Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius NATO Ivo Daalderis (Ivo Dalderis) 2009 metų rugsėjį lankydamasis Nyderlanduose sakė, kad į NATO susitarimus dėl branduolinių ginklų Europoje be kitų šalių turėtų būti įtraukta ir Lietuva.

Kaip rašo dienraštis “Vilniaus diena”, remdamasis portale “Wikileaks” paskelbtu JAV diplomatų susirašinėjimu, branduolinį nusiginklavimą I.Daalderis aptarė su Nyderlandų užsienio reikalų ministru Mexime Verhagenu (Maksime Ferhagenu).

Poziciją Lietuvos atžvilgiu amerikiečių diplomatas išsakė, kai Nyderlandų UR ministras pasakė, jog diskutuojant dėl NATO strateginės koncepcijos jis remia vokiečių siūlymus, susijusius su branduoliniu nusiginklavimu. Kartu M.Verhagenas pabrėžė, kad “užblokavo vidines olandų diskusijas dėl branduolinių ginklų buvimo Olandijoje, nes tai apsvarstyti turi NATO”.

“Daalderis padėkojo Verhagenui ir pabrėžė, kad sąjungininkų susitarimai dėl branduolinių ginklų Europoje būtų neįkainojami geriems transatlantiniams santykiams, ir į juos turėtų būtų įtraukti Quad (JAV, ES, Japonija ir Kanada – BNS), 8 šalys, kuriose dislokuoti ginklai, ir, be kitų, Lietuva”, – rašoma “Wikileaks” paskelbtame dokumente.

Po šio pranešimo, pasak “Vilniaus dienos” iš JAV ambasados pradėjo eiti pranešimai branduoline tematika. Tačiau “Wikileaks” šių pranešimo dar nepaviešino.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atsisakė komentuoti “Wikileaks” pranešimus ir pakartojo, kad Lietuva norėtų, jog “pasaulyje būtų susitarimai, kurie mažintų branduolinio ginklo buvimą šitame regione”.

Gruzijos įstojimas į NATO – tai laiko klausimas, nes prisijungti prie Aljanso šaliai būtina, kad ji galėtų užtikrinti savo nacionalinį saugumą, pareiškė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

“Kai dėl NATO, tai aš visiškai tikras, kad tai – laiko klausimas”, – antradienio vakarą interviu Ukrainos “5-ajam kanalui” sakė jis.

“Kad būtų galima išlikti, mums būtina nors mažiausia saugumo garantija. Mums tai visiškai akivaizdus klausimas, ir niekas jo neaptarinės”, – pridūrė jis.

M.Saakašvilis mano, kad “pavieniui savo saugumo užtikrinti niekas negali, ypač mažos šalys, bet aš manau, – tai pasakytina ir apie Ukrainą”.

Jis taip pat pažymėjo, kad Gruzija “neturi jokių priešiškų ketinimų dėl kitų”.

“Žinoma, maža Gruzija neturi ką pulti, ypač turint omenyje dideles kaimynes – tai būtų didžiausias neprotingumas”, – pabrėžė M.Saakašvilis.

Į Klaipėdos uostą 2010-ųjų pabaigoje atgabenta NATO krovinių siunta konteineriuose iš uosto turėtų pajudėti iki sausio vidurio, teigia bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas, perkraunančios NATO krovinius, vadovas.

“Tikimės, kad iki sausio vidurio jie bus saugiai išgabenti ir sėkmingai pasieks Afganistaną”, – BNS sakė Vaidotas Šileika. Jis pridūrė, kad jau yra gautas leidimas gabenti krovinius per Baltarusiją.

Jo teigimu, šiuo metu sandėliuose saugomi 75 konteineriai. Klaipėdos uostą gruodį pasiekė dvi bandomosios NATO krovinių siuntos konteineriuose. Pirmoji, anot V.Šileikos, atkeliavo iš Vokietijos, o antroji – iš Didžiosios Britanijos.

Kiek NATO krovinių šiemet iš viso gali būti gabenama per Klaipėdą, V.Šileika kol kas nesiryžo prognozuoti.

“Sunku atsakyti. Neturiu kol kas informacijos dėl kitų krovinių”, – teigė jis.

