BFL

Lietuva ir toliau neatsikrato Europos automobilių sąvartyno statuso – pernai metų duomenimis, labiausiai (daugiau nei 60 proc. visų parduotų mašinų)buvo perkamos nuo 11 iki 20 metų senumo transporto priemonės, o meistrai atgaivina ir tokias mašinas, kurios po avarijų Europoje pripažintos pavojingomis atliekomis.

Skirtingai nei naujų automobilių pardavėjai, prekiautojai ne pirmos jaunystės mašinomis priežasčių švęsti krizės pabaigą turi kur kas daugiau, trečiadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Skelbimų portalo autoplius.lt administratorių išanalizuota praėjusių metų sandorių statistika liudija, kad nenaujų mašinų rinka pakilo iš griuvėsių. 2010-aisiais mūsų šalyje sudarytos 359 tūkst. lengvųjų automobilių pirkimo-pardavimo sutartys, arba 22 proc. daugiau nei užpernai.

Bendra šiame versle besisukančių pinigų suma – maždaug 3,6 mlrd. litų.

Valstybės įmonės “Regitra” tvarkomame transporto registre įrašų apie lengvuosius keleivinius automobilius skaičius vėl priartėjo prie 1,8 mln. Vadinasi, nuosavus automobilius Lietuvoje turi visi, pradedant septintokais.

Techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta” duomenimis, šiuo metu galiojančius techninės apžiūros talonus turi maždaug apie 1,36 mln. lengvųjų automobilių, bet tikėtina, kad realiai miestų ir miestelių gatvėmis važinėja apie 1,5 mln. mašinų.

Taigi mūsų šalis automobilizacijos lygiu jau pralenkė statistinį Europos vidurkį: 1000 gyventojų tenka 450 mašinų, skirtumas tik tas, kad Lietuvos automobilių parkas yra beviltiškai senas. Neatsitiktinai vidutinė Lietuvos rinkoje parduodamo-nuperkamo automobilio kaina, autoplius.lt skaičiavimais, 2010 metais buvo tik truputį didesnė nei 10,1 tūkst. litų.

Pernai šalyje buvo užregistruotos 7 467 naujos mašinos ir 15 3786 automobiliai, nauji buvę prieš gerą dešimtmetį (vidutinis 2010-aisiais įvežtų ir įregistruotų automobilių amžius – 12-13 metų).

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas tokį solidų mūsiškio transporto parko amžių laiko dviguba problema: “Visų pirma mašinų amžius ir techninė būklė tiesiogiai susiję su eismo saugumu ir žmonių gyvybe. Šias sąsajas pripažinę valdžios vyrai dar 2003 metais pritarė mūsų asociacijos ekspertų parengtoms automobilių parko atnaujinimo programoms. Deja, vėliau nebuvo įgyvendintas nė vienas minėtos programos punktas”, – apgailestauja P. Ignotas

"Veido" archyvas

Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį naudotų ir naujų automobilių pirkimo sandorių rezultatai jau vejasi 2008-uosius metus. 8,6 procento „pritrūko“ daugiausia dėl to, kad naujų automobilių sandoriai šalyje vis dar labai atsilieka nuo 2008 metų rezultatų. Tačiau naudotų automobilių sandorių rinkoje įvyko tik 4,2 procento mažiau nei 2008 metais. Ekspertai prognozuoja, jog antrąjį šių metų ketvirtį šie ir kiti rinkos rodikliai turėtų būti dar geresni nei pirmąjį.

Šių metų sausio–kovo mėnesių automobilių sandorių rezultatus lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, akivaizdus smarkus naujų ir tranzitinių automobilių sandorių skaičiaus augimas. Taip pat ir toliau fiksuojamas naujai į šalį įvežtų automobilių skaičiaus didėjimas.

„Iš sandorių statistikos matyti, jog automobilių rinka pagaliau „pabudo“ iš dvejų metų kritimo ir sąstingio. Naudotų ir naujų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo net trečdaliu ir pasiekė 1,18 milijardo litų apyvartą. Toks augimas įvyko daugiausia dėl to, kad beveik dvigubai didėjo naujai į šalį įvežamų automobilių kiekis“, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Pasak jo, tranzitinių (laikinai šalyje registruotų) automobilių sandorių skaičius sausį–kovą net pasiekė rekordą – 27,3 tūkst. Šis skaičius perkopė 2008 metų pirmojo ketvirčio rezultatą ir pralenkė jį perpus, o lyginant su pernai metais, augimas – net 143 proc. Pagrindinė laikinai registruotų automobilių augimo priežastis yra Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos muitų sąjunga, kuriai nuo liepos 1 d. įsigaliojus muito mokesčiai naudotiems automobiliams išaugs iki 12 kartų.

