektuotos kariuomenės, o kariuomenės dydis yra skaičiuojamas su mobilizaciniu rezervu. Jo teigimu, reguliariojoje kariuomenėje kartu su savanoriais yra apie 15 tūkst karių.

“Aš skaičiuoju taip – turim 15 tūkst. plius 70 tūkst. rezervo karių, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje”, – aiškino A.Pocius.

NATO valstybės narės yra įsipareigojusios siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. nuo BVP. 2010-aisiais Lietuvoje šis rodiklis buvo tik 0,9 proc.

Ministras pirmininkas A.Kubilius antradienį žurnalistams sakė, kad lėšų trūksta visoms sritims, tačiau konkrečiai dėl Krašto apsaugos ministerijos prašymų nepasisakė.

“Jūs man pasakykite, kuriai sričiai netrūksta pinigų – aš būsiu labai nustebęs. Visoms sritimis trūksta. Vyriausybė svarstys racionaliai. Mes žinome ir savo prioritetus, ir regioninius, ir europinius prioritetus. Krašto apsauga yra

Dalyvavimas NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje Afganistane kitąmet Lietuvai gali kainuoti per 60 mln. litų.

Krašto apsaugos ministerija BNS pranešė, kad 2011-aisiais yra planuojamas 64,2 mln. litų poreikis.

Pasak ministerijos, 2010 metais Vidurio ir Pietų Azijos regionui – iš esmės Afganistanui – planuojamos išlaidos sudaro 61,5 mln. litų, įskaitant 11,5 mln. litų likutį, esantį banke užsienyje, kuris perėjo iš 2009 metų ir yra naudojamas 2010-aisiais.

Lietuva nuo 2005 metų vadovauja Goro provincijos atkūrimui. Šiuo metu Gore tarnauja vienuoliktoji Lietuvos karių pamaina – iš viso apie 150 karių.

Afganistano pietuose, Kandaharo provincijoje, dislokuotas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas “Aitvaras”, kuris operacijas vykdo kaimyninėje Zabulo provincijoje.

Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose iki 2013 metų pabaigos.

Per Briuselyje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso vadovybė perspėjo nares, kad pernelyg didelis taupymas gynybos sąskaita turės ilgalaikių neigiamų padarinių ekonomikos atsigavimui.

"Veido" archyvas

Į Briuselį susirinkusiems NATO šalių gynybos ministrams aljanso generalinis sekretorius teigė, kad pernelyg didelis gynybos išlaidų mažinimas turės ilgalaikių neigiamų padarinių

Praėjusį ketvirtadienį Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai daugiausiai dėmesio skyrė kalboms apie pinigus. Nieko nuostabaus: per kelias pastarąsias savaites, likusias iki susitikimo, net keturios didžiosios europinės NATO narės – Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Italija paskelbė apie krizės nulemtus didžiulius gynybos išlaidų taupymo planus.

Apskritai taupymas ekonominiu sunkmečiu yra sveikintinas dalykas, ir dalis NATO narių, įskaitant ir Baltijos šalis, savo gynybos išlaidas susimažino dar planuodamos 2009-ųjų biudžetą. Taupo netgi pagrindinę NATO operacijos Afganistane naštą tempianti Amerika, nors prezidentas Barackas Obama saugumo ir gynybos išlaidas buvo paskelbęs neliečiama teritorija. Vis dėlto ir JAV 2011-ųjų gynybos biudžetas sumažės šiek tiek daugiau nei metinės infliacijos dydis.

Europa nori nusiginkluoti

Vis dėlto didžiųjų Europos valstybių gynybos reikmėms skirtų išlaidų mažinimas netgi gresia peržengti sveiko proto ribas. Prieš savaitę Vokietija paskelbė ketinanti sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas – bundesverą – nuo 254 tūkst. iki 150 tūkst. karių. Toks kariuomenės mažinimas leistų gynybos išlaidas kasmet sumažinti maždaug milijardu eurų, bet kelia pavojų pačiam bundesvero egzistavimui.

Vokiečių karių sąjungos vadovo pulkininko Ulricho Kirscho nuomone, beveik 40 proc. sumažinus karių gretas bundesveras jau nebegalėtų užtikrinti šalies saugumo. Kovodamas dėl kariuomenės biudžeto, į ketvirtadienio susitikimą Briuselyje negalėjo atvykti ir Vokietijos gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas.

Galingiausias ginkluotąsias pajėgas Europoje turinčios Didžiosios Britanijos vyriausybėje vienos nuomonės dėl gynybos išlaidų mažinimo nėra. Neseniai vykusiuose rinkimuose daugiausiai vietų iškovoję konservatoriai karines programas linkę mažinti minimaliai, bet jų partneriai valdžioje liberalai mano, kad Britanijos saugumą galima užtikrinti ir neatnaujinant branduolinės ginkluotės. Na, o kairieji apskritai tikina, esą Britanija šiuo metu saugiausia nuo Vilhelmo Užkariautojo išsilaipinimo laikų, ir ragina nurėžti karines išlaidas vokiečių pavyzdžiu.

