Šių metų pabaigoje Vilniuje ant Neries kranto prasidės naujo kvartalo – „Upės rezidencijos“ statybos darbai. Gyvenamųjų namų rajonas, kurį sudarys trys daugiabučiai, apims 40 arų plotą ir stovės Žirmūnų gatvės pradžioje.

Projektą vykdo  Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Planuojama, jog pirmieji gyventojai „Upės rezidencijoje“ galės įsikurti jau 2015 m. pradžioje.

„Viena vertus, „Upės rezidencijos“ gyventojai jausis kaip gamtoje: palei Nerį yra nutiestas pasivaikščiojimų takas, kuris puikiai tinka jaunoms mamoms su vežimėliais ir bėgioti ar važinėti dviračiais mėgstantiesiems. Vaizdas pro daugiabučių langus orientuotas arba į upę, arba į žalią kiemą – namuose nesigirdės gatvės triukšmo dar ir dėl nuo gatvės įrengtos akustinės sienelės. Iš kitos pusės, teritorija įkomponuota į miesto infrastruktūrą taip, kad būtų patogu pasiekti šalia esančias viešojo transporto stoteles, prekybos centrą, parkus“, – teigė statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Be papildomų garsą slopinančių statybos elementų, daugiabučiuose bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina gaivų orą ir sveiką mikroklimatą neatidarant pastato langų ir leidžia taupyti šilumos energiją. Norintiesiems patekti į gyvenamųjų namų teritoriją bus įrengta papildoma lėtėjimo juosta. Trys daugiabučiai, kurie pasižymės tuo pačiu architektūriniu stiliumi, tačiau skirtingu išplanavimu, bus ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės.

Kvartalas palei upę skirtas jaunoms poroms ir šeimoms, kurios nenori nutolti nuo miesto gyvenimo ir kultūros, bet kartu siekia sau ir savo atžaloms užtikrinti miesto gyvenimo kokybę.

„Projektuojant šį kvartalą pagrindinis dėmesys skirtas žmogui. Ar jam bus patogu, kur bus galima žaisti su vaikais, ar bus vietos pastatyti automobilį ir panašiais klausimais. Stengiamės apgalvoti kiekvieną smulkmeną ir sukurti unikalią gyvenamąją aplinką beveik pačiame miesto centre. Projektuojamas trijų pastatų kompleksas turės puikiai sutvarkytą kiemą gamtos apsuptyje, unikalius vaizdus pro langą bei racionaliai suplanuotus butus“, –  pasakoja vienas iš „Upės rezidencijos“ architektų Algimantas Pliučas.

Kiekvienam butui taip pat priklausys balkonas. Automobilių stovėjimo aikštelės bus atokiau, kad netrukdytų ramiai ilsėtis ir kieme žaisti vaikams. Visą kvartalo teritoriją ketinama iš dalies aptverti, kad būtų sukurta daugiau privatumo.

Būsimų darbų plane vyrauja politinio revanšo ir visuotinės lygiavos ilgesys.

„Lietuvoje vyrai gyvena vienuolika metų trumpiau nei moterys. Šį rodiklį Lietuva siekia gerinti, bet ne moterų gyvenimo trukmės mažinimo sąskaita“, – kalbėdamas apie Lietuvos sveikatos apsaugos strategiją pašmaikštavo vienas dabartinių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų.
Tačiau būsimos Vyriausybės vadovai, atrodo, daugelyje gyvenimo sričių ketina taikyti būtent tokį principą. 16-osios Vyriausybės programos projekte knibžda siūlymų panaikinti atotrūkį tarp algų, turto, lyčių, regionų. Vizija graži ir daugelio geidžiama girdėti, tačiau kai žinome realias valstybės finansines galias, priešingai nei citatoje apie vyrų amžių, toji lygiava gali reikšti viena: jei norime būti solidarūs, visi turime būti basi.
Antras Vyriausybės programos leitmotyvas – azartiškas ligšiolinės Vyriausybės darbų menkinimas. Nors A.Butkevičius žada „imtis ne revoliucijų, o tvarių ir ilgalaikių sprendimų, įvertinant tai, kas buvo atlikta, ir taisant tai, ką būtinai reikia pakeisti“, pastraipėlė apie tęstinus ankstesnės Vyriausybės darbus programoje viena trumpiausių.

