Sausio pirmoji šiemet pažėrė išskirtinai daug naujovių verslininkams, samdiniams ir bedarbiams, vairuotojams ir pėstiesiems, net ligoniams, jų slaugytojams, skolininkams ar turintiems ką paskolinti.

Nuo sausio 1 d.:

ATLYGINIMAI, MOKESČIAI, PAŠALPOS, GLOBA

Minimali mėnesio alga didėja iki 300 eurų, o bazinė pensija – iki 105 eurų.

Keičiasi savarankiškai dirbančių asmenų „Sodrai“ mokama privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų suma. Asmenys, kurie moka 9 proc. PSD įmoką, skaičiuojamą nuo minimalios mėnesio algos, kiekvieną mėnesį privalo mokėti 27 eurų PSD įmoką. Verslo liudijimus turinčių asmenų VSD įmoka už visą mėnesį galiojantį verslo liudijimą yra 52,5 euro.

Didėja maksimalus bedarbio pašalpos dydis: nustojus galioti per krizę įvestam nedarbo draudimo išmokų sumažinimui, bedarbio pašalpa vėl galės siekti iki 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, arba 301,67 euro. Iki praėjusių metų pabaigos ši suma negalėjo viršyti 188,25 euro.

Ligos pašalpos, mokamos už trečią–septintą nedarbingumo dienas, didinamos nuo buvusių 40 proc. iki 80 proc. gavėjo darbo užmokesčio.

Teikti socialinę globą nuo šiol gali tik šios veiklos licencijas turintys socialinės globos teikėjai. Šiuo metu yra išduota daugiau kaip 480 licencijų socialinės globos paslaugoms teikti nuo 2015 m.

Įsigalioja 5 proc. dydžio mokestis miško savininkams. Jis apskaičiuojamas nuo parduotos medienos arba parduoto stataus miško.

VALSTYBĖS PARAMA

Rengiamiems ir įgyvendinamiems nekilnojamojo turto projektams papildoma valstybės parama teikiama tik tuo atveju, jei numatoma pasiekti ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę.

KELIŲ EISMAS

Įsigalioja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, draudžiančios bet kokį alkoholio vartojimą motociklų, taksi automobilių, keturračių, komercinio transporto ir dvejų metų stažo neturintiems vairuotojams. Iki 2015-ųjų minėtų grupių vairuotojams galiojo 0,2 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje, o patyrusiems motociklininkams – 0,4 promilės riba. Nuo sausio 1-osios alkoholio matuokliui parodžius bent 0,01 promilės, šių kategorijų vairuotojai bus baudžiami 500–1000 Lt baudomis.

Didėja baudos vairuotojams nesustojus prie draudžiamo šviesoforo signalo bei prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Už šį pažeidimą bus baudžiama nuo 28 iki 86 eurų (maždaug 100–300 Lt) bauda arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.

Įsigaliojančios pataisos nebenumato administracinio arešto už daugiau nei 50 km per valandą viršytą greitį – šiais atvejais bus skiriamos baudos nuo 289 iki 434 eurų (maždaug 1000–1500 Lt).

TARIFAI

Mažėja elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams. Pavyzdžiui, standartinis vienos laiko zonos tarifas mažėja nuo 13,7 iki 12,9 euro centų už kilovatvalandę.

Gyventojams, norintiems prisijungti prie „Lietuvos dujų“ valdomų gamtinių dujų skirstomųjų tinklų ir dujomis šildytis namus ar kitas patalpas, prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo 1,564 euro (5,4 Lt) iki 14,59 euro (50,37 Lt) be PVM.

Nuo šių metų nebetaikomos anksčiau galiojusios muitų tarifų lengvatos importuojant į Europos Sąjungos valstybes nares Kinijos Liaudies Respublikos, Ekvadoro Respublikos, Maldyvų Respublikos ir Tailando Karalystės kilmės prekes.

ĮMONĖS, SANDORIAI

Įsigalioja LR civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimo įstatymai. Pakeitimai susiję su atsiskaitymais grynaisiais pinigais.

Civilinio kodekso pataisomis nustatyta, kad notarine forma sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 tūkst. eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Paskolos sumai viršijant 3 tūkst. eurų ir šį sandorį vykdant grynaisiais pinigais, paskolos sutartis visais atvejais turi būti notarinės formos.

Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriai atrenkami naudojantis kompiuterine programa. Iki šiol administratorių teismams siūlydavo kreditoriai ir kiti bankroto proceso dalyviai, o teismai turėdavo derinti administratorių kandidatūras su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos ir iš kelių ar net keliolikos tinkamų kandidatų paskirti vieną administratorių. Administratoriaus atrankos kriterijai nebuvo nustatyti, todėl administratoriaus paskyrimas buvo dažnai skundžiamas ir tai užtęsdavo bankroto proceso pradžią.

ŠVIETIMAS

2015 m. mokinio krepšelį sudarys 980 eurų, jis didėja 10,43 euro.

10 proc. padidintos mažiausiai uždirbančių pedagogų – darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algos. Tam 2015 m. skiriama per 8 mln. eurų.

Didėja užmokestis mokytojams, dirbantiems didesnėse nei 23 mokinių klasėse: jiems bus daugiau mokama už mokinių darbų taisymą. Valstybės biudžete tam papildomai skiriama per 1 mln. eurų.

Ir Lietuvos, ir ES užsienio politikos laukia rimti išbandymai: Lietuvai – kaip neprarasti matomumo ir įgytos struktūrinės galios po pirmininkavimo ES Tarybai, o ES – kaip reanimuoti savo Rytų politiką.