Anot jo, pirmiausiai bus siekiama išsiaiškinti, ar bandomųjų partijų siunta sėkmingai pasiekė Afganistaną. Pasak V.Šileikos, tik vėliau gali būti priimti konkretūs sprendimai.

Anksčiau svarstyta, kad šiemet NATO krovinių srautas per Klaipėdos uostą gali siekti iki 8 tūkst. TEU.

Pasak Klaipėdos jūrų uosto direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Lietuva prieš kelerius metus pražiopsojo galimybę gauti NATO tranzitą ir jis – 11 tūkst. konteinerių per metus – atiteko Latvijai.

Amerikos priešlėktuvinės gynybos kompleksų “Patriot” dislokavimas jokiu būdu nenukreiptas prieš Rusiją, teigia Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis).

“Viskas, kas dėl to daroma – mes tai principingai pakartojame, – nėra susiję su Rusija”, – pareiškė jis interviu agentūrai “Interfax”.

Ambasadorius taip pat paneigė nuomonę, kad Maskvai esą priešišką tokio žingsnio pobūdį patvirtina “Patriot” dislokavimas netoli sienos su RF.

“Kiek aš žinau, tai daroma atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą, ir techninė informacija, susijusi su šiuo klausimu, žinoma Rusijai. Aš čia nieko nauja pasakyti negaliu”, – pažymėjo jis.

W.Zajaczkowskis taip pat pakomentavo JAV karinių oro pajėgų bazavimosi Lenkijos teritorijoje galimybę.

“Kalbant konkrečiai apie lėktuvų F-16 ir “Hercules” dislokavimą Lenkijos teritorijoje, turimas omenyje greičiausiai simbolinis buvimas, o ne buvimas, kuris iš esmės pakeistų jėgų pusiausvyrą šiame Europos regione”, – pabrėžė jis.

Lenkijos diplomatas pridūrė, kad to “tikslas veikiausiai bus mokomasis”.

Kitų metų pradžioje Baltijos šalių oro erdvės apsaugą perims Vokietijos karinės oro pajėgos.

Vokiečiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugos nuo sausio 5 dienos iki balandžio 28 dienos. Zoknių bazėje Šiauliuose Vokietija dislokuos šešis “F-4F Phantom” naikintuvus, skelbiama Vokietijos karinių oro pajėgų “Luftwaffe” interneto svetainėje.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka JAV kariai su keturiais naikintuvais “F-15C Eagle”.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvei patruliuoti tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.

Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėms Rusijos interesai neleidžia pritarti planams kurti bendrą NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemą.

Nors NATO narių lyderiai Lisaboną sakosi palikę geros nuotaikos, aukščiausio lygio susitikimo rezultatai pradės ryškėti dar negreitai. Aptakias susitarimų formuluotes teks “išskleisti” žemesnio lygmens dokumentuose, ir tai žada ne mažiau įtemptą diplomatinę kovą nei iki Lisabonos. Dėl vieno dalyko klausimų, regis, nekyla: nors naujoji NATO strateginė koncepcija, kaip ir NATO bei Rusijos susitikimo rezultatai, galėjo būti įspūdingesnė, akivaizdaus ir visai įmanomo fiasko tikrai išvengta. Kitas dalykas – ar buvo įmanoma tikėtis daugiau?

Tie, kurie dažniausiai mato pustuštes, o ne puspilnes stiklines, teigia, kad naujoji NATO strateginė koncepcija, pabrėžianti Vašingtono sutarties penktojo straipsnio svarbą, iš esmės neapibrėžė aiškių jo taikymo ribų. Kitaip tariant, lieka neaišku, ar kolektyvinės gynybos įsipareigojimai toliau galios tik ginkluoto užpuolimo atveju, ar galės būti prisiminti ir pasireiškus mums aktualioms naujosioms grėsmėms (tokioms kaip kibernetinė ataka ar energetinė blokada).

Aljanso generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno nuomone, šiek tiek neapibrėžtumo dėl penktojo straipsnio taikymo yra netgi gerai – potencialūs agresoriai NATO įsitraukimo baiminsis visų įmanomų išpuolių atveju.

Vis dėlto senoji dilema liko neišspręsta: jei Aljansas imsis atsakomybės sprendžiant su energetiniu, kibernetiniu ir kitais moderniais iššūkiais susijusias problemas, jam gali pritrūkti instrumentų, gali tekti nusigręžti nuo karinio dėmens. Jei jis toliau rūpinsis vien kariniu saugumu (kas daug labiau tikėtina) – gali nespėti koja kojon su globaliais pokyčiais saugumo srityje.