Centro kairė reformuos centro dešinės reformas
Kol kas gana padrikame Vyriausybės programos projekte nuosekli viena linija: kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė viską, ką socialdemokratai iki jų buvo sukūrę per aštuonerius metus, sužlugdė ir kaip dabar, lyg po kokių priešų invazijos ar skėrių antplūdžio, socialdemokratai ir Co turės atstatyti. Pradedant net juokingais dalykais: Tautinių mažumų departamentą 15-oji Vyriausybė reorganizavo, o 16-oji jį vėl atkurs ankstesnės būsenos. Galima prognozuoti, kad jei dar po ketverių metų į valdžią vėl grįžtų dešinieji, šie pirmtakų atkurtą Tautinių mažumų departamentą vėl panaikintų. Todėl Lietuvoje reformos ir paneigia perpetuum mobile nebuvimą.
Socialdemokratų ir Co Vyriausybės programoje nė neužsimenama apie ekspertų išvadas, kad ir be krizės socialdemokratų išlaidavimas ir nepamatuoti priešrinkiminiai įsipareigojimai būtų išmušę valstybės ižde sunkiai užlopomą skylę. Bet centro kairieji peikia tik centro dešiniųjų negebėjimą valdyti, vis parinkdami vaizdingų epitetų (pavyzdžiui, „Sugrąžinsime gėdingai prarastas pozicijas laiku įsisavinant ES lėšas susisiekimo sektoriuje“). O tikėjimo Lietuvos plėtros galimybėmis, kaip rašoma programoje, jiems įkvepia tai, kad trys ketvirtadaliai šalies piliečių Seimo rinkimuose balsavo už juos.
Žinoma, nueinančioji valdžia teisingai kritikuojama dėl skuboto mokesčių kėlimo, nepradėtos masinės daugiabučių renovacijos, dėl tik popieriuje tebesančio dujų terminalo ar perteklinio valstybės institucijų darbo politizavimo. Bet centro kairės koalicija, regis, ketina revizuoti daugelį pradėtų darbų ar planų. Jie dar svarstys kaupiamųjų pensijų sistemos pertvarką, nebestatys Visagino atominės elektrinės, tiesa, žadėdami išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę 1600 MW galingumo keturiais turboagregatais.
Jie užsimojo reformuoti visą ligšiolinės valdžios atliktą aukštojo mokslo reformą, atsisakyti liberalios krepšelių metodikos aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Aukštosiose mokyklose jos bus keičiamos valstybės užsakymu reikalingiems specialistams rengti. Be to, planuojama įvesti vienodą visoms studijų programoms ne didesnę nei vienas vidutinis atlyginimas visuotinę metinę studijų įmoką, kurios nemokės gerai besimokantys studentai.
16-oji Vyriausybė kelia sau daug ambicingų tikslų, tik nenurodo, kaip juos įgyvendins. Na, euro įvedimas 2015 m. – gal ir reali ambicija, kaip ir daugiabučių renovavimo programa, biokuro diegimas, kogeneracinių elektrinių statyba, užmojis dujų terminalą dar vis paversti regioniniu projektu ar sumažinti automobilių degalų – benzino ir dyzelino kainas per konkurencijos tarp vietinio ir importuoto kuro skatinimą, ar vizija, kad žalia ateities ekonomika ir energetika taptų ir Lietuvos prekės ženklu, pristatančiu mūsų šalį užsienyje. Būtų gerai, jei naujai Vyriausybei pavyktų tesėti ir pažadą „perkrauti“ santykius su Rusija bei Lenkija.
Programoje žadama įvesti tarėjo institutą teismuose, įteisinti elektroninį balsavimą rinkimuose ir tiesioginius merų rinkimus, leisti kandidatuoti į Seimą jaunuoliams nuo 23 metų. Vyriausybė žada ir kitų ausiai malonių dalykų, pavyzdžiui, grąžinti į mokyklą jos nelankančius vaikus ar skatinti jaunų žmonių migraciją į provinciją.
Programoje yra tikrai pažangių siekių, tik daugelis jų kol kas tokie abstraktūs, kad nežinia, ar pasiekiami.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Naują Vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ateinančių ketverių metų ekonominės politikos kryptį. Rinkimų programa bei šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujosios Vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