2014-ieji mums žada daug naujų įvykių ir lūžių tarptautiniuose santykiuose. Tikrai ne visus juos įmanoma prognozuoti, bet kai kur intriga jau dabar aiški: kaip balsuos škotai dėl savo nepriklausomybės? Ar pavyks Rusijai užtikrinti Sočio žiemos olimpinių žaidynių saugumą? Ar Moldova ir Gruzija atsilaikys prieš Rusijos spaudimą ir pasirašys Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES?
O Lietuvos užsienio politika turės naują iššūkį: ne tik neprarasti matomumo ir įgytos struktūrinės galios po pirmininkavimo ES Tarybai, bet ir apsispręsti, kokį geopolitinį vaidmenį Lietuva imsis įgyvendinti. Ar mūsų neištiks idėjų badas?
Sunkiausias galvosūkis Lietuvos užsienio politikai visada tas pats – tai santykiai su Rusija. Ar įmanoma iš esmė „perkrauti“ santykius su Maskva? Ko reikia, kad jie pasiektų kitokį kokybinį lygmenį?  Profesorius Gediminas Vitkus yra labai taikliai pastebėjęs, kad per du atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius kairieji nuolat grįždavo į valdžią su šūkiais iš esmės „normalizuoti“ dešiniųjų vertybinės ir patriotinės retorikos neva sugadintus Lietuvos santykius su Rusija, bet ilgainiui patys susivokdavo, jog santykių su Rusija „perkrovimas“ turi konkrečią kainą, kuri tiesiog nesuderinama su Lietuvos nacionaliniais interesais.
Būtent 2013-ieji buvo naujų lūkesčių dėl santykių su Rusija metai, tačiau niekaip nesibaigiantis pieno karas ir koncerno „Gazprom“ keliami reikalavimai mainais už galbūt mažesnes dujų kainas liudija, kad galimi mainai ir kelias į „santykių normalizavimą“ (pagal Rusijos sampratą) kertasi su Lietuvos valstybės politinio ir ekonominio savarankiškumo principais. Reikėtų prognozuoti, kad 2014 m. vėl sugrįšime prie labiau realistinės politikos Maskvos atžvilgiu.
2013 m. Lietuvos ir Lenkijos santykiai pasižymėjo nauja Lietuvos atstovų pažadų spręsti įsisenėjusius tautinių mažumų klausimus banga ir galbūt dėl to šiek tiek aprimusia dvišale retorika, o 2014 m. gali įsiminti tuo, kad šių įsipareigojimų taip ir nepavyks įgyvendinti, ir tai gali atnaujinti žodžių karus tarp Varšuvos ir Vilniaus. Juk daugelio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sugrėsmintų klausimų (asmenvardžiai, vietovardžiai ir pan.) žadamas sprendimas sunkiai dera su Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, itin saugančiomis lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą.
Lenkijos pusė yra tikrai teisi dėl vieno dalyko: Lietuva visą dešimtmetį neatsakingai žarstė, bet niekaip neįgyvendino pažadų pasistengti ir kaip nors atlikti „namų darbus“. Ir tai kai kurioms Lenkijos politinėms jėgoms gali tapti pretekstu užsipulti Lietuvą. Regis, kairioji Lietuvos Vyriausybė šių pamokų taip ir neišmoko, ir 2014 metai apie tai gali nemaloniai priminti.
Būtina siekti, kad dvišalėje Lietuvos ir Lenkijos santykių darbotvarkėje viršų imtų tokie strateginiai klausimai, kaip ES plėtra į Rytų Europą, efektyvios ES politikos Rusijos atžvilgiu paieškos, bendros Vidurio Europos regiono istorinės atminties tradicijos visos ES mastu stiprinimas, o ne LLRA interesai.
2014 m. bus dar viena proga įsitikinti, ar Lietuva gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus ir partnerius, o politikai laikosi garbės žodžio. Statistika liudija, kad Lietuva pagal išlaidas gynybai, kurios sudaro apie 0,8 proc. BVP, tarp NATO valstybių užima priešpaskutinę vietą, gerokai atsilikdama nuo bendro Europos vidurkio (1,6 proc). O juk kalbame apie valstybę, kuri yra Aljanso saugumo sistemos paribyje, kur NATO saugumo sistema susiduria su konkuruojančia (ir netgi priešiška) Rusijos projektuojama saugumo sistema. Todėl Lietuva tebėra jautri tradicinėms galios balanso politikos apraiškoms, galinčioms paversti ją nevisaverte Aljanso nare.
Suprantama, būtent todėl Lietuva nuolat siekia stiprinti NATO politinį ir karinį “matomumą” Baltijos jūros regione. Gynybos planai, NATO pratybos pagal V straipsnio scenarijų (Baltijos šalių gynyba) būtent ir rodo didėjančią mūsų šalies integraciją į Aljanso gynybos sistemą.
Tai reiškia, kad valstybė, kuri vis dar jaučia egzistencinius saugumo iššūkius ir kuri savo saugumo bei užsienio politikoje vadovaujasi formule „kuo daugiau NATO regione, tuo saugesnė Lietuva“, pagal finansavimo gynybai kriterijų tiesiog negali būti NATO valstybių sąrašo dugne.
2014-aisiais geopolitiniai mūšiai Rytų Europoje tęsis toliau. Nepaisant gana staigaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus politikos posūkio, egzistuoja maža tikimybė, kad Ukraina taps Rusijos kuriamos muitų sąjungos nare. Ji ir toliau bandys balansuoti tarp dviejų konkuruojančių erdvių. Ukrainos verslininkams Eurazijos muitų sąjunga pavojinga dėl to, kad joje veikiančios Rusijos bendrovės, nesugebėdamos konkuruoti pasaulinėse rinkose, imasi vidinio protekcionizmo ir netgi tose pačiose ūkio šakose veikiančių kitų muitų sąjungos narių įmonių išstūmimo iš rinkos. Kitaip tariant, Ukrainos oligarchai puikiai suvokia, kad bendroje su Rusija rinkoje įvyks rinkos persidalijimas Rusijos verslo naudai, todėl iš visų jėgų bando išvengti tokio scenarijaus.
Kas turėtų įvykti, kad ES, kitaip nei 2013 m., vis dėlto pasirodytų geopolitinėje Rytų Europos aikštelėje? Ką reikia daryti, kad ukrainiečių tautos judėjimas taptų civilizaciniu persilaužimu?
Pirmiausia ES neturi kartoti praeities klaidų. Įvykus Oranžinei revoliucijai, Ukrainos oligarchinę raidos trajektoriją galėjo pakeisti ES sprendimas suteikti Kijevui narystės Bendrijoje perspektyvą. Tačiau ES to nepadarė ir tai neabejotinai buvo vienas veiksnių, lėmusių Oranžinės revoliucijos idealų žlugimą. Ar ES pavyko išmokti šias pamokas?
Nors šiandien varomoji protestų Ukrainoje jėga – civilizacinis siekis priklausyti Vakarams, tačiau ES iš savo pusės tesiūlo visiškai techninį kelių šimtų puslapių tarifų mažinimo ir techninių standartų perėmimo tekstą. Įsivaizduokime, V.Janukovyčius pasiduos ir paskelbs priešlaikinius prezidento rinkimus, juos laimėjęs Vitalijus Klyčko pasirašys Asociacijos sutartį su ES, ir kas toliau? Ar Ukraina jau Vakaruose? Ar išnyko oligarchinės tendencijos? Verslo ir politikos suaugimas?
Kitaip tariant, gali laukti milžiniškas visuomenės nusivylimas, tad siekiant jo išvengti ES turi siūlyti narystės perspektyvą bent jau ilgalaikėje perspektyvoje. Tik taip išvengsime dar vieno neišnaudoto “galimybių lango” scenarijaus.
Nereikėtų abejoti, kad 2014-aisiais Rusija bandys užkirsti kelią kitais metais planuojamam Asociacijos sutarčių su Moldova ir Gruzija pasirašymui. Būtent šioms šalims gali didėti spaudimas. Todėl, NATO terminologija kalbant, jeigu ES nori išvengti dar vieno fiasko, turi rimtai galvoti apie Moldovos ir Gruzijos savarankiško apsisprendimo apginamumo planą.

Jeigu ES nori išvengti dar vieno fiasko, turi rimtai galvoti apie Moldovos ir Gruzijos savarankiško apsisprendimo apginamumo planą.

Naujos knygos prieš Naujuosius metus, arba ką dovanoms siūlo knygynai.

Jeigu manote, kad grožinė literatūra prarado įtaką žmonių mąstymui ir niekaip nebeveikia jų gyvenimo kasdienybės – klystate.
Stebėkime įvykių chronologiją: prieš porą metų Frankfurto knygų mugėn, diktuojančion leidybos madas Europai, nuvykę Lietuvos leidėjai įsitikina: pasaulis pamišęs dėl erotinės literatūros, o ypač – E.L.James romanų. Po metų pirmasis šios autorės „50 atspalvių“ serijos romanas pasirodo lietuvių kalba. O jau tuomet dorovingoje Marijos žemėje įsisiūbuoja ištisa striptizinio mąstymo klišių epidemija: televizijoje niekdarius vanoja publicistinė laida „Nuoga tiesa“, prekybos centruose viena kitą keičia „Nuogų kainų“ akcijos. Nesąmoningai gatvės kalbos madas surenkantys ir dar plačiau jas kaip pavojingą užkratą paskleidžiantys žinių reporteriai savo siužetuose, šiaip jau skirtuose anaiptol ne bulvarinėms temoms, tarpusavyje įnirtingai varžosi „apnuogindami problemas“.
Ciniškai pagalvojus, reguliariai viešai „nurenginėjamos“ tiesos, problemos ir vertybės jau seniai turėjo virsti kekšėmis. O ar nevirto? Momentiniai „Femen“ aktyvisčių apsinuoginimai tėra nereikšminga smulkmena, palyginti su kasdien milijonus pasąmonių atakuojančiu, reklamos pramonės džiaugsmingai palaikomu informacinės erdvės striptizu.

