Rusija – ne grėsmė, o NATO partnerė, ir turinti bendrų interesais keliose srityse, kur būtina skatinti praktinį bendradarbiavimą.

Tokį įsitikinimą pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) išspausdintame antradienį interviu laikraščiui “Latvijas Avize”. Antradienį jis dalyvaus užbaigiant NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją Rygoje.

Kalbėdamas apie naują NATO strateginę koncepciją A.F.Rasmussenas pažymėjo, kad grupė ekspertų, rengdami jai rekomendacijas, “surado, jo nuomone, teisingą pusiausvyrą” ir dėl Rusijos – ji dabar yra NATO partnerė, o ne grėsmė: “Aš nemanau, kad Rusija – grėsmė NATO, Rusija – partnerė”.

“Mes turime bendradarbiauti su Rusija. Mes turime bendrų interesų, tokių, kaip kova su terorizmu, narkotikais ir apsisaugojimas nuo balistinių raketų ir branduolinio ginklo. Visose šiose srityse grėsmė mums viena ir ta pati, todėl mes turime skatinti praktinį bendradarbiavimą”, – pažymėjo A.F.Rasmussenas.

Drauge, pažymėjo jis, visos NATO narės turi būti įsitikinusios, kad NATO pasirengusi jas apginti.

“Aš galiu teigti, jog mes turime visus būtinus planus, kad apgintume visas NATO šalis bet kuriuo laiku”, – pabrėžė A.F.Rasmussenas.

Jis taip pat priminė, jog NATO ir Rusijos taryboje vyksta reguliarus abiejų šalių dialogas ir politiniais, ir kariniais klausimais.

“Žinoma, kartais mūsų nuomonės nesutampa, pavyzdžiui, dėl Gruzijos. Mes turime primygtinai reikalauti, kad būtų pripažįstamas visiškas Gruzijos suverenitetas ir teritorijos vientisumas. Vyksta mūsų diskusija su Rusija ir dėl NATO atvirų durų politikos, – sakė jis. – NATO durys tebėra atviros visoms Europos šalims, kurios įvykdo narystės NATO reikalavimus. Šiais klausimais tebevyksta mūsų diskusijos, bet Rusija – partnerė, o ne patarėja”.

“Mano tikslas – stengtis iš tikrųjų plėtoti kuo glaudesnius NATO ir Rusijos santykius, nors vyksta mūsų diskusijos kai kuriais klausimais, – sakė A.F.Rasmussenas, pabrėždamas būtinybę gerinti santykius su Rusija. – Tikra strateginė NATO ir Rusijos partnerystė būtų geriausias saugumo kiekvienai valstybei patvirtinimas”.

Kalbėdamas apie laivo “Mistral” pardavimą Rusijai NATO generalinis sekretorius pažymėjo: “Visiškai pasikliauju tuo, kad šio karinio įrenginio pardavimas atitinka tarptautines konvencijas ir įstatymus ir kad Rusija niekada nenaudos jo prieš kurią nors NATO šalį ar kurią nors gretimą šalį”.

Į klausimą, kokią reikšmę turi ekonominiai aspektai saugumo klausimuose A.F.Rasmussenas atsakė, kad nors ekonominiai klausimai ir nėra NATO “sritis”, bet saugumas susijęs su ekonomika: “Mes turime suvokti, kad efektyvus saugumas priklauso nuo efektyvios ekonomikos ir ekonominio pajėgumo. Nepaprastai svarbu visų šalių vyriausybėms suvokti, kad sveika ir stabili ekonomika yra valstybės ilgo stabilumo ir saugumo prielaida”.

“Todėl nepaprastai svarbu, kiek galima greičiau visose NATO šalyse ekonomika būtų konsoliduota”, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie misiją Afganistane NATO generalinis sekretorius vėl patvirtino, jog paprašė visas NATO šalis, tarp jų Latviją, užtikrinti papildomą pajėgų Afganistane mokymą.