Skeptikai mato dar vieną problemą: esą, priešingai nei tikėtasi, naujoje strateginėje koncepcijoje nenuspręsta dėl NATO ateities. Kitaip tariant, neaišku, kuri NATO veiklos sritis – kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ar partnerysčių stiprinimas – ateinančius dešimt metų bus prioritetinė. Optimistai, regintys subalansuotą Aljanso strategiją, teigia, esą NATO plėtos visas tris sritis. Skeptikų įsitikinimu, daryti viską ir daryti gerai – neįmanoma. Akylesni pastebi, kad krizių valdymui ir prevencijai (ginklų kontrolei, nusiginklavimui, branduolinio ginklo neplatinimui, bendradarbiavimui su partneriais, atvirų durų politikai) naujajame dokumente skiriama lyg ir daugiausiai dėmesio. Naujųjų NATO narių tai neguodžia – jie norėtų pirmiausia matyti realiai kuriamus, bandomus ir tobulinimus sąjungininkų teritorinės gynybos planus.

Rusijos interesai

Vertinant apskritai Aljanso ateitis, matyt, priklausys nuo trijų esminių dalykų: tarptautinės aplinkos, Aljanso partnerių interesų ir politinės valios juos derinti bei globalios ekonominės krizės nulemtų finansinių apribojimų. Kalbant apie tarptautinę aplinką akivaizdu – Rusija su savo ambicijomis ir požiūriu buvo, yra ir išliks sudėtingas partneris, be kita ko, dar ir skaldantis sąjungininkų vienybę. JAV prezidento administracija deklaruoja siekianti pagerinti santykius su Maskva, tačiau net ir Vašingtone sutelktų pastangų “perkrauti” santykius su Kremliumi nerastume nė su žiburiu: naujoji koncepcija nenumato Europoje dislokuoto JAV taktinio branduolinio ginklo mažinimo, JAV Senatas neskuba ratifikuoti START sutarties ir pan.

Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėms Rusijos interesai ir veikimo metodai neleidžia pritarti planams kurti bendrą NATO bei Rusijos priešraketinės gynybos sistemą. Ypač tokią, kokios norėtų Maskva, – padalijant Aljanso teritoriją į sektorius ir perleidžiant naujųjų NATO narių gynybą Rusijos atsakomybei. Šių šalių atstovai kurti naujų, “jautrių”, “pilkų”, “bendrų nuo Lisabonos iki Vladivostoko” zonų tikrai neleis, net jei prieštaravimo kaina būtų pašliję jų bei Aljanso santykiai su Maskva. Tiesa, norėtųsi tikėtis, kad ne pirmą kartą sėkmingai blokavę užkulisinius susitarimus, vėliau jie sugebės konstruktyviai prisidėti prie sąjungininkų vienybės Aljanso viduje stiprinimo.

Nesibaigiančios ekonominės krizės akivaizdoje, matyt, nėra kito kelio, kaip greta diplomatinių formuluočių pasirūpinti ir naujų aiškių motyvų, skatinančių Aljanso partnerius daugiau investuoti į gynybą, kūrimu. Kitaip tariant, jei šalių narių ambicijos išlikti aktyvioms ir išlaikyti aktyvų NATO vaidmenį neturės nieko bendra su išlaidomis gynybai, efektyvių pajėgumų kūrimu, dubliavimo vengimu, reformų koordinavimu – Aljansas efektyvus niekaip negalės būti.

Todėl ir Lisabonoje priimti bei vėliau juos detalizuosiantys susitarimai prasmę turės tik tuo atveju, jei bus sutarta dėl konkrečių, į rezultatą orientuotų įsipareigojimų. Juos kiekviena šalis iki sutarto laiko privalėtų įvykdyti, jei norėtų išlikti tarp NATO politiką formuojančių valstybių. Tai apimtų dislokuojamų pajėgų kūrimą, dalyvavimą NATO programose, minimalius gynybos biudžeto reikalavimus.

Galima neabejoti – tokių įsipareigojimų vykdymas NATO efektyvumui turės ne mažiau reikšmės nei diplomatų pastangos.