Pasaulyje šiuo metu daug dėmesio sulaukia taupymo ir skatinimo dilema. Laužomos ietys siekiant rasti geriausią sprendimą, ar valstybių prioritetas turėtų būti taupymas ir valstybės finansų subalansavimas, ar ekonomikos skatinimas fiskalinėmis priemonėmis ir biudžeto deficito bei skolos didinimas. Prieš savaitę Lietuvoje viešėjęs garsus ekonomistas Richardas C.Koo pasiūlė „paprastą“ receptą šiai dilemai spręsti: jei privatus sektorius savo finansinius įsipareigojimus mažina, šį augimą slopinantį procesą turi atsverti valstybinis sektorius.
Galima sutikti su argumentu, kad šiuo metu dauguma išsivysčiusių valstybių susiduria su neišnaudojamo ekonomikos potencialo ir didėjančio nedarbo problema, todėl valstybės fiskalinis stimuliavimas yra svarbus. Tačiau kyla natūrali abejonė, ar toks periodinis skolos didinimo estafetės perdavimas iš privataus sektoriaus į viešąjį (ir atgal) užtikrina ilgalaikį tvarų augimą ir kur yra tokios bendros šalies skolos didėjimo ribos.
Šios R.C.Koo įžvalgos Lietuvai padarė meškos paslaugą, nes kai kurie politikai suskubo jomis remdamiesi svarstyti, ar nereikėtų ir Lietuvai imtis „fiskalinio skatinimo“ ir didinti valstybės išlaidas bei biudžeto deficitą. Deja, tokie samprotavimai ignoruoja faktą, kad Lietuvos galimybės skolintis už mažas palūkanas yra labai ribotos, o atsisakius fiskalinės drausmės ir padidinus biudžeto deficitą skolinimosi kaina, taip pat ir išlaidos palūkanoms biudžete dar labiau padidėtų. Dar blogiau – ignoruojama tai, kad Lietuvai fiskalinio skatinimo paprasčiausiai nereikia, tą galiausiai pripažino ir R.C.Koo.
Lietuvos BVP augimas pastaruoju metu yra vienas sparčiausių ES, o pagal nedarbo lygio mažėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą atsiliekame tik nuo Estijos. Be to, Lietuvos įmonės ir gyventojai – vieni mažiausiai pasiskolinusių Europoje, todėl, priešingai nei daugelyje kitų valstybių, jų nelaukia ilgas skolų mažinimo laikotarpis. Nors įmonių ir gyventojų skolinimasis išlieka vangus, teigiamas tendencijas signalizuoja nustojęs trauktis įmonių paskolų portfelis. Taigi visą dėmesį naujoji Vyriausybė gali sutelkti ne į neegzistuojantį poreikį skatinti ekonomiką didinant fiskalinį deficitą, o į augimą skatinančias struktūrines reformas ir socialinės atskirties mažinimą.
Deja, socialinė atskirtis ir jos mažinimo būdai Lietuvoje dažniausiai suvokiami per siaurai ir net primityviai. Socialinė atskirtis mokslinėje literatūroje apibrėžiama kaip procesas arba būsena, kai atskiri individai ar ištisos bendruomenės turi nevienodas teises, galimybes ir išteklius, pavyzdžiui, būstą, užimtumą, sveikatos apsaugą. Pagal šį apibrėžimą matome, kad Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai užtikrina daugumą pamatinių gyventojų teisių ir galimybių: nemokamą pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą (net po aukštojo mokslo reformos aukštosiose mokyklose maždaug pusė geriausiai besimokančiųjų studijuoja nemokamai), sveikatos apsaugą, teisę balsuoti ir laisvai reikšti savo nuomonę, apsaugą nuo rasinės, lytinės, religinės ar kitokios diskriminacijos.
Pagrindinis ir galbūt net vienintelis socialinę atskirtį sukuriantis veiksnys yra materialinio nepritekliaus lygis. Laikoma, kad žmogus susiduria su materialiniu nepritekliumi, jei negali sau leisti bent keturių iš devynių šių prekių ir paslaugų: laiku mokėti nuomą ir mokesčius, palaikyti namuose adekvačią šilumą, susitvarkyti su netikėtomis išlaidomis, valgyti mėsą arba žuvį kas antrą dieną, savaitę atostogauti ne namie, turėti automobilį, skalbimo mašiną, televizorių ir telefoną. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pagal šį apibrėžimą 33,4 proc., arba vienas iš trijų gyventojų, gyvena patirdamas skurdą.
Kitas svarbus rodiklis – nuolatinis gyvenimas prie skurdo ribos, kuri apibrėžiama kaip 60 proc. vidutinių pajamų. Šis rodiklis parodo, kokia dalis šalies gyventojų bent dvejus metus per pastaruosius triejus metus gavo mažesnes nei 60 proc. vidutinių pajamų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje tik 7,6 proc. gyventojų yra prie nuolatinės skurdo ribos – mažiau nei Suomijoje, Olandijoje ar Vokietijoje!
Tai nėra nesusipratimas – tiesiog skurdo ribos apibrėžimas rodo, jog labai daug Lietuvos gyventojų gauna pajamas, artimas vidutinėms, tačiau pačios vidutinės pajamos yra per mažos, kad užtikrintų materialinę gerovę. Todėl dėmesys turi būti sutelktas į struktūrines reformas, įgalinančias darbo našumo ir darbo užmokesčio didėjimą ir, svarbiausia, mokesčių naštos darbo užmokesčiui mažinimą. Kitaip sakant, Lietuvos problema yra ne per mažos minimalios pajamos, o neadekvačios vidutinės pajamos.
Dar viena klaida – socialinė atskirtis tapatinama su pajamų nelygybe. Pajamų nelygybė savaime nėra neigiamas reiškinys. Natūralu, kad skirtingas pastangas ir laiko bei finansines išlaidas savo išsilavinimui skyrusiems žmonėms vėliau už tai turi būti skirtingai kompensuojama, nes skirsis jų darbe sukuriama pridėtinė vertė. Jei rezultatas neatitiktų pastangų (karčios būtų ir mokslo šaknys, ir vaisiai), liktų daug mažiau motyvacijos stengtis ir tobulėti. Marksistinis šūkis „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“ tapo vienu pagrindinių komunistinės ideologijos ir visuomenės pamatinių blokų, o vėliau ir jos žlugimo priežastimi. Norisi tikėtis, kad šios ideologijos atmainos žlugo kartu su Sovietų Sąjunga ir Lietuvoje nebus gaivinamos.
Pajamų nelygybę galima ir reikia mažinti kovojant su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu. Pastaruoju metu tokių atvejų išaiškinta ne vienas ir ne du, tačiau nerasta galimybių pareikalauti už tai atsakomybės. Taip pat reikia naikinti tokias mokesčių lengvatas ir išimtis, kuriomis naudojasi dideles pajamas gaunantys arba daug turto turintys gyventojai.
Svarbu sutelkti dėmesį ne į mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų padėties stiprinimą, kitaip tariant, ne sukurti daugiau komforto ir pasitenkinimo likti tokiame socialiniame ir ekonominiame sluoksnyje, o suteikti jiems galimybių tapti vidurine klase. Nieko negali būti blogiau, nei žmogaus pasitenkinimas minimaliu mėnesiniu atlyginimu arba socialine pašalpa ir kompensacija už šildymą. Vilties ir noro praradimas tapti vidurinės klasės atstovu yra tikroji socialinė atskirtis, kuriai reikia skirti daugiausiai dėmesio. Socialdemokratams rinkėjai suteikė galimybę įgyvendinti jų ideologines nuostatas, tačiau klaidingas problemų ir jų priežasčių interpretavimas bei netinkamų instrumentų parinkimas gali jas ir pagilinti.

Nieko negali būti blogiau, nei žmogaus pasitenkinimas minimaliu mėnesiniu atlyginimu arba socialine pašalpa ir kompensacija už šildymą.

Vilniečiams, norintiems užregistruoti vaiką į darželį, nuo šiol nebereikės nešioti prašymų į kiekvieną darželį. Nuo kovo vidurio tą bus galima padaryti Vilniaus miesto savivaldybėje užpildžius elektroninę formą arba internetu. Tėvai galės rinktis penkis darželius pagal gyvenamąją vietą ar tą ugdymo įstaigą, kuri yra arčiau darbo. Savivaldybės atstovai tikisi, kad tokia sistema bus skaidresnė ir paprastesnė tėvams.
„Prašymą reikės pildyti tik kartą ir jo niekur nereikės nešti. Be to, tėvai matys, kurioje eilės į darželį vietoje yra vaikas. O savivaldybei centralizuota sistema leis aiškiau planuoti ir matyti, koks yra darželių grupių poreikis“, – teigia savivaldybės Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Daiva Želvienė. Ji sako, kad iki šiol nebuvo galima matyti, kokios yra realios eilės. Pavyzdžiui, šimtas vaikų užregistruoti į penkis darželius, tačiau tai nereiškia, kad eilėje laukia penki šimtai vaikų.
Vis dėlto centralizuota vaikų registravimo į darželius tvarka nesutrumpins laukiančiųjų vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje eilių. Štai Kaune tokia sistema veikia jau keletą metų, tačiau, pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, dėl to daugiau vaikų nepatenka į darželius. „Matyti tik kaip juda eilė, tai skaidresnė sistema, padedanti išvengti atvejų, kai darželių direktorės priima vaikus ne pagal eilę“, – pastebi A.Bagdonas.
Jam antrina Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, Vilniaus lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorė Tatjana Dvilevič: „Kai vienas žmogus kontroliuos eiles, bus išvengta nesąžiningų atvejų. Tai gera idėja, tačiau kol kas neaišku, kaip ši sistema veiks. Reikės laiko, kol tėveliai pripras prie naujos tvarkos.“
Beje, pasak T.Dvilevič, vaikų, kurie galės lankyti ugdymo įstaigas nuo šių metų rugsėjo mėnesio, sąrašai bus paskelbti vasaros viduryje. Prašymų, jau pateiktų darželiams, perrašyti nereikės. Prieš siųsdamos sąrašus į savivaldybę, darželių vadovės turi susisiekti su tėvais, kad jie patvirtintų, ar vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Periodinius atsiskaitymus tvarkančios bendrovės „Viena sąskaita“ klientų pernai pagausėjo 25 proc. – iki 28 tūkst. Dabar daugiausia jų yra Kaune, o sparčiausia jų skaičius augo Klaipėdoje ir Vilniuje.

