Pastaraisiais metais Naujųjų metų sutikimo naktis tampa labiau asmenine švente: gyventojai vis dažniau savo pramogomis rūpinasi patys, be to, vėl padaugėjo švenčiančiųjų ne baruose ar restoranuose, o namie.

Pasak renginių organizavimo įmonės „A.Nomeika ir partneriai“ vadovo Algirdo Nomeikos, šiemet renginių užsakymų šventiniu laikotarpiu nei sumažėjo, nei padaugėjo – jų panašiai kaip ir ankstesniais metais. Vis dėlto jis pastebi naują tendenciją – gyventojai vis dažniau stengiasi organizuoti šventes savo jėgomis ir tik išsinuomoja iš įmonių būtiną įrangą. Be to, dauguma gyventojų ir bendrovių švenčių proga dažniau renkasi dovanoti daiktus, o ne renginius.
Naujametės linksmybės baruose, restoranuose, klubuose ir kitose pramogų vietose šiemet kainuos daugmaž tiek pat, kiek ir pernai. Vilniaus restoranuose ir klubuose Naujųjų šventimas svyruoja nuo 150 iki 400 Lt asmeniui. Pavyzdžiui, vienas brangiausių yra televizijos bokšte įsikūręs restoranas „Paukščių takas“, kuriame naujametė vakarienė vienam žmogui atsieis 360 Lt.
Kauno restoranuose įkainiai kuklesni ir dažniausiai neviršija 200 Lt asmeniui.

BFL

„Kategoriškai nepritariame transporto apmokestinimui ir palūkanų apmokestinimui, dėl nekilnojamo turto mokesčio esame linkę diskutuoti“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Panašios pozicijos laikosi ir Liberalų ir centro sąjunga, žurnalistams ketvirtadienį patvirtino jos pirmininkas Algis Čaplikas.

„Mes ir toliau laikomės nuostatos nepritarti naujai siūlomiems mokesčiams, ir ypač manome, kad palūkanų apmokestinimo mokestis yra visiškai ne laiku ir neteisingas, paliečiantis visų pirma tuos žmones, kurie turi nedideles santaupas. Tokioj jautrioj situacijoj, kai bankinė sistema ir taip netvirtai jaučiasi, tokiais įstatymais dar būtų galima paskatinti indėlių atsiėmimą“, – nepritarimą palūkanų apmokestinimui argumentavo E.Masiulis.

Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcija sutinka iki 1,5 proc. nuo 2 proc. sumažinti socialinio draudimo mokesčio dalies pervedimą į privačius pensijų fondus, su sąlyga, kad nuo 2013 metų pervedimai būtų atstatomi.

„Svarbiausias dalykas – neskriausti šiandieną dirbančių žmonių ir besirūpinančių savo socialine sauga ateityje, todėl įmokos į pensijų fondus neturėtų būti naikinamos, o siekdami kompromiso, matyt, sutiktume su 1,5 proc., bet su įsipareigojimu, kad per kitus metus būtų susitarta ir priimti įstatymai, įpareigojantys jau nuo 2013 metų į pensijų fondus mokėti jau 6 proc., pagal formulę „2+2+2“, kur 4 proc. eitų iš valstybės, 2 proc. – iš žmogaus“, – sakė E.Masiulis.

Siūloma apmokestinti 3, 4 ir daugiau šeimos naudojamų automobilių

Seimo narė Aurelija Stancikienė siūlo apmokestinti tris, keturis ir daugiau šeimos naudojamų automobilių.

Tokį pasiūlymą Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektui ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

“Tais atvejais kai šeima turi tris, keturis ir daugiau automobilių, manau, yra tikslinga apmokestinti 3, 4 ir daugiau naudojamų automobilių”, – sako parlamentarė.

Konservatoriai vėl sugebėjo per naktį parengti naujų vadinamųjų „prabangos“ mokesčių projektą. Politikai mano, kad prabanga yra gauti didesnes nei 200 litų palūkanas per metus, važinėti galingesniu nei 200 AG automobiliu ir turėti būstą, kuris kainuoja daugiau nei milijoną litų.