Bankrutavo “Star1″

Per dvejus metus – dviejų Lietuvos aviacijos bendrovių bankrotai. Jie rodo, kad prie didelės patirties reikalaujančio verslo vairo neretai stoja avantiūristai. Priminsime, kad pusantrų metų pigius skrydžius siūliusi “Star1″ bendrovė jau buvo įgijusi nemažai klientų ir pagerinusi Lietuvos susisiekimo padėtį po “FlyLAL” bankroto, bet… Dėl netikėtos “Star1″ nesėkmės ne tik 16 tūkst. išankstinius bilietus įsigijusių klientų prarado pinigus, bet ir vėl nukentėjo šalies turizmo sektorius ir net šalies įvaizdis. Juk vienas didžiausių šiemet į Lietuvą atėjusių užsienio investuotojų nusiskundimų – prastas susisiekimas su Europa.

Vis dėlto šį kartą bankrutavus lietuviškoms oro linijoms esame nustumti ne į tokį gilų Europos užribį, kaip po “FlyLAL” bankroto: nors rudenį Vilniaus oro uoste iš 25 tiesioginių krypčių liko 17 (tiek pat, kiek tuo metu buvo iš Kauno oro uosto), šįkart gana greitai skrydžių kiekį padidino iš oro uosto jau skraidinančios užsienio šalių oro linijos, o pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” paskelbė įžengsianti į Vilnių nuo pavasario. Be to, keleiviai dabar turi alternatyvą – iš Kauno skraidinantį “Ryanair”.

Pažadėjo iš “šešėlio” ištraukti milijardą

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji kitąmet atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė išsikeltą tikslą iš šešėlinio verslo ištraukti milijardą litų vadina ambicingu ir sako, kad jam pasiekti reikės ne tik įvairių žinybų pastangų, bet ir visuomenės palaikymo.

“Iš tiesų Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti gali. Svarbiausia, kad tokio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikti visuomenei”, – mano LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Neleido atsistatydinti

Po didžiulio spaudimo vadinamojoje “kediados” istorijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. E.Žiobienė teigė pastebėjusi, kad politikai kišasi į vadinamąją pedofilijos bylą, be to, vaiko teisių kontrolierė prisipažino sulaukusi daug grasinimų iš Drąsiaus Kedžio rėmėjų stovyklos. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau Seimas lapkritį nesutiko net svarstyti šio pareiškimo. Gruodį pati E.Žiobienė apsisprendė toliau eiti savo pareigas, tačiau įtampa pedofilijos istorijoje nesumažėjo, o ir jos atomazgos nematyti.

Įkalintas meras

Lietuvoje merai, ir ypač didžiųjų miestų, už grotų tupdomi nedažnai. Bet kaip tik taip spalį atsitiko dabar jau buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai. Jis STT agentų buvo sulaikytas spalio 6-ąją, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo rekonstruojant stadioną. Beje, Alytaus merui tai ne pirmoji akistata su teisėsaugininkais – prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra jam buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai nustatė, kad bendrovei “Kortas” vadovavęs politikas slėpė pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Č.Daugėla tąkart prisipažino kaltu ir sumokėjo baudą.

Užsiliepsnojo lietuvių keltas

Pirmą kartą Lietuvos naujosios laivybos istorijoje žmones ir transporto priemones plukdančiame kelte kilo gaisras. Iš Vokietijos plaukusiame lietuviškame kelte “LISCO Gloria”, priklausančiame Klaipėdos bendrovei “DFDS Seaways”, išplitus ugniai, visi 236 keleiviai buvo evakuoti.

Vežėjams šis gaisras pridarė didžiausių nuostolių per pastaruosius du dešimtmečius, nes sudegė daugiau nei 90 vilkikų ir puspriekabių su kroviniais. “Linavos” duomenimis, vežėjų nuostoliai siekia iki 80 mln. Lt. Linkstama manyti, kad gaisras kilo viename iš plukdomų vilkikų.

NATO prabilo apie partnerystę su Rusija

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

Esą NATO ir Rusija nuo šiol drauge kovos su kitais, joms abiem bendrais iššūkiais, o ne kivirčysis tarpusavyje. Ir nors Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad mūsų šalis tokį susitarimą vertina palankiai, tačiau iš tiesų nerimo po šių permainų padaugėjo. Ypač Baltijos šalims.