Autoplius.lt vertinimu, vidutinės parduotų naudotų ir naujų automobilių kainos sausio–kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,9 tūkstančio ir 67,8 tūkstančio litų. Šiuo laikotarpiu daugiausia (33,6 proc.) parduota 11–15 metų amžiaus automobilių. Sandoriuose užfiksuota tik 12,9 proc. automobilių, jaunesnių nei penkeri metai, tačiau jie sudaro beveik pusę (43,1 proc.) rinkos apyvartos. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius balandžio mėnesį – 14,6 metų.

Naudotų automobilių pirkėjų skonis jau daugelį metų nesikeičia – tarp dažniausia parduotų automobilių 8 iš 10 yra vokiškų markių: lyderiais išlieka „VW Passat“ (8 proc.) bei „VW Golf“ (6,9 proc.). Naujų automobilių pirkėjai dažniausiai renkasi „Nissan“ (15,4 proc.), „Volkswagen“ (15,1proc.) bei „Skoda“ (13,3 proc.) markės automobilius.

Pasak V. Daukšo, antrąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių poreikis turėtų augti, nes pamažu atsigauna pagrindinis naujų automobilių pirkėjas – verslas. „Naudotų į Lietuvą įvežamų automobilių kiekis, kuris pastaruosius dvejus metus buvo gana mažas, veikiausiai taip pat didės, tik didelio šuolio dėl nuolat augančių degalų kainų tikėtis nereikėtų. Tranzitinių ir iš Lietuvos išvežamų automobilių sandorių skaičius antrąjį ketvirtį augs, tačiau nuo liepos 1 d. gali drastiškai kristi, jeigu, kaip planuojama, padidės muitų mokesčiai. Ko gero, šis sąstingis truks ne trumpiau nei pusmetį, kol verslas suras naujų pardavimo kanalų“, – prognozuoja ekspertas.

2008–2009 m. į bedugnę ritęsis naudotų automobilių verslas Lietuvoje pradeda atsigauti. Pernai į mūsų šalį naudotų mašinų įvežta beveik 19 proc. daugiau nei užpernai. 2010 m. Lietuvą pasiekė ir čia buvo įregistruota beveik 154 tūkst. naudotų automobilių (palyginti 2009 m. – 130 tūkst.). Tiesa, čia svarbu paminėti, kad iš tų 154 tūkst. mašinų, tik 91,4 tūkst. buvo įregistruotos su nuolatiniais valstybiniais numeriais. Vadinasi, 62,4 tūkst. naudotų automobilių mūsų šalyje buvo įregistruoti su laikinaisiais numeriais ir po kurio laiko veikiausiai iškeliavo į užsienį.

“Autobild Lietuva” duomenimis, pernai į Lietuvą daugiausiai įvežta “VW Passat” (net 12 133), “VW Golf” (7028), “Opel Astra” (6818), “Audi A6″ (6063) ir “Audi A4″ (4515) mašinų modelių.

Įdomus dar vienas skaičius – Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi 1,73 mln. lengvųjų automobilių. Tarp jų daugiausiai VW (19 proc.), “Audi” (15 proc.), “Opel” (9 proc.), “Ford” (8 proc.) ir “Renault” (6 proc.) gamintojų automobilių. Tiesa, itin didelė dalis automobilių Lietuvoje labai jau seni – vidurkis keliolika metų.

Pirkėjų iš Rytų tiek, kad trūksta automobilių ir transporto jiems išvežti iš Lietuvos tokia dabartinė nenaujų automobilių verslo realybė, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”. “Prie automobilių plovyklų ir remonto dirbtuvių eilės, kaip senais gerais laikais. Automobilvežių įmonės atsisako naujų mašinų vežimo ir vėl gabena nenaujus automobilius, nes tai pelningiau”, – apie atsigavusią rinką patenkintas pasakoja bendrovės ” Autocentrum A5″, administruojančios automobilių pardavimo aikšteles prie Marijampolės, direktorius Virginijus Verbickas. Jis skaičiuoja, kad prieš metus atsigabenti transporto priemonę iš Vokietijos vidutiniškai kainavo 250 eurų, o šiandien – jau 300 eurų. Direktoriaus žiniomis, trūksta ir vagonų vežti mašinas į Kazachstaną. Į kokias šalis reeksportuojama daugiausias transporto priemonių, neaišku – valstybinė įmonė “Regitra” nefiksuoja eksporto krypties.