Sistema „Viena sąskaita“ sujungia daugumą periodinių mokėjimų į vieną sąskaitą ir leidžia gyventojams už įvairias būsto ir kitas paslaugas, pvz., mobilųjį ryšį, kabelinę televiziją, internetą, namų apsaugą, atsiskaityti vienu pavedimu. Tai taupo gyventojų laiką, nes visos mėnesio sąskaitos pateikiamos vienoje vietoje interneto svetainėje vienasaskaita.lt arba paštu, todėl galima matyti ankstesnių mėnesių visus mokėjimus, analizuoti išlaidas.

Anot Dariaus Kriuko, įmonės „Viena sąskaita“ generalinio direktoriaus, besinaudojančių pagausėjo ir todėl, kad buvo išplėstas bendrovių, už kurių paslaugas galima atsiskaityti vienu pavedimu, sąrašas. Į jį įtraukta 15 naujų įmonių.

„2010 m. pabaigoje prie „Vienos sąskaitos“ prisijungė pirma daugiabučių namų bendrija, o šiuo metu gyventojai gali apmokėti daugiau kaip 70 bendrijų sąskaitas. Jų sąrašas sparčiai ilgėja, nes vis daugiau būstų savininkų kreipiasi į mus ar bendrijų administracijas, nes nori patogiau ir pigiau apmokėti savo sąskaitas už elektros, vandens, šilumos, dujų ir kitų teikėjų paslaugas. Pernai sudarėme galimybę atsiskaityti ir už kai kuriuos vaikų darželius bei muzikos mokyklas“, – sako D. Kriukas.

Šiemet „Vienos sąskaitos“ paslauga atpigo – dabar modernia sistema apmokėti vieno teikėjo sąskaitą kainuoja 40 ct, o didžiausias paslaugos mokestis yra 3 litai, todėl ši suma nedidėja net apmokant 8 ar daugiau sąskaitų.

2011 m. „Viena sąskaita“ pradėjo plėtrą Alytuje, Neringoje, Gargžduose bei Kretingoje, o šiemet bendrovė paslaugą pasiūlys Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų gyventojams. Taip pat bus plečiamas ir paslaugų teikėjų ratas: planuojama įtraukti telekomunikacijų ir draudimo paslaugas teikiančias bendroves bei kitas įmones.

„Nuolat analizuojame klientų poreikius ir jų veiksmus mūsų mokėjimo sistemoje, todėl galime operatyviai didinti paslaugos naudą vartotojui“, – sako D. Kriukas.

„Viena sąskaita“ kasmet augina apyvartą. 2011 m. ji buvo 1,6 mln. Lt, 2010 m. – 1,05 mln. Lt, o 2009 m. – 0,8 mln. Lt.

Didžiausias dešimtmečio matematikos mokslo laimėjimas Lietuvoje – išplėtota ir vėl ant pjedestalo užkelta tikimybių teorijos mokykla.

“Veidas” šiemet pirmą kartą rengia projektą “Mini Nobelis” ir pristato dešimt daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių ir nusipelniusių Lietuvos mokslininkų. Šis straipsnis apie mokslininkus, daugiausiai pasiekusius matematikos srityje, o kitos devynios publikacijos – apie kitų sričių šviesulius ir labiausiai nusipelniusius mokslininkus.

Per dešimtmetį nuveikta daug

“Vieni matematikai kloja teorijų pamatus, kiti gerina pasaulio rekordus spręsdami uždavinius, treti rūpinasi teorijų taikymu praktikoje. Ir vieni, ir kiti per pastarąjį dešimtmetį nuveikė labai daug”, – laimėjimus matematikos mokslo srityje giria Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos katedros profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Eugenijus Manstavičius.
Ir jis, ir dar trys dešimtys kalbintų matematikų sutiko išvardyti didžiausius per dešimtmetį kolegų laimėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Žinoma, kaip sako VU MIF dekanas prof. Gediminas Stepanauskas, dabar jau ne tie laikai, kai mokslininkai galėjo puikuotis atradę elektrą, o matematika – ne tas mokslas, kuris gali kokiu nors išradimu apversti pasaulį aukštyn kojomis. Vis dėlto paprašyti įvardyti, kas, jų manymu, yra iškiliausias Lietuvos mokslininkas, daugiausiai nuveikęs per pastaruosius dešimt metų, Lietuvos matematikai kone vieningai nurodo prof. habil. dr. Donatą Surgailį. “Tai bene daugiausiai pasiekęs Lietuvos matematikas, klojantis mokslo fundamentus”, – įsitikinęs E.Manstavičius.
Tarp D.Surgailio nuopelnų – išplėtota procesų teorija, rezultatų taikymas finansų ekonomikoje. Kaip lygiavertis mokslininkas jis dirba ir su pasaulyje garsiais matematikais, o Lietuvoje tiesiog vadinamas rimčiausiu šalies matematiku.