Pasikeitė Maskvos meras

Po 18 metų valstybės tarnyboje nuo pareigų su trenksmu nušalintas Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Korupcija ir pinigų plovimu įtartas politikas, kurio žmona verslininkė Jelena Baturina yra turtingiausia Rusijos moteris, spalį buvo pakeistas artimu premjero Vladimiro Putino bendražygiu Sergejumi Sobianinu.

NATO generalinis sekretorius Andresas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sveikina tai, kad JAV Senatas ratifikavo naują JAV ir Rusijos strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), sakoma pranešime spaudai, kurį išplatino Šiaurės Atlanto aljanso spaudos tarnyba Briuselyje.

A.Foghas Rasmussenas pavadino ratifikavimą “dideliu indėliu į euroatlantinį saugumą”.

“Nuspėjamas JAV ir Rusijos strateginio puolamojo ginklo mažinimas nuties kelią pažangai įgyvendinant įprastinės ir branduolinės ginkluotės kontrolės iniciatyvas, kurios toliau stiprins saugumą Euroatlantinėje zonoje ir už jos ribų”, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

A.Foghas Rasmussenas priminė, kad Lisabonos susitikime visi Šiaurės Atlanto aljanso šalių vadovai vieningai pritarė sutarties START ratifikavimui.

“Lisabonoje NATO susitarė plėtoti savo priešraketinės gynybos galimybes ir pradėjo iš pagrindų naują svarbų NATO ir Rusijos santykių etapą, į kurį įeina ir bendradarbiavimas priešraketinės gynybos srityje. NATO valstybės ir Rusija susitarė dėl to, kad mes nekeliame grėsmės vienas kitam, bet priešingai – siekiame strateginės partnerystės”, – pažymėjo Šiaurės Atlanto aljanso vadovas.

Jo nuomone, “naujoji sutartis START sudarys galimybes dar daugiau bendradarbiauti ateityje ir sustiprins tarptautinį saugumą”.

+370 5 2058525

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas pareiškė, jog neteikia daug reikšmės tinklalapyje “WikiLeaks” paskelbtai informacijai, kad NATO turi Baltijos šalių gynimo nuo Rusijos planų.

“Mes remiamės Lisabonos susitikimu, tuo, kad esame partneriai”, – sakė N.Makarovas, atsakydamas antradienį į žurnalistų klausimus, kaip jis vertina paskelbtą informaciją apie NATO planus.

Pagal tinklalapyje “WikiLeaks” išviešintą JAV diplomatų susirašinėjimą, 2010 metų sausį NATO parengė Baltijos šalių ir Lenkijos gynimo nuo galimos Rusijos agresijos planą, kuriam buvo suteiktas kodinis pavadinimas “Erelis sergėtojas” (Eagle Guardian).

Skubiame pranešime iš NATO diplomatinės misijos Briuselyje pažymima, jog Aljanso pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis (Džeimsas Stavridis) pasiūlė išplėsti Lenkijos gynimo planą, kad jis aprėptų ir Lietuvą, Latviją bei Estiją.

Jeigu bus šios Baltijos valstybės užpultos, į jas bus atsiųstos devynios NATO divizijos – iš JAV, Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos. Uostai Vokietijoje ir Lenkijos šiaurėje turės priimti jūrų pėstininkus, tai pat Amerikos ir Britanijos karo laivus.

“Per lygiagrečias derybas su Varšuva JAV pasiūlė taip pat sustiprinti Lenkijos gynybą nuo Rusijos – dislokuoti specialiosios paskirties jūrų pajėgas Gdansko ir Gdynės uostose prie Baltijos jūros, taip pat perkelti į Lenkiją naikintuvų F-16 eskadronus ir rotacijos pagrindu karinius transportinius lėktuvus S-130 “Herkules” iš Vokietijos”, – sakoma nutekėjusiame dokumente.

Konteinerius kraunančios Klaipėdos uosto bendrovės antradienį laukia NATO atstovų, kuriems bus pristatytos sąlygos krauti šios organizacijos krovinius, rašo “Verslo žinios”.