Nuotykiai pragaro ratuose

Su E.L.James knygomis perkamiausių dešimtukuose rimčiau konkuruoti tesugeba seno pažįstamo, nors niekada pas mus neviešėjusio, Dano Browno „Inferno“. Ar kas nors šiandien beprisimena, kaip audringai, gindama „pavojuje“ atsidūrusias savojo tikėjimo tiesas, Lietuvos katalikų bažnyčia 2004-aisiais protestavo prieš šį autorių išgarsinusį „Da Vinčio kodą“?
Šiandien tokia kategoriška, rimtais veidais plėtojama diskusija su beletristinio kūrinio fabula jau vargiai būtų įmanoma: juk ir prie Nacionalinio dramos teatro prieš Romeo Castelluci spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ pernai su žvakutėmis būriavosi anaiptol ne sutanoti kunigai. O juk neprabėgo nė dešimtmečio – lietuvių kalba „Da Vinčio kodas“ pasirodė 2004-aisiais. Tuomet pirmą kartą išgirdome ir apie Harvardo universiteto simbologijos profesorių Robertą Lengdoną, sėkmingai iškodavusį masonų palikimo paslaptį.
Romane „Inferno“ tas pats Robertas Lengdonas narsto nebe Leonardo Da Vinci paveikslų, o Dante’s poezijos paslaptis. Pasitelkęs „Dieviškosios komedijos“ Pragarą, kurį taip efektingai apskritimus braižančiu Šėtonu 2πr savo spektaklyje įvaizdino režisierius Eimuntas Nekrošius, D.Browno herojus bando išgelbėti žmoniją nuo realiai gresiančio pragaro, o rašytojas – įtikinti mus, kad dulkėtos knygos, seni rūsiai ir pelėsiais dvelkiantys koridoriai iki šių dienų slepia pasaulinius sąmokslus.
Galite tikėti šia sąmokslo teorija, galite ne, bet įdomių faktų apie viduramžių literatūrą skaitydami nuotykinį, kartais lėkštais dialogais erzinantį „Inferno“ pasisemsite neišvengiamai.

Trijų kartų dramos: Danija, Ukraina

Priešingai nei amerikietis D.Brownas, danų rašytojas Jensas Christianas Grondahlas Lietuvoje lankėsi. Tiesa, tai irgi buvo prieš nepilną dešimtmetį – 2005-aisiais. Vėliau Gytis Lukšas sukūrė scenarijų vaidybiniam filmui pagal populiariausią autoriaus romaną „Spalio tylėjimas“, tačiau jo gamybos nepavyko išjudinti netgi antruoju bandymu, tai yra su antra kino prodiuserių komanda. Ši sėkmingai užsitikrino Danijos kino instituto ir „Eurimages“ paramą šiam projektui, tačiau niekaip neįstengė įkalbėti G.Lukšo pataisyti koprodiuseriams neįtinkančio scenarijaus.
Kol lietuviai ambicingai surėmę ragus aiškinosi kūrybinius santykius ir prioritetus, danų rašytojas, nežinia ką galvojantis apie gražiai šnekančius, bet tarpusavyje susitarti nepajėgiančius lietuvius, ramiai dirbo toliau. Dabar Lietuvos knygynuose matome šio darbo rezultatą – naują J.Ch.Grondahlo romaną „Keturios kovo dienos“. Jo centre – subrendusi vieniša motina, kurios paauglys sūnus areštuojamas už smurtą. Panirusi į prisiminimus apie savo nevykusią santuoką ir vėliau užsimezgusį romaną su vedusiu draugu, architektė stengiasi ieškoti priežasčių, kodėl jos gyvenimas tampa vis panašesnis į aklavietę. Ar ji, stipri ir ryžtinga moteris, pasmerkta elgtis taip, kaip elgėsi jos motina ir senelė, ar jai lemta pakartoti jų gyvenimo klaidas?..
Iš pirmo žvilgsnio siužetas galėtų pasirodyti gan patrauklus pastaraisiais metais į feminizmą smarkiai krypstančiam lietuvių kinui, tačiau po istorijos su „Spalio tylėjimu“ veikiausiai niekas Lietuvoje nebesiims statyti filmo pagal „Keturias kovo dienas“…
Kadangi jau porą savaičių ukrainiečių problemos lietuviams rūpi gerokai stipriau nei savos, yra proga pasidomėti, kaip panašią trijų kartų dramą, kurios veiksmas rutuliojasi nuo 1930-ųjų, traktuoja šios tautos rašytoja, iš Bukovinos krašto Rumunijos pasienyje kilusi, o dabar demonstracijų drebinamame Kijeve įsikūrusi Marija Matios. Prieš dešimtmetį pasirodžiusi „Saldžioji Darusia“ – populiariausias šios autorės kūrinys, na, gal išskyrus kulinarines knygas, kurioms M.Matios taip pat nešykštėjo savo talento ir laiko.
Įdomu, kad per tą dešimtmetį „Saldžioji Darusia“ jau spėjo pavirsti ir teatro spektakliu, sėkmingai apkeliavusiu visą Ukrainą, ir kino scenarijumi. Folklorinės dvasios kupinos M.Matios knygos išverstos į keturiolika pasaulio kalbų, pelnė garbingiausias Ukrainos literatūrines premijas.

Rugpjūtį Lietuvos mažmeninės prekybos rinką sukrės pasaulinių milžinių desantas: pirmoji eilėje – Švedijos baldininkė „Ikea“, toliau – drabužių mažmenininkas „Hennes & Mauritz“ (H&M). Ir tai dar ne viskas: veiklą Lietuvoje neseniai pradėjęs plėsis ir vaisių bei daržovių tinklas „Fresh Market“, o tolumoje dar boluoja ir Vokietijos mažų kainų lyderio „Lidl“ emblema.

