shutterstock nuotr.

Naujaisiais mokslo metais taip pat bus siekiama mažinti pamokų praleidinėjimą ir vėlavimą, nes lankomumas lemia mokinių pasiekimus, taip pat stiprinti skaitymo ir rašymo gebėjimus mokant visų dalykų. 2016–2017 m. mokykloms, kurių mokinių pasiekimai žemesni, planuojama teikti pagalbą nauju projektu „Iniciatyva savivaldybėms“, savivaldybės ir mokyklos galės dalyvauti Pažangos skatinimo projektų konkurse ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti. ŠMM siūlo savivaldybėms ir mokykloms sudaryti sutartis, jomis abi įsipareigotų pasiekti konkrečios mokinių pažangos, kuri būtų matoma per vienus metus. Visų mokyklų, taip pat ir tautinių mažumų, mokiniai pradės mokytis pagal naujas 1–10 klasių lietuvių kalbos programas, kuriomis į mokyklas esą grąžinamas diktantas, atpasakojimas, o į programas įtraukta literatūra, formuojanti ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę, pilietinę savimonę.

Skaičiuojama, kad priešmokykliniam ugdymui tapus privalomam į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti daugiau kaip 30 tūkst. vaikų.

Nuo rugsėjo mokysis ir gerokai daugiau šešiamečių: skaičiuojama, kad priešmokykliniam ugdymui tapus privalomam į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti daugiau kaip 30 tūkst. vaikų.

2017–2018 m. planuojama įvesti brandos darbą, už kurį 2018 m. geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos apraše numatyta pridėti 0,25 balo.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Suomiai sukūrė ne tik „Nokia“ telefonus – tai norėjo pasakyti knygos „100 Suomijos naujovių“ autorius, surinkęs daugiau nei šimtą Suomijoje gimusių naujovių socialinės politikos, sveikatos, aukštųjų technologijų ir kasdieninių pramogų srityje. Kai kurios iš jų padėjo suomiams išspręsti problemas, su kuriomis šiandien susiduriame ir mes.