Tokie naujų mokesčių projektai ar jų pataisos penktadienį įregistruoti Seime.

Siūloma naikinti mokesčių lengvatas, kurios iki šiol buvo taikomos indėlių bankuose palūkanoms. Lengvata bus taikoma palūkanoms, kurios neviršys 200 litų per metus. Vertinant, kad vidutinės indėlių palūkanos Lietuvoje šiuo metu siekia apie 2 proc. Bus apmokestinami visi maždaug 10 tūkst. litų viršijantys indėliai.

Seime įregistruotas ir projektas panaikinti mokesčių lengvatas būstui, kurio kaina viršija milijoną litų. Tokiam turtui būtų taikomas 1 proc. tarifas – už vertę, viršijančią milijoną. „Čia ta riba pasirinkta simbolinė – parodanti, kad mokesčiai taikomi milijonieriams“, – paaiškino vienas iš įstatymų projektų rengėjų konservatorius Jurgis Razma.

Jeigu būsto vertė – 2 milijonai, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 1 milijono litų ir faktiškai siektų 10 tūkst. litų per metus. Apmokestinamas ir būstas, įsigytas už paskolas. Taip pat nauji mokesčiai būtų taikomi ir automobiliams, įsigytiems išperkamosios nuomos būdu.

Būtent automobilių mokesčio projektas kol kas vertinamas prieštaringiausiai – siūloma apmokestini visas mašinas, kurių amžius iki 10 metų ir variklio galia viršija 150 kW (apie 200 AG). Už kiekvieną galios kilovatą, tektų mokėti po pusę lito per mėnesį. Pavyzdžiui, automobilio, kurio galia 200 kW, savininkas per metus už jį sumokėtų daugiau nei 1000 litų mokesčių.

Siūloma apmokestinti ir privačius lėktuvus bei jachtas.

J.Razma negalėjo tiksliai pasakyti, ar 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčių bus apmokestinamos visos palūkanos, ar tik dalis, viršijanti 200 litų ribą.

Planuojama, kad iš Transporto mokesčio biudžetas pasipildytų 38 milijonais litų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 17 milijonų, o apmokestintos palūkanos atneštų apie 50 milijonų litų papildomų pajamų.

Scanpix

Bendrovės ,,DataCenter“ apibendrintais duomenimis, šiais metais per III ketvirčius Lietuvoje registruoti 9993 nauji asmeninės ir 1314 komercinės paskirties lengvieji automobiliai.

Toks rezultatas, ko gero, galėtų būti lyginamas su kokio nors vieno Vokietijos didmiesčio statistika, tačiau procentine išraiška mūsiškė rinka atrodo auga tarsi ant mielių: lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu naujų automobilių prekybos apimtys padidėjo 87,5 proc., o komercinės paskirties automobilių registravimas išaugo net 155,6 proc.

,,Šie skaičiai ir fiksuoti prieškriziniais metais (2008 m. buvo registruota 21514 asmeninės paskirties automobilių, o per 9 mėn. – 17765) rodo, kad 2011 m. rinka vis dar atsilieka bene 1,8 karto. Tad kalbėti apie problemas būtuoju laiku, kaip kad vis dažniau pasigirsta viešoje erdvėje, gerokai per anksti. Ypač nesantūru tokias žinias transliuoti politikams, nes valstybė prie tos rinkos augimo niekuo neprisidėjo. Greičiau priešingai – nors vidutinis Lietuvos lengvųjų automobilių parko (visus esančius oficialiame registre) amžius pasiekė 17,2 m., susisiekimo ministro sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės, parengusios automobilių parko atnaujinimo strategijos metmenis, pasiūlytos priemonės šiais metais nuskendo į dugną tarsi akmuo“, – komentuodamas 9 mėnesių naujų automobilių rinkos rezultatus sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.