„Verslo žinios“ rašo:

Pirkėjų iš Rytų tiek, kad trūksta automobilių ir transporto jiems išvežti iš Lietuvos. Tokia dabartinė nenaujų automobilių verslo realybė.

„Prie automobilių plovyklų ir remonto dirbtuvių eilės, kaip senais gerais laikais. Automobilvežių įmonės atsisako naujų mašinų vežimo ir vėl gabena nenaujus automobilius, nes tai pelningiau“, – apie atsigavusią rinką patenkintas pasakoja Virginijus Verbickas, UAB „Autocentrum A5“, administruojančios automobilių pardavimo aikšteles prie Marijampolės, direktorius. Verslininkas skaičiuoja, kad prieš metus atsigabenti transporto priemonę iš Vokietijos vidutiniškai kainavo 250 EUR, o šiandien – jau 300. Direktoriaus žiniomis, trūksta ir vagonų vežti mašinas į Kazachstaną. Į kokias šalis reeksportuojama daugiausias transporto priemonių, neaišku – VĮ „Regitra“ nefiksuoja eksporto krypties.
„Iš mūsų turgaus 70% automobilių išgabenama į užsienį. Rinka atsigavo vasario mėnesį. Tada pardavimai, palyginti su 2009 m., paaugo ir nuo to laiko beveik nekito. Tik vasarą padaugėjo kazachų. Šiandien pirkėjų daugiau nei yra mašinų“, – dėlioja Valentinas Naujanis, UAB „Varanas“, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius.
Nenaujų lengvųjų automobilių eksportas 2010 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 74% ir pasiekė 900 mln. Lt, suskaičiavo „autoplius.lt“.

„Vakaruose trūksta pardavimui nenaujų automobilių, nes mūsiškiams tenka konkuruoti su pirkėjais iš kitų Rytų Europos valstybių, už transporto priemones pasiryžusių mokėti brangiau. Prieš porą metų vienas lietuvis prekeivis, važiuodamas ieškoti mašinų, užsakydavo kelis automobilvežius, o šiandien tam, kad supirktų mašinas vienam automobilvežiui, Vakaruose jis praleidžia po mėnesį“, – apie gyvenimą ant ratų pasakoja „Varano“ direktorius.
Tačiau tokia padėtis prekeivius labiau džiugina nei buvusi prieš metus, kai vienam automobilvežiui mašinas supirkdavo keli susikooperavę pirkliai. Ponas Naujanis sako, kad jam nerimą kelia tai, ar pirkėjai iš Rytų, neradę jiems tinkančių transporto priemonių, nepradės ieškoti kitų rinkų. Šiek tiek daugiau automobilių pradėta vežti nuo rugsėjo, kai vakariečiai grįžo po atostogų ir ėmė „valyti garažus“. Antra vertus, tuputį pasikeitė ir pati rinka – kazachai pradėjo pirkti senas mašinas, jas ardyti ir į tėvynę gabenti tik dalis.
Analizuodamas III ketv. parduotų automobilių statistiką, „autoplius.lt“ pastebi tendenciją, kad dažniausiai parduodami iki 10.000 Lt kainuojantys automobiliai, tačiau pagal pajamas jie sudaro tik 17% visos rinkos apyvartos. Antra pagal populiarumą kainų grupė – automobiliai, kainuojantys 20.000–50.000 Lt, jie siekia beveik 40% apyvartos. Dažniausiai parduodamos 6–10 metų transporto priemonės. Joms tenka 45% apyvartos. 11–15 metų mašinos užima antrą vietą pagal populiarumą, bet jos sudaro tik 19% apyvartos. O automobilius iki 5 metų renkasi beveik 14% pirkėjų. Tai siekia apie 33% visos nenaujų automobilių rinkos apyvartos.

“Šalies naudotų automobilių rinkos dydį vertiname sandorių skaičių Lietuvoje sumuodami su iš Lietuvos išvežamų automobilių skaičiumi – viso 66 tūkst. sandorių per trečiąjį šių metų ketvirtį. Vidutinė parduoto automobilio kaina, Autoplius.lt vertinimu, šiuo laikotarpiu buvo apie 13,6 tūkst. litų. Taigi naudotų automobilių rinkos vertė liepos–rugpjūčio mėnesiais – apie 900 mln. litų”, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Pasak jo, remiantis “Regitros” duomenimis, pirmą kartą šalyje registruotų naudotų lengvųjų automobilių trečiąjį ketvirtį užfiksuota 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais – beveik 41 tūkst. “Ši tendencija rodo, kad verslininkai iš užsienio vėl perka daugiau naudotų lengvųjų automobilių. Jie atgauna tikėjimą, jog parduos tai, ką į šalį atveža iš svetur”, – pasakoja V. Daukšas.