Vėl sužibėjo tikimybininkai

D.Surgailio ir kitų mokslininkų pastangomis tikimybių teorija Lietuvoje, kaip ir sovietiniais metais, vėl yra “ant bangos”. Už jos atgaivinimą galima dėkoti D.Surgailio mokytojui prof. habil. dr. Broniui Grigelioniui, įkvėpusiam ne tik šį, bet ir kitus savo mokinius toliau plėtoti atsitiktinių procesų teoriją. Prof. Remigijus Leipus pabrėžia, kad ši sritis nepaprastai svarbi ją pritaikant fizikos, dalelių modeliavimo, finansų, draudos matematikos srityse.
Tikimybių teorijos srityje (ir ne tik per pastaruosius dešimt metų) stebėtinų rezultatų pasauliniu mastu pasiekė ir pernai miręs prof. hab. dr.Vidmantas Bentkus, ir diferencialinių lygčių su dalinėmis išvestinėmis mokyklą atgaivinęs prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas. Beje, jį kolegos mokslininkai giria ir už tai, kad pasiekė svarių rezultatų tiriant septyniasdešimt metų neišsprendžiamą Lerė (Leray) problemą, yra vienas geriausiai pasaulyje nusimanančių apie Navjė-Stokso lygčių sistemą begaliniuose sluoksniuose ir begaliniuose cilindruose.
Šmaikštumo nestokojantys matematikai pabrėžia, kad siaurame matematikų rate plačiai žinomas Bogovskio operatorius ir Bogovskio teoremos prof. K.Pilecko vardu nebuvo pavadintos tik dėl M.E.Bogovskio nesąžiningumo.
O kylančia matematikos mokslo žvaigžde beveik sutartinai vadinamas prof. habil. dr. Artūras Dubickas, kuris, būdamas vos 47 metų, jau yra gerai žinomas visame pasaulyje. “Jis nepaprastai nagingas gerindamas kitų rezultatus. Nors pats teorijų nekuria, bet, tarsi sporte, siekia naujų rekordų”, – komplimentų jam negaili E.Manstavičius.
Tarp daugiausiai nuveikusiųjų verta paminėti ir diferencialinių lygčių srityje dirbantį pernai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotą akademiką prof. habil dr. Mifodijų Sapagovą.
Iš mokslininkų apklausos sužinome, kad pagarbos mokslo pasaulyje nusipelno taip pat ir dinaminių sistemų bei chaoso tyrimo mokyklą sukūręs KTU profesorius habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis, taip pat – VU profesorius, akademikas habil. dr. Feliksas Ivanauskas, habil. dr. Rimas Norvaiša, prof. Vidmantas Pekarskas ir būrys kitų matematikų.

Informatikoje svarbiausia – pritaikymas

Nemažai per dešimtį metų pasiekta ir su matematika dažnai į vieną “suplakamos” informatikos srityje. Tiesa, informatikos mokykla Lietuvoje neturi senų tradicijų ir nėra labai stipri. Be to, šioje srityje dirbantys mokslininkai dažnai balansuoja tarp kelių skirtingų mokslų ir juos pavadinti grynais informatikais būtų klaida.
Vis dėlto iš informatikų mokslininkai išskiria akademiką prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį, kuris ne tik atlieka informatikos taikymo mokslinius tyrimus, bet ir vadovauja įvairiems projektams, pavyzdžiui, RAIN (Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projektas), be to, skelbia publikacijas pripažintuose Lietuvos bei tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
Kaip daug pasiekusi išskiriama ir prof. dr. Lina Nemuraitė. Ji taip pat derina mokslinius tyrimus su praktiniu jų pritaikymu – rengia monografijas, vadovėlius, publikuoja straipsnius, o kartu dalyvauja vykdant ūkio subjektų užsakymus. Informatikos srityje svarbių laimėjimų taip pat yra pasiekęs ir statistinio modeliavimo bei  neurotinklų srityse dirbantis kelių pripažintų monografijų autorius prof. habil. dr. Šarūnas Raudys.

Dešimtmečio matematikai
1. Prof. habil. dr. D.Surgailis
2. Prof. habil. dr. K.Pileckas
3. Prof. habil. dr. A.Dubickas
4. Prof. habil. dr. V.Bentkus
5. Prof. habil. dr. B.Grigelionis

Dešimtmečio informatikai
1. Prof. habil. dr. A.L.Telksnys
2. Prof. habil. dr. R.Simutis
3. Prof. dr. L.Nemuraitė
4. Prof. dr. R.Baronas
5. Prof. habil. dr. Š.Raudys

Šaltinis: “Veido” atlikta mokslininkų apklausa

Matematikos mokslininkai per 10 metų “ISI Web of Science” leidiniuose paskelbė publikacijų

2012-uosius metus pasitinka atnaujinta Vilniaus turizmo informacijos centro interneto svetainė www.vilnius-tourism.lt. Keletą mėnesių trukęs svetainės modernizavimas buvo vykdomas siekiant atitikti šių laikų interneto tendencijas ir patraukliau pristatyti miesto turizmo išteklius.

Sukurtos aiškios sąsajos, jungiančios Vilniaus turizmo, renginių ir konferencijų biuro svetaines, padės turistams ir turizmo srities profesionalams patogiai rasti ieškomą informaciją.

Atnaujintoje svetainėje siekta  pristatyti praktinę informaciją atvykusiam ar dar tik planuojančiam atvykti turistui, todėl vadovautasi aiškumo principu pateikiant būtiniausią informaciją – kaip atvykti, kaip rasti nakvynės vietą, ką aplankyti mieste, kaip praleisti laisvalaikį, kur pramogauti ar apsipirkti. Svetainėje taip pat galima užsisakyti įvairias turizmo paslaugas: nakvynę, ekskursiją, Vilniaus miesto kortelę, audiogidą, pasirinkti geriausią viešojo transporto maršrutą pagal ieškomą kelionės tikslą. Atsižvelgiant į šiais metais planuojamus tiesioginius skrydžius, sujungsiančius Vilnių ir Paryžių, bei prancūzakalbių turistų atsiliepimus, greta lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbų, svetainėje įvesta ir šeštoji – prancūzų – kalba.

