Rusija tikisi, kad bendradarbiavimas su NATO, taip pat priešraketinės gynybos srityje, teigiamai atsilieps vidaus plėtotei ir Rusijoje, ir Aljanso šalyse.

“Mes nenorėtume leisti pinigų ginklavimosi varžyboms, mes tai vieną kartą jau padarėme, ir labai negeri buvo padariniai visiems, taip pat Sovietų Sąjungai. Mes esame suinteresuoti, kad mūsų gynybos strategija būtų nuspėjama”, – sakė D.Medvedevas spaudos konferencijoje, pasibaigus Rusijos ir NATO viršūnių susitikimui Lisabonoje.

Kaip pabrėžė Rusijos prezidentas, “jeigu Rusijos ir Aljanso santykiai bus nuspėjami ir skaidrūs, jeigu jie bus suprantami mums: kur mes bendradarbiaujame, kur drauge sprendžiame kokias nors Europos PRG problemas, mums bus lengviau vykdyti savo ekonomikos politiką”.

“Taigi Rusijos ir NATO tarpusavio santykiai tiesiogiai atsiliepia kiekvieno Rusijos piliečio, ir kiekvieno europiečio gyvenimo kokybei”, – pažymėjo D.Medvedevas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dabar svarstomas klausimas, kiek kainuos Europos PRG, nes “krizė vis dar atsiliepia, niekas neturi laisvų pinigų”.

“Suprantama, kad tai bus nemaži pinigai, ir jeigu mes susitarsime – mes ryžtamės tam, bet mes turime suvokti, kiek visa tai tai pareikalaus. Todėl nuo gerų Šiaurės Atlanto aljanso ir Rusijos santykių priklauso, kaip sparčiai plėtosis mūsų šalių ekonomika”, – sakė jis.

“Mes neturime nukrypti į pernelyg brangių gynybos programų kūrimą, mes turime galvoti apie ateitį, apie jaunimą, apie švietimą, apie pagalbą mažai išsivysčiusioms pasaulio šalims”, – sakė D.Medvedevas.

Nėra pagrindo baimintis NATO atversto naujo bendradarbiavimo puslapio su Rusija. Šaltojo karo laikai baigėsi, būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo su Rusija būdų ir perspektyvų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Lisabonoje vykusį NATO viršūnių susitikimą.

“Rusiją kviečiame bendradarbiavimui, dialogui, tačiau ne susiliejimui su NATO. Bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Turime trečiuosius priešus, su kuriais reikia kovoti bendrai”, – šeštadienį išplatintame pranešime spaudai cituojama Lietuvos vadovė.

Anot jos, bendradarbiavimas su Rusija ginkluotės ir priešraketinės gynybos srityje atveria naujas saugumo garantijas ir Lietuvai.

“NATO neatsisako jokių savo teisių, prioritetų ir atsakomybės. Rusija, per šį bendradarbiavimą taip pat įtraukiama į atsakomybės prisiėmimą, užtikrinant saugumą tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tai naudinga ir Lietuvai. Džiaugiuosi, jog į visus mums svarbius jautrumus, į mūsų pareikštas pastabas atsižvelgta. Tikimės, jog tą pasitikėjimą, kurį šiandien Rusijai pademonstravo NATO šalys, Rusija supras, priims ir atsakys tuo pačiu”, – pareiškė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, kad Lisabonoje atsižvelgta į visus Lietuvos keltus reikalavimus ir dėl ateities saugumo garantijų Baltijos šalims, ir dėl tolesnių aljanso santykių su Rusija.

“Penktasis straipsnis Baltijos šalims pagaliau realiai pradėjo veikti. Turime viską, ko šiame susitikime reikalavome. Turime Lietuvos apginamumo įtvirtinimą, NATO patvirtino atvirų durų politiką, tai reiškia, kad visos šalys, kurios yra demokratinės ir vykdys visus reikalavimus, galės tapti narėmis”, – sakė prezidentė.

Pasak jos, dvi dienas trukęs NATO valstybių vadovų susitikimas parodė, jog šalys pademonstravo, kad turi pakankamai politinės valios suteikti naują impulsą Aljanso veiklai, vykdyti būtinas vidaus reformas, stiprinti kolektyvinę gynybą ir vaisingai bendradarbiauti su likusiu pasauliu.

NATO penktadienio vakarą patvirtino naująją Aljanso strateginę koncepciją, kurioje įtvirtinti apginamumo planavimo ir kolektyvinės gynybos principai, pagrįsti naujais gynybos planais Baltijos šalims. Šeštadienį patvirtinta pasitraukimo iš Afganistano strategija.

Šeštadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kitų NATO šalių lyderiai taip pat susitarė sukurti priešraketinės gynybos skydą, kuris saugotų Europos žmones nuo galimų balistinių raketų atakų, šiame projekte dalyvauti pakviesta ir Rusija.