“Ir aš tikiuosi, kad ir Latvija, ir kitos NATO šalys atsilieps į mano prašymą. Aš labai gerai žinau, kaip apribotas biudžetas Latvijoje, bet mes pasakėme savo narėms, kad pagalbos Afganistano armijos mokymo misijai galima surasti peržiūrėjus jau esamų Afganistane išteklių prioritetus”, – pažymėjo jis.

Rygoje penktadienį prasidės NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesija, kurioje ypatingą dėmesį planuojama skirti ekonominio ir energetinio saugumo problemoms.

Į Rygą dalyvauti NATO PA sesijoje atvykta Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), taip pat maždaug 400 NATO šalių ir asociacijos sutartį su ja pasirašiusių šalių parlamentarų.

Iš viso į Rygą gali atvažiuoti maždaug tūkstantis pareigūnų ir svečių.

Latvijos delegacijos prie NATO PA pirmininko pavaduotojas Dzintaras Rasnačas naujienų agentūrai BNS sakė, kad ekonominis ir energetinis saugumas šiuo metu yra “pasaulinio saugumo kertiniai akmenys”, todėl spręsti šias problemas – vienas iš svarbiausių Aljanso uždavinių.

Dėl šios priežasties Latvijos sostinėje susirinkę NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyviai ekonominio ir energetinio saugumo klausimams, priskiriamiems prie nekarinio saugumo problemų grupės, skirs ypatingą dėmesį, nurodė jis.

Pasak D.Rasnačo, viena iš didžiausių grėsmių pasauliniam saugumui yra skurdas, sukeliantis socialinę įtampą daugelyje šalių, taip pat kai kuriuose su NATO šalimis besiribojančiuose regionuose.

“Skurdo mažinimas – pirmasis ir svarbiausias nekarinis uždavinys, kurį būtina spręsti NATO narėms. Ekonominis saugumas yra svarbiausias pasaulinio saugumo pamatas”, – pabrėžė pareigūnas ir pridūrė, kad šią problemą Aljanso šalys sprendžia kurdamos ir įgyvendindamas įvairius pagalbos ir infrastruktūros vystymo projektus.

D.Rasnačas sakė, kad šiuo metu dėl ekonomikos krizės skurdo lygis taip pat didėja NATO šalyse, todėl kyla papildomų grėsmių, silpnėja demokratija, teisingumas ir saugumas.

Rygoje susirinkę parlamentų atstovai taip pat nagrinės su ekonominiu saugumu susijusias grėsmes, kurios Aljansui gali iškilti ateityje.

Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu taip pat planuojamos diskusijos dėl NATO šalių energetinio saugumo.

“Kova dėl energetikos išteklių ir rinkų šiuo metu yra vienas didžiausių iššūkių pasauliniam saugumui”, – sakė D.Rasnačas ir nurodė, kad energetikos išteklių kontrolė taip pat suteikia šalims milžinišką įtaką.

NATO PA sesija vyks Rygoje iki antradienio, birželio 1 dienos.

Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų Vilniuje steigti Energetinio saugumo centrą, kuris galėtų ateityje tapti NATO kompetencijos centru.

Energetinio saugumo centro įsteigimu siekiama, kad energetinis saugumas taptų svarbesne NATO darbotvarkės dalimi, o Lietuva galėtų specializuotis šioje srityje. Tai ypač aktualu šiuo metu svarstant naują NATO Strateginę koncepciją ir pabrėžiant joje energetinio saugumo vaidmenį. Energetinio saugumo centras savo veiklą galėtų orientuoti į tyrimus, informacijos valdymą, paramą kritinių situacijų atveju ir svarbių energetinės infrastruktūros objektų apsaugos užtikrinimą.