Pagal dabartinius planus britai ketina per artimiausią dešimtmetį sumažinti karines išlaidas 36 mlrd. svarų sterlingų. Tai reikštų, kad karių sumažėtų nuo 175 tūkst. iki 142 tūkst., karo lėktuvų nuo 760 iki 615, laivų – nuo 57 iki 46. Būtų atsisakyta ir dviejų naujai statomų lėktuvnešių bei naujausių naikintuvų.

Antroji pagal pajėgas Prancūzija taip pat ketina sutaupyti 5 mlrd. eurų gynybos sąskaita ir per trejus metus sumažinti savo pajėgas 50 tūkst. žmonių. Italija jau šiemet išlaidas karinei technikai pirkti ir aptarnauti sumažino 20 proc. ir nebeturi kuro nei lėktuvams, nei laivams, nei už ką remontuoti Afganistane sugedusios technikos, o kitais metais gynybos išlaidas ketina nurėžti dar 10 proc. (arba 1,5 mlrd. eurų).

Taupymas gynybos sąskaita smukdo ekonomiką

Tokie pagrindinių europinių Aljanso narių taupymo planai privertė sunerimti JAV gynybos sekretorių Robertą Gatesą, perspėjusį, kad sąjungininkai tampa nebepajėgūs veikti kartu su Amerikos pajėgomis.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas: “Akivaizdu, kad ekonominė krizė daro poveikį gynybos išlaidoms. Tačiau vyriausybės turi atsižvelgti į tai, kad pernelyg didelis gynybos išlaidų mažinimas neišvengiamai turės ilgalaikių neigiamų padarinių. Iš patirties gerai žinome, kad ekonominis augimas yra tiesiogiai susijęs su tarptautiniu saugumu. Mes žinome, kad nestabilumas ir nesaugumas lėtina ekonomikos kilimą, tad taupymas gynybos sąskaita turės ilgalaikių neigiamų padarinių ekonomikos atsigavimui”.

Lietuva rezervų neturi

Tai, ką didžiosios NATO valstybės tik ketina daryti, Lietuva jau padarė pjaustydama 2009 ir 2010 metų gynybai skirtas išlaidas. “Palyginti su kitomis ministerijomis, Krašto apsaugos nukentėjo bene labiausiai, – “Veidui” sakė už finansus atsakingas krašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis. – Dar 2009-aisiais sutaupėme daugiau už kitus, be to, tuomet sukaupėme kuro, šaudmenų rezervus, iš kurių kariuomenė gyveno ir šiais metais. Tačiau rezervai baigiasi, o poreikiai niekur nedingsta”.

Per dvejus metus KAM biudžetas sumažėjo nuo 1,2 mlrd. iki 0,85 mlrd. Lt, o tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs kariuomenės poreikiai 2011-aisiais, reikia mažų mažiausiai 0,98 mlrd. Lt. Norint atkurti ikikrizinį karių atlyginimų ir socialinio aprūpinimo lygį, KAM reikėtų dar 28 mln. Lt, bet kariuomenė nujaučia, kad Vyriausybė ir kitąmet pratęs sumažintų normatyvų galiojimą.

Taupyti personalo sąskaita irgi nebėra kur. Viena vertus, greitai iš kariuomenės atleisti žmonių negalima dėl teisinių normų, kita vertus, atleisti nebėra ką. Vienintelis rezervas taupyti darbuotojų sąskaita – Karo prievolės administravimo tarnybos sumažinimas nuo 250 iki 72 žmonių. Tai leis sutaupyti apie 8 mln. Lt. Dar kelis milijonus galima sutaupyti sujungus ministeriją aptarnaujančius padalinius į vieną Bendrųjų reikalų departamentą.

O KAM išlaidos 2011-aisiais neišvengiamai didės. Vien būtiniems mokėjimams į NATO saugumo investicijų programą reikės skirti 10 mln. Lt daugiau nei pernai, nes NATO vadovybė susizgribo, kad nebepakanka lėšų bendrosioms saugumo programoms įgyvendinti, ir pakėlė mokesčius valstybėms narėms. Taip privaloma tvarka reikės užimti Lietuvai skirtas vietas NATO pajėgų štabuose. Nuo 51 mln. Lt iki 63 mln. Lt didės išlaidos ir Lietuvos misijoms Afganistane.

