Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiki, kad 2011-aisiais Lietuva stosis ant kojų, bet tai bus lėtas procesas, kurio sėkmė priklausys ir nuo kol kas neaišku – į gerąją ar blogąją pusę pasvirsiančios situacijos kai kuriose didelių finansinių sunkumų dabar patiriančiose Europos valstybėse. Tad šalies vadovė Lietuvos žmonėms siūlo kliautis ne kitais, o savimi, atsikratyti pasyvumo ir patiems aktyviau bei atsakingiau kurti savo valstybę.

PROGNOZĖS: Premjeras jau buvo paskelbęs krizės pabaigą, tačiau pareikalavus atkurti pensijas pareiškė, kad krizė dar nesibaigė. Kokia, Jūsų nuomone, tikroji šalies ūkio padėtis?
D.G.: Manau, juodžiausias laikotarpis tikrai praėjo. 2011-aisiais matysime tam tikrą atsigavimą – ekonomika turėtų augti 2–3 proc. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad biudžetas tuoj pat pasipildys papildomomis lėšomis, o tai reiškia, jog pensijų atkurti 2011 m. negalime. 2012 m. tam bus realesnė prošvaistė.
Tačiau turime labai rimtai vertinti, kad Lietuvos ekonomika labai maža ir labai priklausoma nuo išorės, o joje, deja, kol kas vyksta įvairių reiškinių. Turiu galvoje sunkumus, kuriuos šiuo metu išgyvena kai kurios Europos valstybės. Lietuvos ekonomika iš dalies turės priklausyti nuo to, kaip seksis Europos valstybėms susitvarkyti su skolinimosi krize.
Todėl galime džiaugtis atsigavimo daigeliais, šviesesnėmis prognozėmis, bet nesitikėti per daug. Stosimės ant kojų, bet tas stojimasis bus lėtas.
PROGNOZĖS: Jei krizė eina į pabaigą, tai gal ir krizių premjeru tituluojamo Andriaus Kubiliaus karjera – link pabaigos? Ar vis dar manote, kaip kad sakėte prieš metus, kad jo vadovaujama Vyriausybė pasmerkta dirbti iki kadencijos galo?
D.G.: Galima pajuokauti, kad krizė dar nesibaigė, tad A.Kubiliui teks tą naštą panešioti. O jei rimtai – esu atvira bet kokioms politinėms jėgoms, jei tik jos ateitų susivienijusios ir atneštų racionalių receptų, kaip galima greičiau ir geriau susitvarkyti.
Bet A.Kubiliaus Vyriausybė daro tai, kas būtina ir ką turėtų daryti bet kuri Vyriausybė sunkmečiu. Beje, kai palyginame, ką daro Latvijos ar Estijos vyriausybės, matome, kad receptai labai panašūs, tačiau žmonės tai priėmė kaip neišvengiamybę, o mūsų piliečių, žiniasklaidos, politikų vertinimai labai negatyvūs. Priežasčių, kodėl skirtinga reakcija, daug. Pavyzdžiui, sunkmečio laikotarpis nebuvo panaudotas saulėlydžio planams įgyvendinti, per mažai pastangų dėta socialinio draudimo sistemai, valstybės valdymui reformuoti.
PROGNOZĖS: Tai ką, Jūsų nuomone, Vyriausybė, kitos valdžios institucijos 2011 m. turi padaryti, kad ir ekonomika stabilizuotųsi, ir žmonės labiau pasitikėtų valdžia?
D.G.: Viskas prasideda nuo asmeninio pavyzdžio. Turime daryti, kas įmanoma, ir švariai, viešai. O jei kalbėsime apie reformas, būtina imtis socialinio draudimo sistemos reformos, apie kurią tik kalbame, bet neišdrįstame padaryti. O juk “Sodros” situacija bus sudėtinga ir dėl ekonominio nuosmukio, ir dėl demografinės padėties, ir dėl emigracijos. Kad ir kokia būtų Vyriausybė, ji bus priversta eiti skausmingu keliu, bet spręsti šią problemą.
O esminis uždavinys, ir ne tik 2011 metams, – tai kova su korupcija, nes ji jau pradeda paralyžiuoti valstybės vystymąsi. Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Juk jei kokį milijoną kas nugvelbia iš avialinijų, tai visai valstybei nuostolis – milijardai: vyksta grandininė reakcija: nesiplėtoja turizmas, neatvažiuoja žmonės, kurie galėtų apsistoti mūsų viešbučiuose, pirkti mūsų prekes ir t.t. Nesitikėjau, kad Lietuvoje tokio masto korupcija, o prie smulkios korupcijos žmonių mentalitetas taip pripratęs, kad ją tiesiog toleruoja.