NATO ir Rusija po kelerių metų pertraukos vėl sėda prie vieno stalo kaip geranoriškos partnerės. Tiesa, šįkart Vidurio ir Rytų Europos šalims vieta palikta stalo pabaigoje. Po Rusijos ir Gruzijos konflikto 2008 m. rugpjūtį Maskvos ir NATO santykiuose prasidėjo etapas, kuris buvo laikomas blogiausiu nuo Šaltojo karo laikų. Praėjus vos dvejiems metams, padėtis neatpažįstamai pasikeitė.

Šiandien Lisabonoje per NATO ir Rusijos tarybos posėdį, kuriame dalyvaus ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tikimasi atversti naują istorijos puslapį.

Rusija pasiryžusi talkinti NATO misijai Afganistane, o Aljansas sutinka bendradarbiauti su Maskva plėtojant Europos priešraketinį skydą. Viduržemio jūroje kartu patruliuoja amerikiečių ir rusų laivai. Abi pusės mato vis daugiau bendrų grėsmių, nors kai kurias vis dar vertina skirtingai.

„Vilniaus diena“ rašo:

Istoriškai NATO ir Rusijos santykiai, net Sovietų Sąjungos laikais, visuomet banguodavo – tai atšildavo, tai peraugdavo į konfrontaciją. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto eksperto Nerijaus Maliukevičius, naujas santykių ciklas anksčiau ar vėliau turėjo prasidėti, o dabar jam susidarė palankios sąlygos.

“Jungtinėse Valstijose į valdžią atėjo demokratai. Maskva supranta, kad šiuo metu ekonomiškai ir visaip kitaip negali palaikyti konfrontacijos su Amerika. Rusijai reikia atšilimo laikotarpio, kad ji galėtų atsigauti. O įgyvendinti D.Medvedevo deklaruojamą modernizacijos tikslą Rusija gali tik bendradarbiaudama su JAV, kurios turi ir technologijų, ir investicijų”, – dienraščiui aiškino N.Maliukevičius.

Politologas Kęstutis Paulauskas sutinka, kad prie NATO ir Rusijos santykių gerėjimo labai prisidėjo administracijos pasikeitimas Jungtinėse Valstijose ir Vašingtono paskelbta santykių “perkrovimo” politika. Bet šio “perkrovimo” vaisiai, anot jo, kol kas yra kuklūs.

“Vieninteliai ligšioliniai laimėjimai – pasirašyta nauja Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis ir kai kurios retorinės Rusijos nuolaidos dėl tarptautinės bendrijos spaudimo Iranui nekurti branduolinių ginklų, – dienraščiui sakė K.Paulauskas. – Kiti konfliktiniai klausimai lieka įstrigę: Rusija nutraukė Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties įsipareigojimų įgyvendinimą ir iki šiol jo neatnaujino, Padniestrėje tebestovi Rusijos pajėgos, dalis Gruzijos teritorijos okupuota ir t. t.”

Anot „Vilniaus dienos“, K.Paulauskas abejoja, kad Lisabonos susitikimas žymės realaus NATO ir Rusijos bendradarbiavimo pradžią.

Ar NATO ir Rusijos suartėjimas atitinka Lietuvos interesus?

“Ir taip, ir ne, – į dienraščio klausimą atsakė Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinio saugumo ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė. – Jeigu NATO ir Rusijos suartėjimas reiškia abipusį pasitikėjimą ir stabilumą Europoje, tada Lietuva, kaip ir likusios Europos šalys, tam tikra prasme taip pat gautų porciją šio bendro gėrio. Tačiau šio dešimtmečio istorija rodo, kad po NATO ir Rusijos santykių atšilimo, koks buvo stebimas 2001–2002 m., vėl ateina konfrontacijos laikotarpis, ir vėl kyla poreikis ruoštis gynybai nuo galimos grėsmės. Sunku prognozuoti, kiek laiko truks šis santykių atšilimas, nes tuo metu, kai NATO deklaruoja draugystę, Rusijos strateginiai dokumentai Aljanso vykdomą politiką identifikuoja kaip karinę grėsmę, o tokiame neaiškiame kontekste Lietuvai ir vėl tenka mažos ir nesaugios pasienio valstybės vaidmuo.”

K.Paulauskas teigė, kad Lietuvai geriau konstruktyvūs NATO ir Rusijos santykiai negu nuolatinė įtampa ir konfliktai, kurių epicentre galbūt atsidurtų ir mūsų valstybė. Bet tik iki tam tikros ribos.

“Tas konstruktyvumas neturi peraugti į nuolaidžiavimą Rusijai ar juo labiau teisę Rusijai nulemti NATO darbotvarkę ir priimamus sprendimus, – teigė ekspertas. – Kalbant konkrečiau, NATO bendradarbiavimas su Rusija tokiose srityse kaip Afganistanas ar kova su piratavimu vargu ar gali kaip nors pakenkti Lietuvos interesams. Priešraketinės gynybos atveju, viskas priklausytų nuo to bendradarbiavimo detalių. Pavyzdžiui, jeigu būtų kuriamas bendras priešraketinės gynybos vadovavimo ir kontrolės centras, kuriame NATO ir Rusijos karininkai kartu spręstų, ar numušti ir kur numušti iš Artimųjų Rytų Šiaurės Europos link skrendančią raketą, Lietuvos pareigūnai, matyt, labai gerai turėtų pagalvoti, ar galima pritarti tokiam glaudžiam NATO ir Rusijos gynybinių sistemų integravimui.”