Vertinant naujų lengvųjų automobilių registravimą per tris ketvirčius pagal savininkų tipus naujų tendencijų nėra. Daugiausia automobilių nupirko juridiniai asmenys – 9341 vnt. arba 84,3 proc., fiziniai asmenys – 1737 arba 15,7 proc. Išskirtinis pokytis stebimas rugsėjo mėnesį, kai juridiniai asmenys registravo 668 vnt. arba 51,3 proc. ir fiziniai asmenys – 633 vnt. arba 48,7 proc. Tokio pasikeitimo išdava galėtų būti ta, kad ūkio subjektai reaguoja į nestabilią padėtį rinkose ir stabdo automobilių pirkimus.

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinkoje, remiantis formaliąja statistika, pagal markes lyderiauja „Volkswagen“ (1738 vnt. arba 15,4 proc.), „Nissan“ (1354 vnt. arba 12 proc.), „Peugeot“ (1024 vnt. arba 9,1 proc.), „Toyota“ (883 vnt. arba 7,8 proc.) ir „Škoda“ (733 vnt. arba 6,5 proc.).

Populiariausi naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių modeliai pirmąjį pusmetį yra „Nissan Qashqai“ (674 vnt.), „Nissan Juke“ (453 vnt.), „Peugeot 3008“ (385 vnt.), „Volkswagen Golf“ (352 vnt.), „Fiat 500“ (327 vnt.). Lengvųjų komercinių automobilių rinkoje populiarumą dalinasi „Renault Master“ (110 vnt.), „Toyota Hilux“ (106 vnt.), „Fiat Doblo“ (101 vnt.), „Volkswagen Caddy“ (96 vnt.), „Fiat Ducato“ (61 vnt.).

Artimiausių kaimynų Latvijos ir Estijos rinkų tendencijos panašios į Lietuvos. Per šį laikotarpį Latvijoje registruota 8093 naujų asmeninės paskirties automobilių ir 1209 komercinės paskirties automobilių, augimas atitinkamai 82,2 ir 224,1 proc., Estijoje registruota 12723 (augimas 69,4 proc.) asmeninės paskirties bei 1820 (augimas 93,8 proc.) komercinės paskirties automobilių. Atitinkamai, Lietuvos autoverslininkų asociacijos skaičiavimu pagal ACEA duomenis, tūkstančiui gyventojų registruotų naujų asmeninės paskirties automobilių Lietuvoje teko 3, Latvijoje – 2,8, Estijoje – 8,5, Bulgarijoje – 1,9, Rumunijoje – 2,6, Vengrijoje – 3,4, Lenkijoje – 5,3, Graikijoje – 7, Slovakijoje – 9,2, Portugalijoje – 11,6, Čekijoje – 12,1, Ispanijoje – 13,6, Suomijoje – 18,7, Airijoje – 19,5, Slovėnijoje – 22,7, Italijoje – 22,7, Danijoje – 23, Švedijoje – 24,4, Didžiojoje Britanijoje– 25, Prancūzijoje – 25,7, Olandijoje – 27,5, Vokietijoje – 29,4, Austrijoje – 32,7, Belgijoje – 40,6, Liuksemburge – 78,9. Iš viso 2011 m. EU27 naujų asmeninės paskirties automobilių registruota 10,12 mln.

LAA nuomone, ženklūs procentiniai augimai Europoje šiais metais fiksuojami šalyse, kurios nuo finansinės krizės nukentėjo itin stipriai, nes jų palyginamoji bazė žema. Toks paaiškinimas tinka Lietuvai, Latvijai, Estijai, Bulgarijai, bet akivaizdu, kad bendra tendencija ES šalyse yra prasidedantis nuosmukis ( 9 mėn. – 1,1 proc.), o kai kurios pietinės Europos šalys, kaip Graikija (-35,7 proc.), Portugalija ( -23,5 proc.), Ispanija ( -20,7 proc.), Italija ( -11,3 proc.) šiuo laikotarpiu jau fiksuoja ryškų rinkos nuosmukį. Tai nėra labai optimistiškai nuteikiantys požymiai, daugelio šalių autoverslininkų asociacijos prognozuoja arba rinkos lėtėjimą arba net nuosmukį

„Sanitex“ vadovo Petro Krīvens teigimu, įmonės darbuotojai ir iki šiol važinėjo „Fiat Panda“ automobiliais, kurie puikiai atitiko verslo poreikius, todėl įmonės parko papildymas kito „Fiat“ modelio automobiliais buvo natūralus žingsnis – daugiau nei 4 metus trunkantis kompanijų bendradarbiavimo Baltijos šalyse tęsinys.