Apie naujokų sėkmę ir rinkos dalybas su senbuviais kalbėti dar anksti, tačiau šie įtakingi žaidėjai kitose rinkose jau parodė, ką sugeba, tad ir Lietuvoje neabejotinai sukels naujų vėjų ir padiktuos naujų madų. Juk pasirodžius naujiems žaidėjams atsiranda ir nauji standartai, kurie verčia prisitaikyti konkurentus, o vartotojams tai – tik į naudą. Negana to, gerai pažįstami vardai tampa kitų investuotojų šaukliais – patrauklios Lietuvos rinkos signalą gavo ir keli restoranų tinklai iš Rusijos.
„Į Lietuvą ateina H&M, ir matome, kaip „Aprangos“ grupė, stengdamasi išlikti konkurencinga, pertvarko savo parduotuves. H&M yra rimtas prekių ženklas, siūlantis konkurencingą kainą, todėl jo pasirodymas sudrebins mažesnius tinklus, mažmeninės rinkos žaidėjai turės galvoti, kaip keistis. Kai į Lietuvą atėjo „McDonald’s“, jis kartu atsinešė ir savo kokybės standartus, aukštesnę klientų aptarnavimo kultūrą, todėl pavienės užkandinės ir net kai kurie restoranai pradėjo galvoti apie savo standartų gerinimą“, – prisimena konsultacijų bendrovės „Advanced Advice“ direktorius Ilja Malkinas.
Visoje šalyje atidarius vos vieną parduotuvę, vis tiek sukuriamas didelio tinklo įspūdis: perduodama apgalvota koncepcija, pritaikant ją skirtingoms rinkoms, bet nepaminant tradicinių milžines garsinančių rinkodaros ar kainodaros vertybių. Pavyzdžiui, H&M prisistato siūlantis aprangos kokybę ir madą už geriausią kainą, baldininkė „Ikea“ kertiniu savo verslo filosofijos akmeniu taip pat skelbia mažas kainas, o ir Vokietijos maisto prekių tinklas „Lidl“ neslepia esąs paprastumo vertintojas, siūlantis geriausios kokybės kasdienio vartojimo prekes už prieinamą kainą. O žadama lanksti kainodara aktuali Lietuvos vartotojams, kurių pirkinių krepšelyje kas ketvirta prekė – vis dar akcinė.
„Dėl tokių žaidėjų atėjimo vartotojai neabejotinai laimi, nes stiprėjant konkurencijai atsiranda didesnis kokybės ir kainos pasirinkimas. Manau, prekių ženklai, kurie taikosi į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, stipresnės konkurencijos nepajus, bet vidutinio ar žemesnio segmento prekių ženklai susidurs su intensyvesne konkurencija. Vis dėlto jie neturėtų sukelti revoliucijos, nes žinome ir pavyzdžių, kai galingi kitų šalių žaidėjai nesulaukia didelio populiarumo naujose rinkose“, – dėsto Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas.
Pabrėžiamas itin geras kainos ir kokybės santykis yra tik vienas pasaulyje pažįstamų mažmenininkų prekių ženklo požymis, be kurio, dar kruopščiai kuriamas jo įvaizdis ir patrauklumas vartotojui. Pavyzdžiui, „Ikea“ visus interjero sprendimus pristato spalvotame kataloge, koncernui kainuojančiame didžiąją dalį reklamos biudžeto, o H&M rengia bendras kolekcijas su aukštosios mados flagmanais Karlu Lagerfeldu, Anna Dello Russo.
„Atsiras visai kitas asortimentas, pamatysime prekių, kurių iki šiol nematėme. Nekeičiant nei reklamos, nei kitų dalykų, vien jau naujas pasirinkimas bus stiprus marketinginis žingsnis. Pusę metų tikrai veiks naujumo efektas, vartotojai norės ateiti pažiūrėti visai naujų madų“, – prognozuoja konsultacijų įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas.
Įtakingiausia iš trijulės desanto „Ikea“ rugpjūčio 14 d. prie Vilniaus oro uosto atidarys 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuvę, į kurią bendrovė „Felit“, nusipirkusi „Ikea“ franšizę, investavo apie 163 mln. Lt. Visame pasaulyje „Ikea“ valdo 302 parduotuves, 41 šio ženklo parduotuvė priklauso franšizės partneriams. 38 šalyse “Ikea” koncepcija pasiteisino, todėl maža tikimybė, kad Lietuvoje vietinė produkcija pastos kelią švedų koncernui.
Daugumos Lietuvos baldininkų ilgametė partnerė iš užsakovės taps konkurente vidaus rinkoje. Vis dėlto SBA baldų grupės, didžiąją dalį produkcijos gaminančios „Ikea“ parduotuvėms, valdybos pirmininkas Egidijus Valentinavičius mano, kad fenomeną, kai rinka šokteli tiek, kiek sugeba parduoti „Ikea“, o senbuviai pardavimo dalį susigrąžina praėjus maždaug pusantrų metų, stebėsime ir Lietuvoje. ,,Ikea“ yra galingas tinklas, pasižymintis stipria rinkodara, todėl natūralu, kad tiems, kurie gamino prastai, gali tekti pasitraukti, o vidutiniokams, neturintiems išskirtinumų, – peržiūrėti veiklos planus“, – teigia E.Valentinavičius.
L.Vilimas, vardydamas „Ikea“ pranašumus, taip pat pabrėžia, kad koncernas siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį masinei auditorijai, tačiau masinės produkcijos ištroškę toli gražu ne visi klientai, todėl ir ne visi gamintojai pajus neigiamą „Ikea“ įtaką. „Nemanau, kad „Ikea“ turės tiesioginės įtakos baldų pardavėjų, kurie taikosi į išskirtinę auditoriją – dideles pajamas gaunančius klientus, besirenkančius brangius prekių ženklus, verslui“, – dėsto L.Vilimas.
Neaišku, ar švediškas minimalizmas sužavės Lietuvos vartotojus, tačiau baldų milžinė pasižymi ir kita savybe: kartu su „Ikea“ koncepcija pasikeičia ir pirkėjų įpročiai. Kaip tikina E.Valentinavičius, vartotojas baldą ima vertinti kaip dažniau keičiamą daiktą, o ne ilgametę investiciją.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Naujais automobiliais prekiaujančių bendrovių vadovai ir atstovai buvo įtikėję, kad blogi laikai jau praėjo ir prekybos apimtys nuo 2010 m. Lietuvoje tik didės. Tačiau, pasirodo, jie klydo.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso parduotas 5591 naujas lengvasis automobilis, arba 5 proc. mažiau nei atitinkamu 2012 m. laikotarpiu (5865). O gegužės mėnesio rezultatai – ypač liūdni: šį mėnesį parduoti 1196 nauji lengvieji automobiliai, beveik 13 proc. mažiau nei 2012 m. gegužę.
Skelbiama, jog pagrindinė priežastis, kodėl naujų automobilių nuperkama vis mažiau, yra ta, kad dauguma įmonių po krizės savo automobilių parkus atnaujino 2010 m. antroje pusėje ir 2011 m. Būtent 2011-aisiais naujų automobilių Lietuvoje buvo nupirkta daugiausiai, net 15,7 tūkst. O jau pernai jų perkamumas ėmė mažėti: 2012 m. naujų automobilių nupirkta 12 proc. mažiau nei užpernai.
Šios tendencijos verčia automobilių prekybininkus keisti savo strategijas: anksčiau jie naujus automobilius vis brangino, o dabar vėl pasuko didelių nuolaidų keliu. Pavyzdžiui, šiandien naują “Ford Fiesta” galima įsigyti už 34,5 tūkst. Lt. Didelę – 10 tūkst. Lt nuolaidą siūlo “Nissan qashqai” prekybininkai, o kai kuriuos “Subaru” dabar galima nusipirkti ir su 17 tūkst. Lt nuolaida. “Vokswagen” atstovai Lietuvoje nuolaidų kartelę kilstelėjo dar aukščiau ir kai kuriuose savo modelius siūlo su 23,4 tūkst. Lt nuolaida. Dideles nuolaidas, nulines palūkanų normas visam išperkamosios nuomos laikotarpiui arba vis ilgesnį automobilio garantinį laiką siūlo ir “Fiat”, “Toyota”, “Škoda” ar “Peugeot” automobilių prekybos salonai, o “Renault” ir “Dacia” prekybininkai paskelbė apie naujų automobilių išpardavimą.

Nuo liepos pirmosios, kai Lietuva perims pirmininkavimą ES Tarybai, Bendriją papildys naujokė – Kroatija. Ar netaps ši šalis dar viena Europos Bulgarija ar Rumunija, o gal kaip tik gerokai aplenks net anksčiau į ES įstojusias valstybes, tarp jų ir Lietuvą?

“Blogi Rumunijos ir Bulgarijos pavyzdžiai lyg Damoklo kardas kabo virš Zagrebo. Tačiau vienintelis mus su šiomis valstybėmis vienijantis dalykas yra tai, kad būsime ES naujokai”, – sako Kroatijos analitikė Adelina Marini, mėgindama paneigti Europoje tvyrančią nepasitikėjimo jos gimtąja šalimi nuotaiką.
Vis dėlto nuo 2007-ųjų, kai į ES buvo priimtos Bulgarija ir Rumunija, europiečiai ne kartą viešai išreiškė apgailestavimą dėl ES plėtros, mat naujokės toli gražu nepateisino lūkesčių. Priešingai, jos žemyn traukia daugelį ES rodiklių, o šiose valstybėse klestintis nusikalstamumas yra rimtas akstinas jų vis dar nepriimti į Šengeno zoną.
Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai iki šiol negali laisvai įsidarbinti dešimtyje ES valstybių, be to, šiose šalyse vis dar tebegalioja ir specialiai joms skirtas teisingumo bei vidaus reikalų sritis reguliuojantis mechanizmas.
Deja, net ir šios priemonės nesugebėjo priartinti nei Bulgarijos, nei Rumunijos prie Vakarų Europos valstybių standartų. Priešingai, 2010-aisiais Europos Komisijos ataskaitoje netgi buvo konstatuota, kad šios dvi valstybės į ES buvo priimtos per anksti ir nepasirengusios. Nedaug pažangos rodo ir praėjusių metų rezultatai. Rumunija ir Bulgarija vis dar tebėra ES autsaiderės pagal daugelį kriterijų, išskyrus, žinoma, nedarbą, – čia nepralenkiamos Graikija ir Ispanija, o Rumunijai šiuo atveju sekasi netgi geriau nei daugeliui kitų ES valstybių.
Pagirti šias valstybes galima ir už palyginti nedidelę jų skolą. Tai ypač pasakytina apie Bulgariją, kurios skola yra viena mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Tačiau Rumunija ir Bulgarija yra laureatės, kai kalbama apie mažiausius Europoje atlyginimus, pensijas, prasčiausią sveikatos apsaugą ir švietimo sistemą, didžiausią korupciją ir kt.
Abiem valstybėms nepasisekė, kad narystė Europos Sąjungoje jas pastūmėjo ne į pakilimą, o kaip tik į nuosmukį, mat sutapo su didžiąja pasauline ekonomikos krize. Dėl to 2009 m. Bulgarijos bendrasis vidaus produktas susitraukė 5,5 proc., pramonės gamyba smuko 14 proc., eksportas į ES šalis ėmė mažėti, ekonomika sustingo. 2010 m. iš nuosmukio išsikapstyti pavyko, bet augimas užfiksuotas labai minimalus – 0,2 proc., 2011 m. – 1,2 proc., pernai Bulgarijos ekonomika augo ne ką daugiau.
Tas pats pasakytina ir apie Rumuniją. Ji buvo viena iš trijų pirmųjų ES narių, priverstų prašyti tarptautinės pagalbos (kartu su Vengrija ir Latvija), nes krizę pasitiko su 5,5 proc. ekonomikos smukimu ir didžiule infliacija. Beje, pagal šį rodiklį ji ir dabar tebepirmauja visoje ES.
Žinoma, galima juokauti, kad Lietuvai tai tik į naudą: jei statistikos lentelėse nebūtų Rumunijos ir Bulgarijos, sąrašo gale daugeliu atvejų atsidurtume mes arba latviai. Tačiau tai vis tiek ne priežastis pateisinti skubotą šių dviejų valstybių priėmimą į Europą “avansu”.
Nemaža dalis europiečių dabar baiminasi, kad ir Kroatijai ES durys atveriamos per anksti, o patekusi į ES gretas ši valstybė su prastais rodikliais atsidurs uodegoje. Čia svarbu paminėti, kad dar pernai EK atstovai skelbė, jog norėdama patekti į ES Kroatija turi įgyvendinti dešimties punktų reikalavimų sąrašą, kuriame numatyta pačių įvairiausių užduočių, pradedant privatizacijos proceso išjudinimu ar teisėtvarkos reforma, baigiant nauja migracijos politika. Ir nors EK sako, jog visi namų darbai atlikti, niekas negali būti tikras, kad jie atlikti dešimtukui: juk nors Kroatijos derybų dėl narystės procesas ištįso iki dvylikos metų ir keturių mėnesių, net ir šio laikotarpio pabaigoje dar tikrai buvo ką veikti. Be to, ar nenutiks taip, kad reformos, kurių Kroatija, reikia pripažinti, pastaruoju metu ėmėsi iš širdies, ims ir sustos, vos įsiliejusi į Bendriją, – taip juk nutiko daugeliui naujokių, neišskiriant ir Lietuvos?