Tobulinant svetainės funkcionalumą atlikta ir daugiau papildymų. Žurnalistai, turizmo verslo atstovai nuo šiol galės patogiai naudotis atskira svetainės rubrika „Spaudai“. Šioje dalyje pristatoma video medžiaga, nuotraukos, leidiniai, statistiniai duomenys. Visus turizmo leidinius galima interaktyviai vartyti internete arba atsisiųsti į kompiuterį. Ypač džiugi naujiena, kad specialius tekstus apie miestą sutiko paruošti rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, įdėjusi dalelę savo miesto suvokimo, matymo ir meilės. Šie tekstai jungia visas grandis – istoriją, kultūrą, meną, daugiatautiškumą ir asmenybes, garsinusias miestą už Lietuvos ribų.

Svetainėje sukurtas naujas įrankis „Mano Vilnius“ padės susiplanuoti savo viešnagę mieste – dominančius lankytinus objektus su aprašymais galima pažymėti ir įsikelti į rubriką „Mano Vilnius“. Čia išsaugotą informaciją patogu atsispausdinti arba persiųsti į savo pašto dėžutę.

Kartu su atnaujinta svetaine pristatomas ir naujas turizmo produktas – audiogidas mp3 formatu – patogus būdas miestą pažinti savarankiškai. Internetu parsisiųstas audio įrašas, išsaugotas telefone ar mp3 grotuve, taps gidu po Vilniaus Senamiestį. Kartu su audio įrašu pateikiamas žemėlapis padės keliauti siūlomu maršrutu ar išsirinkti įdomiausias vietas.

2011-aisiais metais svetainė www.vilnius-tourism.lt buvo gausiai lankoma tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Bendras apsilankymų skaičius siekė apie 350 tūkst., iš kurių 230 tūkst. sudaro unikalūs lankytojai. Sulaukta per 1 mln. 240 tūkst. puslapių peržiūrų. Svetainėje naršė turistai iš 90 pasaulio valstybių. Didžiausias lankomumas buvo pastebimas iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, D. Britanijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Prancūzijos. Vis dažniau svetainė pasiekiama ir per išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius, užfiksuota daugiau kaip 7, 4 tūkst.  lankytojų, iš jų – 6 tūkst. unikalių lankytojų,  20 tūkst. puslapių peržiūrų.

Ieškokite Vilniaus turizmo naujienų ne tik svetainėje www.vilnius-tourism.lt, bet ir Facebook puslapyje Vilnius Tourism!

Nuo sausio 1 d. ir gegužės 1 d. keičiasi verslo liudijimų išdavimo taisyklės.

LR Vyriausybė spalio pabaigoje priėmė smulkiesiems verslininkams aktualius nutarimus. Apie pokyčius, svarbiausius verslininkams, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kalbėjomės su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaite.

– Dauguma smulkiųjų verslininkų gruodį įsigyja verslo liudijimus kitiems metams. Ar VMI jau pasirengusi verslo liudijimų išdavimui ir kokie pagrindiniai pokyčiai laukia gyventojų, veiklą vykdančių pagal verslo liudijimus?
V.V.: Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad verslo liudijimus gyventojams VMI gali išduoti tuomet, kai miestų ir rajonų savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl fiksuotų gyventojų pajamų mokesčio dydžių (verslo liudijimų „kainos“). Išduoti verslo liudijimus VMI planuoja nuo gruodžio 19 d. Jei savivaldybių tarybos nesuskubs priimti sprendimų, VMI teoriškai gali išduoti verslo liudijimus, vadovaudamasi kitais teisės aktais – LR Vyriausybės nutarimais, tačiau tokiu atveju nebus taikomos įvairios lengvatos, kurias nustato savivaldybės.
Kalbant apie pagrindinius pokyčius reikėtų pabrėžti, kad 2012 m. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių pakeitimai įsigalios dviem etapais: nuo 2012 m. sausio 1-osios ir nuo gegužės 1 d. Pagrindiniai dalykai tokie: dalis veiklos rūšių stambinama, kai kurios jų naikinamos. Nuo sausio 1 d. į verslo liudijimą bus galima įrašyti tik vieną fizinį asmenį, kuris ir galės dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje. Mažiau dokumentų prekybos vietoje galės turėti tie smulkieji verslininkai, kurie veiklą vykdo pagal verslo liudijimus, suteikiančius teisę prekiauti savo pagaminta produkcija, – nuo sausio 1 d. prekybos vietoje jiems nebereikės turėti krovinio važtaraščio.
– Minėjote, kad stambinamas veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Kokie to sąrašo pokyčiai?
V.V.: Iš šiuo metu galiojančių 105 veiklos rūšių sąraše lieka tik 90. Panaikinamos žemės ūkio veiklai priskiriamos veiklos rūšys, iš esmės pakeistos statybos veiklos: naujų statinių statyba, esamų statinių atstatymas ir remontas, esamų statinių restauravimas ir konservavimas. Vietoj šių veiklų atsirado tokios specializuotos veiklos: specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas), statybos baigimo ir valymo darbai. Nuo Naujųjų metų tikslinama ir patalpų nuomos veiklos rūšis, kuri leidžia verstis tik gyvenamosios paskirties patalpų nuoma.
– O kaip bus su prekybinę veiklą vykdančiais gyventojais?
V.V.: Galiojusios aštuonios prekybinės veiklos rūšys sustambinamos į dvi. Nuo sausio 1-osios sąraše naujai numatyti tik du prekybinės veiklos verslo liudijimai: „Prekybai tik ne maisto produktais“ ir „Prekybai“. Įsigijus tokį verslo liudijimą bus galima prekiauti ir kioskuose, ir turgavietėse, ir užsiimti prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, taip pat išnešiojamąja bei išvežiojamąja prekyba.
– Kokie pokyčiai laukia laisvųjų profesijų atstovų?
V.V.: Taip, pokyčių esama ir šioje srityje. Nuo sausio sąraše nebelieka veiklų, pagal kurias gyventojai galėjo atlikti projektinius-konstruktorinius darbus, kurti išorines informacijos priemones ar verstis radiofikuotos reklaminės informacijos perdavimu. Be to, susiaurintos su fotografavimu ir filmavimu susijusios dvi veiklos, iš jų pašalinant laisvųjų profesijų veiklas: iš fotografavimo veiklos išbraukiama fotoreporterių veikla, o iš filmavimo pramoginiuose renginiuose veiklos naikinama reportažų, informacinių laidų rengimo ir kita žurnalistinio bei tiriamojo pobūdžio veikla. Su laisvosiomis profesijomis siejamų veiklų srityje nepakeista išlieka tokia veikla, kaip vertimas su nedidelės apimties spausdinimu, o į vieną veiklos rūšį jungiamos “Suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo (x)” bei “Vaikų ir jaunimo papildomo mokymo (x)” veiklos.
– Šiuo metu galioja nuostata, kad gyventojas, nutraukdamas veiklą, ne visada galėdavo susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Ar čia numatyta kokių pokyčių?
V.V.: Nuo sausio 1 d. apribojimų nebelieka ir pajamų mokestis galės būti grąžinamas visais veiklos nutrūkimo atvejais.
– Kokios naujovės įsigalioja nuo gegužės 1-osios?
V.V.: Nuo gegužės 1 d. nustatomas apribojimas, kad verslo liudijimas išduodamas parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams, taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos nėra didesnės kaip 10 proc. visų mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos. Viršijus 10 proc. ribą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos būtų apmokestinamos kaip pajamos iš individualios veiklos, vykdant ją įregistravus, t.y. taikant 5 proc. mokesčio tarifą (jei tai laisvoji profesija – 15 proc. tarifą), leidžiant atimti su tomis pajamomis susijusias išlaidas. Tačiau reikia neužmiršti, kad, įsigijus bet kokios (ne prekybos) veiklos verslo liudijimus, juridiniams asmenims gali būti teikiamos paslaugos ar parduodamos savos gamybos prekės tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Be to, įsigalios nuostata, nustatanti, kad prekybos verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui nebus galima verstis didmenine prekyba.