PROGNOZĖS: 2010-ieji net buvo pavadinti kovos su korupcija metais. Tačiau ar matote prošvaisčių šioje kovoje, jei net muitininkų sulaikyti kontrabandininkų vilkikai su kontrabandinėmis prekėmis nuvaromi iš muitinės teritorijos?
D.G.: Vilkiko istorija – įžūlus akibrokštas, parodantis, koks didelis supuvimo lygmuo nuo apačios iki viršaus. Yra keli korupcijos lygmenys: kontrabandinis lygmuo, kai pareigūnai praleidžia kontrabandininkus, savivaldybių – per viešuosius pirkimus, ES lėšų panaudojimą, ir politinė korupcija, kai priimami lobistiniai įstatymai, kurie labai ilgam laikotarpiui gali padaryti poveikį šalies strateginiam vystymuisi, labai pakenkti šalies raidos perspektyvai. Visus šiuos lygmenis galima bandyti paveikti per įstatymus, nes mūsų įstatymai pernelyg švelnūs esant tokiam korupcijos lygmeniui ir taip veikiant lobistinėms interesų įtakoms. Todėl inicijuoju labai daug antikorupcinių įstatymų – iki turto konfiskavimo, baudų didinimo, kad tai atgrasytų nuo to, kas dabar vyksta Lietuvoje.
Bet vien įstatymų nepakanka, juos dar reikia taikyti. Labai tikiuosi, kad sukūrus papildomą juridinę bazę bus galima pradėti reikalauti atsakomybės. Kol kas apie tai daug kalbame, bet nė vienas už tokius nusikaltimus nėra pasodintas už grotų.
PROGNOZĖS: Atvirai sakote, kad Jums nekelia pasitikėjimo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Ar nereikalaujate keisti ministrų todėl, kad nesugriūtų valdančioji koalicija, ar kad nematote kuo jų pakeisti?
D.G.: Yra kuo pakeisti, tačiau ministrų keitimą turi aprobuoti premjeras. Vyriausybė, kaip žinome, koalicinė, ir ministrų keitimo problema daugiausia priklauso nuo premjero ir koalicijos trapumo. O pagal darbo kokybę ir rezultatą, taip pat ir panaudojant europines lėšas, sprendžiant sąvartynų problemas, Aplinkos ministerija neatlaiko jokios kritikos – matome visišką stagnaciją, negebėjimą dirbti.
PROGNOZĖS: Tačiau akivaizdžiai remiate energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, nors didelė dalis Seimo abejoja ir jo tinkamumu ministro pareigoms. Ar Jums aiški Lietuvos politika siekiant energetinės nepriklausomybės, žlugus branduolinės jėgainės statybos investuotojo konkursui, neplėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių energetikos ir t.t.?
D.G.: Lietuva neturi energijos išteklių, todėl vis tiek priklausysime nuo vienų ar kitų, tad galima kalbėti tik apie santykinę nepriklausomybę – tam tikrą proporciją. Štai Europa nuo rusiškų dujų priklauso tik apie 60, o Lietuva – visu 100 proc.
Ši Vyriausybė pirmoji po 20 nepriklausomybės metų atidarė elektros biržą: “Nordpool” pagrindu pirmą kartą beveik pusę elektros energijos galime pirkti konkurencingomis biržos kainomis. Todėl ir sakau, kad ši Vyriausybė darė tai, ko lobistiniai įvairių grupuočių interesai neleido daryti visus 20 metų.
Išardydama “Leo LT” valstybė susigrąžino viso elektros energetikos sektoriaus kontrolę, ir tai gerai: nes visiškai aišku, kad “Leo LT” nė neketino statyti atominės elektrinės, ir tai buvo tik mėginimas sužaisti akcijomis ir uždirbti milijardus sumokėjus kelis šimtus milijonų. Pasirašyti visi dokumentai elektros linijai su Švedija tiesti, ir esame garantuoti, kad 2015 m. ji pradės veikti. Dirbame, kad mūsų elektros tinklai būtų sujungti su Lenkija. Planuojame suskystintų dujų terminalo statybą Klaipėdoje.