“Maersk line” konteinerius plukdo į uosto įmones “Klaipėdos Smeltė” ir Klaipėdos konteinerių terminalas. Abi konteinerius uoste kraunančios bendrovės dar neturi žinių, abiejų ar kurios nors vienos paslaugomis bus naudojamasi.

“Per šiuos metus ne kartą sulaukėme amerikiečių vizitų, jie tikrino terminalą ir liko patenkinti, kaip Klaipėdos uostas yra pasiruošęs saugumo, plėtros parametrų atžvilgiu. Bet kol kas nėra jokios tikslios informacijos, kada, kokiu būdu ir kur tie konteineriai ateis”, – teigė bendrovės “Klaipėdos Smeltė” rinkodaros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Eduardas Galuškinas.

Kol kas yra žinoma, kad gruodį per Klaipėdos uostą bus kraunama pirmoji 100 TEU konteinerių siunta iš JAV, vėliau ji geležinkeliais bus transportuojama į Afganistaną. Neoficialiai kalbama, kad per Klaipėdą gali būti gabenama iki 8000 TEU konteinerių su NATO kroviniais.

Anot uostininkų, derybose dėl NATO krovinių bus svarbūs ir “Lietuvos geležinkelių” tarifai. Yra svarstoma konteinerius iš Klaipėdos geležinkeliais gabenti per Latviją arba Baltarusiją.

"Veido" archyvas

Rusijos prezidentas D.Medvedevas ir NATO vadovas A.F.Rasmussenas tariasi dėl strateginės partnerystės

Penktadienį Lisabonoje pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

“Paleidžiama trečia NATO versija”, – taip praėjusį penktadienį 29 Aljanso narių vadovams šmaikščiai pareiškė JAV ambasadorius NATO šalims Ivo Daalderis. Kartu jis priminė, kad pirmoji versija startavo po Antrojo pasaulinio karo, o antroji veikė nuo šaltojo karo pradžios iki praėjusio penktadienio.

Naujausia NATO strateginė koncepcija numato, kad Aljansas tampa ne vien šalių sąjunga, bet atskiru žaidėju pasaulio arenoje. “Klausimas, ar NATO ims funkcionuoti pasauliniu mastu, išspręstas. Mes čia”, – pokyčius komentuoja I.Daalderis ir pabrėžia, kad NATO, kaip atskiras junginys, gyvuos šalia tokių kylančių pasaulio galios centrų, kaip Rusija, Indija, Kinija ar Brazilija. Ir, svarbiausia, su jais bendradarbiaus.

Ar Rusija gali būti partnerė

Ypač daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su Rusija. Ar tai reikš, kad NATO nustos ginti savo nares nuo Rusijos grėsmės ir pavers šią šalį savo strategine partnere?

Jei taip atsitiks, pasikeis visa NATO esmė. Juk kai Lietuva stojo į Aljansą, pagrindinis argumentas kaip tik ir buvo saugumas. Saugumas, žinoma, ne kieno nors kito, o Rusijos grėsmės atžvilgiu. Tačiau praėjusią savaitę Lisabonoje nuspręsta, kad NATO šios funkcijos atsisako visam ateinančiam dešimtmečiui.

Kaip visa tai vertinti Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir kitoms panašioms NATO narėms?

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, paklaustas apie Aljansui priklausančių Rytų Europos šalių būgštavimus dėl Rusijos, pabrėžia, kad dabar visos NATO valstybės suvokia būtinybę stiprinti partnerystę su Rusija. Pasak jo, toks požiūris padeda stiprinti bendrą saugumą, be to tai naudinga visoms NATO šalims, o ypač sąjungininkėms Rytų Europoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad pati Lietuva tokį susitarimą irgi vertina tik palankiai. “Lietuva nemano, kad Rusija yra priešas. Mes esame suinteresuoti, kad ji būtų kaip galima draugiškesnė valstybė, todėl NATO siekis tiesti ranką Rusijai yra mūsų remiamas”, – aiškina ministrė.

Kitas klausimas, ar Rusija yra pasiryžusi atsakyti tokiu pačiu nuoširdžiu ir draugišku bendradarbiavimu. “Aš pabrėžiu realistinį požiūrį. Ne naiviai ir pro rožinius akinius reikia žiūrėti. Sakau “taip” bendradarbiavimui, bet ne nuolaidžiavimui”, – pabrėžia R.Juknevičienė.