Lietuvai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos šalims tenka pripažinti, kad tiek Amerikai, tiek Rusijai šis regionas šiandien nebėra toks svarbus, koks buvo George’o W.Busho ir Vladimiro Putino prezidentavimo laikais.

“Jungtinėms Valstijoms aukščiausias prioritetas dabar yra Iranas, Afganistanas – valstybės, kurios kelia daugiausia problemų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Rusija, nors ir ne tokia stipri kaip Sovietų Sąjunga, vis dar turi galios pridaryti Amerikai bėdų šiame regione. Kai didžiosios valstybės suvokia tokį kontekstą, jos pradeda bendradarbiauti, siekti pragmatinių užsienio politikos tikslų”, – teigė N.Maliukevičius.

Pasak eksperto, Lietuvai šiomis aplinkybėmis lieka suvokti, kad pagrindinė politinė darbotvarkė persikėlė į kitą regioną, ir bandyti išpešti iš to kuo daugiau naudos.

“Turime prisidėti prie Amerikos ir Rusijos santykių gerinimo ir nesistengti jų gadinti pagal mūsų seną darbotvarkę”, – reziumavo N.Maliukevičius.

Linas Linkevičius

Lietuvos ambasadorius NATO

Yra du keliai. Pirmas – grįžti atgal į Šaltąjį karą, leistis į konfrontaciją ir kurstyti įtampą. Šis kelias atmestas. Antras – kalbėtis, ieškoti bendrumų, bendrų interesų. Aišku, nepamirštant įsipareigojimų, kuriuos turėtų įvykdyti visų pirma Rusija. Nesutarimų buvo, yra ir dar bent kurį laiką bus, bet jie neturi trukdyti dialogui. Nesikalbant sudėtinga daryti įtaką partneriui, sukurti tam tikrą pasitikėjimo atmosferą. Tikimasi, kad per konstruktyvų dialogą, bendrumų paiešką pavyks paveikti ir tuos klausimus, kuriais NATO ir Rusijos pozicijos skiriasi.

“Estija labai rimtai numato sau tikslą artimiausi metu valstybės gynybai skirti du procentus nuo BVP”, – sakė Lisabonoje NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis Estijos delegacijos vadovas ir ministras pirmininkas Andrus Ansipas.

Jo nuomone, šis žingsnis “ryškiausiai patvirtina tai, kad mes dalijamės su sąjungininkėmis solidarumo naštą bendram gynybiniam pajėgumui užtikrinti”.

Estijos premjeras taip pat sakė esąs patenkintas naująją strategine NATO koncepcija.

“Galingiausia pasaulyje gynybinė organizacija buvo sėkminga todėl, kad mes ne tik reagavome į esamas ir kylančias grėsmes, bet ir aktyviai formuojame mus supančią saugumo aplinką, – aiškino A.Ansipas. – Patvirtintoje strateginėje koncepcijoje pasaulyje pasiekta gera pusiausvyra tarp įprastų ir naujų grėsmių”.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas), savo ruožtu, sakė esąs patenkintas, kad naujoji koncepcija patvirtino atvirų durų politikos tąsą.

“Principas – vienas už visus ir visi už vieną – nepajudinamas”, – pažymėjo jis.

“Lygiai taip pat galingai išreikšta žinia visoms demokratinėms valstybėms – NATO durys atviros norinčioms į ją įstoti valstybėms, ir jokia trečioji šalis negali pakeisti šią teisę”, – pabrėžė U.Paetas.

NATO penktadienio vakarą patvirtinus naująją Aljanso strateginę koncepciją, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė joje įtvirtintus apginamumo planavimo ir kolektyvinės gynybos principus, kuriais pagrįsti nauji gynybos planai Baltijos šalims.

“Lietuvos žmonėms dabar garantuotas didesnis saugumas”, – pareiškė prezidentė.

Naujame NATO dokumente, kuris nubrėš gaires Aljanso veiklai artimiausią dešimtmetį, teigiama, kad NATO, be kita ko, vykdys reikalingus mokymus, pratybas, apginamumo planavimą ir keitimąsi informaciją, siekiant užtikrinti gynybą prieš įprastinius ir naujus saugumo iššūkius, taip pat suteiks matomas garantijas visiems sąjungininkams.

Pareigūnai teigia, kad šis dokumentas paskelbtas nepraėjus nė mėnesiui po to, kai NATO pirmą kartą patvirtino specialius gynybos planus Baltijos šalims. Nors koncepcija jų tiesiogiai nemini, o pareigūnai viešai komentuoti atsisako, aiškinama, jog minėtos nuostatos yra svarbus pagrindas tolesniems žingsniams, įskaitant gausesnes pratybas.

D.Grybauskaitė pareiškė, kad NATO priimti sprendimai “garantuos Lietuvos saugumą daugeliui metų į priekį”.

