Pastaruoju metu vis daugiau šalies gyventojų burnojimą ir bambėjimą keičia į optimizmą, daugėja ir tokių, kurie išdrįsta pripažinti, kad jiems sekasi.

Šie metai Lietuvos gyventojams buvo gana geri ar bent vidutiniški. Bent jau tikrai geresni nei 2009-ieji ar 2010-ieji: ekonomika augo, eksportas didėjo, nedarbas mažėjo, pajamų į biudžetą surinkta daugiau, nei planuota, atsigavo statybos, kai kam net atlyginimai kilo, o štai prekių ir paslaugų brangimas nebuvo itin skausmingas.
Ir tą optimizmą ar net pakylėjimą jautėme ne tik ekonomikos, bet daugelyje sričių, tarkim, diplomatijos: pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai parodėme, kad nors ir esame Europos Sąjungos paribio valstybė, tačiau mokame elgtis solidžiai bei atsakingai, ir Vakarų europiečius nustebinome gerąja prasme.
Nors kai kas prognozavo visišką stagnaciją, tačiau ir energetikos srityje nesusimovėme – dauguma projektų buvo toliau vykdomi ir dar labiau pasistūmėjo finišo link. Netgi įstrigusi daugiabučių namų renovacija ėmė rodyti ženklų, kad artėja proveržis. O jau kultūros, sporto ar netgi kosmoso srityse šie metai buvo ypač dosnūs: sporte mus maloniai stebino ne tik Rūta Meilutytė, bet ir krepšinio rinktinė, kultūroje šie metai išsiskirs kultūrinių renginių gausa, na, ir, žinoma, Valdovų rūmų atidarymu. Čia svarbu priminti, kad kadaise jie kėlė labai daug pasipiktinimo, o dabar kelia nacionalinio išdidumo jausmą. Ir tai lėmė palyginti labai maža Valdovų rūmų darbuotojų komanda. Tiksliau, atsidavęs ir nuoširdus jų darbas.
Visi paminėti pavyzdžiai ir permainos nuteikia išties pozityviai: nors retkarčiais ir klupinėdami, mes tikrai judame į priekį, mūsų valstybė modernėja, gyventojų gyvenimo kokybė gerėja. Nesvarbu, kad nemažai daliai lietuvių pesimizmas vis dar mielesnis, tačiau ilgainiui jis neatsilaikys. Jau šiandien vis daugiau šalies gyventojų burnojimą ir bambėjimą keičia į optimizmą, daugėja ir tokių, kurie išdrįsta pripažinti, kad jiems sekasi.
Ankstesniais metais iš daugelio sociologinių apklausų dvelkdavo pesimizmas, o šiemet jau nebedvelkia, dar daugiau optimizmo matyti kalbant apie ateitį. Štai, kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, net 43 proc. respondentų teigia, kad 2013-ieji jiems buvo vidutiniški, o daugiau nei 25 proc. pripažino, kad šie metai jiems buvo sėkmingi. O kalbėdami apie ateinančius metus beveik pusė apklaustųjų tikisi, kad 2014-ieji bus lengvesni, nei buvo šie metai, dar 42 proc. prognozuoja, kad jie bus panašūs į šiuos metus.
Tiesa, vien džiūgavimo ir žavėjimosi optimizmu čia nepakanka. Jei norime ir toliau sparčiai važiuoti į priekį, reikia reformų, reikia ir sunkaus darbo. Tą dabartinei Vyriausybei vis dažniau primena ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai, į tai nuolat atkreipia dėmesį ir prezidentė. Tereikia, kad premjeras ir ministrai išgirstų, o išgirdę imtų veikti.
Štai ir praėjusią savaitę, įvertindama pirmuosius Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės metus, Dalia Grybauskaitė išspaudė jai keletą pagyrimų, bet tuoj pat pasigirdo griežtas uždavinių ir laukiančių reformų priminimas. Užimtumo didinimas, korupcijos mažinimas, proveržis energetinio savarankiškumo srityje, krizės metu sumažintų atlyginimų ir pensijų atkūrimas, šilumos ūkio pertvarka, valstybės valdomų įmonių dividendų politikos permainos, skaidrus ES paramos panaudojimas… – baksnojo prezidentė ir vis pabrėžė šiose srityse netoleruosianti plaukimo pasroviui.
Taigi žmonių nuotaikos neblogos, išorinės aplinkybės palankios, padėtis daugelyje sričių gerėja. Jei dar Vyriausybė būtų veiklesnė, tada ir žmonių lūkesčiai, kad 2014-ieji bus lengvesni nei šie metai, gali išsipildyti.