Kurioje statistikos eilutėje įsiterps Kroatija?

Europos Komisija tokius nuogąstavimus bando nuraminti ataskaitomis. Kovo mėnesį ji patvirtino naujausią Kroatijos pažangos ataskaitą, liudijančią, kad Zagrebas įgyvendino visus būtinus reikalavimus ir yra visiškai pasirengęs narystei Bendrijoje.
Dokumente Kroatija liaupsinama už daugybę dalykų: bendradarbiavimą su karo nusikaltimų tribunolu Hagoje, neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažėjimą, taip pat ir pažangą saugant valstybės sienas.
Tačiau tai, kad vienas iš argumentų, kodėl Kroatija turi būti priimta į ES jau šią liepą, yra jos pažanga į kroatų kalbą verčiant ES teisės aktus, verčia susimąstyti, ar Kroatija, kaip anksčiau Bulgarija ar Rumunija, nėra kviečiama į Bendriją vien dėl gebėjimo susikurti gerą įvaizdį ir dėl skambių pažadų, o ne už realius darbus.
ES plėtros komisaras Štefanas Fule į tai atsako, jog nėra nė vienos priežasties abejoti, kad Kroatijos įsipareigojimai prasilenks su realybe, o jei net taip nutiktų, esąs ne vienas būdas šiai situacijai sureguliuoti.
Bet juk daugybė bandymų imtis priemonių prieš Rumuniją ar Bulgariją rezultatų beveik nedavė.
Patys kroatai abejones dėl šalies gebėjimo pritapti ES ir net užimti neprastas pozicijas ES statistikos lentelėse linkę nuleisti negirdomis. Iš tiesų jie jau daugelį metų “matuojasi” lygindamiesi ne su, tarkime, kitomis buvusiomis Jugoslavijos valstybėmis, o su ES senbuvėmis.

Informacinių technologijų korporacija IBM pristatė naujos kartos IBM PureSystems sprendimus, kurie leis įmonių IT padaliniams sumažinti informacinių sistemų eksploatavimo kaštus 45 proc., IT energijos sąnaudas – 43 proc., o informacinės sistemos priežiūros laiko sąnaudas – beveik 100 proc.

Tokį šuolį informacinių sistemų evoliucijoje IBM pavyko pasieti glaudžiai į vieną visumą integravus visas šiuolaikinei serverių sistemai būtinas dalis – duomenų saugyklas, procesorius, programinę įrangą, tinklaveikos bei internetinės kompiuterijos modulius.

IBM ekspertų teigimu, naujojo tipo serverių sistemos dėl itin paprasto diegimo ir naudojimo bei ekonomiškumo greitai taps dominuojančiomis kompiuterinėmis sistemomis verslo įmonėse ir kitose organizacijose.

Viena svarbiausių ir stipriai darbą su informacine sistema palengvinančių naujųjų IBM PureSystems sprendimų ypatybių, IBM atstovų teigimu, yra pirmą kartą serveriuose įdiegti daugelį informacinės sistemos valdymo procesų automatizuojantys ekspertinės programinės įrangos paketai. Šie programinės įrangos paketai atstoja daugelio IT specialistų, inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir ekspertų informacinių sistemų valdymo žinias bei įgūdžius ir tarsi perkelia juos tiesiai į techninę įrangą. Ekspertinės programinės įrangos paketai leidžia automatizuoti sistemos konfigūravimo, palaikymo ir atnaujinimo procesus bei neeikvoti sistemos resursų bei IT specialistų laiko paprastoms, tačiau apie 70 proc. visų organizacijos IT skyriaus išlaidų lemiančioms operacijoms.

IBM PureSystems produktai taip pat yra visiškai paruošti dirbti internetinės arba debesų kompiuterijos aplinkoje. Pasak IBM ekspertų, parengti naudojimui privatų įmonės ar organizacijos „debesį“ su PureSystems užtrunka vos keletą minučių. Be to, PureSystems sprendimuose integruota patogi vartotojo sąsajos programinė įranga, leidžianti internetinės kompiuterijos aplinka lengvai ir be ypatingos IT specialistų pagalbos naudotis visų įmonės padalinių darbuotojams. Su PureSystems paprastą internetinės kompiuterijos programėlę pagal savo poreikius greitai susimodeliuoti bei ja naudotis gali ir ypatingų specifinių IT žinių neturintis įmonės darbuotojas.

Į naujųjų PureSystems sprendimų vystymą IBM investavo rekordinę dviejų milijardų dolerių sumą, o žinios šių technologijų sukūrimui buvo kaupiaumos per dešimtmečius IBM bendradarbiavimo su klientais ir partneriais.

Daugiau informacijos apie IBM – www.ibm.com ir www.ibm.com/lt/.

Siekdama sumažinti transporto spūstis, padidinti viešuoju transportu vežamų keleivių skaičių bei skatinti gyventojus naudotis miesto transportu, „Vilniaus Viešojo transporto“ įmonė atnaujina savo autobusų parką, įsigydama ekologiškas šiuolaikines transporto priemones.

Artimiausiu metu su UAB „Adampolis“ bus pasirašyta sutartis, kurios pagrindu Vilniaus Viešojo transporto parkas įsigys 18 vokiškos „MAN“ markės žemagrindžių, apie 12  m ilgio, naudojančių suspaustas gamtines dujas, autobusų.

Dar praėjusių metų rudenį Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje gyventojams buvo suteikta galimybė rinkti patraukliausią miestui autobusą. Apie 60 proc. visų apklausoje dalyvavusių miestiečių balsavo už  šį autobusą.

Be „MAN“ markės autobusų įmonės atstovų, konkurse perkant naujas keleivines transporto priemones dalyvavo italai, čekai, lenkai ir Turkijos bendrovė.

„Vertinant dalyvių techninius pasiūlymus buvo atsižvelgta į funkcines, ergonomines prekių savybes, techninius parametrus, eksploatacines išlaidas, degalų sąnaudas, į remonto ir techninio aptarnavimo galimybes, energijos vartojimo efektyvumą, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kainą“, – sako „Vilniaus Viešojo transporto“ vadovas Gintaras Nakutis.

Naujų keleivinių transporto priemonių, naudojančių suspaustas gamtines dujas, įsigijimo projektas didžiąja dalimi finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Nauji autobusai Vilniaus gatvėse turėtų pasirodyti po gero pusmečio. Šiuo metu Vilniaus Viešojo transporto parke yra 370 autobusų ir 320 troleibusų.