Kam nepakankamai dėmesio skiria ir ši Vyriausybė – tai alternatyvūs energijos šaltiniai. Lietuva labai menkai naudoja biokurą, o savikaina už šildymą ir elektrą kristų iki 40 proc. Didelis potencialas Lietuvai – vėjo energetika, šiukšlių perdirbimas. Tad pauzę po tokios atominės elektrinės investuotojo konkurso baigties būtina panaudoti alternatyvios energetikos plėtojimui Lietuvoje.
O jei kalbame apie atominės elektrinės investuotojo konkursą, tai Lietuva jį pradėjo Europos ekonominio nuosmukio metu, be to, tokie projektai labai brangūs ir ilgai trunka. Tad bet kokia investicija iš šono bus apskaičiuota labai atsargiai. Tos šalys, kurios turi savo technologijas – Rusija, JAV ar Prancūzija, gali tai daryti, tad Rusija ir turi Kaliningrado projektą. Baltarusiai, jei statys atominę, skolinsis pinigų, tačiau dar nežinia, kokią naudos technologiją – rusišką ar kokią kitą. O nei Baltijos valstybės, nei Lenkija neturi nei savo technologijų, nei patirties, nei statytojų. Net visos keturios, kad ir kiek pasirašinėtų susitarimus ir politines deklaracijas, tokio energetikos objekto negalėtų pasistatyti vienos, todėl ir buvo būtinas investuotojas. Ir čia kalba ne tik apie pinigus, bet ir apie technologijas.
PROGNOZĖS: Ar tikite, kad atominę vis dar galime pastatyti anksčiau deklaruotais terminais – 2018–2020 m.?
D.G.: Oi ne, apie terminus jau nebekalbėkime – kalbėkime, kad Lietuvai būtų naudinga išlikti šios energetinės sistemos šalimi. Bet save apgaudinėti, kad tuoj tuoj turėsime atominę elektrinę, tikrai nereikėtų. Ekonominės rinkos sąlygos taip greitai nepasikeis – Europoje ir pasaulyje dėl ekonominės krizės pasekmių dabar vyksta labai daug sudėtingų procesų, ir nereikia turėti nepamatuotų vilčių. Dabar reikia daryti tai, kas įmanoma šiandien. Kas bus įmanoma rytoj – darysim rytoj. Nenoriu spekuliuoti jokiomis datomis, nes manau, kad Lietuva šiuo metu turi investuoti į elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, suskystintų dujų terminą, į biokurą, šiukšlių deginimą.
PROGNOZĖS: O kokius Lietuvai svarbius konkrečius tikslus ar projektus turite omeny vis kartodama, kad siekiate pragmatiškos politikos su Baltarusija ir Rusija?
D.G.: Pragmatiška politika – tai Lietuvos interesų gynimas visur: ES, NATO, bendraujant su visomis šalimis. Šiuo istoriniu laikotarpiu matau ypač dideles galimybes Lietuvai labiau realizuotis bendraujant su Skandinavijos, Baltijos šalimis.
Tas pragmatizmas man kainuoja ir reputacijos. Man būtų mažiau rizikinga, jei būčiau paklusni ir negalvočiau apie realų Lietuvos interesą, nieko nereikalaučiau. Pavyzdžiui, Lietuva buvo tik labai formali NATO narė, praktiškai neturinti realių gynybos garantijų pagal NATO 5-ąjį straipsnį, todėl 2009-ųjų rugsėjį labai griežtai jų pareikalavau. Daugelis šalių, tarp jų kai kurios didžiausios, buvo labai nepatenkintos dėl tokio mano viešo ir atviro nuomonės reiškimo. Galiausiai pastarajame NATO aukščiausio lygio susitikime gavome realios Baltijos šalių gynybos planus. Čia ir matau pragmatizmą – turėti aiškią nuomonę, kai Lietuvos interesas turi būti ginamas ne deklaratyviai, o iš tikrųjų ir su realiais rezultatais.