Ar žinojote, kad ramūs ir bendrauti daug nelinkę suomiai išrado ne tik trumpąsias SMS žinutes, bet ir bendravimo internetu IRC programą? Ar įtarėte, kad Molotovo kokteiliai – taip pat suomių, pritrūkusių ginklų, išradimas? O kaip Suomijoje atsirado dabar pasaulyje plintantis šiaurietiškas vaikščiojimas, kodėl Suomijos moksleiviai geriausiai pasirodo tarptautiniuose moksleivių žinių vertinimo tyrimuose, kodėl šioje šalyje buvo sukurtas valstybinis alkoholio monopolis ir kaip pavyko sumažinti aukų keliuose skaičių?
Visi šie atsakymai pateikti suomių politiko, gydytojo ir visuomenės veikėjo Ilkkos Taipale parengtoje knygoje „100 Suomijos naujovių“, kurioje jas trumpai aprašo gausus būrys intelektualų. Kai po septynerių metų pastangų I.Taipale išleido šią knygą anglų ir suomių kalbomis, suomiai ja visiškai nesusidomėjo. Tačiau kai ji sparčiai pradėta leisti kitomis kalbomis, sulaukta įvertinimo ir namie. Įdomu, kad šia knyga ypač domisi augančios Azijos šalys – Taivanas, Pietų Korėja, Japonija. Pietų Korėjos ambasadorius Suomijoje šią knygą su žmona išvertė savo pastangomis ir nemokamai išdalijo politikams, verslininkams, ekonomistams.
Apie iš Suomijos kilusias naujoves „Veidas“ kalbėjosi su knygos redaktoriumi I.Taipale ir jo žmona Vappu Taipale, taip pat prisidėjusia prie knygos rengimo.
VEIDAS: Koks buvo jūsų tikslas rengiant šią knygą?
I.T.: Visi kalbėjo tik apie technologines naujoves. Kai 1991 m. išgyvenome krizę, valstybė nusprendė skirti pinigų tik technologinėms naujovėms ir mokslui. Vappu dirbo Nacionaliniame socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos tyrimų ir plėtros centre (STAKES), kuris rūpinosi socialinėmis naujovėmis, todėl mes nusprendėme: pamokykime juos.
Į knygą įtrauktas ir Molotovo kokteilis, kuris byloja: kai neturi nieko – randi išeitį. Mes neturėjome ginklų, bet Žiemos karo metu išradome Molotovo kokteilius.
VEIDAS: Ar būtent todėl knygoje ir skiriate daugiausiai dėmesio socialinėms naujovėms, nors, statistikos duomenimis, Suomija pirmauja pagal informacines technologijas?
V.T.: Kas yra informacinė visuomenė? Tai nėra įrenginiai, kompiuteriai ar tinklai, tai protinis procesas. O ko jis reikalauja? Mokymosi, lankstumo, kūrybiškumo, darnumo, kalbų ir socialinių įgūdžių. Visa tai yra smegenyse. Štai kodėl mums reikia socialinio kapitalo, socialinių naujovių.
I.T.: Todėl mes sakome, kad net jei „Nokia“, ABB būtų viršūnėje, tai niekada nebūtų įmanoma be mūsų švietimo sistemos – nemokamo išsilavinimo visiems. Tai sukūrė pagrindą ir lygybei tarp vyrų bei moterų. Moterų daugėja pramoninėje visuomenėje ir net vadovybėje – visa tai dėl išsilavinimo.
V.T.: Gerovės visuomenė sukuria stabilumą, saugumą, tuomet nėra korupcijos. Tai gera vieta įmonėms veikti.
I.T.: Mūsų šalyje, kaip ir visose Vakarų šalyse, problema, kad verslas stengiasi kai kurias šias naujoves sugriauti siekdamas uždirbti pinigų. Todėl mano draugas sako: „Ilkka, po 20 metų tavo knygos pavadinimas bus „60 Suomijos naujovių.“ Bet manau, kad mes jas galime apginti. Nors buvo minčių apmokestinti studentus, atvykusius studijuoti iš už ES ribų, pradėta galvoti, kad tuomet niekas neatvyks. Jei reikės mokėti už mokslą, kam vykti į Suomiją – tai ES periferija, nauja kalba, šaltas klimatas ir nelabai draugiški žmonės.