Energetinio saugumo centras įsikurs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos patalpose ir sieks NATO kompetencijos centro statuso, panašiai kaip Kibernetinio saugumo centras Estijoje. Centro steigėja – Užsienio reikalų ministerija. Numatyta, kad po trejų metų bus peržiūrima įstaigos veikla siekiant NATO kompetencijos centro ir teikiami pasiūlymai dėl jos veiklos tęstinumo.

Atominę elektrinę uždariusi ir energetinių projektų vykdymo patirties sukaupusi Lietuva yra užsienio partnerių vertinama kaip šalis, turinti ekspertinį potencialą energetinio saugumo srityje ir galinti prisidėti prie NATO bendrų pajėgumų ir saugumo sustiprinimo.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) spaus kitas NATO valstybes skirti daugiau instruktorių apmokyti Afganistano policininkus ir kariškius rengiantis 2011 metų vasarą išvesti iš tos šalies Vakarų valstybių karius.

H.Clinton ir jos kolegos iš kitų 27 NATO valstybių, kurios visos prisideda prie misijos Afganistane, penktadienį, antrąją savo susitikimo Taline dieną, taip pat turėtų apsvarstyti aiškesnius planus nuo kitų metų vidurio pradėti perduoti atsakomybę afganų pajėgoms, kad būtų sudarytos sąlygos užsienio karių išvedimui. Būtent tokį tikslą yra iškėlę Baltieji rūmai.

NATO savo pasitraukimo iš Afganistano strategiją įvertins praėjus penkiems mėnesiams po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė papildomai siunčiantis į šią kalnuotą šalį dar 30 tūkst. amerikiečių karių, kad suintensyvintų kovą su sustiprėjusiu Talibano judėjimu.

Kai kuriais atvejais NATO sunkiai sekėsi koordinuoti karines operacijas su Afganistano civiline valdžia ir agentūromis.

Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), aukščiausio rango civilis pareigūnas Šiaurės Atlanto aljanse, ketvirtadienį sakė, kad Afganistano saugumo pajėgoms reikia dar 450 instruktorių. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorės patarėjai sakė, kad ji ketina paraginti kitas NATO valstybes skirti reikiamą skaičių instruktorių.

Ketvirtadienį prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, kuris skirtas aptarti karinio bloko branduolinę politiką, raketinę gynybą ir kitus svarbius klausimus, A.F.Rasmussenas pavadino misiją Afganistane sunkiausia Aljanso karine operacija per visą jo gyvavimo istoriją.

NATO buvo įkurta prieš 61 metus kaip kolektyvinės gynybos organizacija, kurios pagrindinis uždavinys – apsisaugoti nuo galimos SSRS sausumos invazijos. Šiandien, pasak NATO generalinio sekretoriaus, grėsmę Aljanso narėms gali kelti nestabilumas toli už Europos sienų.

“Mes visi norime matyti stabilų ir saugų Afganistaną, kuris daugiau nebekels grėsmės savo regionui ir likusiam pasauliui, – sakė A.F.Rasmussenas savo kalboje. – Liksime Afganistane tiek laiko, kiek reikės pasiekti šį tikslą”.

“Norime tęsti galių perdavimą ir kai leis sąlygos palaipsniui patikėti jiems didesnę atsakomybę už jų šalies saugumą”, – sakė jis.

Darbo partijos pirmininko, Europos parlamento nario Viktoro Uspaskich dėmesį patraukė Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės apgailestavimas dėl sumažėjusio krašto apsaugos sistemos finansavimo ir dėl to kylančių galimų neigiamų pasekmių Lietuvos narystei NATO. V. Uspaskich įsitikinęs, kad Vyriausybė turi padaryti viską, kad užtikrintų tinkamą ir efektyvų dalyvavimą NATO.

“Neabejoju, kad stojimas į Europos sąjungą ir NATO yra vienas iš pagrindinių nepriklausomos Lietuvos laimėjimų per dvidešimt metų. Iškilus pavojui tokia maža valstybė kaip Lietuva nesugebėtų savarankiškai apsiginti nuo išorinių grėsmių. Mums sunku būtų apsiginti net ir šalies viduje. Todėl narystę NATO būtina ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti, nes ši organizacija yra bene vienintelis Lietuvos saugumo garantas”, — sako V. Uspaskich.

