Šiemet vyks didžiausi mūšiai dėl 2014–2020 m. ES milijardų, kuriuos skirstant pagrindinis kriterijus bus jų panaudojimo efektyvumas.

Pagal ES paramos panaudojimą Lietuva išsiveržė į pirmą vietą. Kai ES lėšos sudaro apie ketvirtadalį Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų, niekas nenuginčys, kad ekonominių bėdų kamuojamai valstybei tai suteikia šiek tiek tvirtesnį pamatą po kojomis.

2012 m. valstybės biudžete europinių fondų lėšų – rekordinis kiekis, per 7,2 mlrd. Lt: 4,5 mlrd. Lt – iš 2007–2013 m. struktūrinių fondų, 2 mlrd. Lt – parama žemės ūkiui, 0,6 mlrd. Lt – vidaus politikai (Ignalinos programa, „Rail Baltica“ ir kt.) ir 0,1 mlrd. Lt – Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos ir Norvegijos paramos lėšos. Didžiausia dalis, 4,4 mlrd. Lt, bus skiriama ekonomikai – smulkiajam ir vidutiniam verslui, eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams, technologinei, turizmo, informacinės visuomenės, kaimo plėtrai, energetikai.

Skirta – dar nereiškia gauta

Vis dėlto tai nereiškia, kad šie milijardai iš tikrųjų įsilies į šalies ūkį. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko, turint omenyje, kad iki šiol siektinos panaudojimo ribos nepavykdavo pasiekti (2009 ir 2010 m. panaudota apie 75 proc. siektinos sumos, per pirmuosius dešimt 2011 m. mėnesių – 58 proc.), vargu ar siektina panaudoti ES lėšų suma pasieks Lietuvą ir 2012-aisiais.

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą: didelė dalis ES fondų pinigų, nors priskiriama prie panaudotos, iš tikrųjų tėra pervesta į atitinkamus fondus, o realiai galutinį naudos gavėją kol kas pasiekė tik jų dalis.

2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis įgyvendinami arba jau įgyvendinti 5237 projektai, kuriems skirta beveik 19,3 mlrd. Lt, kas sudaro beveik 75 proc. visos šio laikotarpio struktūrinių fondų sumos, išmokėta 10,4 mlrd. Lt. Ypač didelis proveržis šioje srityje prasidėjo nuo 2009 m.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė vardija svarbiausius su ES parama įgyvendintus projektus: pastatytos Kauno, Klaipėdos sporto arenos, rekonstruota Alytaus arena, Druskininkuose atidaryta slidinėjimo trasa. Šiemet pradėti darbo biržos projektai, kuriuose dalyvavo 100 tūkst. bedarbių, sukurtas Verslumo skatinimo fondas, padedantis pradėti ir plėtoti savo verslą. Per 1,1 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms. Nutiesta naujų ir rekonstruota daugiau kaip 1,1 tūkst. km kelių, energijos taupymo požiūriu atnaujinta 410 viešosios paskirties pastatų, 63 miesteliai ir kaimai prijungti prie plačiajuosčio interneto tinklo, vykdoma daugiau kaip 200 projektų miestų ir miestelių viešosioms erdvėms atnaujinti.

Sparčiau sekėsi įgyvendinti aplinkosaugos, transporto, verslo produktyvumo ir verslo aplinkos, užimtumo bei socialinės aprėpties gerinimo, lėčiau – švietimo, ūkio konkurencingumo ir ekonomikos augimui skirtų mokslinių tyrimų projektus. O skaičiuojant ne tik struktūrinius, bet visus europinius fondus, daugiausiai lėšų 2007–2011 m. skirta Žemės ūkio, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų administruojamiems projektams. ES pinigai davė juntamą rezultatą – 2011 m. liepą atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 58 proc. apklaustųjų teigia pajutę ES struktūrinių fondų paramos naudą: daugiausiai, 61 proc., transporto sektoriuje, 29 proc. švietimo, 15 proc. sveikatos priežiūros srityse.

Deja, patirta ir fiasko: Lietuvai teks grąžinti 10 mln. Lt ES paramos, skirtos mazuto saugyklai netoli Vilniaus Gariūnų turgavietės statyti. Vilniaus miesto savivaldybė privalės grąžinti beveik 5 mln. Lt ES paramos, skirtos elektroninio bilieto sistemai įdiegti. Niekaip nepavyko išjudinti daugiabučių namų renovacijos programos. Ką jau kalbėti apie pavienius nesąžiningumo bandant pasinaudoti ES parama atvejus, kaip kad plačiai nuskambėjusi vadinamoji mailiaus byla.

Tarp lėšų panaudojimo ir jų pridėtinės vertės – atotrūkis

Nors ES lėšų panaudojimo požiūriu Lietuva – lyderė, pasak DNB grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, visiškai neaišku, kokią tai sukūrė pridėtinę vertę. „Esu įsitikinusi, kad atlikus tokį vertinimą atotrūkis tarp lėšų įsisavinimo ir pridėtinės vertės rodiklių būtų didžiulis“, – neabejoja banko analitikė.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad iš Europos Sąjungos kaip parama gaunami milijardai Lietuvai padeda vytis išsivysčiusias ES šalis.

Pažangos nepastebi tik 22,4 proc. respondentų. Tai paaiškėjo iš savaitraščio “Veidas” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Tačiau pasidomėjus, ar Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvoje skiriama tam, kam jos labiausiai reikia ir kas duos didžiausios naudos šaliai, apklausiamųjų vertinimai nebebuvo tokie pozityvūs: “taip” atsakė mažiau nei penktadalis respondentų, “ne” – daugiau nei penktadalis, o daugiau nei pusė mano, kad taip teigti galima tik iš dalies.