VEIDAS: Iš tiesų suomiai nėra labai komunikabilūs, tad buvo įdomu sužinoti, kad būtent jie išrado ne tik SMS, bet ir IRC. Kas tai lėmė?
V.T.: Suomiams lengviau parašyti, negu pasakyti akis į akį. Yra toks anekdotas apie seniai susituokusią porą, tokią kaip mes – esame susituokę jau 50 metų. Žmona klausia vyro: „Kodėl tu niekada nepasakai, kad mane myli?“. O vyras sako: „Kartą informavau tave, kai tuokėmės. Jei pakeisiu savo nuomonę, informuosiu dar kartą.“
VEIDAS: Ar buvo sunku savo knygai surinkti daugiau nei šimtą naujovių?
I.T.: Šioje knygoje kai kurios naujovės labiau humoristinės, tarkime, lakrica (saldymedis), todėl iš antro leidimo, kuris pasirodys pavasarį, mes jas išimsime. Kai kurios šių naujovių tarptautinės – tai yra jos yra ir kažkur kitur.
Į vėlesnį leidimą bus įtraukta apie dešimt naujovių. Viena svarbiausių – kad Suomijoje visi oficialūs dokumentai turi būti skaidrūs ir atviri visiems. Tai buvo įgyvendinta jau 1780 m. Kita naujovė – gyventojų registras, kuriam jau daugiau kaip 400 metų. Jis buvo sukurtas labai anksti ir yra vienas geriausių visame pasaulyje – mes galime atlikti visas paieškas, tirti skirtingas ligas. Aišku, negalime žinoti visų naujovių. Aš pats pirmą kartą vieną iš socialinių naujovių išbandžiau 1956 m., kai berniukai mokykloje buvo mokomi gaminti valgyti ir namų ruošos.
VEIDAS: Kokios naujovės, jūsų požiūriu, yra svarbiausios?
V.T.: Manau, kad nemokama švietimo sistema yra svarbiausia, nes nuo jos viskas prasideda.
I.T.: Yra keli pagrindiniai dalykai: nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių Lietuvoje nemėgstate, o Suomijoje jų turime 70 tūkst. Negali būti politiku nebūdamas 20-ies nariu bei vienos ar dviejų vadovu ir įkūrėju. Jų veikla apmokama, pavyzdžiui, iš lošimų aparatų duodamo pelno. Tokia sistema buvo sukurta jau prieš karą. Mes juokiamės, kad Suomijoje lošimų aparatai nėra mafijos rankose – jie yra NVO mafijos rankose. Tai nėra maži pinigai – apie 2 mlrd. eurų per metus. Šiais pinigais remiama vaikų gerovė, senų žmonių priežiūra, psichikos ligoniai, 24 valandas per parą paslaugas teikiantys namai.
Visuomenėje svarbiausias dalykas yra ryšys. Reikia stengtis eiti į kompromisus. Turime keturias dideles partijas: vieną kartą esi opozicijoje, bet kitą kartą – valdžioje. Darbo rinkoje jau nuo Žiemos karo veikia Trišalė taryba, kurioje kartu sprendimus priima profsąjungos, valstybė ir darbdaviai. Dar vienas svarbus dalykas – lygybė tarp vyrų ir moterų.
VEIDAS: Esate viena mažiausiai korumpuotų šalių pasaulyje. Ką galėtumėte patarti Lietuvai, kaip kovoti su šia problema?