„Sparčiai augantis verslas lemia tai, jog mums tenka daug važinėti, todėl ieškojome tam geriausiai tinkamų – kokybiškų, patvarių ir ekonomiškų komercinių automobilių. Ir geriausiai šiuos reikalavimus atitiko būtent „Fiat Fiorino“. Taip pat mūsų pasirinkimą lėmė konkurencingos pirkimo bei atpirkimo sąlygos ir aptarnavimo paslaugų kokybė“, – sako P. Krīvens.

Jo teigimu, „Fiat“ automobilių tinkamumą verslui patvirtina tai, jog nuo įmonių bendradarbiavimo pradžios „Sanitex“ iš viso įsigijo 413 „Fiat“ automobilių.

Koncerno „Fiat Group Automobiles“ importo vadovo Baltijos šalyse Renaldo Gineikos teigimu, tokios įmonės, kaip „Sanitex“, pasirinkimas savo automobilių parką vėl papildyti „Fiat“ automobiliais rodo patirtimi grįstą pasitikėjimą itališkais automobiliais, o įmonei „Autobrava“ suteikia garbės ir pranašumo Latvijos komercinių automobilių rinkoje.

Ketvirtadienį Seime prisiekė du nauji parlamentarai – “darbietis” 67 metų Jonas Kondrotas ir pagal partijos “Tvarka ir teisingumas” sąrašą į parlamentą patekęs 40-metis Evaldas Lementauskas.

Agronomo išsilavinimą turintis kėdainietis J.Kondrotas Seime pakeitė Joną Pinskų, kuris išėjo dirbti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Vadybininko ir teisininko išsilavinimą turintis E.Lementauskas parlamente užėmė Raseinių rajono meru tapusio Remigijaus Ačo vietą.

Kad taptų Seimo nariu, E.Lementauskas paliko partiją “Tvarka ir teisingumas”, mat ši prieštaravo, jog teismo nuosprendžio neišgirdęs politikas eitų dirbti į parlamentą.

Už kyšininkavimą teisiamas buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas tapdamas Seimo nariu įgijo teisinę neliečiamybę. Anksčiau jis minėjo, kad prašys Seimo ją kuo skubiau panaikinti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje E.Lementauskas kaltinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui konservatoriui Vidui Urbonavičiui siūlęs 300 tūkst. litų už tai, kad šis nepalaikytų interpeliacijos merui Juozui Imbrasui ir pačiam E.Lementauskui bei balsuotų už tuometinei koalicijai naudingus sprendimus. E.Lementauskas savo kaltę neigia.

Prisiekus J.Kondrotui ir E.Lementauskui Seime dirba 140 parlamentarų.

Liberalas Vytautas Grubliauskas buvo išrinktas Klaipėdos meru, liepos 3 dieną vyks Seimo nario rinkimai vienmandatėje Danės apygardoje.

Parduodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį, palyginti su vasariu, smuktelėjo 0,2 procento.

Vasario mėnesį butų kainos nekito, rodo bendrovės “Ober-Haus” kas mėnesį skaičiuojami šalies butų kainų indeksas.

Didžiausios įtakos kovo mėnesio indekso pokyčiui turėjo 1,1 proc. sumažėjusios butų kainos Kaune. Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,2 proc., Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota.