Apie milijonas žmonių susibūrė Taimso aikštėje Niujorke, vieni iš paskutiniųjų pasaulyje pasitikdami 2011 metus, tačiau džiaugsmingą naujametinę nuotaiką temdė kruvini išpuoliai Afrikoje ir žemės drebėjimas Argentinoje.

Naujųjų metų sutikimo linksmybės, kurios pirmiausiai prasidėjo Ramiojo vandenyno regione, palaipsniui apjuosė planetą gatvės švenčių ir fejerverkų grandine.

Taimso aikštėje vyko viena iš paskutinių didžiųjų ceremonijų, o anksčiau 2011 metus pasveikino džiūgaujantys žmonės, susirinkę šalių simboliais tapusiose vietose: Didžiosios Britanijos sostinėje – prie apžvalgos rato “London Eye”, Berlyne – prie Brandenburgo vartų, Paryžiuje – Eliziejaus laukuose, o Maskvoje – Raudonojoje aikštėje.

Niujorke daugybė žmonių, kuriuos prižiūrėjo modernia įranga apsiginklavusi policija, pasitiko Naujuosius metus, nukreipę žvilgsnius į lėtai besileidžiantį šešias tonas sveriantį rutulį, ant kurio švietė 32 256 LED lempelės ir žėrėjo 2 688 “Waterford” krištolo detalės.

Vienoje Los Andželo sporto arenoje vykusiame tradiciniame elektroninės muzikos festivalyje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. žmonių, pranešė pareigūnai.

Rio de Žaneire du milijonai žmonių, kurių dauguma vilkėjo baltus drabužius, Naujųjų metų išvakarėse susibūrė garsiajame Kopakabanos paplūdimyje, kur linksmybes dar labiau sustiprino šiame mieste 2016 metais vyksiančių olimpinių žaidynių logotipo pristatymas.

Brazilai taip pat turi dar vieną priežastį švęsti: šeštadienį kadenciją pradeda pirmoji šalyje į prezidento postą išrinkta moteris – Dilma Rousseff (Dilma Rusef), kuri perims Brazilijos vairą iš populiaraus lyderio Luizo Inacio Lulos da Silvos (Luiso Inasiju Lulos da Silvos).

Tačiau Argentinoje stiprus 6,9 balo žemės drebėjimą sukrėtė vietovę, esančią už 151 kilometro į šiaurės rytus nuo Santjago del Estero miesto, pranešė JAV Geologijos tarnyba. Apie drebėjimo aukas arba padarytą žalą kol kas nepranešama.

Naujametinę nuotaiką taip pat temdė Egipte prie vienos koptų bažnyčios driokstelėjęs galingas sprogimas, tai pat sprogdinimai Nigerijoje ir Burundyje.

Egipto šiauriniame Aleksandrijos mieste mažiausiai 21 žmogus žuvo per sprogimą šeštadienį apie 0 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai maldininkai ėjo iš bažnyčios po naujametinių pamaldų. Įvykio liudininkai pranešė, kad prie bažnyčios matėsi sudegęs automobilis, kuriame veikiausiai buvo padėtas sprogstamasis užtaisas.

Nigerijoje Naujųjų metų išvakarėse bomba sprogo žmonių pilname turguje, esančiame prie kareivinių sostinėje Abudžoje. Šis incidentas nusinešė keturių žmonių gyvybes, o dar 26 buvo sužeisti.

Tuo tarpu Burundyje susprogdinus granatą žuvo trys žmonės.