I.T.: Pirmiausia kontroliuoti rinkimų kampanijai naudojamus pinigus. Pirmą kartą Suomijoje jų kontrolės imtasi 1966–1967 m. Valstybė pradėjo skirti subsidijas partijoms pagal tai, kiek narių jos turėjo parlamente – tai taip pat viena iš naujovių. Toks sprendimas sustabdė pinigų kaulijimą iš statybos ir kitų firmų. Prieš penkerius metus buvo priimtas įstatymas, kad kiekvienas išrinktas parlamento narys ar net miesto tarybos narys turi paskelbti, iš kur gavo lėšų, naudotų per rinkimų kampaniją. Parlamento narys turi paskelbti gavęs ne mažiau kaip 2 tūkst., o miesto tarybos – tūkstantį eurų. Trečias dalykas – bausmės už korupciją yra gana didelės. Ankstesnis ministras buvo nuteistas lygtinai dėl to, kad jo 60 metų gimtadienio šventės išlaidas apmokėjo trys verslininkai. Jie taip pat buvo nuteisti.
VEIDAS: Suomijoje romai gyvena butuose, o Vilniuje turime taborą, kuriame prekiaujama narkotikais, priglaudžiami vagys. Savivaldybė stengėsi kovoti su šia problema, griaudama nelegaliai pastatytus romų namus. Ką jūs galite patarti?
I.T.: Septintajame dešimtmetyje Suomijoje gimė judėjimai, tarkime, Lapkričio judėjimas, kuris siekė pagerinti užribyje esančių grupių padėtį. Romai buvo viena iš mūsų tikslinių grupių, ir labai greitai buvo priimtas įstatymas, kad valstybė suteiks 40 proc. subsidiją, jei savivaldybės pastatys namų romams. Iki tol romų vaikai nėjo į mokyklą, nė vienas romas Helsinkyje negyveno bute. Po to įstatymo priėmimo mes pradėjome rūpintis (ir tai truko dešimt metų), kad visi romai galėtų gauti namus. Dabar jie šiek tiek labiau išsilavinę, gyvena butuose, vaikai eina į mokyklas.
V.T.: Bet turite turėti omenyje, kad jie turi savo kultūrą. Jie priešinasi raštingumui, jie vertina savo papročius, pavyzdžiui, jaunesnis žmogus negali gyventi aukštesniame aukšte nei vyresnis, vyrai ir moterys negali naudotis ta pačia skalbimo mašina ir t.t.
VEIDAS: Bet dauguma problemų Suomijoje buvo išspręstos dėl turtingos socialinės gerovės politikos. Tokioms šalims kaip Lietuva, kurios neturi tokios sistemos, pasinaudoti jūsų patirtimi atrodo neįmanoma.
I.T.: Jūs tai padarysite, kai norėsite. Aišku, mes pokarinės visuomenės produktas: kai buvome vargšai, pradėjome dalytis su visais ir visi gavo. Kai buvome studentai, didelė problema Helsinkyje buvo benamystė. Mes pradėjome kampaniją, kad ilgalaikė benamystė būtų panaikinta. Pasirodė, kad pigiau suteikti benamiams būstus, negu įkišti juos į įstaigas, ligonines ir rūpintis plintančiomis ligomis. Kai išsprendi šią problemą, atsikratai ir smulkių nusikaltimų parduotuvėse bei gatvėse.
VEIDAS: Ką iš knygoje aprašytų naujovių galima perkelti į kitas šalis, pavyzdžiui, Lietuvą?
V.T.: Turite išsirinkti patys, nes tai dideli struktūriniai dalykai, tokie kaip švietimas, vaikų priežiūra. Jie reikalauja politinių sprendimų.
I.T.: Pavyzdžiui, jei norite ko nors pasiekti eismo saugumo srityje – galite tai pasiekti per penkerius metus. Vilniuje žmonės važinėja per greitai – jums reikia kamerų, kalnelių ir baudų. Helsinkyje nuo 1970 m. stengėmės sukurti teritorijas, kuriose būtų galima važiuoti tik 40 km/h greičiu. Užtruko 15 metų, bet dabar pagrindinėse gatvėse greitis yra 50 km/h, kitur mieste – 40 km/h, o miegamuosiuose rajonuose – 30 km/h. Be to, baudos pas mus labai didelės.
Šiandien vartau daugelį knygų apie Lietuvą – jos parašytos tokiu principu: ten graži bažnyčia, ten rasi tą ar aną, bet jūs turite idėjų: ir iš savo kultūros, ir iš senų laikų. Stenkitės jas visas surinkti.

