BFL

Nuo gegužės 1-osios Lietuvos turgavietėse turėjo būti įvesti kasos aparatai, tačiau, kaip skelbia spauda, naujoji tvarka buvo ignoruota.
„Vilniaus diena” rašo – „Nei kasos aparatų, nei turgaus pardavėjų. Kasos aparatus nuo sekmadienio įsivesti turėję turgaus prekiautojai nusprendė pasidaryti poilsio dieną. Vilniaus Kalvarijų turguje sekmadienio rytą tvyrojo neįprasta ramybė. Šviežios žuvies ar mėsos į turgų atėję nusipirkti miestiečiai šmirinėjo sutrikę ir vis klibino užrakintas paviljonų duris.“
Apie panašią padėtį Vilniaus Halės turguje praneša „Lietuvos žinios“ – „Vilniaus Halės turgavietėje už apytuščių vitrinų niūriais veidais vakar sėdėję prekiautojai tik gūžčiojo pečiais ir rodė į greta esančius kaimynų prekystalius. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo gegužės 1-osios prekiautojai maisto produktais dengtose turgavietėse privalėjo dirbti su kasos aparatais.
Tačiau, kaip vakar įsitikino LŽ žurnalistai, į tai kol kas numota ranka. Turgaus prekiautojai valdžios nurodymams žadėjo būti akli ir kurti, kokie esą išlieka jų prašymų nepaisantys prie valstybės vairo.“
„Kauno diena“ teigia, kad „Panaši padėtis – Žaliakalnio ir Šilainių turgavietėse. Vos vienas kitas prekiautojas maisto produktais. Vos vienas kitas pirkėjas. Vos vienas kitas kasos aparatas.“ Tačiau laikraštyje teigiama, kad „Finansų ministerijos užsakymu atliktoje šalies gyventojų apklausoje daugiau negu pusė pritarė, kad turgavietėse būtų įvesti kasos aparatai. Šios nuomonės laikėsi ir vakar Kauno turgavietėse sutikti kauniečiai.“
Pardavėjų nuomonė, žinoma, kitokia. Manoma, kad „Prekybininkai baiminasi naujos tvarkos, nes ne visi žino, kaip seksis dirbti su kasos aparatais. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas Donatas Botyrius sakė, jog žmonės bijo patikrinimų ir baudų.“ – teigia „Vakarų ekspresas“.
Nors prekiautojų turgavietėse buvo mažai, gėlių prekyba klestėjo. Kaip pažymi „Vilniaus diena“, „Nepabūgę užrakintų durų beveik visų vartų ir šiek tiek pavaikštinėję aplink Kalvarijų turgų vilniečiai vis dėlto galėjo patekti vidun. Prekyba gėlėmis čia vyko labai intensyviai. Be kasos aparatų prekiauti maistu ir gėlėmis lauke vis dar leidžiama.“
Nepaisant to, „Greta Seimo antrą mėnesį badaujantys smulkieji verslininkai ir prekybininkai planuoja vykti protestuoti ir prie Europos Parlamento.“ – teigia „Lietuvos žinios“.

Pagal dabartinę tvarką vykdomi viešieji pirkimai, anot specialistų, neretai būna neefektyvūs, o už mažiausią kainą įsigyta prekė ar paslauga ne visuomet patenkina ją nusipirkusiųjų poreikius.

Ūkio ministerija kuria sistemą, pagal kurią kita viešųjų pirkimų barikados pusė – paslaugų teikėjai galėtų teikti siūlymus ir padėtų atskirti, kokioms prekių, paslaugų ar darbų grupėms užtenka mažiausios kainos kriterijaus, o kur būtina atsižvelgti į kokybę, pirmadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, per pirmą šių metų pusmetį planuojama sukurti tam tikrą platformą, nustatyti taisykles, kaip asocijuotos struktūros ar tam tikrų sektorių atstovai galėtų teikti siūlymus, nurodyti jų sričiai svarbius pirkimų vertinimo kriterijus.

Pavyzdžiui, statybų techninės priežiūros specialistai galėtų susirinkti ir pasakyti, kaip atskirti kokybišką paslaugą nuo nekokybiškos. Popieriaus tiekėjai nurodytų, ar jų prekę galima pirkti už mažiausią kainą, ar būtina atsižvelgti į kitus parametrus.

Svarstoma, kad pasiūlymus dėl vertinimo kriterijų teiktų daug rinkos dalyvių ar asocijuotos struktūros. Esą taip pavyktų išvengti grėsmės, kad verslas akcentuos sau palankius kriterijus. Teikiami siūlymai taip pat turės pereiti Viešųjų pirkimų tarnybos filtrą.