Žinoma, viešai ir Rusija tikina pasisakanti už lygiavertį bendradarbiavimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškina, esą strateginė partnerystė turi būti plėtojama lygiateisiu pagrindu, gerbiant visus susitarimus, kurių dar anksčiau pasiekė Rusija ir NATO.

“Tai visų pirma įsipareigojimas nestiprinti bet kurios šalies saugumo pakenkiant bet kurios kitos bendradarbiavimo dalyvės saugumui. Antra, Rusijos ir NATO darbas neturi būti grindžiamas formule “28 prieš vieną”, o kiekviena šalis turi veikti kaip nacionalinis vienetas”, – mano S.Lavrovas.

Dėl ko nuomonės jau sutampa

Rusijos tarptautinių santykių studijų centro analitikai įsitikinę, kad tai apskritai jau nebe Rusijos ir NATO šalių tarpusavio santykiai ir jų nebereikia toliau gvildenti. Svarbiausi dabar tampa reikalai, kuriems paprastai nelikdavo laiko, “švaistyto” kovojant su esą nepagrįstomis tarpusavio paranojomis.

Todėl toks bendradarbiavimo susitarimas, analitikų įsitikinimu, naudingas tiek visoms NATO narėms, tiek pačiai Rusijai. Pavyzdžiui, dabar Rusija ir NATO drauge imsis veiksmų užtikrinant bendrą saugumą Europoje, Azijoje ir už Atlanto. Be to, tai leidžia tikėtis, kad pagaliau bus pasirašyta nauja sutartis dėl masinio naikinimo ginklų ir raketų technologijų neplatinimo, kurios detalės derinamos jau daugiau nei dešimt mėnesių.

“Po dešimties mėnesių darbo mūsų nuomonės pagaliau visiškai sutampa keturiais klausimais: kovos su tarptautiniu terorizmu, laivininkystės laisvės gynimo ir kovos su piratavimu jūrose, grėsmių, kylančių iš Afganistano, bei kritiškai svarbios infrastruktūros apsaugos nuo teroristų išpuolių ir technogeninių katastrofų”, – džiaugdamasis postūmiu Rusijos ir JAV santykių srityje vardija Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas.

Apskritai analitikai pabrėžia, kad ne tik tokio konkretaus ir glaudaus bendradarbiavimo, bet ir kalbų, kaip dabar tarp Rusijos bei NATO, dar niekada nebuvo, net jei devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo vykdomos bendros operacijos Balkanuose, o pastaraisiais metais nuolat kalbama apie “perkrovimo mygtuką”.

Rusija palankiai įvertino, bet dar nepriėmė istorinio NATO kvietimo prisidėti prie raketinio skydo, kuris saugotų Europą nuo Irano atakų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį sutiko įtraukti techninius specialistus į plėtros planus, bet nedeklaravo įsipareigojimo, jei skydas imtų veikti, ir perspėjo, kad Rusija gali nuspręsti neprisidėti prie šių JAV vadovaujamų pastangų, jei nesijaus lygiaverte partnere.

“Mūsų dalyvavimas turi būti visapusis keitimasis informacija arba mes iš viso nedalyvausime”, – sakė jis žurnalistams po NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) pareiškimo.

Diena anksčiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) užsitikrino NATO paramą ambicingo Europos raketinio skydo kūrimui. Šis skydas turi saugoti nuo vis modernesnių Irano balistinių raketų ir branduolinės programos, kurios tikslas, kaip teigia Vakarai, yra branduolinių ginklo gamyba.

B.Obama šeštadienį gyrė Rusijos sprendimą ir sakė, kad jis “praeities įtampos šaltinį paverčia potencialaus bendradarbiavimo (kovojant) su bendra grėsme šaltiniu”.

Jis pridūrė, jog susitarimus dėl PRG rodo, kad sėkminga jo administracijos vykdoma santykių su Rusija “perkrovimo” politika.

Optimistiškai nusiteikęs A.F.Rasmussenas sakė, kad šalys keisis informacija dėl grėsmių Europos padangėje ir “galima įsivaizduoti, kad jos ims bendradarbiauti numušant skrendančias raketas”.

“Aš labai patenkintas, kad prezidentas Medvedevas priėmė šį siūlymą”, – pridūrė jis.