Nuo 2010 metų vidurio teigiamas kainų pokytis Vilniuje fiksuojamas jau aštuntą mėnesį. Nuoseklus kainų augimas kaip ir ankstesniais mėnesiais stebimas tik pigesnio būsto segmente – senos ir naujos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose. Brangesnio būsto esančio prestižiniuose rajonuose ir centre kainos išlaiko stabilias arba nežymaus kritimo pozicijas.

Vilniuje metinis kainų augimas kovo mėnesį siekė 2,3 procento. Kituose Lietuvos didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išlieka neigiamas: Kaune kainos sumažėjo 4,5 proc., Klaipėdoje – 3,1 proc., Šiauliuose – 1,1 proc., Panevėžyje – 2 procentais.

Nuo 2007-ųjų gruodį pasiekto butų kainų piko Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,9 proc., Kaune – 33,9 proc., Klaipėdoje – 45,5 proc., Šiauliuose – 44,6 proc., Panevėžyje – 45,8 procento.

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas sako, kad nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių įvedimo idėja yra “nevykęs pajuokavimas”. Jo nuomone, didinti pensijas būtų galima iš augančio valstybės biudžeto, be to, jau reikia pradėti kalbėti ir apie valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

“Galiu pasakyti savo nuomonę, kad aš supratau, jog tai yra nevykęs pavėluotas balandžio 1-osios pajuokavimas. Tai yra mano nuomonė iš susidariusios diskusijos. Diskusija vyksta, bet mūsų pozicija aiški – tai yra ne laiku, ne vietoje ir visiškai nenaudinga”, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos pusryčių Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Čaplikas.

Paklaustas, kaip liberalcentristai įsivaizduoja pensijų atstatymą nekeičiant mokesčių, A.Čaplikas nurodė, kad tai būtų galima padaryti augančios ekonomikos sąskaita.

“Jokių mokesčių didinimų, tai yra grindžiama ekonomine prognoze, svarstėme tokią galimybę. Taip pat svarstome galimybę peržiūrėti ir valstybės tarnybos aplyginimus didinimo linkme, jeigu tokia finansinė galimybė bus. Kaip ir valstybės sektoriaus, viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, taip ir pensijų didinimas arba jų grąžinimas, mano manymu, turi būti susietas (…) Mes kalbame apie socialinį teisingumą valstybėje”, – dėstė jis.

Pasak liberalcentristo, gilesnė diskusija apie pensijų grąžinimą ir valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prasidės po poros savaičių, Finansų ministerijai pateikus kitų metų biudžeto prognozes.

Paprašytas įvertinti galimybę pensijas nuo kitų metų į 2009 metų lygį grąžinti valstybei skolinantis, A.Čaplikas sakė, kad “valstybė visada skolinosi, skolinasi ir skolinsis”.

Vilniaus savivaldybė ketina įsigyti po keliolika naujų troleibusų ir autobusų.

Į Vilniaus gatves turėtų išriedėti 13 naujų troleibusų ir 18 dujomis varomų autobusų, kurie atsieis apie 33,64 mln. litų, pirmadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Naujų autobusų įsigyti numatyta skirti 16,335 mln. litų. 11,475 mln. litų planuojama gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, 2,025 mln. litų iš miesto biudžeto turėtų atseikėti savivaldybė, 2,835 mln. skirtų bendrovė “Vilniaus autobusai”.

Savivaldybei nauji troleibusai kainuotų 2,145 mln. litų, bendrovei “Vilniaus troleibusai”- 3 mln. litų. Likusią sumą planuojama gauti iš struktūrinių fondų.

Viešojo transporto bendrovių vadovai sako, kad naujų transporto priemonių reikėtų kur kas daugiau.

“Jei norime parką atnaujinti iš esmės, reikia ne 13, o kokių 200 naujų troleibusų. Atvirai kalbant, miesto troleibusų parkas yra labai apleistas. 258 mūsų turimi troleibusai yra senesni nei 15 metų”, – sakė “Vilniaus troleibusai” generalinis direktorius Vidmantas Striška.

Iš viso Vilniuje važinėja kiek daugiau nei 300 troleibusų.