“Visi valstybių vadovai vieningai patvirtino naująją NATO strateginę koncepciją, kurioje įtvirtinti ilgalaikiai apginamumo planavimo, kolektyvinės gynybos principai”, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

“Džiaugiuosi, kad aktyvios Lietuvos pastangos davė rezultatų ir septintaisiais narystės metais turime šiais principais pagrįstus konkrečius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių apginamumo planus. Lietuvos žmonėms dabar garantuotas didesnis saugumas” – pridūrė D.Grybauskaitė.

Oficialūs pareigūnai viešai komentuoti planus atsisako, bet Lietuvoje jie pristatomi ir kaip prezidentės D.Grybauskaitės nuopelnas, nes ji aktyviai kėlė šį klausimą.

Apžvalgininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad planų rengimas pajudėjo į valdžią atėjus JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai, kuriai pavyko nugalėti Rusijos erzinti nenorinčių Europos valstybių, tokių kaip Vokietija, pasipriešinimą.

Prezidentė D.Grybauskaitė penktadienį taip pat akcentavo, jog svarbu, kad naujoje aljanso koncepcijoje išlaikytas “atvirų durų” principas, kuris neužkerta kelio tolimesnei NATO plėtrai, priimant tokias šalis, kaip Gruzija ir Ukraina, jei šios šalys pačios pageidaus ir įrodys, jog yra deramai pasirengusios.

NATO yra pasirengęs kitais metais pradėti perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane patiems afganams – tai bus pirmasis žingsnis pagal planą iki 2014 metų pabaigos išvesti iš šios šalies beveik visas užsienio pajėgas, penktadienį sakė JAV lyderiai.

Kai kurie NATO ir Pentagono aukšto rango pareigūnai išreiškė abejonę dėl galimybių laikytis 2014 metų termino, nes didėja Talibano keliama grėsmė silpnai Afganistano vyriausybei.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) Lisabonoje prieš NATO viršūnių susitikimą sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Aljansas įsiklausė į Afganistano prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) raginimą dėl 2014 metų termino.

H.Karzai dalyvaus šiame viršūnių susitikime ir šeštadienį susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

“Rytoj susitarsime dėl perdavimo … pradžios … kitais metais, ketindami ir (turėdami) tikslą Afganistano saugumą 2014 metais perduoti Afganistano vyriausybei ir liaudžiai, – po susitikimo su Portugalijos užsienio reikalų ministru žurnalistams sakė H.Clinton. – Tuo pačiu metu bus tęsiami įsipareigojimai dėl civilinės paramos”.

Kitos NATO valstybės, kurios Afganistane patiria vis didesnių nuostolių, taip pat ragina kovos veiksmuose dalyvaujančias pajėgas išvesti iki 2014 metų pabaigos.

“Tikrai nenorime vaidinti kovinio vaidmens, … bet net ir tada, po 2014-ųjų, kai kontrolę perims afganų vyriausybė, jiems reikės pagalbos ir patarimo”, – BBC radijui sakė britų gynybos sekretorius Liamas Foxas (Lajemas Foksas).

NATO lyderiai šio viršūnių susitikimo metu oficialiai paskelbs išvedimo strategiją, vildamiesi pagaliau užbaigti karą, kuriame, daugelio nuomone, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms sekasi prastai. Per šį jau dešimtmetį trunkantį konfliktą Afganistane žuvo daugiau kaip 2,2 tūkst. užsienio karių.

Lyderiai taip pat patvirtins naują NATO viziją ateinantiems 10-čiai metų ir akcentuos būtinybę šiam kariniam 28 valstybių aljansui ir ateityje būti pasirengusiam panašioms misijoms – nepaisant nesėkmių Afganistane.

OBAMA RAGINA PRADĖTI DIALOGĄ

Prieš Lisabonos viršūnių susitikimą straipsnyje ir interviu B.Obama sakė, kad JAV pajėgų Afganistane mažinimas prasidės kitų metų liepą, ir dar kartą patvirtino įsipareigojimą dėl susitaikymo su Talibanu.

“Amerika ir mūsų sąjungininkai NATO tvirtai remia … procesą, kuriuo siekiama vėl integruoti į visuomenę tuos talibus, kurie sutinka su tam tikrais pagrindiniais dalykais: jie turi atsisakyti smurto, nutraukti savo ryšius su “al Qaeda” ir sutikti gyventi pagal afganų konstitucijos taisykles”, – ispanų laikraščiui “El Pais” sakė B.Obama.

“Šis susitaikymas prasideda dialogu su sukilėlių pajėgomis ir jam privalo vadovauti patys afganai”, – pridūrė JAV prezidentas.

NATO aukšto rango civilinis atstovas Kabule Markas Sedwillas (Markas Sedvilas) šią savaitę sakė, kad dėl prastos saugumo situacijos kai kuriuose regionuose gali reikėti pratęsti minimą terminą ir kad Afganistanas gali susidurti su itin dideliu – “vakarietiškais standartais – smurto lygiu.

Pentagonas ketvirtadienį nurodė, kad 2014 metų data yra tik “siekiamybė” ir kad ji gali būti pasiekta ne visur.