- Naujasis „Nokia Lumia 610“, mažiausios kainos „Lumia“ serijos modelis, idealiai tiks norintiems susipažinti su „Windows Phone“ operacine sistema
- apdovanojimais įvertintas „Nokia Lumia 900“ bus parduodamas ne tik JAV
- „Nokia 808 PureView“ – naujas vaizdo fiksavimo išmaniaisiais telefonais standartas
- Nauji „Asha“ mobilieji telefonai ir paslaugos tampa vis sumanesnės
Barselona, Ispanija – Šiandien pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese „Nokia“ pristatė naujų produktų, paslaugų ir bendradarbiavimo planų. Tarp daugiausia dėmesio sulaukusių pažibų – nauji modeliai su „Windows Phone“ operacine sistema, išmanusis telefonas su 41 megapikselio kameros jutikliu ir ištobulinti tradiciniai telefonai bei paslaugos.
„Prieš metus mes paskelbėme, kad „Nokia“ išvyksta į naują kelionę siekdama kurti puikius mobiliuosius įrenginius, – sakė „Nokia“ generalinis direktorius Stephenas Elopas. – Šiandien pristatome jau ketvirtąjį „Lumia“ įrenginį, išmanesnius mobiliuosius telefonus bei naujas paslaugas ir šiais savo veiksmais atskleidžiame, kad „Nokia“ variklis gali suktis sparčiau”.

Išplėtė „Lumia“ produktų portfelį
„Nokia“ toliau plečia telefonų su „Windows Phone“ portfelį ir pristatė „Nokia Lumia 610” – mažiausios kainos „Lumia“ modelį. Jis skirtas jauniems žmonėms, kurie nori nebrangaus „Nokia“ išmaniojo telefono su „Windows Phone“ operacine sistema. „Nokia Lumia 610” yra pritaikytas naudotis socialiniais tinklais, naršyti po internetą, klausytis muzikos ar žaisti žaidimus, turi nemokamą navigaciją ir galimybę parsisiųsti programėlių iš „Windows Phone Marketplace“ parduotuvės, kurioje jų – dešimtys tūkstančių. Telefono korpusą bus galima pasirinkti iš keturių ryškių spalvų. Šis modelis kainuos vos 650 litų be mokesčių ir subsidijų, o pirmąsias rinkas pasieks antrąjį 2012 m. ketvirtį.
Sausio mėnesį JAV rinkai pristatytas „Nokia Lumia 900“ buvo pirmasis „Nokia“ išmanusis telefonas, palaikantis ketvirtos kartos ryšį (LTE). Greitu metu jis bus prieinamas ne tik už Atlanto, bet ir daugiau pasaulio šalių bei galės veikti DC HSPA  tinklų diapazonuose ir perduoti duomenis iki 42,2 megabitų per sekundę (Mbps) sparta. Telefonas turi didelį 4,3 colio (10,92 cm) skersmens „ClearBlack AMOLED“ ekraną ir talpią 1830mAh bateriją.
Nauja vaizdo fiksavimo išmaniaisiais telefonais era
Pasauliniame kongrese „Nokia“ taip pat paskelbė apie naują etapą vaizdo fiksavimo išmaniaisiais telefonais srityje. Bendrovė pademonstravo „Nokia 808 PureView“ – pirmąjį išmanųjį telefoną su „Nokia PureView“ technologija, kuri bus pritaikoma ateinančius metus ir kituose „Nokia“ telefonuose. „Nokia 808 PureView” turi didelį, aukštos rezoliucijos 41 megapikselio kameros jutiklį, „Carl Zeiss” optiką ir „Nokia“ sukurtą pikselių atrinkimo technologiją. Šiuo telefonu užfiksuoti vaizdai bus itin ryškūs ir detalūs, net ir esant prastam apšvietimui. Nuotraukas telefone galima išsaugoti nedideliu formatu bei greitai persiųsti el. paštu, MMS žinute ar pasidalinti per socialinius tinklus.
„Nokia 808 PureView“ taip pat pasižymi „Nokia Rich Recording“ technologija, su kuria garsą galima įrašyti panašia kokybe, kaip audio kompaktiniame diske, taip pat filmuoti ir atkurti aukštos raiškos (HD) 1080p vaizdą. Šis modelis taip pat turi „Dolby Headphone“ technologiją, kuri stereo įrašą per ausines paverčia erdviniu (angl. surround) garsu.
„Asha“  mobilieji telefonai tampa vis protingesni
„Nokia“ ir toliau mažina atotrūkį tarp tradicinių ir išmaniųjų telefonų bei pristatė tris „Asha“ įrenginius, skirtus norintiems telefonu dirbti, mokytis ir žaisti. „Nokia Asha 302“ turi visaženklę QWERTY klaviatūrą ir yra tarsi mobilusis biuras delne, nes leidžia prisijungti prie įmonės „Exchange” serverio ir sinchronizuoti laiškus, kalendoriaus įrašus bei kontaktus. Tokia galimybė – naujiena tarp „Nokia Series 40“ įrenginių.
„Nokia Asha 202“ ir „203“ yra nebrangūs, tačiau lietimui jautrų ekraną turintys modeliai, pritaikyti aktyviai naudojantiems socialinius tinklus. „Asha 202“ turi dviejų SIM kortelių telefonuose diegiamą „Easy Swap“ technologiją, kuri leidžia patogiai naudotis viename telefone dviem SIM kortelėmis ir sutaupyti pasirenkant konkrečiu atveju palankesnį tarifą.
Naujieji „Asha“ įrenginiai papildys „Nokia Asha“ seriją, kurios telefonais prekiaujama daugiau nei 100 pasaulio šalių.
Eina toliau ir sparčiau
Plėtodama su vieta susietas paslaugas, „Nokia“ ir „Groupon“ ketina pasiūlyti naują paslaugą – su buvimo vieta susietas nuolaidas ir akcijas. „Nokia“ taip pat pranešė apie atnaujintą „Nokia Drive“  programėlę telefonams su „Windows Phone“ operacine sistema – ši programa visavertiškai veiks nenaudodama mobiliojo interneto duomenų. Dar daugiau – „Nokia Drive“ taip pat įsimins asmeninius reguliarius maršrutus, iš anksto perspės apie eismo sąlygas ir automatiškai parinks naują maršrutą, kad vairuotojas išvengtų transporto spūsčių.
Be to, „Nokia“ ketina išleisti telefonams su „Windows Phone“ skirtą „Nokia Transport“ programėlę, kuri padeda planuoti kelionę nuo durų iki durų viešuoju transportu – metro, tramvajais, priemiestiniais traukiniais ir autobusais – daugiau nei 500 miestų, 45 valstybėse.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt.
Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis
Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nors 2011 metais dar buvo juntamos sprogusio nekilnojamojo turto burbulo pasekmės ir rinka dar nebuvo atsigavusi, tačiau parduodamų naujos statybos 1 kambario butų kainos sostinėje vidutiniškai pakilo apie 5 proc. (nuo 4,84 iki 5,08 tūkst. litų už kvadratinį metrą). Senos statybos butai tiek pat sumažėjo (nuo 4 iki 3,8 tūkst. litų už kvadratinį metrą).
Panašios kainų svyravimo tendencijos matomos ir stebint trijų kambarių butų kainų pokyčius. Dviejų kambarių naujos statybos kainos visus metus išliko stabilios – vidutiniškai apie 5,2 tūkst. litų, o senos – apie 4,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Domoplius.lt duomenimis, brangiausi mikrorajonai sostinėje praėjusiais metais buvo Senamiestis (7,1 tūkst. litų už kvadratinį metrą) ir Užupis (6,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą). Visgi dažniausiai pardavinėjami buvo kituose mikrorajonuose esantys butai – Pašilaičiuose (vidurkis apie 199 tūkst. litų), Naujamiestyje (apie 247 tūkst. litų) ir Žirmūnuose (apie 213 tūkst. litų).
Analizuojant nuomos kainas, pernai labiausiai pastebimas dviejų kambarių butų (vidutiniškai nuo 1547 iki 1100 litų) ir trijų kambarių (nuo 2091 iki 1645 litų) kainų kritimas. Vieno kambario buto vidutinė nuomos kaina pernelyg nekito, siekė vidutiniškai 700 litų.
Kaune butų kainos krito
Skirtingai negu Vilniuje, Kaune praėjusiais metais krito parduodamų tiek vieno (nuo 2,7 iki 2,2 tūkst. litų), tiek dviejų (nuo 3,4 iki 2,7 tūkst. litų) , tiek trijų kambarių (nuo 3,2 iki 2,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą) butų vidutinės kainos.
E. Narbuntovičiaus teigimu, tikėtina, kad kainų mažėjimas laikinojoje sostinėje susijęs su vis dar jaučiama nesaugia ekonomine padėtimi ir esančia nedidele butų paklausa. „Dažniausiai po ekonominio sąstingio mažesni miestai atsigauna lėčiau. Visgi nemaža dalis pardavėjų siekia parduoti butą operatyviai, todėl pasitaiko atvejų, kai kainos sumažinamos iki minimumo“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt duomenimis, brangiausi mikrorajonai Kaune yra Senamiestis (4,6 tūkst. litų), Centras – 4,33 tūkst. litų ir Žaliakalnis – 4,27 tūkst. litų už kvadratinį metrą, tuo tarpu dažniausiai pardavinėjami butai pernai buvo Dainavoje (vidutiniškai už 107 tūkst. litų) ir Eiguliuose – už 137 tūkst. litų.
Klaipėdoje brangiausi – Giruliai
Uostamiesčio gyventojai pernai taip pat galėjo pastebėti krentančias butų kainas, nors jos vis dar išlieka didesnės negu Kaune. Vieno kambario vidutinė kaina pernai smuktelėjo nuo 3,5 iki 3,1 tūkst. litų, dviejų ir trijų kambarių – nuo 4,1 iki 3,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Brangiausių butų kainos kur kas viršija vidurkį: Giruliuose – 6,3 tūkst. litų, Melnragėje – 5,6 tūkst. litų, Senamiestyje – 4,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
„Remiantis mūsų portalo statistika, dažniausiai parduodami butai buvo Senamiestyje ir Alksnynėje, kurių vidutinė kaina siekė atitinkamai 214 ir 160 tūkst. litų“, – teigia E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt ekspertai nekilnojamojo turto kainų tendencijas pateikė išanalizavę daugiau nei 80 tūkst. skelbimų duomenis.