Darbo partijos pirmininkas pritaria Krašto apsaugos ministrės nuogąstavimams ir teigiamai vertina prasidėjusią viešą diskusiją dėl šio klausimo. V. Uspaskich neabejoja, jog Vyriausybė turi imtis visų būtinų priemonių, kad išvengtų kardinalių priekaištų iš NATO dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo.

“Puikiai suprantu ministrės apgailestavimus, todėl esu įsitikinęs, kad svarstant kitų metų biudžetą Vyriausybė būtinai turi numatyti tinkamą finansavimą krašto apsaugai, kad nesulauktų priekaištų iš NATO”, — sako Darbo partijos pirmininkas.

Jei gynybos finansavimas ateityje bus dar labiau mažinamas, Lietuva gali būti nebepajėgi būti NATO nare, pirmadienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Tuo metu premjeras Andriu Kubilius sakė matantis “bendrą reikalą”, pasirūpinti, kad finansavimas krašto apsaugai augtų.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame Vyriausybės pasitarime R.Juknevičienė teigė pristačiusi padėtį krašto apsaugos sistemoje, kuri “nėra pati geriausia”.

“Šiuo metu Lietuva su savo finansavimu yra nukritusi iki 0,9 proc., artėjame prie 0,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad mes galime būti nebepajėgūs būti NATO nariais, nebepajėgūs atlikti tų funkcijų, kurios mums priklauso. Solidarumas yra labai svarbu, ir jei mes neįdėsime bent minimalaus indėlio iš savo pusės, norėdami būti pasiruošę ginti savo kraštą, tai ir NATO greitai pradės kelti klausimą, “ar jūs norite būti nariais”", – po pasitarimo žurnalistams sakė R.Juknevičienė.

Ministrė dabartinę krašto apsaugos sistemos situaciją palygino su buvimo “prie bedugnės krašto” ir teigė, kad prie to ją privedė “ilgametis krašto apsaugos nefinansavimas, didelė propaganda sakant žmonėms, kad viskas yra tvarkoje, (…) dar krizė, finansavimo sumažinimas”. Pasak jos, jei tai užsitęstų, gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui.

“Iki šiol nebuvo rimto rezervo rengimo plano, mes gi nemokome savo žmonių ginti valstybės, o karo sąlygomis tokios mažos kariuomenės keleto tūkstančių vyrų tikrai neužtektų. Aš noriu tikėtis, kad to karo niekada nebus, bet tie, kurie nesiruošia, visada ir sulaukia didžiausių grėsmių”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Pasak jos, NATO Lietuvai nuolat priekaištaujama dėl pernelyg menko finansavimo. KAM vadovės teigimu, neprašoma didinti finansavimą šiemet, o kalbama apie “apie kitus metus, apie atsigavimą, apie ateitį”.

“Kalbėjome apie kitų metų biudžetą, kad kristi žemiau 1 proc. būtų nepadoru net ir krizės sąlygomis. Net ir krizės sąlygomis estai užtikrina savo finansavimą iki 1,8 proc. (nuo BVP – BNS) ir planuoja kitais metais artėti prie 2 proc., latviai, kuriuos krizė palietė dar labiau, ir tai nenukrito žemiau 1 procento. (…) Jei mes taip elgiamės, kodėl taip nesielgti lenkams, estams, latviams?” – klausė R.Juknevičienė.

Premjeras A.Kubilius po pasitarimo sakė, jog kol kas anksti kalbėti apie ateinančių metų biudžetą, tačiau pabrėžė, kad

“ministrė, žinodama, kad reikia iš anksto rūpintis, padarė gerą darbą”.