“Tranzitinių automobilių statistiką po įstojimo į Šengeno zoną vertinti sudėtinga, nes automobiliai nebėra registruojami pasieniuose. Vis tik augimo tendencijas galima įžvelgti ir čia – pirmus tris šių metų ketvirčius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, “tranzitinių” automobilių padaugėjo 56 proc. iki beveik 41 tūkstančio”, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas.

Naudotų lengvųjų automobilių eksportas 2010 metų trečiąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo – 74 proc. Tam įtakos turėjo pirkėjų iš užsienio aktyvėjimas, kuris aiškiai matomas pagal Autoplius.lt lankomumo statistiką. “Google Analytics” duomenimis, didžiausias lankytojų srautas šiuo metu pastebimas iš Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Estijos. Lyginant trečiąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, Autoplius.lt lankytojų iš Baltarusijos buvo 97 procentais daugiau, iš Rusijos – 148, iš Kazachstano – 76, iš Moldavijos – net 314 procentų daugiau.

Analizuojant trečiojo ketvirčio parduotų automobilių statistiką, ryški tendencija, kad dažniausiai parduodami yra iki 10 tūkstančių kainuojantys automobiliai, tačiau jie sudaro tik 17 proc. visos rinkos apyvartos. Antra pagal populiarumą kainų grupė – automobiliai, kainuojantys 20–50 tūkst. litų, jie sudaro beveik 40 proc. apyvartos. Dažniausiai parduodami pagal jų pagaminimo metus, yra 6–10 metų senumo. Jų pardavimo dalis apyvartoje – 45 proc. 11–15 metų senumo automobiliai užimą antrą vietą pagal populiarumą, bet tik 19 proc. apyvartos. O automobilius iki 5 metų senumo pasirinko beveik 14 proc., tai sudaro beveik 33 proc. visos naudotų automobilių rinkos apyvartos.

Dažniausiai parduodamais automobiliais pagal modelį išlieka “Volkswagen Passat”, “Volkswagen Golf” ir “Audi A6″. “Gretindami parduotų automobilių statistiką su skelbimų peržiūrų statistika procentais, galime palyginti paklausą su pasiūla. Įdomu tai, kad “Volkswagen” liepos–rugsėjo mėnesiais nupirkta lygiai tiek pat, kiek peržiūrima jų skelbimų. “Audi”, taip pat kaip BMW ir “Mercedes Benz”, yra dažniau peržiūrimi nei perkami. O “Opel”, “Renault” ir “Citroen” automobiliai – atvirkščiai – nuperkami dažniau nei žiūrimi jų skelbimai”, – dalinasi V. Daukšas.

Autoplius.lt duomenimis, stabilia trečiojo ketvirčio tendencija išlieka tendencija, kad pagal kuro tipą geriausiai parduodami automobiliai – dyzeliniai (54 proc.), pagal pavarų dėžės tipą – mechaniniai (75 proc.). Pagal kėbulo tipą daugiausia nuperkama sedanų (26 proc.), antroje vietoje – hečbekai (23 proc.), po to – universalų (19 proc.), vienatūrių (15 proc.) ir visureigių (8 proc.).

Per pastaruosius metus Kauno, Marijampolės, Radviliškio, Rietavo automobilių turguose parduodamų automobilių sumažėjo daugiau nei dukart, o vasarą prekyba gali ir visai sustoti. Mat jau dabar Lietuvoje naudotų automobilių beveik nebeperka anksčiau juos šluote šlavę rusai, kazachai ir kirgizai, o nuo birželio turėtų nelikti ir paskutine viltimi laikomų automobilių pirkėjų iš Baltarusijos.

Priežastis – Baltarusija prisijungė prie Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungos ir nuo birželio 1-osios iš Lietuvos ir kitų ES šalių įvežamiems automobiliams ims taikyti kur kas didesnius muitų tarifus.

Muitas naudotiems automobiliams Baltarusijoje padidės bene labiausiai iš visų sąjungai priklausančių šalių. Už mažiau nei penkerių metų senumo automobilio įvežimą baltarusiams teks mokėti apie 6 tūkst. eurų, už senesnį – dvigubai daugiau.

Vis dėlto Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės “Varanas” direktorius Valentinas Naujanis, nors ir nerimauja, vilties nepraranda: “Patraukli vieta ilgai tuščia nebūna: pasitraukė rusai – atėjo kazachai. Dingo kazachai – atėjo lenkai. Tikimės, kad ir po baltarusių kažkas ateis. Gal čekai, kurie nuperka vis daugiau “Škoda” automobilių”.