Du svarbius neatsakytus klausimus dėl raketinio skydo – ar jis veiks ir ar europiečiai gali tai sau leisti – NATO narės kol kas atidėjo į šalį, kad galėtų šį susitarimą pateikti kaip NATO solidarumo stiprinimą.

D.Medvedevas apie šiuos klausimus kalbėjo tiesiai šviesiai: “Gana akivaizdu, kad ir patys europiečiai ne iki galo įsivaizduoja, kaip jis atrodys, kiek jis kainuos. Tačiau visi supranta, kad raketinės gynybos sistema turi būti visapusis”.

NATO sako, kad sistema atsieina palyginti pigiai, kai išlaidos padalijamos visoms 28 Aljanso valstybėms, – 200 mln. eurų per 10 metų. Tačiau kritikai tvirtina, kad tai didelė kaina Europai, kenčiančiai nuo skolų krizės, kuri padidino nedarbą ir tuo pačiu metu privertė vyriausybes didinti mokesčius, apkarpyti paslaugas bei valstybės tarnautojų algas.

B.Obama sakė, kad šia raketine sistema “reaguojama į mūsų laikų grėsmes” ir kad ji “rodo mūsų ryžtą ginti savo piliečius nuo balistinių raketų grėsmės”. Prezidentas tiesiogiai Irano nepaminėjo – jis atsižvelgė į NATO narės Turkijos, kuri grasino blokuoti susitarimą, jei bus išskirta jos kaimynė, norą.

Susitikime Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) konstatavo, kad “sunkumų ruožas įveiktas”.

Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) šeštadienį sakė, kad NATO įvykdė jo šalies reikalavimus ir kad susitarimas “atitinka … tai, ko mes norėjome”. “Esame tuo patenkinti”, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Prancūzija, kuri turėjo abejonių dėl to, kad raketinio skydo planas gali pasirodyti kaip pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei, sakė, jog taip pat pasirašė, kai jos susirūpinimas buvo išsklaidytas.

“Prancūzija būtų atsisakiusi vienašališko projekto, atitrūkusio nuo realybės, brangaus arba jei jis būtų buvęs … priešiškas Rusijai, arba būtų buvęs pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei”, – sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Jis pažymėjo, kad nė viena šalis nebuvo konkrečiai paminėta kaip raketinės gynybos objektas, tačiau pridūrė: “Prancūzija vadina daiktus tikraisiais vardais: šiandien raketų grėsmė yra Iranas”.

Pagal susitarimą, jau dabar Europai planuojama ribota JAV raketų gaudytuvų ir radiolokatorių sistema, apimanti gaudytuvus Rumunijoje bei Lenkijoje ir galimus radiolokatorius Turkijoje, būtų susieta su išplėstu pačios Europos raketinės gynybos skydu.

Taip būtų sukurta plataus masto sistema, sauganti visas NATO šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.

D.Medvedevas atvyko į Lisaboną antrąją susitikimo dieną, kai 28 Aljanso šalys paskelbė, kad kurs bendrą priešraketinės gynybos sistemą, taip pat pakvies dalyvauti šiame projekte Rusiją.

Šis Aljanso valstybių lyderių gestas žymi visišką NATO, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas Vakarų Europai nuo sovietų grėsmės ginti, strategijos pasikeitimą.

Pastaraisiais metais Maskva žiūrėjo į Amerikos planus kurti priešraketinį skydą kaip į jai keliamą rimtą grėsmę, nepaisydama Vašingtono patikinimų, kad sistema kuriam apsiginti nuo galimų raketų paleidimų iš tokių šalių, kaip Iranas.

Penktadienį buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija artimiausiems 10 metų, joje sakoma, kad NATO nekelia “jokios grėsmės” Rusijai. Šį dokumentą penktadienį patvirtino 28 NATO šalių lyderiai.

“NATO nekelia jokios grėsmės Rusijai. Priešingai, mes norime tikro NATO ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo, ir mes veiksime atitinkamai, laukdami, kad Rusija atsakys tuo pačiu”, -sakoma dokumente.

Teiginys, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai, buvo pirmą kartą įtrauktas į Aljanso koncepciją.

Lisabonos susitikimas buvo pirmasis po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto 2008 metų rugpjūtį, dėl kurio buvo įšaldyti NATO santykiai su Rusija keliems mėnesiams.