Kalbėdama apie pragmatišką politiką su Baltarusija ar Rusija turiu omeny ne kokius konkrečius bendrus projektus – svarbiausia yra bendras fonas, tarpusavio dialogas, bent jau ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. O politinis bendradarbiavimas priklausys nuo kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, verslininkai sako, kad pasirašius susitarimą dėl lengvesnio sienos kirtimo ir man susitikus su prezidentu Aleksandru Lukašenka jiems dirbti Baltarusijoje tapo šiek tiek lengviau. Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus.
Arba, pavyzdžiui, Lietuva remia Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje, nes mums tai suteiks civilizuotesnę ekonominę tarpusavio santykių bazę. Arba štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po devyniolikos metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas.
Beje, tokios tendencijos ir kitur – Europos ir JAV požiūris į Rusiją ir kai kurias kitas mūsų kaimynes švelnėja. Lietuva turi pasinaudoti šiuo atšilimo laikotarpiu ir rasti savo nišą šiuose santykiuose. Tačiau tai turi vykti natūraliai, per prievartą negreitinsime jokių procesų.
O 2011 m. Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.
PROGNOZĖS: Buvote už tai, kad valstybinę žemę tvarkytų nacionalinė institucija. Ar teisinga kritika, kad prezidentė nenori stiprinti savivaldos?
D.G.: Prezidentė labai nori stiprinti savivaldą. Nori, kad merai, seniūnai būtų renkami tiesiogiai ir prisiimtų visą atsakomybę savivaldybėms ne tik gaunant ir parceliuojant valstybės turtą, bet pirmiausia užsidirbant. Nė vienoje ES valstybėje savivaldai nėra suteikta teisė disponuoti valstybės žeme, tik suteikta žemė patikėtoms funkcijoms vykdyti. Bet Lietuvoje buvo noras žemę gauti ir parduoti. Būtent tai ir stabdžiau, turėdama omeny, kad korupcijos ir interesų konfliktų lygmuo savivaldos srityje yra pats didžiausias valstybėje.
PROGNOZĖS: Jūs – už tiesioginius merų rinkimus. Tačiau ar neįžvelgiate pavojaus, kad gali ateiti į vietos valdžią ir populistų, ir destruktyvių asmenų?
D.G.: Rizikos, kad gali ateiti daugiau populistų ir ryškesnių žmonių, kurie ne visada gali būti atsakingi, – taip, yra. Bet rizikos matome ir vadinamųjų tradicinių partijų darbe, nes jos užpelkėjo, jose nėra jokios konkurencijos, vis tie patys veidai. Tai irgi kraštutinumas. Per pirmus savivaldybių rinkimus, kuriuose dalyvaus nepartiniai, gali būti įvairių ekscesų. Bet labai noriu tikėtis, kad tai bus konkurencija tradicinėms politinėms jėgoms, jos pamažu praras monopolijas, turės būti atsakingesnės ir labiau pakovoti dėl rinkėjo.
PROGNOZĖS: Ar esate tikra, kad Jūs pati pakankamai panaudojate prezidento posto ir tautos pasitikėjimo Jumis galias, keisdama padėtį šalyje? Kokius konkrečius tikslus pasiekusi pasakytumėte – padariau tai, dėl ko ėjau į šį postą?
D.G.: Konkrečių rodiklių, kad tiek procentų pakis nedarbas ar kiek augs ekonomika, neformulavau. Žinojau, kad atėjau į postą, kai Lietuva krito į ekonominės finansinės krizės duobę, mačiau atskirtį, mačiau korupcijos lygmenį. Stengiuosi panaudoti visas galias, kurias leidžia Konstitucija, kad padėtis keistųsi. Žinoma, norėčiau, kad procesai vyktų sparčiau ir rezultatų sulauktume greičiau. Ne viena – kartu su politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, su visais žmonėmis galime padaryti daug.
Tikiu, kad 2011-ieji ir kiekvieni kiti metai bus geresni. Tik reikia žiūrėti į ateitį truputį atviriau, atsakingiau ir geranoriškiau. Daug važinėju, matau kaimynus, ten irgi nelengva, bet nevaikšto žmonės tokiais nuliūdusiais veidais, o ima į savo rankas ir kuria savo gyvenimą, savo valstybę. Matau Lietuvoje daug pasyvumo ir nusivylimo. To reikėtų atsikratyti, ir tikrai bus geriau.