Šventinė nuotaika taip pat buvo aptemdyta Rusijoje: prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo, kad šalis bus “atvira ir draugiška”, tačiau milicija Naujųjų metų naktį per opozicijos demonstracijas Maskvoje ir Sankt Peterburge sulaikė apie 120 protestuotojų.

Tačiau Didžiojoje Britanijoje apžvalgos ratą “London Eye” nušvietė spalvingos fejerverkų ugnys, o Temzės upės krantinėse buvo susibūrę apie 250 tūkst. žmonių.

Paryžiuje apie 350 tūkst. žmonių, tarp jų daug turistų, susirinko Eliziejaus laukuose, dar apie 50 tūkst. – prie Eifelio bokšto.

Madride tūkstančiai žmonių sausakimšoje Saulės Vartų aikštėje stebėjo, kaip žalia šviesa įsižiebė užrašas “Feliz 2011″ (Laimingų 2011-ųjų). Pagal ispanų tradiciją žmonės suvalgė po 12 vynuogių – kiekvieną skambant laikrodžio dūžiui, kad sektųsi ateinančiais metais.

Austrijos sostinėje vienoje beveik 700 tūkst. šalčio nepabūgusių žmonių išėjo švęsti į gatves, o kai kurie pasirinko užsakomąjį skrydį ir iš oro stebėjo įspūdingai pasipuošusį miestą.

Arabijos pusiasalyje didžiausios Naujųjų metų iškilmės vyko Dubajuje – čia neprilygstamas reginys buvo surengtas ant aukščiausio pasaulyje pastato.

Pirmuosius metus nuo atidarymo minintį 828 metrų aukščio dangoraižį “Burj Khalifa” nušvietė įspūdingas lazerių, prožektorių, fontanų ir fejerverkų šou.

Vos 6 000 gyventojų teturinti Ramiojo vandenyno salų valstybės Kiribatis pirmoji pasaulyje pasitiko 2011 metus, tačiau pirmosios didelės Naujųjų metų iškilmės vyko Naujosios Zelandijos mieste Oklende.

Vėliau Australijoje nuo garsiojo Sidnėjaus uosto tilto pasipylė fejerverkų krioklys, o nakties dangų nušvietė iš viso septynios tonos iššautų pirotechninių užtaisų. Šis reginys sužavėjo 1,5 mln. žmonių, susirinkusių Sidnėjaus krantinėse.

Šimtai tūkstančių žmonių stebėjo fejerverkų ir lazerių šou neono šviesų nutviekstame Honkongo uoste, o dar dešimtys laivų suplaukė į šios salos Viktorijos uostą, kur vyko penkias minutes trukęs įspūdingas fejerverkų reginys.

Japonijoje Naujųjų metų išvakarėse milijonai žmonių plūdo į šintoistų šventyklas “apsivalyti”.

Azijoje tradiciškai iškilmingiau sutinkami Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių, tačiau Pekine tūkstančiai šalčio nepabūgusių žmonių paskutines 2010-ųjų sekundes skaičiavo viename prabangiame prekybos centre, o apie 7 tūkst. žmonių susirinko stebėti aitvarų skraidinimo šou Šanchajaus centre.

Mianmaro demokratinės opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), kuri pernai buvo paleista po ilgiau nei septynerius metus trukusio namų arešto, paragino savo šalies žmones “kartu kovoti su naujomis galiomis, nauja jėga ir naujais žodžiais šiai sėkmę žadančiai naujaisiais metais”.

Indijos finansų ir pramogų sostinėje Mumbajuje, kuriame prieš dvejus metus per teroro išpuolius žuvo 166 žmonės, buvo leista surengti visą naktį vyksiančią Naujųjų metų sutikimo šventę, nors žvalgyba buvo perspėjusi apie galimą naują kovotojų išpuolį.

Pakistano didžiuosiuose miestuose policija taip pat buvo sustiprinusi budrumą dėl galimų atakų, tačiau šioje šalyje Naujieji metai tradiciškai sutinkami ramiai, be viešų iškilmių.