Lyderiai taip pat turėtų susitarti išplėsti raketinės gynybos sistemą ir akcentuoti bendradarbiavimo su strateginėmis partnerėmis, tokiomis kaip Rusija, svarbą plečiant tiekimo kelius į Afganistaną.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) kartu su savo sąjungininkais NATO aljanse penktadienį pradėjo kertinį susitikimą, kuriame norima patvirtinti planą iki 2014 metų perduoti Kabului vadovavimą karui Afganistane bei kurti raketinės gynybos skydą Europoje.

Šią dieną, kai Afganistane per bombos sprogimą krito dar vienas NATO karys, o šiemet iš viso jų žuvo 654, NATO šalių lyderiai pradėjo dvi dienas truksiančias derybas, kad susitartų dėl planų kaip sugrąžinti savo karius namo ir kaip įrengti gynybą nuo potencialių priešų.

NATO šalių vadovų susitikimas Lisabonoje oficialiai prasidėjo generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) kreipimusi į susirinkusius 28 aljanso šalių lyderius.

“Šiandien ir rytoj mes priimsime sprendimus, kurie apibrėš mūsų aljanso ateitį”, – sakė jis .

“Šie sprendimai vėl patvirtins visų mūsų šalių įsipareigojimą užtikrinti mūsų piliečių laisvę ir saugumą, – tęsė A.F.Rasmussenas. – Šis įsipareigojimas yra mūsų aljanso pamatas”.

“Aš nekantriai laukiu darbo su mūsų … partneriais, kai mes pereiname į naują fazę – atsakomybės perdavimo afganams fazę, kuri prasideda 2011 metais ir atves į saugumą visame Afganistane iki 2014 metų”, – sakė B.Obama.

“Šis viršūnių susitikimas yra svarbi galimybė mums susivienyti požiūryje į Afganistaną ir jo vizijoje”, – pasakė Portugalijos prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva), pasirodęs kartu su B.Obama.

Per devynerius karo Afganistane metus žuvo daugiau kaip 2200 aljanso ir sąjungininkų karių. Karas buvo pradėtas vadovaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, siekiant sutriuškinti “al Qaeda” organizaciją ir nuversti juos globojusio Talibano valdžią Afganistane.

Seimo delegacijos atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (PA) Petras Auštrevičius per Varšuvoje šią savaitę vykusią 56-osios metinę sesiją išrinktas vienu iš penkių Asamblėjos viceprezidentų.

Kaip praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius, jo kandidatūrą į šį postą pasiūlė Asamblėjos Liberalų politinė grupė.

Naujuoju Asamblėjos prezidentu tapo Vokietijos atstovas Karlas Lamersas, jis šiame poste pakeitė kadenciją baigusį JAV Kongreso narį Johną Tannerį (Džoną Tanerį).

Pagrindiniai šios sesijos darbotvarkės klausimai buvo Aljanso stiprinimas ir Naujoji strategijos koncepcija, padėtis Afganistane, priešraketinė gynyba, NATO vaidmuo Arkties regione ir kt.

Penkiems Asamblėjos komitetams svarstyti buvo pateikta 15 raportų projektų, bei 6 rezoliucijų projektai, kuriems pataisas pateikė ir Lietuvos delegacija. Viena Asamblėjos rezoliucijų buvo skirta padėčiai Gruzijoje įvertinti.

Rezoliucijoje teigiama, jog Gruzija sėkmingai vykdo reformas, būtinas šalies narystei NATO. Asamblėja dar kartą pasisakė už Gruzijos teritorinį vientisumą ir kuo greitesnį taikų konflikto sureguliavimą. Lietuvos delegacijos siūlymu rezoliucijoje įvertintas Gruzijos indėlis NATO misijai Afganistane, kur šiuo metu tarnauja 950 Gruzijos karių.

Taip pat NATO Parlamentines Asamblėjos Nuolatinis komitetas priėmė Seimo pirmininkes Irenos Degutienės kvietimą 2014 metų pavasario sesiją surengti Vilniuje.

Rusija ateityje negalėtų valdyti NATO priešraketinės gynybos sistemos, nors ir yra kviečiama bendradarbiauti jos kūrimo procese, pirmadienį BNS sakė JAV nuolatinis atstovas prie NATO Ivo Daalderis (Ivo Dalderis).

“Aišku viena – NATO sukurs sistemą, valdys sistemą, visada valdys sistemą. Ji neleis jokioms kitoms šalims, kurios nėra narės, valdyti sistemos”, – interviu BNS telefonu sakė JAV ambasadorius.

I.Daalderio teigimu, dėl bendradarbiavimo masto dar reikės apsispręsti, bet “šalys, kurios nėra NATO narės, neturės jokios veto teisės”.

Priešraketinės gynybos sistema turėtų būti vienas iš svarbiausių klausimų, kuris bus aptartas šią savaitę per NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje. Susitikime laukiamas ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai pareiškė, kad “Rusijos dalyvavimas galimame bendrame darbe bus tik lygiateisis”. Maskva nerimauja, kad skydas gali paveikti jos pačios atgrasymo raketomis galimybes.