Įkirta
Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug.

Pasitraukė strateginis investuotojas

Iš pradžių Energetikos ministerijos vadovybė teigė, kad naujosios atominės elektrinės projektu Lietuvoje domisi net 25 bendrovės, vėliau aiškino, kad mažiausiai penki koncernai juo domisi rimtai, galiausiai sužinojome, kad teliko viena pretendentė, ir ta pati pasitraukė. Kitaip tariant, pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti.

Tiek premjeras, tiek energetikos ministras to pernelyg nedramatizuoja ir tikina, kad iki kitų metų pabaigos investuotojas tikrai bus rastas. Bet visuomenė šiuo projektu jau stipriai suabejojo: viešumoje praūžė svarstymų gūsis, ar nauja atominė elektrinė mums apskritai reikalinga, o jei ir reikalinga, ar mes ją sugebėsime pasistatyti, o jei ir sugebėsime pasistatyti, ar jos gaminsima elektra kainuos ne pernelyg brangiai.

Seimo opozicija galimo investuotojo pasitraukimą įvertino kaip visišką fiasko, tad surinko parašus ir pradėjo interpeliacijos procedūrą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Dveji metai nepavydėtiname poste

Iš pradžių prognozuota, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki bulviasodžio, vėliau – kad iki bulviakasio, bet ji dirba jau dvejus metus. Ir vis daugiau ženklų, kad dirbs visą šią Seimo kadenciją. Lietuvoje ji sulaukė kritikos lavinos tiek dėl žalingos mokesčių reformos, tiek dėl diržų užveržimo tautai ir atlaidumo sau, tiek dėl nemokėjimo bendrauti, tiek dėl stringančių reformų. Tačiau negalima nepastebėti, kad ši Vyriausybė nuveikė nemažai gerų darbų ir tai padarė balansuodama ties mažumos Vyriausybės riba. Šią Lietuvos Vyriausybę gana palankiai vertina užsienio žiniasklaida, nemažai palankių atsiliepimų ji sulaukė ir iš kitų valstybių vadovų bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Čia svarbu paminėti, kad A.Kubilius šiuo metu gali jaustis ramiai ir užtikrintai, nes norinčiųjų jį pakeisti tiesiog nėra.

Žinoma, tai dar ne garantija, kad premjeras gali miegoti ramiai. Vyriausybės planuojamos energetikos ir valstybės turto valdymo reformos paliečia labai daug įtakingų grupių, kurios tikrai nesėdės rankų sudėjusios.

Daugiabučių renovacija patyrė fiasko

Praėjusių metų vasarą patvirtinusi naują daugiabučių modernizavimo tvarką, pagal kurią Vyriausybė įsipareigojo finansuoti 15 proc. būstų atnaujinimo vertės, o kitą dalį lėšų gyventojai turėtų pasiskolinti, Vyriausybė buvo kupina lūkesčių. Dar praėjusių metų vasarą skelbta, kad 2009 m. Lietuvoje bus pradėta renovuoti 500 senų daugiabučių, o 2010 m. – tūkstantis. Nors jau tada šie planai atrodė absurdiški, vis dėlto tikrovė pranoko pesimistiškiausias projekcijas: iki šiol pasirašytos tik trys sutartys dėl daugiabučių modernizavimo, o konkrečius darbus pradėjo tik viena bendrija.