“Šiais sunkiais finansiniais laikais nebuvo labai paprasta, bet ateityje aš matau mūsų visų bendrą reikalą pasirūpinti, kad tikrai nemažėtų finansai, augtų ir pasiektume bent jau 1 proc., nors NATO standartas yra 2 procentai”, – sakė Vyriausybės vadovas, pabrėžęs, jog negirdėjo kalbų, kad dėl per mažo gynybos finansavimo Lietuva gali būti išmesta iš NATO.

KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų, tai sudaro 0,9 proc. nuo BVP. Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusios gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP.

Gynybai skiriamo BVP dalis šiek tiek geriau atrodė praėjusių metų pabaigoje ir siekė truputį daugiau nei 1 proc., tačiau pasikeitus BVP prognozėms šis santykis pablogėjo, nors asignavimų suma liko tokia pati. 

NATO naikintuvų, pastaruoju metu skraidžiusių virš Europos, varikliuose rasta iš įsiurbtų vulkaninių pelenų susidariusio stikliškos medžiagos sankaupų, pirmadienį pranešė vienas aukštas JAV pareigūnas, o ši žinia rodo, jog ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje gali paveikti Europos karinius pajėgumus.

“Sąjungininkų (naikintuvų) F-16 varikliuose po skrydžių rasta stikliškų sankaupų”, – pareigūnas sakė žurnalistams Briuselyje, vėliau paaiškinęs, kad vulkaniniai pelenai paveikė vieno lėktuvo variklį.

Ore tvyrančios ugnikalnio išmestos dalelės, patekusios į reaktyvinio lėktuvo variklį ir paveiktos aukštos temperatūros, gali virsti vulkaniniu stiklu.

“Tai labai, labai rimta problema, kuri nelabai netolimoje ateityje pradės išties veikti karinius pajėgumus, – nurodė pareigūnas. – Manau, kad oro erdvė uždaryta ne be priežasties.”

Tas pats pareigūnas sakė, kad Jungtinėse Valstijose taip pat buvo apribotos karinės pratybos, kol bus įvertintas tikrasis vulkaninių pelenų poveikis įrangai.

Rusijai atsisakius, Taline neįvyks NATO ir Rusijos tarybos posėdis, kurį buvo numatoma surengti vykstant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Antradienį Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) žurnalistams nurodė, kad susitikimas, kurį buvo numatoma surengti per neoficialų NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, neįvyks, nes Maskva pranešė nemananti, kad jis būtinas.

Pasak U.Paeto, Rusija motyvavo savo atsisakymą tuo, kad nėra pakankamai temų, kurias būtų galima svarstyti būsimame susitikime.

NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas vyks Taline balandžio 22-23 dienomis. Jame taip pat dalyvaus NATO partneriai ir šalių, padedančių Afganistanui, atstovai. Iš viso į susitikimą atvyks 500-550 delegatų, atstovaujančių 45 šalims ir organizacijoms.

U.Paetas pažymėjo, kad susitikimas bus vienas didžiausių kada nors vykusių Estijoje tarptautinių užsienio politikos renginių.

Vokietija pirmoji iš NATO narių iškėlė klausimą, ar į Aljansą nevertėtų priimti Rusijos.

“Laikas padėti svarstyti galimybę į NATO priimti Rusiją”, – siūlo Vokietijos gynybos ekspertų grupė. Šalyje gerai žinomi ir gerbiami specialistai Volkeris Ruehe, Klausas Naumannas, Frankas Elbe ir Ulrichas Weisseris – pirmieji ne tik Vokietijoje, bet ir visame Aljanse, drįsę pranešti, kad terminas “saugumas” jau seniai nebereiškia to paties, ką reiškė prieš porą dešimtmečių. Jau seniai neliko Vakarų ir Rytų konfrontacijos, o Maskva dabar turi nemažai bendra su NATO.