Išsamią informaciją apie pokyčius gyventojai gali gauti svetainėje www.vmi.lt bei pasikonsultavę su mokesčių specialistais telefonu 1882.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, iškovojęs triuškinamą pergalę valstybės vadovo rinkimuose, penktadienį buvo prisaikdintas naujai penkerių metų kadencijai, per kurią jo valdymas įžengs į jau trečią dešimtmetį.

N.Nazarbajevas prezidento priesaiką davė kazachų kalba ir pažadėjo ištikimai dirbti savo tautai. Po priesaikos Centrinės rinkimų komisijos atstovas įteikė jam prezidento pažymėjimą.

“Šiandien man ypatinga diena. Kazachai padarė savo istorinį pasirinkimą ir balsavo už mane – dėkoju jiems”, – sakė N.Nazarbajevas per ceremoniją naujoje šalies sostinėje Astanoje, kur prabanga tviska nauji statiniai, atrodo, išaugę iš niekur vėjų pustomoje stepių platybėje, o jos centre iškilęs prezidentui skirtas obeliskas, simbolizuojantis jo valdžią.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose N.Nazarbajevas surinko 95,55 proc. rinkėjų balsų, tačiau jo triuškinamą pergalę aptemdė tarptautinių stebėtojų skundai, kad rinkimai neatitiko “tikrosios demokratijos” standartų.

N.Nazarbajevas, iškilęs į valdžią 1989 metais, kai Kazachstanas dar buvo sovietinė respublika, pats aiškiai parodė, jog sekmadienio rinkimų baigtis iš anksto nulemta, kai pasiskelbė jų nugalėtoju dar prieš tai, kai buvo pranešti oficialūs rezultatai.

Kazachstanas kritikuojamas už tai, kad šalyje faktiškai įtvirtintas vienpartinis valdymas, kai absoliučiai visus politinius bei ekonominius sprendimus priima N.Nazarbajevas ir jo paskirti ministrai bei patarėjai.

Tačiau šioje uždaroje autoritarinėje sistemoje pastarąjį dešimtmetį buvo vykdoma verslui palanki ekonominė politika, dėl kurios šalies ūkis kasmet augo po 8,5 proc. ir smarkiai pagerėjo gyvenimo sąlygos 16,4 mln. gyventojų turinčioje didžiulėje stepių valstybėje.

Reformų partijos pirmininko Andraus Ansipo vyriausybė trečiadienį davė priesaiką parlamento deputatams ir pradėjo eiti pareigas.

Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) patvirtino naujos sudėties vyriausybę antradienį.

Į naujos sudėties vyriausybę įeina tokie Reformų partijos nariai: ministras pirmininkas Andrus Ansipas, URM vadovas Urmas Paetas (Urmas Pejetas), socialinių reikalų ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras), finansų ministras Jurgenas Ligi (Jurgenas Ligis), kultūros ministras Reinas Langas, teisingumo ministras Kristenas Michalas ir aplinkos ministrė Keit Pentus.

“Tėvynės” ir Res Publicos” sąjungai naujos sudėties ministrų kabinete atstovauja gynybos ministras Martas Laaras (Martas Laras), švietimo ir mokslo ministras Jaakas Aaviksoo (Jakas Aviksas), VRM vadovas Kenas-Marti Vaheris (Kenas-Martis Vaheris), ekonomikos ir komunikacijų ministras Juhanas Partsas, regionų reikalų ministras Siimas-Valmaras Kiisleris (Symas-Valmaras Kysleris) ir žemės ūkio ministras Heliras-Valdoras Seederis (Heliras-Valdoras Sederis).

Pirmasis vyriausybės posėdis vyks ketvirtadienį.

Reformų partija ir “Tėvynės ir “Res Publica” sąjunga pradėjo derybas dėl koalicijos kovo 9 dieną, balandžio 4 dieną buvo pasirašyta koalicijos sutartis.

Reformų partija naujos sudėties parlamente turi 33 mandatus, Centro partija – 26 ir Socialdemokratų partija – 19.

Garažo vartų gamybos bendrovė “Ryterna” skaičiuoja pelną, didina apyvartą ir šių metų pabaigoje, vėliausiai – kitų pradžioje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje atidarys naują gamyklą.