Sėkmingi praėjusių metų lengvųjų automobilių rinkos rezultatai paneigė bet kokias skeptikų prognozes apie ekonominį sąstingį ir niūrias jo pasekmes.

Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, per 2011 metus Lietuvoje įvyko net 387 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, o tai yra 7 proc. daugiau nei 2010 metais ir vos 5 proc. mažiau nei prieškriziniais laikomais 2008 metais.

2011 m. Lietuvoje naudotų automobilių parduota už 3,93 mlrd. Lt, o naujų – už 0,92 mlrd. Lt.

Parkas – daugiau nei 8 mėnesiais jaunesnis

Autoplius.lt ekspertai pastebi, kad pernai Lietuvos gyventojai įsigijo daugiau naujesnių automobilių, o tai turėjo teigiamos įtakos vidutiniam Lietuvos automobilių parko amžiui – per praėjusius metus jis „atjaunėjo“ kiek daugiau nei 8 mėnesiais – nuo 14,6 m. iki 13,9 m.

„Automobilių parkas jaunėjo, nes parke 55 tūkst. sumažėjo senesnių nei 16 m. automobilių ir tuo pačiu lietuviai įsigijo 71,3 tūkst. naujesnių nei 15 m. automobilių“, – teigia Viktoras Daukšas, Autoplius.lt vystymo vadovas.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ,,Transeksta“ ir Autoplius.lt duomenimis, automobilių parką šių metų sausį sudarė beveik 1,2 mln. registruotų lengvųjų automobilių, turinčių galiojančius techninius pasus. Penktadalį Lietuvos automobilių parko sudarė „Volkswagen“ – tai 237 tūkst. automobilių, antroje vietoje buvo „Audi“ (15 proc.), trečioje – „Opel“ (8,1 proc.).

Lyginant pirmąjį ir ketvirtąjį praėjusių metų ketvirčius, tarp dešimties populiariausių markių labiausiai augo „Opel“ automobilių skaičius – jų padaugėjo 5,8 tūkst., „Toyota“ – 5,4 tūkst., „Volkswagen“ – 4,4 tūkst.

Naudoti automobiliai sudarė didžiąją dalį automobilių rinkos – 96,5 proc. 2011 m. įvyko 373 tūkst. naudotų automobilių sandorių, t.y. 6,2 proc. daugiau nei pernai ir tik 2,7 proc. mažiau negu iki 2008 metais.

Pardavimai viršijo lūkesčius

2011 m. galima vadinti ypač sėkmingais naujų automobilių pardavėjams. Iš viso parduota 14 tūkst. transporto priemonių, o t.y. 55,6 proc. daugiau negu 2010 m. (9 tūkst.).

„Net didžiausi optimistai nedrįso prognozuoti, kad 2011 m. bus parduota tiek daug automobilių. Procentinis augimas Lietuvoje buvo didžiausias lyginant su kitomis Europos šalimis. Žinoma, 2008 m. rezultatų nepasiekėme, kai buvo parduota beveik 25 tūkst. automobilių. Vargu, ar minėtus rodiklius pasieksime šiemet – sklandančios žinios apie dar vieną ekonominį sąstingį stabdys grįžimą į 2008 m. lygį. 2012 m. startas nebus lengvas“, – prognozuoja V. Daukšas.

Nauji automobiliai pernai sudarė tik 3,5 proc. visų sandorių Lietuvoje, tačiau lyginant apyvartas, naujiems automobiliams buvo išleista beveik penktadalis (18,2 proc.) visos automobilių rinkos pinigų. Pirmoje perkamiausių naujų automobilių sąrašo pernai buvo „Nissan Qashqai“, antroje – „Peugeot 3008“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

„Vertindami naujų automobilių pardavimus, negalime pamiršti ir itin reikšmingo reeksporto fakto. Kai kurių markių automobiliai, nors ir parduodami itin sėkmingai, Lietuvos gatvėse taip ir nepasirodo,” – pasakoja Autoplius.lt vystymo vadovas.

Šiemet kainos gali kilti

„Didelę įtaką praėjusių metų pardavimams turėjo liepos 1-ąją įsigaliojusi Muitų sąjunga. Pirkėjai iš Rytų buvo stipriai padidinę automobilių iki 10 metų paklausą. Įsigaliojus didesniems mokesčiam užsieniečiai buvo priversti pasitraukti. Todėl lyginant antrąjį, kai buvo pasiektas automobilių kainų pikas, ir ketvirtąjį ketvirčius, automobilių kainos žymiai sumažėjo. Pavyzdžiui, iki penkerių metų automobiliai atpigo beveik dešimtadaliu (9,3 proc.), o 6 – 10 metų – net 14 proc.“, – teigia V. Daukšas.

Per pusmetį nuo 11 iki 15 m automobilių kainos sumažėjo 11,3 proc., o nuo 16 iki 20 m. – 4,7 proc.

V. Daukšas prognozuoja, kad situaciją Lietuvos automobilių rinkoje 2012 m. gali pasikeisti. „Jei Rusijos Dūmai ratifikavus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dokumentus, muitų mokesčiai bus sumažinti, o nauji mokesčiai nebus įvesti, galime sulaukti kur kas didesnio pirkėjų antplūdžio nei pernai. Žinoma, tai reikštų, kad automobiliai vėl brangtų“.

Tiesa, verta pažymėti, kad nors praėjusiais metais automobiliai atpigo visose amžiaus grupėse, vidutinė parduoto automobilio kaina šiek tiek pakilo. „Automobilis yra didelis pirkinys, todėl lietuviai labiau linkę išleisti daugiau, bet įsigyti geresnio stovio ar naujesnį automobilį”, – teigia lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.

Autoplius.lt duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinįjį šių metų ketvirtį buvo atitinkamai 10,7 ir 65,1 tūkst. litų.

Na va, ir baigėsi senieji metai, su savimi nusinešdami ne tik nugyventus 2011-ųjų įvykius, bet ir svajones, neišsipildžiusius lūkesčius bei metų pabaigos nostalgiją.