Visa kita – esą tik neišmanėlių politikų baimės, mitai ir fantazijos, kurias laikas sugriauti ir pradėti kurti visai kitokio Aljanso viziją. Aljanso, į kurį įeitų ir Rusija.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas priduria – nūdienos Vakarų politikai, vos išgirdę žodžius “strategija” arba “saugumas”, bemat nusigąsta ir ima dairytis grėsmių. Dažniausia – iš Rytų.

“Juk būtų puiku, jei pirmiausia jiems į galvą šautų mintis, kaip siekiant saugumo išnaudoti Rusiją”, – mano H.Schmidtas.

Daugiausiai išloštų Europa

“Dabartinė NATO nepajėgi susidoroti su užduotimi ginti Europos ir Šiaurės Amerikos interesus, nes atsiranda stiprus galios centras Azijoje, toks pat stiprėja Rusijoje”, – neabejoja Vokietijos ekspertai.

Ir jau visai konkrečiai dėsto, kokia turi būti ateities NATO. “Ji turėtų susieti tris galios centrus – Šiaurės Amerikos, Europos ir Rusijos”, – siūlo minėti gynybos ekspertai, tvirtai tikintys, kad visos trys pusės turės grumtis su lygiai tokiomis pačiomis grėsmėmis. Tad ne tik NATO verta duris atverti Rusijai, bet ir šiai esą lygiai taip pat turėtų rūpėti prisiimti NATO įsipareigojimus ir atsakomybę.

Beje, kaip skelbiama, priėmus Rusiją į NATO, būtų galima ne tik pakeisti Rusiją, bet ir išspręsti su ja pagrindinius nesutarimus. Juk dabar visi ginčai dažniausiai kyla dėl to, kad Rusija NATO laiko grėsme ar neretai ją net pavadina apskritai priešiška organizacija.

Vokietijos analitikų vertinimu, prie to labiausiai prisidėjo NATO plėtra. Mat priėmus naujų narių, daugiausia iš posovietinio bloko, įsitvirtino tų naujųjų požiūris, esą NATO yra tarsi skydas nuo galimos Rusijos grėsmės, ir šituo nejučia įtikėjo ir Aljanso senbuvės.

Jeigu pasikeistų Rusijos požiūris į NATO, o šios į Rusiją, tai labiausiai pasitarnautų ne JAV ar Kanadai, o kaip tik Europos valstybėms, kurios šiuo metu ne tokios reikalingos vis dažniau į Azijos pusę besidairančioms JAV. Priėmus Rusiją, NATO pozicijos vėl sustiprėtų, o JAV praeitų noras ieškoti naudos Indijoje ar Kinijoje.

Teisinių kliūčių nebūtų

Įdomu tai, kad įsitikinimas (beje, labai gajus ir Lietuvoje), esą NATO paskirtis – apsisaugoti nuo Rusijos, yra tik stereotipas. 1949-aisiais, kai Vašingtone buvo pasirašytas susitarimas steigti NATO, apie tai, kad į šią organizaciją negali būti priimta Rusija, nebuvo nė užsiminta. Priešingai – pagal anoniminę rezoliuciją, visos šalys sutarė, kad NATO į savo gretas gali priimti bet kurią pasaulio valstybę, jei tik ši atitinka pagrindinius Aljanso narėms keliamus reikalavimus ir yra suinteresuota ginti Šiaurės Amerikos ir Europos regionų interesus.

Beje, lygiai taip pat klaidingai manoma, kad šie interesai – tik kariniai. Juk XXI amžiuje aktualios ir žmogaus teisės, pagarba konstituciniams principams, laisvoji rinka, spaudos ir žodžio laisvė bei kitos teisės. Būtent šių teisių ir laisvių gynimas, ekspertų įsitikinimu, ir užtikrins Europos bei Šiaurės Amerikos saugumą ateityje. Tad kodėl esą nepasitelkus ir Rusijos pagalbos?

Vokietijos ekspertai net siūlo apskritai atsisakyti NATO, kaip karinės organizacijos, sąvokos ir imti ją vadinti vertybių aljansu.