Pažvelkime, kaip naujosios technologijos keičia mūsų virtuvę ir visą buitį.

Prieš metus viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ pristatė fantastiškai atrodančią ateities virtuvės koncepciją „Heart of the Home“. Ją sudaro universalus virtuvinis stalas, kuris atlieka viryklės funkciją: jo paviršiuje galima įspausti duobutę, sudėti ingredientus ir lietimu įjungti kaitinimą. Šitaip stale bus galima suformuoti reikiamos formos virtualų „indą“. Be to, „Electrolux“ inžinieriai žada, kad tokio stalo paviršiuje bus jutiklių, kurie automatiškai nustatys, kokie maisto produktai ant jo sudėti, todėl galės juos pasverti, pasiūlyti tinkamiausių receptų ar apskaičiuoti kalorijų kiekį.
Tiesa, toks įrenginys į masinę gamybą turėtų patekti tik po gerų dvidešimties metų, tačiau šiandienos inžinieriai jau žengia pirmuosius žingsnius į virtuvę. Tad mėgėjų joje pasisukioti laukia nemažai patobulinimų ir naujovių.

Viską matantis šaldytuvas ir ragaujantis šaukštas

Šiandien vis labiau populiarėja išmaniųjų namų idėja, mat pinga technologijos, leidžiančios sukurti tokį būstą. Įžvalgūs didžiausių IT bendrovių strategai jau šiandien ruošiasi vadinamojo daiktų interneto (angl. internet of things) atėjimui. Išmaniuosiuose namuose dauguma buities prietaisų turės „sprendžiamąją“ galią – įvairių jutiklių bei procesorių, bus prijungti prie interneto ir galės „bendrauti“ tarpusavyje be vartotojo įsikišimo. Jau šiandien galima įsigyti specialių sistemų, kurias sudaro termostatai, patys „bendraujantys“ su namų šildymo sistema ir pagal oro temperatūrą parenkantys šildymo intensyvumą.
Tokie išmanūs sprendimai ateina ir į virtuvę: štai prieš porą metų Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, kartu su lietuviška šaldytuvų gamintoja „Snaige“ sukūrė išmaniojo šaldytuvo prototipą. Toks įrenginys turės įtaisytą vaizdo kamerą, kuri atpažins (pagal brūkšninį kodą ar specialų radijo dažnį skleidžiantį lipduką) viduje esančius maisto produktus. Jei jų trūksta, tada prietaisas sudarys pirkinių sąrašą, kurį galės atsiųsti mums į telefoną ar net išsiųsti jį į elektroninę parduotuvę, kad grįžus iš darbo pirkiniai jau lauktų prie durų.
Įvairūs jutikliai ir mikroprocesoriai tampa vis mažesni, todėl juos įmanoma montuoti anksčiau neįmanomose buvusiose vietose. Štai, tarkime, Masačusetso technologijos instituto profesorius inžinierius Tedas Selkeris prieš kelerius metus inicijavo projektą „Counter Inteligence“: jo tikslas – sukurti tokias technologijas, kurios grąžintų žmones iš restoranų į namų virtuvę. Vienas ambicingiausių inžinieriaus kūrinių – maistą „ragaujantis“ šaukštas, kuriame prigrūsta įvairiausių jutiklių. Toks šaukštas gali nustatyti maisto temperatūrą, rūgštingumą, tirštumą ir net cheminę sudėtį: turint tiek žinių apie gaminamą patiekalą galima siekti skonio tobulybės.
Kiti T.Selkerio vadovaujamos inžinierių grupės kūriniai irgi ne ką mažiau patogūs. Neprisvylantis puodas, turintis temperatūros jutiklį ir radijo bangų siųstuvą, bendraujantį su virykle, kuri išjungia kaitinimą, jei viršijama tam tikra temperatūra. Arba virtuvės kriauklės čiaupas su kamera, kuri nustato, kas yra plaunama – rankos, daržovės ar indai, ir pagal tai parenka vandens srovę bei temperatūrą.

Vakuumas, šaltis ir ultragarsas

Vakuuminis įvairių produktų pakavimas jau įprastas, tačiau yra ir kitų būdų vakuumui panaudoti gaminant maistą. Štai „GastroVac“ prietaisas verda maistą vakuume – tada daržoves galima išvirti esant 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai ir nesuardant jų struktūros bei nepašalinant maistingųjų medžiagų, kas įvyksta viršijus 80 laipsnių karštį.
Yra ir kitas šio prietaiso panaudojimo būdas: prietaiso puode išsiurbiant orą, jis išsiurbiamas ir iš maisto produktų, o įleidus oro atgal, produktai „elgiasi“ kaip kempinės ir sugeria bet kokį skystį, esantį aplink. Tik įsivaizduokime vištos krūtinėlę, prisisunkusią aštraus medaus padažo, ar šviežias kriaušes, persunktas baltuoju vynu, – kulinarinei fantazijai ribų nelieka.
Šiandien kol kas vienintelis įtaisas virtuvėje, kuris naudoja šaltį, yra šaldytuvas, tačiau yra ir kitų būdų žemai temperatūrai panaudoti. Tarkim, „Anti-Griddle“ gali staigiai sušaldyti tirštus padažus ar kitus į masę sutrintus maisto produktus iki –30 laipsnių Celsijaus. Esminis skirtumas tas, kad staigus temperatūros kritimas sudaro kietą plutelę, o vidus lieka tirštas. Prietaisą sukūręs inžinerius Philipas Prestonas net nesitikėjo tokio populiarumo: „Anti-Griddle“ naudoja net baristai (kavos virėjai) – espreso kavai šaldyti ar barmenai – kokteiliams paversti gaiviais saldainiais.
Dar vienas įrenginys „Pacojet“ sugeba supjaustyti stipriai sušaldytą maistą ypač plonai – 2 tūkst. kartų per minutę apsisukantys ašmenys supjausto produktus tūkstantųjų milimetro dalių storio sluoksniais, pavyzdžiui, sušaldytus vaisius paverčia šerbetu.
Ateities virtuvėje triūsia ir vienas žinomiausių buvusių bendrovės „Microsoft“ darbuotojų Nathanas Paulas Myhrvoldas, šiandien dažniau siejamas su patentų karais. N.P.Myhrvoldas yra parašęs kelių knygų ciklą – „Modernist Cuisine“, kuriose aptariamos naujos, labiau laboratorijai nei virtuvei tinkamos maisto ruošimo technologijos. Tarkim, ultragarso plovyklė, kuri dažniausiai naudojama įvairiems laboratoriniams prietaisams plauti, maistą gali padaryti porėtą – garso bangos sukuria jame oro burbuliukus. Vėliau kepant tokie maisto produktai tampa daug traškesni ir sugeria mažiau aliejaus.