Už šį žlugusį projektą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas su savo komanda. Jo kėdę šiuo metu judina tiek prezidentė, tiek opozicija. O Aplinkos ministerija ir toliau ginasi, kad projektas tuoj įsivažiuos, nes 58 daugiabučių bendrijos jau esą apsisprendė dalyvauti projekte.

Sumažintas PVM tarifas viešbučiams

Po dvejų metų įtikinėjimo viešbučių savininkai pagaliau švenčia pergalę. Nuo 2009 m. sausio, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė panaikino beveik visas PVM lengvatas, o šio mokesčio tarifą pakėlė iki 21 proc., viešbučių savininkai ir vadovai nenuleido rankų ir jiems vieninteliams pavyko susigrąžinti prarastąją lengvatą – Seimas patvirtino lengvatinį 9 proc. viešbučių paslaugų tarifą 2011 m. Tiesa, ekspertai abejoja, ar viešbučiai išpildys savo pažadą kitais metais sumažinti paslaugų kainas.

Kilo karo grėsmė

Gruodžio pradžioje Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė netoli sienos esančią Pietų Korėjos salą. Po šio incidento prabilta, kad tai gali išvirsti į karinį konfliktą, tačiau, laimei, taip neatsitiko. Beje, taip neatsitiko net tuomet, kai netoli Šiaurės Korėjos įvyko Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Vis dėlto Šiaurės Korėja ir toliau grasina karu ir teigia šiuo metu kasanti tunelį, kuriame kovo mėnesį įvykdys branduolinį bandymą.

R.Berankis – geriausiųjų šimtuke

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis 2010 m. sezoną baigė įsiverždamas į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką. Po Helsinkyje laimėto “ATP Challenger Tour” serijos turnyro Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge jis pakilo į rekordines aukštumas – su 596 įskaitiniais taškais pajėgiausių planetos tenisininkų rikiuotėje užėmė 85 vietą.

– Ar po strateginių investuotojų pasitraukimo naujosios Lietuvos atominės elektrinės projekte yra “Planas B”?

– Taip, “Planas B” yra – tai tiesioginės derybos su buvusiais kitais konkurso dalyviais ir netgi tomis kompanijomis, kurios anksčiau nedalyvavo strateginio investuotojo atrankos konkurse. Tokių norinčių dalyvauti tiesioginėse derybose kompanijų jau yra, ir ne viena.

– Ar yra kokių nors garantijų, kad Lenkija tikrai dalyvaus Visagino atominės elektrinės statyboje ir nesidės prie Baltijos atominės elektrinės statybos Kaliningrado srityje?

– Lenkų ketinimai dalyvauti Visagino elektrinės statyboje pakankamai tvirti. Sekmadienį Varšuvoje vykusiame Lenkijos ir trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Donaldas Tuskas labai aiškiai pasakė, kad Visagino atominės elektrinės statyba – svarbiausias Europos Sąjungos remiamas regioninis energetikos projektas. Per keturių premjerų susitikimą lenkai nerodė jokių ženklų, kad galėtų keisti partnerius. Taip, jie tiria visas galimybes, įskaitant elektros importą iš Kaliningrado, tačiau įsipareigojimų turi tik jėgainės statybai Lietuvoje.

– Ar po to, kai teko pereiti prie strateginio investuotojo atrankos tiesioginių derybų būdu, keisis atominės elektrinės statybos finansavimo schema?

– Dalykas tas, kad kiekvienas iš ankstesnių konkurso dalyvių siūlė savas projekto finansavimo schemas. Toji įvairovė buvo išties didelė. Tačiau kad ir kuri schema būtų pasirinkta, jos esmė bus viena – Koncesijos komisija sieks, kad projektas ekonomiškai pasiteisintų, tai yra atsipirktų atominės elektrinės statybos, išlaikymo ir uždarymo sąnaudos, o gaminamos elektros energijos kaina būtų pakankamai maža ir konkurencinga rinkoje.

Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.” (“Kepco”) atsisakė dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės konkurse. Taigi Lietuva rinkosi strateginį investuotoją iš vienintelio pretendento, tačiau ir jo neliko.