“Ryterna” šioje gamykloje gamins vartus, kurie daugiausia bus skirti eksportui, mat Lietuvoje pasilieka tik apie 10 proc. įmonės produkcijos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Naujos gamyklos prireikė siekiant patenkinti eksporto rinkos paklausą. Būtent užsakymai užsienyje augino Kauno bendrovės pardavimus ir pelną. Naujosios gamyklos sąmata siekia apie 10 mln. litų

Per sausį-vasarį Kauno bendrovės apyvarta ūgtelėjo 70 proc.

Tikslių duomenų apie 2010 metų pardavimus neskelbianti įmonė pernai buvo planavusi pasiekti 100 mln. litų apyvartą. Sėkmingi metai sudarė galimybę ne tik statyti naują gamyklą, bet ir užsienyje atidaryti dar 8 įmonės atstovybes.

Šiuo metu vyksta žvalgytuvės dėl lietuviškų garažo vartų eksporto į Saudo Arabiją.

Iš viso Lietuvoje “Ryterna” yra įdarbinusi 350 darbuotojų ir dar tiek pat dirba užsienyje.

Sekmadienį įsteigtos partijos Lietuvos žaliųjų sąjūdis (LŽSP) pirmininku išrinktas partijos iniciatyvinės grupės vadovas, aplinkosaugininkas Juozas Dautartas.

Jis nugalėjo kitą kandidatą į partijos vadovus – partijai priklausančios Progresyviosios koalicijos lyderį Liną Kranauską.

Vilniuje vykstančiame partijos steigiamajame suvažiavime taip pat patvirtinti partijos įstatai, programa, renkamos valdyba, taryba.

Partijos steigėjų yra 2448. Steigiamajame suvažiavime dalyvauja per 173 žmonių, kurie turi likusių kolegų įgaliojimus.

J.Dautarto teigimu, “Lietuvos žaliųjų sąjūdis” yra nuosaiki partija, nepriskirianti savęs nei politinei kairei, nei dešinei.

“Stengsimės dirbti abiem rankomis – ir dešine, ir kaire, man atrodo, taip žmogus sutvertas. Tai nuosaiki žalioji partija, nepriskiriame nei kairiosioms, nei dešiniosioms jėgoms, tiesiog esame žali, kai kur esame kairesni, kai kur dešinesni”, – žurnalistams tvirtino jis.

“Žaliosios partijos (…) visų pirma yra nuosaikios, nepasižymi radikalumu ir eina į politiką, kad žalioji politika atsispindėtų mūsų įstatymuose”, – teigė J.Dautartas.

Anot naujosios partijos lyderio, ši politinė jėga ketina dalyvauti 2012-ųjų Seimo rinkimuose.

“Partija tam ir įsisteigė, kad ji keltų savo kandidatus Seimo rinkimuose”, – žurnalistams sakė jis.

Iniciatoriai sako, kad partijos steigimą paskatino šiandieninė Lietuvos socialinė, ekologinė, politinė situacija ir realios grėsmės, kurios esą kyla kraštui dėl ekologinės politikos ignoravimo.

Naujosios partijos tikslas bus vykdyti žaliąją politiką, saugoti gamtinius išteklius ir aplinką.

“Tai iš esmės yra nauja žalioji ekonominė socialinė politika, kuri turi dvi savo pagrindines kryptis: visų pirma mažinti neigiamą ekonomikos poveikį aplinkai ir kelti žmonių gyvenimo kokybę. Pagrindinė nuostata – (…) kad būtų mažinamas vartotojiškumas, nes dabar visuomenę ištikusi vartojimo krizė, dėl to teršiama gamta, beatodairiškai naudojami gamtos ištekliai”, – BNS sakė partijos pirmininko pavaduotoja Iveta Balčiūnienė.

Žaliųjų sąjūdžio partija taip pat pritarė pareiškimui, kuriame teigia prieštaraujantys Lietuvos ir kaimyninių valstybių atominės energetikos plėtros planams Visagine, Baltarusijos Astravo rajone ir Rusijos Kaliningrado srityje.

“Visas savo jėgas sutelksime, kad tiek mūsų Vyriausybė, tiek užsienio žaliosios partijos, tiek Europos Sąjungos Žaliųjų frakcija imtųsi priemonių, kad tai neįvyktų. Lietuva visai neišnaudojusi tarptautinio masto žaliųjų partijų, kurios pasisako prieš atominę energetiką kaip labai brangią”, – kalbėjo partijos pirmininkas.

“Palaikymas jau yra, bet kaip jis išsireikš, kokiu mastu, ir ką mes darysime – pirmajame tarybos posėdyje tai nuspręsime. Norime visą eilę teisėtų priemonių taikyti, tame tarpe įskaitant ir galimai referendumą, nes tai nėra tik klausimas energetinis, (…) tai – ir mūsų saugumo klausimas”, – pridūrė J.Dautartas.

Viešai pranešus apie naujos partijos kūrimą, nuo jos atsiribojo Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Šio judėjimo lyderis Rimantas Braziulis pareiškė apgailestaujantis, kad su žaliųjų veikla neva nieko bendro neturintys žmonės spekuliuoja judėjimo vardu.

“Lietuvos žaliųjų judėjimo taryba nieko nėra girdėjusi apie Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos kūrėjų pasiekimus gamtosauginėje veikloje, todėl reiškia nepasitikėjimą šios partijos kūrėjais ir atsiriboja nuo jų veiklos”, – teigė jis.

Pasak pranešimo, Lietuvos žaliųjų judėjimas yra nepolitinė visuomeninė organizacija, kuri nekuria jokios partijos ir niekaip nėra susijusi su kuriamos partijos iniciatyvine grupe.

J.Dautartas savo ruožtu teigia, jog R.Braziulio pareiškimas buvo pernelyg skubotas.

“Matyt, bus akcijos, ar mūsų iniciatyvos, ar jų, kur jie palaikys ar mes palaikysime. Ir Žaliųjų judėjimas, ir ekologiniai judėjimai – visi turi teisę egzistuoti, tiek ir politinis jos sparnas. Mes įvardijame save nuosaikiais, bet iš tikrųjų skaitlingumu jau dabar mes lenkiame dešimtimis kartų bet kokį Žaliųjų judėjimą”, – tvirtino jis.

Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Lietuvoje šiuo metu oficialiai įregistruota 40 partijų.