Tuo metu kai kurie Lietuvos pareigūnai su tam tikru nerimu vertina galimą Rusijos įtraukimą kuriant skydą, keldami klausimus, kaip toli gali nueiti šis bendradarbiavimas.

“NATO pasiūlys Rusijai ir kitoms šalims galimybę bendradarbiauti. Dėl bendradarbiavimo masto turėsime nuspręsti visi kartu”, – sakė I.Daalderis.

JAV ambasadorius pabrėžė, kad priešraketinis skydas užtikrintų kolektyvinę gynybą numatančio Šiaurės Atlanto sutarties penktojo straipsnio įgyvendinimą.

“Tai paverčia 5-ąjį straipsnį realiu. Mums labiau gresia būtų užpultiems balistinėmis raketomis nei sieną kertančiomis armijomis”, – kalbėjo JAV ambasadorius.

Jungtinės Valstijos nori plėtoti priešraketinės gynybos sistemą, kuri, Vašingtono teigimu, leistų numušti iš tokių šalių kaip Iranas paleistas raketas. Ankstesnė prezidento Georgo W. Busho (Džordžo V.Bušo) administracija ketino sistemos elementus dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje, bet Barackas Obama (Barakas Obama) šiuos planus pakeitė.

Be to, derybose dėl įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutarties Lietuvai nebus primestos nepalankios sąlygos, sakė I.Daalderis.

“Lietuva pasirašys tik po tokiais ribojimais, su kuriais sutiks. Todėl ji dalyvauja derybose. Neįmanoma, kad kitos šalys primestų Lietuvai ar kam nors kitam tokius suvaržymus, su kuriais Lietuva ar kas nors kitas negalėtų taikstytis”, – interviu BNS sakė pareigūnas.

“Spaudimo nėra niekam. Ko mes norime – tai modernizuoti įprastinės ginkluotės kontrolės režimą, kuriame Baltijos šalys nedalyvauja, o Rusija pilnai nesilaiko”, – per interviu telefonu sakė pareigūnas.

NATO jau turi naują planą, kaip agresijos atveju ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, penktadienį paskelbė lenkų dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

Dienraštis, remdamasis iš vieno šaltinio NATO būstinėje gauta informacija, nurodė, kad Aljansas sudarė gana detalų reagavimo į agresiją prieš Lenkiją pirmosios fazės planą, tačiau analogiški Baltijos šalių gynybos planai pradinėje stadijoje.

Lenkijos užpuolimo atveju NATO planuoja sutelkti devynias divizijas: keturias iš Lenkijos, o kitas iš Vakarų Europos šalių, tarp jų Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV dalinius. Šiame plane numatyti ir pradėti modernizuoti uostai, kurie galės priimti didelius desantininkų dalinius.

Neoficialiais duomenimis, Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos operacijas koordinuotų NATO Jungtinių pajėgų štabas, įsikūręs Nyderlandų mieste Brunsume.

Kaip rašo “Gazeta Wyborcza”, šiuos gynybos planus ketinama patvirtinti per vėliau šį mėnesį Lisabonoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

"Veido" archyvas

Naujasis NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas pasistengė, kad naujausios NATO strateginės koncepsijos kūrimo procesas būtų atviriausias Aljanso istorijoje

Netrukus, lapkričio 19–20 d., Lisabonoje vykstančio NATO šalių vadovų susitikimo metu turėtų būti pasirašytas naujosios NATO strateginės koncepcijos tekstas. Nors dokumento juodraštis kol kas neviešinamas, Aljanso generalinis sekretorius Andersas F.Rasmussenas užuominomis atskleidė šiek tiek būsimo susitarimo detalių. Jis išskyrė tris pagrindines būsimų permainų kryptis: Aljansas privalės modernizuoti gynybinius pajėgumus (įskaitant priešraketinę gynybą, atsako į kibernetinius išpuolius gebėjimus), pagerinti krizių valdymo operacijų efektyvumą (kitaip tariant, geriau koordinuoti karinius, politinius ir civilinius instrumentus) ir išplėtoti santykius su partneriais. Šiems aspektams, taip pat finansavimo mechanizmų peržiūrai ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimų stiprinimui naujajame dokumente turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio.

Aiškumo mažoka

Prieš metus viltasi, kad diskusijose dėl naujosios NATO strategijos bus išgirstas ir Baltijos šalių balsas. Spalio mėnesį Lietuvos Valstybės gynimo tarybos nariai pareiškė esantys patenkinti, kad naujoje NATO strateginėje koncepcijoje atspindėti Lietuvai svarbūs klausimai –  gynybos planai, kibernetinis ir energetinis saugumas, NATO atvirų durų politika. Vis dėlto kol kas negauta aiškaus atsakymo į esminį klausimą –  ką ir kaip NATO planuoja veikti per artimiausius dešimt metų. Kitaip tariant, ar šalys narės mato Aljansą kaip instituciją, kuri prisiima daugiau atsakomybės nei krizių valdymo operacijų planavimas ir vykdymas, reikalavimų ir standartų šalių narių kariuomenėms nustatymas?