Bendrovės “Vilniaus autobusai”, šiuo metu valdančios 370 autobusų parką, technikos direktorius Juozas Grabys negalėjo užtikrinti, kad nauji autobusai ir troleibusai Vilniuje važinės jau šiemet.

Pasak jo, naujų autobusų pirkimo konkurso sąlygos turėtų būtu paruoštos iki balandžio, tuomet būtų skelbiamas ir pats konkursas. Juo jau dabar domisi bent 10 gamintojų iš visos Europos.

Išrinkus konkurso nugalėtoją, iki naujų autobusų išriedėjimo į sostinės gatves dienos praeitų dar pusmetis, nes numatyta, kad konkurso laimėtojas turėtų šešis mėnesius autobusams pagaminti ir jiems į Vilnių pristatyti.

Lietuvoje šių metų sausio ir vasario mėnesiais užregistruoti 1977 nauji lengvieji automobiliai – 2,1 karto daugiau nei tais pačiais mėnesiais pernai, kai buvo užregistruoti 925 automobiliai.

Vien vasarį, palyginti su 2010-ųjų vasario mėnesiu, šalies naujų lengvųjų automobilių rinka išaugo 2,2 karto iki 1025 automobilių, pranešė bendrovė “AutoTyrimai”, remdamasi “Regitros” pateiktais preliminariais duomenimis.

Anot “AutoTyrimų”, vasarį, kaip ir anksčiau, augimą daugiausiai lėmė suaktyvėjusi paklausa bei itin maža palyginamoji bazė – 2010-ųjų vasarį buvo įregistruotas tik 461 naujas automobilis.

Tik asmeninės paskirties naujų lengvųjų automobilių vasarį užregistruota 925, o komercinės paskirties – 100 automobilių , arba atitinkamai 2,1 karto ir 3,9 karto daugiau nei pernai sausį-vasarį.

7 serijos BMW

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje tarp markių toliau pirmavo “Nissan” (170 vienetų), vėl aplenkęs ilgalaikį lyderį “Volkswagen” (115) ir trečioje vietoje likusią “Škoda” (96). Tarp prestižinių markių šįkart užtikrintai pirmavo “Audi” (28).

Vasarį populiariausi asmeninės paskirties modeliai buvo “Nissan Qashqai” (102), “Nissan Juke” (63) bei “Škoda Octavia” (45). Tarp lengvųjų komercinių modelių pirmavo “Toyota Hilux” (11).

Maskvoje vykstančioje parodoje “Prodexpo 2011″ dalyvaujanti įmonių grupė “Alita” labai netrukus pradės tiekti į Maskvą naują produktą – gazuotą degtinę.

“Jau pasirašėme sutartį su stambiu Rusijos importuotoju. Belieka surasti gerų platintojų, kurie pardavinės mūsų produkciją įvairiuose regionuose”,- “Lietuvos rytui” sakė “Alitos” pardavimų vadybininkas Mantas Krugelis.

Anot dienraščio, “Alitai” Rusijoje gali pasisekti, nes šalyje nuo seno įprasta degtinę maišyti su šampanu ir vadinti šį kokteilį “Baltoji meška”.

Bendrovė “Pieno žvaigždės” Rusijoje 15 metų platina savo produktus su prekės ženklu “Svalia”. Įmonės komercijos direktorius Eugenijus Budreika planuoja, kad šįmet pardavimas Rusijoje išaugs ne mažiau kaip 10 proc, nors už kiekvieną įvežtą produkcijos kilogramą bendrovė moka apie eurą muito ir kitų mokesčių.

Mėsos perdirbimo bendrovė “Biovela Group” į parodą Maskvoje atvyko tik antrą kartą ir pirmą dieną sėdo prie derybų stalo su Maskvos, Sankt Peterburgo ir Jekaterinburgo atstovais.