Visos ginkluotės įsigijimo programos įšaldytos – Lietuva kol kas nėra išsimokėjusi skolų už socdemų laikais pripirktus laivus ir transporto lėktuvus. Vienu metu didžiausio palankumo statusą turėjusios sraigtasparnių (kurių resursas baigiasi) įsigijimo programos pradžia nukelta į 2016 metus. Ir tai numatyti keturi ar penki sraigtasparniai bus skirti ne kariuomenei, o paieškos ir gelbėjimo darbams.

Šarvuočių sausumos pajėgų programa taip pat įstrigusi ir didžiausia tikimybė, kad vietoje naujų bus apsispręsta modernizuoti turimus M113.

Vienintelis numatytas didesnis ginkluotųjų pajėgų pirkinys – šią vasarą ketinama pasirašyti sutartį dėl oro erdvės stebėjimo ilgojo nuotolio radarų įsigijimo. Pirminiais skaičiavimais, projektas vertas 290 mln. Lt, nors R.Jonaitis mano, kad galiausiai bus suderėta mažesnė suma, kurią išmokėti reikės iki 2015-ųjų.

– Kaip NATO vadovybė reaguoja į paskelbtą masinį didžiųjų europinių Aljanso narių išlaidų, skirtų gynybai, mažinimą?

– Na, Lietuva jau pernai susimažino savo gynybos išlaidas taip, kad toliau nebeturime kur. Kitoms Aljanso narėms poreikis mažinti savo biudžeto išlaidas kilo dabar. Kai mažinama viskas, išimtys gynybos išlaidoms nedaromos.
Savaime suprantama, kad tokie valstybių, ypač didžiųjų, planai negali nekelti susirūpinimo. Vakarykščiame NATO gynybos ministrų posėdyje Briuselyje apie tai labai aiškiai kalbėjo ir Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas. Jis perspėjo, kad dėl visuotinio gynybos išlaidų mažinimo didėja atotrūkis tiek tarp JAV ir europinių NATO narių, tiek tarp didžiųjų ir mažųjų europinių NATO narių.

Jei toliau bus mažinamos gynybos išlaidos, labai gali būti, kad netrukus NATO valstybių pajėgos dėl techninio ir technologinio atotrūkio nebebus pajėgios sąveikauti tarpusavyje. O tai jau keltų pavojų pagrindiniam NATO principui – kolektyvinei gynybai.

– Kaip išėjo, kad nors krizė Baltijos šalis paveikė daugmaž vienodai, ne tik Estija, bet netgi Latvija skiria savo gynybai santykinai daugiau lėšų nei Lietuva?

– Estija visą pastarąjį dešimtmetį vykdė visiškai kitokią finansinę politiką nei Lietuva. Estai neišlaidavo, kaupė perteklines biudžeto lėšas ir dabar turi iš ko sušvelninti krizės poveikį valstybės išlaidoms. Taip pat Estijos išlaidos, skiriamos gynybai, visą tą laikotarpį buvo kone dvigubai didesnės nei Lietuvos (palyginti su bendruoju vidaus produktu). Kalbėjausi su Estijos premjeru Andrusu Ansipu, jis sakė, kad 2011 m. ketinama gynybos išlaidas padidinti nuo šiųmetinių 1,8 proc. BVP iki NATO rekomenduojamų 2 proc. BVP.

Latvija pernai ir šiemet savo gynybos išlaidas sumažino beveik per pusę, tai santykinai daugiau, nei mažino Lietuva. Bet latviai lig šiol kasmet vidutiniškai gynybai skirdavo po 1,6 proc. BVP, tuo tarpu mes tokį gynybos išlaidų lygį jei ir buvome kada pasiekę, tai nebent stojimo į NATO metu. Šiaip Lietuvos vidurkis svyruodavo tarp 1,2 ir 1,3 proc. BVP.

– Ar gynybos ministrų susitikime kalbėta, kad toks masinis europinės NATO dalies nusiginklavimas kelia pavojų Aljanso teritorijos gynybai?

– Žinoma, apie NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą, visados kalbame, kaip kasdienę maldą. Per šį susitikimą visi, ypač naujieji nariai, priminėme, kad NATO valstybėms svarbu ne tik turėti pajėgumų veikti misijose, bet ir būti pasirengusioms reaguoti į iššūkius jų teritorinei gynybai.

Aukšto rango Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnas pasveikino Lietuvos planus įsteigti Energetinio saugumo centrą, bet santūriai įvertino galimybę jam suteikti NATO kompetencijos centro statusą.

“Labai gerai, kad Lietuva kuria nacionalinį Energetinio saugumo centrą, nes energetinis saugumas yra svarbus klausimas ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai ir kitoms NATO bei ES šalims”, – sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow (Aleksandras Veršbou).

Lietuvos vyriausybė gegužę nusprendė nuo kitų metų Karo akademijos patalpose įsteigti Energetinio saugumo centrą ir siekti jam NATO energetinio saugumo kompetencijos centro statuso. Taip Lietuva ketina sekti Estijos pavyzdžiu, kurioje įkurtas NATO kibernetinio saugumo centras.