Nuo kitų metų pradžios pabrangs ne tik degalai, bet ir kai kurie maisto produktai bei buitinės prekės, trečiadienį rašo “Vilniaus diena”.

Prognozuojama, kad nuo sausio dar išaugs aliejaus, kai kurių pieno ir duonos produktų kainos. Kol kas neplanuojama branginti tik mėsos ir jos gaminių.

Prekybininkai tvirtina, jog pabrangs ir kai kurios buičiai reikalingos priemonės.

“Jau keletas gamintojų yra pranešę, kad padidins skalbimo miltelių ir kitų savo produktų kainas. Tačiau esame pastebėję, jog juos žmonės dažniausiai ir daugiausia perka per įvairias akcijas, kai kainos būna išties patrauklios. Tokių akcijų ir nuolaidų neatsisakysime ir ateityje”, – sakė “Maxima LT” Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Jos duomenimis, gruodį jau šiek tiek pabrango kai kurie duonos ir pieno gaminiai. L.Muižienės tvirtinimu, kainos kyla tiekėjų iniciatyva, kurie kaip vieną kainų didėjimo priežasčių nuolat įvardija vis augančias žaliavų kainas.

Kitų prekybos tinklų atstovai taip pat neneigia, kad kainos dar šiek tiek koreguosis. Labiausiai visiems nerimą kelia tai, kad pastaraisiais mėnesiais nepaliaujamai brangsta degalai. Nuo sausio dar apie 12 centų už litrą dėl didėsiančio akcizo išaugs dyzelino kaina. Tad maisto ir kitų produktų kainos gali dar pakilti ir dėl to.

Didžiausias įvairios produkcijos brangimas buvo užfiksuotas šių metų rugsėjį, kai 15-20 proc. brango visų rūšių aliejus, kava – apie 20 proc., miltai – apie 10 proc., įvairios kruopos – 15-20 proc., pieno ir jo produktų kainos pakilo 5-10 proc., duona ir jos gaminiai pabrango apie 10 procentų.

Labiausiai tuomet brango grikiai – jų kainos išaugo apie 60-70 procentų.

Šių metų gruodį pienas bei jo produktai ir duonos gaminiai pabrango dar 5-10 procentų. Kiek jie dar brangs ateityje, prekybininkai teigia kol kas nežinantys.

Lietuvos pramonės įmonių investicijos šiemet, palyginti su 2010 metais, mažėjo, tačiau jau kitąmet laukiama investicijų augimo, rodo Statistikos departamento atliktos pramonės įmonių vadovų apklausos duomenys.

Kad investicijos 2011 metais didės teigė 37 proc. apklaustų įmonių vadovų, kad mažės – 8 proc., 12 proc. investicijų nenumatė, teigiama Statistikos departamento pranešime.

37 proc. įmonių vadovų kitąmet planuoja investuoti į gamybinių pajėgumų plėtimą, 35 proc. – į senų įrengimų pakeitimą, 23 proc. – į gamybinio proceso mechanizavimą ir automatizavimą, 20 proc. – į naujų technologijų diegimą.

Kad investicijos šiemet mažėjo teigė 40 proc. įmonių vadovų sakė (prieš metus – 55 proc.), 36 proc. – kad didėjo (prieš metus – 22 proc.) ir 10 proc. visai neturėjo investicijų (prieš metus – 15 proc.).

Pasak įmonių vadovų, investicijoms didžiausios įtakos turi gaminamos produkcijos paklausa (taip teigė 84 proc. įmonių vadovų). Be to, didelę įtaką investicijoms turi ir finansiniai ištekliai arba numatomas pelnas bei techniniai veiksniai – taip mano 74-77 proc. įmonių vadovų.

Šiemet pagrindinės investavimo kryptys buvo gamybinio pajėgumo plėtimas ir senų įrengimų pakeitimas. Didžioji įmonių vadovų dalis investavo į senų įrengimų pakeitimą (39 proc.) ir į gamybinių pajėgumų plėtimą (34 proc.).