Lietuvos mokslininkai norėtų ištirti geologų pamirštos Goro provincijos naudingųjų iškasenų telkinius ir padėti juos praktiškai išnaudoti – pritraukti į vieną skurdžiausių Afganistano provincijų užsienio investuotojus ir suteikti galimybių vietos gyventojams imtis verslo.

Lietuvos geologai, Vilniaus universiteto profesoriai Saulius Šliaupa ir Gediminas Motuza vienąkart Afganistane jau lankėsi. 2008 metų vasarą, padedant Goro provincijai vadovaujantiems Lietuvos kariams, jie per vieną mėnesį šiame kalnuotame regione rinkdami uolienų pavyzdžius nukeliavo apie 1 tūkstantį kilometrų.

Penktadienį Vilniuje vykusioje Afganistano vystymui skirtoje konferencijoje dalyvavęs S.Šliaupa BNS papasakojo, kuo geologams įdomi ši karo nualinta, tačiau naudingųjų iškasenų turtinga šalis ir kaip Lietuvos mokslininkai galėtų jai padėti.

“Apie 30-40 metų į šią vietą (Gorą – BNS) geologo koja nebuvo žengusi. Mūsų, kaip mokslininkų, uždavinys – surasti atsakymus apie šios Afganistano dalies geologinį vystymąsi ir remiantis moksliniais pasiekimais ieškoti praktinio pritaikymo. (…) Norėtume kitais metais atlikti naujus lauko tyrimus”, – sakė S.Šliaupa.

Pasak jo, praktinį Lietuvos geologų atliekamų tyrimų pritaikymą galima padalinti į kelias kryptis.

“Pirmoji ir viena svarbesnių – surasti tokias naudingas iškasenas, kurios galėtų būti greitai įvestos į vietinę rinką – tokius pusbrangius akmenis, kuriuos būtų galima iš karto kasti ir iš jų gaminti suvenyrus ar indus. Žmogus, pavyzdžiui Čagčarane, galėtų pradėti smulkų verslą. Tokių akmenų pirmosios ekspedicijos metu mes suradome”, – kalbėjo S.Šliaupa.

Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad 1970 metais Goro provincijoje buvo surasti ir švino, cinko bei gyvsidabrio telkiniai, kurie galėtų sudominti užsienio investuotojus.

“Tai pagrindiniai mineralai, kurie yra šioje provincijoje. (…) Mūsų reikalas – surinkti visą turimą medžiagą, kurią geologai sukaupė prieš 40 metų, laukuose peržiūrėti geologines atodangas, uolienas ir paruošti informacinius paketus, kuriuos galima siūlyti investuotojams. Stambesnės kompanijos iš Indijos ar Pakistano galėtų užsiimti tokių telkinių vystymu”, – dėstė S.Šliaupa.

Lietuvos mokslininkai, glaudžiai bendradarbiaujantys Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba, paruoštus informacinius paketus galėtų teikti Afganistano geologijos tarnybai arba Kalnakasybos ministerijai, o šios institucijos juos perduotų investuotojams, ieškantiems licencinių plotų.

Pasak S.Šliaupos, didelio telkinio išvystymas trunka ne vienerius metus, o jam paprastai reikalinga kurti ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiesti kelius, kurie Gore yra ypač reikalingi.

Mokslininkas pabrėžė, kad retai į Afganistaną įžengiančius geologus ši šalis ypač domina. Pasak jo, planai pasinaudojant Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programos lėšomis kitąmet vėl apsilankyti Gore labai priklausys nuo saugumo situacijos, kuri pastaruoju metu pablogėjo.

“Afganistanas skirtingai nuo daugelio kitų šalių yra laikoma iš principų geologų dar neliesta teritorija, kurioje atrasta nemažai mineralinių apraiškų. (…) Afganistanas yra konglomeratas, sudarytas iš kelių buvusių kontinentų – suklijuotas panašiai kaip ir nacionaliniu požiūriu. Geologui tai lyg rojus”, – reziumavo S.Šliaupa.

Dolomitas

Dolomitas, durpės, klintis, molis, smėlis ir žvyras – šių naudingųjų iškasenų mūsų šalyje išgaunama daugiausia. Kaip rodo jų gavybos 2009 metais duomenys, kuriuos apibendrino Lietuvos geologijos tarnyba, pernai buvo išgauta 869 tūkst. kubinių metrų dolomito, 448 tūkst. kub. metrų klinčių, 1,7 mln. kub. metrų mažaskaidžių ir 690 tūkst. kub. metrų kitų durpių, 6,2 mln. kub. metrų žvyro.

Pasak šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, iš viso šalyje surasta ir ištirta septyniolika rūšių naudingųjų iškasenų. Tai, be minėtųjų, akmens druska, anhidritas, geležies rūda, gėlavandenė klintis, gintaras, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, kreidos mergelis, nafta, opoka ir sapropelis.

Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys – Kauno rajone.

Visi surasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.

Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia randama Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Gipso išteklių yra Kauno rajone esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio rajone.

Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje – Šiaulių apskrities teritorijoje.

Kreidos mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės apskritys. Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse.

Naftos išteklių turtingiausia yra Klaipėdos apskritis, nedaug jos rasta Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, o daugiausia išžvalgytų jų išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

Leidimai naudoti naudingųjų iškasenų išteklius 2009 m. pabaigoje buvo išduoti 252 šalies įmonėms. Penkios įmonės turi leidimus naudoti ir žvalgyti naftos telkinius.