Šiandien dar sunku susidaryti vaizdą koks bus sutarimas dėl NATO atsakomybės ribų – spręs ar ne Aljansas su klimato kaita, humanitarinėmis katastrofomis, pabėgėlių didėjimu susijusius klausimus? Ar bus išplėsti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai (numatyti Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje) į energetinio, kibernetinio ir kitas “minkštojo” saugumo sritis? Jei taip – kaip planuojama pertvarkyti NATO planavimo ir pajėgumų kūrimo procesą? Ar turės sprendžiamojo balso teisę svarbiausi NATO partneriai?

Šiandien galiojanti NATO strateginė koncepcija patvirtinta dar 1999 m. Siūlymų dar kartą peržiūrėti NATO strateginę koncepciją pasigirdo NATO įsitraukus į kovas Afganistane 2004–2005 m. Tąkart susitarti nepavyko – mat karo Irake kontekste išryškėjo pernelyg skirtingos nuomonės.

Šių metų rudenį pagaliau parengtas naujosios NATO strateginės koncepcijos juodraštis. Rengiant šį dokumentą nuogąstauta, kad šalių narių “konsensusą” įkūnijanti strategija gali tapti dar viena “politine neįgyvendinama deklaracija”, “švediškuoju stalu”, ant kurio kiekvienas galėsiąs rasti ko panorėjęs. Kitaip tariant, kritikai regėjo dar vieną “filosofinį” dokumentą, nieko naujo nesakantį nei apie aktualiausias grėsmes Šiaurės Amerikos ir Europos saugumui (energijos išteklių tiekimo sutrikimai, masinio naikinimo ginklų platinimas, žlungančios valstybės grėsmėmis jau buvo įvardytos ne viename dokumente), nei apie būdus, kaip su jomis kovoti.

Kiti su tokia nuomone nesutiko – pavyzdžiui, Nyderlandų karališkosios karo akademijos profesoriaus J.Lindley-French vertinimu, naujasis dokumentas ne tik lems, koks bus Aljansas XXI a. ir kokią naują strateginę aplinką jis kurs, bet ir po tam tikrų “strateginių atostogų” (pasibaigusių 2008 m. rugpjūčio karu Gruzijoje) nubrėš naujas “raudonąsias linijas”. Kitaip tariant, naujuoju dokumentu galbūt pavyktų susitarti, kokį ne visada draugiškų tarptautinių santykių veikėjų elgesį Aljansas toleruos ir kokiais būdais bandys įgyvendinti atgrasymo, prevencijos politiką.

Nauda Baltijos šalims

Naujasis NATO generalinis sektretorius A.F.Rasmussenas, kaip ir žadėjo, naunaujosios NATO strateginės koncepcijos kūrimo procesas buvo atviriausias Aljanso istorijoje – pareikšti savo nuomonę netgi internete rengtose diskusijose galėjo visų šalių diplomatai, akademikai, kariškiai. Baltijos šalims ši aplinkybė buvo itin palanki – šeštaisiais narystės NATO metais jos bene pirmą kartą gavo progą prisidėti prie strateginio lygmens sprendimų priėmimo. Baltijos šalys rekomendacijas rengusioje dvylikos ekspertų grupėje netgi turėjo savo atstovą –  Latvijos diplomatą (dabartinį Latvijos užsienio reikalų ministrą) A.Ronį. Tai mums padėjo siekti savo tikslų – reikalauti išplėsti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus į energetinio, kibernetinio ir kitas “minkštojo” saugumo sritis, palikti NATO duris atviras valstybėms iš Rytų Europos.

Apginti šį požiūrį nebuvo lengva – viešų diskusijų metu paaiškėjo, kad vien į Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį esama bent trijų skirtingų nuomonių. NATO Gynybos koledžo paskelbtame tyrime Baltijos šalys, Norvegija ir Lenkija priskirtos prie tų, kurios reikalauja gynybos planų, sąjungininkų pajėgų dislokavimo ir pratybų jų teritorijoje, tuo tarpu JAV, JK, Nyderlandai, Kanada, Danija išteklius ir pajėgumus ragino skirti nacionalinių kariuomenių transformavimui, perdislokuojamų pajėgumų kūrimui ir  misijai Afganistane. Trečiajai grupei priskirtos Vokietija, Italija, Prancūzija, Belgija, Portugalija, Ispanija – valstybės, raginančios “tiesiog tikėti” NATO solidarumu ir narystės fakto teikiamomis garantijomis ir nekelti papildomų klausimų dėl 5-ojo Vašingtono sutarties straipsnio patikimumo.

Taigi įtraukti į svarbiausią strateginio lygmens NATO dokumentą mums svarbius dalykus nebuvo taip lengva, kaip galėjo atrodyti.