“Anksčiau į Rusiją tiekėme tik šviežią mėsą, o dabar norime pardavinėti gatavą produkciją -vytintą mėsą, įvairias dešras. Mes sėkmingai jas parduodame Europoje, todėl tikimės rasti pirkėjų ir Rusijoje. Viliamės kas mėnesį tiekti ne mažiau kaip vilkiką produkcijos – apie 20 tonų. Toks pasiūlymas būtų įdomus ir dideliems prekybos tinklams”, – sakė “Biovela Group” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.

Alaus gamybos bendrovė “Švyturys-Utenos alus” įsitvirtino Rusijos rinkoje ir spartina apsukas. Per 2010 metus eksportas į šią šalį išaugo daugiau nei 5 proc, palyginti su 2009-aisiais, o į “mažąją Rusiją” – Kaliningrado sritį – maždaug trečdaliu.

Lietuvoje pernai užregistruota daugiau naujų ir naudotų automobilių. Ši pirmą kartą Lietuvoje registruotų transporto priemonių statistika leidžia teigti, kad automobilių rinka keliasi po krizės. Tačiau į naujus ir naudotus automobilius ėmė vis dažniau žvilgčioti vagys. Praėjusį rudenį įsibėgėjęs vagysčių augimas nesiliauja ir šiemet, remdamasi savo draudėjų statistika praneša didžiausia šalies draudimo bendrovė “Lietuvos draudimas”.

Pagal Lietuvoje pirmą kartą užregistruojamų automobilių statistiką galima įžvelgti geras tendencijas – jei per 2009 m., palyginus su 2008 m., naujų automobilių registravimas buvo sumažėjęs 66,8 proc., o naudotų – 27,5 proc., tai 2010 m. naujų automobilių užregistruota 2,4 proc. daugiau nei 2009 m., o naudotų – 18,2 proc. daugiau nei užpernai.

“Automobilių rinka atsigauna – lietuviai perka vis daugiau naujų automobilių, tai matyti iš jų registravimo ir draudimo statistikos. Taip pat daugiau per pernai metus užregistruota ir dėvėtų mašinų. Įsigiję naujus ar pakeitę savo senus automobilius naujesniais, gyventojai juos apdraudžia kasko draudimu. Visus praeitus metus stebėjome tolygų naujų automobilių draudimo augimą, antrajame pusmetyje jų buvo registruojama ir draudžiama dar daugiau”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Šalia šių rinkai palankių ženklų draudikai pastebi ir tebesitęsiantį vagysčių bumą. Rudenį įsibėgėję ilgapirščiai, kiekvieną mėnesį pavogdavę maždaug du kartus daugiau mašinų nei ankstesniais mėnesiais, nesiliauja ir šiemet. Per 2009 metus buvo pavogti 169 automobiliai už 5.4 mln. LT, o per 2010 m. 170 transporto priemonės už 4.3 mln. LT. Per šių metų sausio mėnesį “Lietuvos draudimo” klientai neteko 15 automobilių už ketvirtį milijono litų. Pernai sausį buvo pavogtos 8 transporto priemonės.

“Neaplenkiami vagių favoritai – vokiškų markių automobiliai. Tačiau pernai suneramino anksčiau buvusių nepaklausių “Škodų” ir “Hondų” savininkus. Per praėjusius metus buvo pavogtos 18 “Hondų” ir 9 “Škodos”. Lyginant su ankstesniais metais, šių markių mašinų pavagiama dvigubai daugiau. Dažniausiai vagys renkasi 2-3 metų amžiaus automobilius, tai rodo ir sumažėjusi pavagiamų transporto priemonių išmokos suma”, – sako Andrius Gimbickas. Vidutinė automobilio vagystės žala siekia apie 25 tūkst. litų.

Policijos atstovai pažymi, kad vagys vis rečiau susigundo draustais automobiliais. Policijos duomenimis, tarp visų pavogtų mašinų, draustos sudaro apie 13 proc.

Draudimas atlygina automobilio vagystės nuostolius tuo atveju, jei jis yra apdraustas transporto priemonių (kasko) draudimu.

“Lietuvos draudimas” priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.