Taip jau žmogus sukurtas, kad kiekviena pabaiga jam tampa kažin kokiu simboliu, reiškiančiu ir tam tikro gyvenimo etapo pabaigą, dėl kurios turime paliūdėti bei kartais sukurti šventę tam, kad tas liūdesys būtų įveiktas ir nugramzdintas į mūsų pasąmonės gelmes.
Kad ir kokia rimta būtų pabaiga, ji visuomet su savimi atneša ir kažkokią naują pradžią: naujas svajones, lūkesčius, kurie galutinai „pribaigia“ praėjusių išgyvenimų prisiminimus bei sukuria naują simbolį, kad štai dabar viskas prasidės iš naujo, kad mes atgimsime lyg feniksas iš pelenų ir su naujomis jėgomis kibsime šturmuoti gyvenimo…
Žmogus linkęs pamiršti – sąmoningai ar nesąmoningai – tai, kas jam nėra malonu, tai, kas kelia rūpestį, jis linksta pasitelkti pačius įvairiausius būdus baimėms ir nerimams, liūdesiui ir skausmui įveikti. Baigėsi dar vieni metai – puolame švęsti, nors atrodytų, kad džiaugtis nėra kuo, nes perverčiame dar vieną savo gyvenimo knygos lapą, taip pamažu artėdami prie gyvybę ir mirtį skiriančios ribos. Jauną dar gali suprasti – jam viskas prieš akis, o vyresniam kas belieka?
O gal ir švenčiame tam, kad netekties skausmą pabandytume užglaistyti? Tuo mes ir nuostabūs, nes išmintingi! Bet ir vėl klausiu, ar tikrai tokie mes išmintingi, jei teisybei į akis pažvelgti neišdrįstame, o verčiau „šventu melu“ save raminame… Ir kur tik to nepamatysi. Naujųjų metų šventė – visuotinio „užsimiršimo“ puota, o kur dar begalės pavienių žmonių paslapčių, su kuriomis jie vienokiais ar kitokiais neigimais tvarkosi.
Ateina toks žmogus į konsultaciją ir guodžiasi, kad niekaip iš vienatvės išbristi negali, kad ir ką sutiktų, vis santykius praranda – mat partneris greitai „įtartinas“ ima darytis, o situacija išsiskyrimu grasinti ima. Pasikalbi su tokiu žmogumi bent dešimtį minučių, ir yla akimirksniu iš maišo pradeda lįsti – nemylėtas, tėvų pamirštas, vis dar iš dvasinės vaikystės išaugti negalintis vargdienis niekaip iš dar vieno atstūmimo baimės išsivaduoti negali. Vos pajunta, kad partneris kiek šaltesnis tapo – gal iš nuovargio, o gal tik kasdienės rutinos paveiktas, – tuoj ir ima bėgti nuo tos baimės. Ir bėga gana keistai situaciją sumodeliuodamas – šįkart jis nebepasiduoda atstūmimo grėsmei, bet palieka pats. Netektis, bet bent jau mano valdoma!
Tačiau neigimas, bėgimas ar dar koks nors bandymas nuo skausmo apsiginti retai kada ilgam padeda… Vienatvė galiausiai užgraužia tiek, kad nori nenori pradedi priežasčių ieškoti. Bet net ir tada mūsų išgirtoji „išmintis“ neapleidžia: pabandai žmogui jo vaikiškąjį skausmą parodyti ir beveik visuomet išgirsti: „Juk mano tėvai kitaip negalėjo… Jie dirbti turėjo, šeimą išlaikyti.“ Arba: „O ką mano mama padaryti galėjo? Juk jai reikėjo pačiai nuo girto tėvo saugotis – tai kaip dar mane apgins?“ Bet juk vienišam ir baikščiam vaikui taip protingai nepaaiškinsi, tai tik dabar mes gudrūs viską paaiškinti.
Žodžiu, gintis nuo nemalonumų mes tiesiog tobulai mokame. O jei patys nesumąstome, kaip su tuo susitvarkyti, tai mūsų pasąmonė į pagalbą atskuba. Ir pradedame baimes įvairiais skausmais versti, o pyktį taip užgniaužiame, kad opininkais, hipertonikais ar net vėžininkais virstame.
Vis dėlto žmogus paradoksų pilnas – vienur, užuot kažkaip sunkumus įveikti pabandęs, nuo jų bėgti ima, o kitur smulkmenas taip sureikšmina, kad gyventi ne tik jam, bet ir aplinkiniams sunku darosi. Tokie paradoksai ir ateinančiais metais mūsų vėl laukia.
Štai pradėjome 2012-uosius – „pasaulio pabaigos“, pagal kažin kokį civilizacijos lopšyje gyvenusios tautelės kalendorių, dėl niekam nežinomų priežasčių tapusį ypač reikšmingu visam civilizuotam pasauliui, metus. Skelbiamės, kad esame vos ne pasaulio valdovai, kurie ne tik į kosmosą pakilti sugeba, bet ir „juodąsias skyles“ po žeme sukurti grasinasi, tačiau dar kažin ar toli nuo kanibalizmo nužengusių indėnų žodžiais lyg nušvitimu patiki.
Na, gerai, nebūsiu toks nuvertinantis – savu laikotarpiu ši tautelė gal ir gerokai kitas pralenkusi buvo, tačiau jos kalendorių, kuris 2012 metų gruodį baigiasi, nes, matyt, toliau ir galvoti nebuvo jokio reikalo, mat mūsų amžius jiems dar kažkur kosminėse platybėse skrajojo, mes vos ne dieviška naujiena paskelbiame. Ir, maža to, mokslininkai imasi šį reiškinį nagrinėti, save bei kitus raminti, įvairias versijas apie indėnų mąstymą dėliodami. Užuot tiesiog nekreipę dėmesio, mes paskelbiame pasaulio pabaigą! Ir ar po šito dar kas nors sakys, kad mirties baimė mūsų nekamuoja? O kur mūsų išgirtoji išmintis?
Na, gerai, gal pasaulio pabaigos ir nebus, nes jau ne viena „įvyko“, bet dar ir paslaptingoji Nibiru planeta kažkur tebeskraido, o juk šiemet ar kitąmet dar ir Saulės aktyvumo pikas pasiektas bus… Tai kas gi vyksta? Kodėl mes taip sėkmingai nuo savo vidinių skausmų pabėgame, bet globalines katastrofas pasigardžiuodami aptarinėjame?
Gal atsakymas visai paprastas – mes tiesiog esame linkę nerimą ne tik slopinti, bet juo ir dalytis… Juk mano vidinės baimės yra niekas, lyginant jas su žmonijos skausmais. O kai kenčia dauguma, tai ir man lengviau.
Žmogus nuostabus ir tuo, kad geba pajusti kito žmogaus skausmą, o kartu jį ir iškęsti kitam padeda. Mes visi gyvenimą nuo to pradedame: mūsų baimes, skausmus ir nerimus pajunta ir pirmiausia užgydo mama, taip padėdama mums tapti dvasingais žmonėmis, galinčiais pajusti ir atjausti kitą bei atrasti žmogiškojo ryšio skonį.
Deja, ne visuomet ir ne visiems tai duota. Mes paskęstame kasdienybės rūpesčiuose ir per amžiną skubėjimą tampame abejingesni vieni kitiems. Mūsų valdžia vardan mistinio finansinio stabilumo patrumpina ir atpigina visavertes motinystės atostogas, o kartais tą padaro ir pačios motinos, teigdamos, kad pernelyg sunku išbūti namie su vaiku. Mes nuvertiname šeimą, sakydami, kad „antspaudas pase nieko nereiškia“, o jis, deja, reiškia, ir net labai daug, ką tik patvirtina ir psichoterapinė mūsų praktika. Bet svarbiausia, kad visa tai nuvertina ir žmogiškojo ryšio svarbą. Ir tada mes prarandame gebėjimą pajusti kitą, pažinti jo jausmus ir palengvinti skausmą. Kad ir kaip būtų liūdna, tai tampa mūsų bendruomenės liga.
Deja, su naujaisiais metais ateina ne pasaulio pabaiga, bet laikas, kai mes nebemokame dalytis savo dvasine patirtimi su kitais ir nesugebame palengvinti žmogaus skausmo. Bet gal ateis ir toks laikas, kai dviejų žmonių ryšys taps atsvara apokaliptiniam pagalbos šauksmui, kai tik visuotinė panika galės suvaldyti vienišo žmogaus baimes ir nerimą…