Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvos bankų klientai pernai per devynis mėnesius naudodami mokėjimo korteles užsienyje išleido 1,8 mlrd. litų, t. y. maždaug ketvirtadaliu daugiau negu tą patį 2010 metų laikotarpį.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šio didėjimo priežastys – tolimieji vežėjų reisai, tebesitęsusi emigracija ir keliautojų išvykos, kurias vienaip ar kitaip lėmė noras sutaupyti: pigių prekių paieškos Lenkijoje, atrastos galimybės naudotis pigių skrydžių bendrovių paslaugomis.
2010–2011 metų SEB banko klientų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis užsienyje statistika rodo, kad daugiausia operacijų mokėjimo kortelėmis pernai buvo atlikta Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, tuo tarpu didžiausią pinigų sumą Lietuvos gyventojai išleido Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Sparčiausias augimas ir pagal operacijų skaičių, ir pagal išleidžiamą sumą buvo Norvegijoje – pernai čia SEB banko klientai mokėjimo korteles naudojo 48 proc. dažniau ir išleido beveik 28 proc. daugiau pinigų negu 2010 metais.
„Pinigų suma, išleidžiama užsienyje naudojant Lietuvos bankų išduotas korteles, per metus augo sparčiau negu šalies gyventojų darbo užmokestis, šalies vidaus vartojimo mastas ar pinigų kiekis, išleidžiamas naudojant mokėjimo korteles Lietuvoje. Pajamų padidėjimą pernai pajuto nebent vežėjai, turėję daugiau užsakymų ir užsienyje išleidę daugiau pinigų degalams, o gyventojų užsienyje išleidžiamų pinigų sumos augimą lėmė ne padidėjusios pajamos, o kitos priežastys: emigracija, kuomet užsienyje Lietuvos bankų išduotomis kortelėmis naudojasi ne tik emigrantai, bet ir juos lankantys artimieji, noras sutaupyti vykstant pigiau apsipirkti į kaimyninę Lenkiją bei galimybė Lietuvos gyventojams keliauti į užsienį pigiomis oro linijomis: mažiau sumokėjus už kelionę į svečią šalį, daugiau pinigų lieka išleisti toje šalyje“,– sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, remiantis SEB banko klientų duomenimis, palyginti su 2010-aisiais, kortelių operacijų Lenkijoje skaičius padidėjo 26 proc., o išleistų pinigų suma augo mažiau – tik 14 procentų. „Taigi galima manyti, kad Lietuvos gyventojai jau ir dėl mažesnio krepšelio pirkinių vyksta pas kaimynus, kurių valiuta, o taip pat ir prekės atpigo, palyginti su lietuviškomis. Jungtinė Karalystė – šalis, kurioje gyventi, dirbti ar mokytis pasirinko beveik trečdalis savo išvykimą deklaravusių tautiečių. Didesni mokėjimo rodikliai Norvegijoje veikiausiai taip pat susiję su Lietuvos gyventojų darbo paieškomis šioje šalyje. Emigracija – tai ne tik emigrantų perlaidos į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojų išlaidos užsienyje. Tuo tarpu Vokietija, Prancūzija – tranzitinės šalys, kuriose kortelėmis už degalus atsiskaito ir nemažas sumas išleidžia mūsų vežėjai. Taip pat nereikėtų pamiršti ir atsiradusios galimybės į šias šalis pigiau keliauti oro linijomis, kuria pasinaudoja nemažai Lietuvos keliautojų“, – sako J. Varanauskienė.
Vykstantiems į užsienį ir ketinantiems ten atsiskaityti kortele šeimos finansų ekspertė rekomenduoja laikytis paprasčiausių saugumo reikalavimų – nesinaudoti kortele ir nepalikti savo duomenų įtartinose vietose, rinkti ir tikrinti atsiskaitymo dokumentus, prarastą kortelę paskubėti blokuoti. „Saugiau vežtis ne vieną kortelę. Taip pat rekomenduojama turėti ir grynųjų pinigų tos šalies, į kurią vykstame, arba kuria nors laisvai konvertuojamąja valiuta. Grynųjų pinigų reikėtų turėti bent tiek, kad užtektų nakvynei ir vakarienei. Tai padėtų sumažinti rūpesčius įvairių techninių nesklandumų atveju (pavyzdžiui, sutrikus duomenų perdavimo ryšiui), praradus arba sugadinus kortelę“, – keliautojams pataria Julita Varanauskienė
Loading ...