Jūsų nuomone, ar Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvoje skiriama tam, kam jos labiausiai reikia ir kas duos didžiausios naudos šaliai? (proc.)

Iš dalies    57,6
Ne    22,8
Taip    19,2
Nežinau    0,4

Jūsų vertinimu, ar gaudama ES paramą Lietuva vejasi išsivysčiusias ES šalis, ar vis labiau atsilieka? (proc.)

Vejasi    77,4
Stovi vietoje    22,4
Vis labiau atsilieka    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. spalio 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

NATO plėtra į Rytus buvo naudinga ne tik naujoms Aljanso narėms, bet ir Rusijai, mano JAV nuolatinis atstovas prie NATO Ivo Daalderis (Aivas Dalderis).

“Aš nesutinku su teiginiu, kad NATO plėtra buvo klaida. Manau, kad NATO plėtra buvo naudinga pačiam Aljansui, jo nariams, taip pat Rusijai”, – sakė jis Rusijos žurnalistams Briuselyje.

“Tai, kad NATO dabar turi 28 valstybes, neturi būti vertinama kaip problema Rusijai”, – pridūrė Amerikos diplomatas.

Pasak jo, Rusijai naudinga tai, kad jos kaimynės, prisijungusios prie NATO, tapo labiau apsaugotos.

“Blogiausia, kas gali būti bet kuriai šaliai, tai – neapsaugoti kaimynai. Neapsaugoti kaimynai daro neapsaugotus ir jus pačius”, – pabrėžė I.Daalderis.

“Faktiškai, aš manau, kad šalys, kurios dabar yra NATO narės, nuogąstauja dėl Rusijos kur kas mažiau nei iki jų prisijungimo prie Aljanso. Todėl jos labiau pasirengusios tiek dvišaliam, tiek NATO ir Rusijos bendradarbiavimui”, – sakė diplomatas.

Drauge I.Daalderis priminė, kad pastaruoju laiku Rusijoje taip pat pradėta svarstyti jos galimo prisijungimo prie Aljanso tema.

“Pačioje Rusijoje aktyviai svarstomas klausimas, kaip ji galėtų prisijungti prie Aljanso. Tai gera diskusija, geriau nei sakyti: “Dieve, NATO plėtra buvo klaida”, – sakė jis.

Naujieji mokėjimo už elektrą planai bus naudingi 140 tūkst., arba 10 proc. elektros vartotojų, teigia Rytų skirstomųjų tinklų atstovė.

“Iki 10 proc. klientų šis tarifų planas turėtų būti naudingas, o tai priklausys, kaip mes skatinsime. Žinoma, mes klientus informuosime ir sudarysime patogų internetinį tarifų pasitikrinimo kanalą, kur klientas įves, kiek elektros suvartoja ir pamatys, ar jam tinka šis tarifo planas, ar ne”, – penktadienį po Kainų komisijos posėdžio žurnalistams sakė RST elektros tiekimo direktorė Laimutė Milašauskienė.

Anot jos, pasirinkęs naujuosius planus, vartotojas gali sutaupyti “ir septynis, ir penkis, ir dešimt litų”.

Anot Kainų komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės, kadangi kol kas nėra suderintas joks tarifo plano pakeitimo mokestis, norintiesiems pasikeisti tarifą į naująjį nieko nekainuos.

Pasak Kainų komisijos pranešimo, numatoma, kad vartotojas turi teisę keisti pasirinktą mokėjimo planą du kartus per metus.

D.Korsakaitė teigė, kad šių laisvai pasirenkamų tarifų planų atsiradimas yra žingsnis į rinkos atvėrimą. Ji užtikrino, kad tai nereiškia, jog palaipsniui visi mokėjimo planai turės mėnesio mokesčius.

Pasak L.Milašauskienės nauji planai pasiūlyti, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, apklausas ir rinką – jie nesusiję su elektrinės viryklės turėjimu ar 12 tūkst. kilovatvalandžių metiniu elektros suvartojimu.

Jos teigimu, įmonė jau yra sulaukusi nemažo vartotojų susidomėjimo naujaisiais planais.

“Šie planai kaštų prasme nėra brangiai administruojami. Tarkim, 12 tūkst. tarifo planui reikia kiekvienam laikotarpiui pasibaigus suskaičiuoti, patikrinti, ar mes pagrįstai galime taikyti šią nuolaidą. Šiuo atveju yra sukurti efektyvūs sistemų IT pagrindo modeliai, kur to administravimo nelieka, tai yra efektyvu”, – sakė L.Milašauskienė.

Kainų komisija penktadienį paskelbė 2011 metų elektros kainas ir jų taikymo tvarką.

Du nauji mokėjimo planai – “Namai” ir “Namai plius” – patrauklūs, jei vartotojas suvartoja atitinkamai daugiau nei 3 tūkst. ir 6 tūkst. kilovatvalandžių per metus. Juos bus galima pasirinkti savanoriškai nuo kitų metų balandžio 1 dienos.

Pasirinkusiems planą “Namai”, bus taikomas 10 litų mėnesio mokestis ir 41 cento už kilovatvalandę tarifas. Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu bus taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius”, planą mėnesio mokestis sieks 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Nuo kitų metų elektros kainos nesikeičia ir taip pat lieka visi iki šiol buvę mokėjimo planai.