A.Vershbow sakė, kad JAV dar nėra nusprendusios, ar remti tokio statuso suteikimą.

“Lieka atviras klausimas, ar šis energetinio saugumo centras gali tapti NATO centru. Mes dar neturime konkrečios pozicijos, NATO detaliai nesvarstė šio klausimo. Kad ir kaip būtų, NATO strateginėje koncepcijoje energetinis saugumas bus įvardijamas kaip vienas iš ateities iššūkių. Vis dėlto šį iššūkį reikia spręsti daugiausia nacionaliniu lygiu arba tokiose institucijose kaip ES”, – sakė A.Vershbow.

Dėl biudžetinės įstaigos steigimo Karo akademijos patalpose Vilniuje gegužę apsisprendusi Vyriausybė nutarė siekti NATO energetinio saugumo kompetencijos centro statuso. Šiuo metu projektas pristatomas kitoms NATO šalims narėms, prašant politinio palaikymo ir siūlant apsvarstyti galimybę deleguoti nacionalinius ekspertus, teigiama nutarimo projektą lydinčiuose raštuose.

Planuojama, kad centras nagrinės iššūkius energetiniam saugumui, teiks siūlymus dėl projektų įgyvendinimų ir prisidės tarptautinėje erdvėje prie energetinio saugumo stiprinimo iniciatyvų.

Darbo grupės, analizavusios centro steigimo perspektyvas, ataskaitoje tvirtinama, kad Lietuva jau susilaukė susidomėjimo ir palaikymo iš NATO administracijos ir šalių narių – Estijos, Lenkijos, JAV, Kroatijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Vokietijos.

Ataskaitoje nurodoma, kad centro įkūrimo idėja palaikoma atsižvelgiant į ypatingą Lietuvos situaciją energetinio saugumo srityje – Lietuva vadinama “energetine sala”, praėjusių metų pabaigoje uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.

Diskusijos dėl Energetinio saugumo centro steigimo Lietuvoje vyksta nuo 2008 metų.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiūlė parlamentui įtvirtinti šalies neutralitetą, atsisakius planų įstoti į NATO, sakoma parlamentui pateiktame nagrinėti įstatymo projekte.

“Ukrainos laikymasis nedalyvavimo blokuose politikos reiškia Ukrainos nedalyvavimą karinėse politinėse sąjungose ir prioritetą dalyvauti tobulinant ir plėtojant Europos kolektyvinio saugumo sistemą”, – sakoma įstatymo projekte “Dėl vidaus ir užsienio politikos pagrindų”.

Ukraina dar 2003 metais priėmė įstatymą, pagal kurį Kijevas užsibrėžė tikslą tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare ir 2008 metais tikėjosi gauti kvietimą, bet NATO šalys priėjo prie nuomonės, kad Ukraina nesubrendo narystei ir pasiūlė jai įvykdyti būtinas ekonomikos ir karines reformas, kad ji atitiktų organizacijos reikalavimus.

Papildomas sunkumas buvo ir nepakankamas ukrainiečių pritarimas narystei Aljanse, tik maždaug 20 proc. jų pareiškė, kad remia prisijungimą prie NATO.

Atsisakymas narystės Aljanse planų buvo V.Janukovyčiaus, maniusio, kad siekis įstoti į NATO apsunkina Kijevo ir Maskvos santykius, viena rinkimų kampanijos nuostatų.

Kremlius, tradiciškai manantis, kad buvusios SSRS respublikos yra jo įtakos zona, neigiamai vertino Kijevo planus įstoti į NATO. Įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose padidėjo prezidentaujant Viktorui Juščenkai, pareiškusiam, kad narystė NATO neturi alternatyvos.

Tačiau atėjus į valdžią V.Janukovyčiui, Ukrainos užsienio reikalų ministras Konstiantynas Hryščenka aiškiai pareiškė, kad klausimas dėl siekio įstoti į NATO galutinai išbrauktas iš darbotvarkės.

Kijevas, tradiciškai teigęs, jog jam narystė NATO ir narystė Europos Sąjungoje yra tarpusavyje susijusios, dabar pareiškia, kad tik eurointegracija tebėra aktuali 46 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

“Užtikrinti Ukrainos integraciją į Europos politinę, ekonominę, teisinę sistemą, siekiant tapti Europos Sąjungos nare”, – sakoma įstatymo projekte.

Įstatymo projekte neminima Rusija, su kuria santykiai aktyviai atgaivinami, bet antradienį Saugumo tarybos posėdyje V.Janukovyčius pareiškė, kad Kijevo tikslas – “strateginė partnerystė” su rytine kaimyne.