Energetikos viceministras Romas Švedas penktadienį oficialiai paskelbė, kad lapkričio pabaigoje, praėjus dviem savaitėms po pasiūlymo pateikimo korėjiečiai pareiškė atsiimantys savo siūlymą. Tokio sprendimo priežasties viceministras nekomentavo. Lietuva bandė juos įkalbėti, tačiau nepadėjo nė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laiškas Pietų Korėjos prezidentui.

“Bendrovės konkursuose dalyvauja ir norėdamos išsiaiškinti situaciją ateičiai – pasižiūrėti, kokios konkurso sąlygos, reikalavimai, su kuo turi reikalų, kokie galimi politiniai sprendimai, ar svarbu, kokios tautos partneriai. Galbūt korėjiečiai suprato, kad ES neprisidės – nebus finansuojama ne ES valstybės bendrovė”, – mano energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus manymu, iš tiesų ES suinteresuota, kad jos skiriami pinigai nueitų ES šalių gamintojams, o ne trečiųjų šalių ekonomikai skatinti. Problema ir tai, kad dabar pasaulyje – atominės energetikos bumas ir trūksta išmanančių statytojų, todėl parlamentaro nenustebino, kad statyti atominės jėgainės Lietuvoje nesiveržė prancūzų bendrovė “Areva”, pirmiau minėta tarp potencialių pretendentų.

Pasak R.Sinkevičiaus, dabar Lietuvai reikia skelbti naują konkursą, bet prieš tai išsiaiškinus regioninių partnerių galutinę poziciją. “Lenkai kalbasi su rusais, latviai ir estai kritikuoja Lietuvą už vėlavimą. Kita vertus, Lietuva deklaruoja, kad ji atominėje elektrinėje nori 34 proc. akcijų, strateginiam investuotojui žadama 51 proc. Tai kas lieka regioniniams partneriams? Ar tai juos gali dominti?” – retoriškai klausia R.Sinkevičius.

Parlamentaras neatmeta ir galimybės Lietuvai kooperuotis su Rusija statant branduolinę jėgainę Kaliningrade. “Jei turėtume ne mažiau kaip 34 proc. akcijų, ekonomiškai tai būtų pats racionaliausias sprendimas. Tik jei valstybė mano, kad atominė elektrinė Lietuvoje yra valstybingumo išlikimo reikalas – tada jokia kaina ir jokia ekonomika nesvarbu”, – sako Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Energetikos viceministras R.Švedas informavo, kad dabar investuotojo bus ieškoma tiesioginių derybų būdu.

Lenkijos energetikos grupė “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) yra suinteresuota dalyvauti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekte. Regioniniai partneriai pasiūlymus Lietuvai turėtų pateikti 2011 metų pirmąjį ketvirtį.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad PGE antradienį patvirtino, jog kalbasi dėl naujos elektrinės projekto su Lietuva, kuriai atstovauja įmonė Visagino atominė elektrinė.

Anot PGE, jos dalis konsorciume, kuris statys naują jėgainę, priklausys nuo potencialus strateginio investuotojo pasiūlymo. PGE teigia tęsia potencialių scenarijų analizę.

“Regioninių partnerių pasiūlymų pateikimas planuojamas pirmąjį 2011 metų ketvirtį”, – informavo PGE atstovai.

Pasak PAP, visos projekte norinčios dalyvauti bendrovės iš Latvijos, Lenkijos ir Estijos paraiškas galės pradėti teikti pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Iki šių metų pabaigos Lietuva ketina išsirinkti ir paskelbti strateginį investuotoją į naują atominę elektrinę. Pasiūlymą koncesijos konkursui patvirtino pateikusi Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.” (“Kepco”), o kita investuotoja gali būti kol kas neįvardijama Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įmonė.

Lietuva iki 2018-2020 metų, dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Būsimoji Visagino elektrinė pakeis pernai galutinai uždarytą Ignalinos atominę elektrinę, kuri gamino 80 proc. Lietuvoje naudojamos elektros energijos.

2018 metais turėtų būti nutiestas elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos, jungiantis Alytų ir Elką šiaurinėje Lenkijos dalyje.