Šių metų pavasarį NATO generaliniam sekretoriui ir visuomenei pristatytose ekspertų grupės rekomendacijose akcentuojamos trys esminės NATO užduotys: 1) išlaikyti gebėjimą atgrasyti ir prireikus – apginti šalį narę nuo bet kokios agresijos; 2) pasirūpinti bloko šalių interesų gynimu ir prisidėti prie viso regiono saugumo užtikrinimo; 3) padėti suderinti Šiaurės Amerikos ir Europos karinius bei politinius interesus ir veiksmus krizių valdymo, saugumo, stabilumo užtikrinimo srityse. Verta pabrėžti, kad ekspertų grupė nepasiūlė baigtinio grėsmių sąrašo, kurioms pasireiškus būtų automatiškai aktyvuojamas penktasis Vašingtono sutarties straipsnis – dėl konkrečių veiksmų kaskart turėtų nuspręsti Šiaurės Atlanto Taryba. Vis dėlto, Baltijos šalims aktualūs energijos tiekimo pertrūkius galintys lemti pavojai, ekspertų nuomone, turėtų atsispindėti gynybos planuose. Raporte teigiama, kad bet koks didesnis staigus išteklių tiekimo pertrūkis (ypač jei jį lemia sabotažas prieš energetikos infrastruktūros objektus ar gabenimą jūra), kaip ir su piratavimu, klimato kaita ar finansinėmis krizėmis susiję pavojai, gali lemti Vašingtono sutarties 4-ojo straipsnio aktyvavimą, t. y. konsultacijas dėl galimo atsako. Galima neabejoti, kad tokia naujoje NATO strategijoje atsiradusi formuluotė būtų labai palanki Baltijos šalims.

NATO stiprins bendradarbiavimą su Rusija

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą ekspertų išvadų dalį, kurioje teigiama, kad kolektyvinė gynyba per artimiausią dešimtmetį nebus vienintelė NATO užduotis. Kitaip tariant, didelis dėmesys turės būti skiriamas sąveikių ir perdislokuojamų pajėgumų, gebančių greitai reaguoti į netikėtas grėsmes, kūrimui. Siekiant pagerinti pajėgumų perdislokavimą ir jų išlaikymą, sąjungininkams rekomenduojama restruktūrizuoti savo pajėgas, mažinant vien teritorinei gynybai tinkamų vienetų skaičių. Tai reiškia, kad turės būti stiprinami strateginio transportavimo oru gebėjimai, plečiamas NATO greitojo reagavimo pajėgų vaidmuo. Bendradarbiavimo su partneriais kontekste ekspertai aiškų prioritetą suteikė bendradarbiavimo su Rusija stiprinimui.

Linkstama manyti, kad bendradarbiavimas su Rusija gali turėti lemiamos įtakos, neutralizuojant tokias grėsmes kaip terorizmas, piratavimas, narkotikų prekyba ir branduolinio ginklo platinimas. Galima stebėti ir pirmuosius praktinius žingsnius šiame kontekste –  Rusijos vadovas po ilgos pertraukos spalio viduryje buvo pakviestas į Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą, kuriame buvo ieškoma bendros pozicijos dėl NATO priešraketinės gynybos planų.

Pastaroji ekspertų rekomendacija, kaip ir kelis kartus pakartota prielaida, kad 2020 m. NATO greičiausiai nebus pats svarbiausias tarptautinių santykių veikėjas, Baltijos šalis verčia suklusti. Kai kurie analitikai ne be pagrindo susirūpino, jog ateityje svarbiausios regioninės ir visos Europos saugumo problemos gali būti sprendžiamos trišaliuose ar panašaus pobūdžio susitikimuose. Dėl to, savaime suprantama, silpnėtų NATO (ir mažesnių Aljanso narių) vaidmuo, kuriant ir įgyvendinant naują Europos saugumo viziją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, jog nepaisant sustiprėjusių Baltarusijos ir Rusijos nesutarimų, Maskva ir toliau lieka artimiausiu Minsko kariniu partneriu.

Komentuodamas Baltarusijos gynybos ministro generolo leitenanto Jurijaus Žadobino vizitą Lietuvoje, jis pabrėžė, kad Vilniaus ir Minsko karinis bendravimo turinys nėra toks, koks galėtų būti, jei Baltarusijoje būtų daugiau demokratijos.

“Aš manau, nepervertinkim šitų dalykų (nesutarimų – BNS). Karinėje srityje, kaip buvo Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas, taip jis ir liko, niekas jo nepakeitė. Baltarusija vis dėlto savo gynybą yra dvišaliais susitarimais susaisčiusi su Rusija, mes gi esame NATO nariai”, – BNS sakė A.Anušauskas.

Vis dėlto NSGK vadovas pažymėjo, kad Lietuvai su kaimynais būtina bendrauti visais klausimais, ypač tuomet kai šalia Lietuvos vyksta karinės pratybos “su labai įdomiu scenarijumi”.

“Visai tai mums įdomu, svarbu. Be abejonės, tiesioginis bendravimas padeda tam susižinojimui aktualiais klausimais”, – kalbėjo A.Anušauskas ir pridūrė, kad “čia tokio glaudumo, kaip tarp NATO šalių, nebus”.

Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, kuri buvo sukurta Maksvos iniciatyva kaip atsakas NATO.

Trečiadienį Lietuvoje vyksta pirmasis Baltarusijos gynybos ministro vizitas.

J.Žadobinas su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene aptars tarptautinio saugumo, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo priemones, karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Po susitikimo ministrai pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.