Įgyvendinant Utenos rajono, kaip modernaus Rytų Aukštaitijos regiono ekonominio centro, kuriame saugu ir patogu gyventi, viziją, kuriamos naujos galimybės verslui, taikomos lengvatos investicijoms.

Šio miesto užmojus išduoda ne tik įsisiūbavę ar jau baigti regiono plėtros projektai, bet ir apdovanojimai, Utenos rajono savivaldybės pelnyti už siekį regioną paversti patrauklia vieta gyventi ir svečiuotis. 2009 m. Utena gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą kaip geriausiai šalyje ES paramą panaudojanti savivaldybė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal racionalų ES lėšų panaudojimą Utenos rajono savivaldybės rodikliai yra vieni geriausių šalyje.
Tarptautinį dėmesį Utenos rajono savivaldybė užsitikrino už pastangas mieste gerinti gyvenimo kokybę. Dar 2007 m. Londone vykusiame konkurse „The International Awards for Liveable Communities“ Utena laimėjo sidabro apdovanojimą. O 2011 m. Pietų Korėjoje, Seule, vykusiame minėtame konkurse Utenos rajono savivaldybės laimėtas bronzos apdovanojimas. Vien tam, kad Rytų Lietuvos miestas patektų į konkurso finalą, reikėjo nurungti per 300 konkurentų iš viso pasaulio.
Itin palankų Utenos rajono savivaldybės darbų įvertinimą lėmė sprendimas investuoti į biokuro katilų įrengimą. Jau šių metų sausio mėnesio kaina už šildymą vietiniams gyventojams sumažėjo 11 proc. ir Utena atsidūrė pirmame šalies savivaldybių penketuke pagal būstų šildymo pigumą.
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas neslepia ambicijų ir ateityje miestą išlaikyti lyderio pozicijose, todėl numato įgyvendinti investicinius projektus, kuriuos vienija bendri tikslai: konkurencinga vietos ekonomika, žmogiškųjų išteklių plėtra, moderni infrastruktūra ir darni aplinka. A.Katinas pabrėžia, kad tai ir patys svarbiausi Utenos rajono plėtros iki 2017 m. prioritetai.

Kelias į naujoves – per investicijas

Apie Utenos rajono savivaldybės inicijuotus projektus ir permainas – pokalbis su meru Alvydu Katinu.

– Kokie metai Utenai buvo reikšmingiausi siekiant permainų?
A.K.: Vienas sparčiausių Utenos plėtros ir kaitos dešimtmečių buvo kaip tik pastarasis. Būtent tada mieste atsirado naujų pastatų, taip pat viešųjų erdvių, patrauklių ir svečiams, ir patiems uteniškiams. Sutvarkyti kažkada šabakštynai buvę Vyžuonos, Dauniškio parkai, Krašuonos upės krantinės, Miesto sodas, atnaujinta autobusų stotis, pastatyta Dievo Apvaizdos bažnyčia. 2008 m. atidaryta viena moderniausių šalyje A. ir M.Miškinių viešoji biblioteka, 2009 m. – daugiafunkcis sporto kompleksas. Mieste renovuoti septyni daugiabučiai, ligoninė, aštuonios ugdymo įstaigos. 2008 m. po rekonstrukcijos duris atvėrė miesto baseinas, o pernai pradėtas renovuoti Kultūros centras.
Nuo 2005 m. Utenoje vykdomi vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektai. Pavyzdžiui, 2010 m. baigtas įgyvendinti brangus investicinis projektas: gyvenamųjų namų rajonuose pastatyta 27,28 km ilgio vandentiekio ir 38,95 km ilgio nuotekų tinklų, devynios nuotekų siurblinės ir viena vandens siurblinė. Dabar 99 proc. Utenos miesto gyventojų turi galimybę naudotis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Beje, siekdama paskatinti individualių gyvenamųjų valdų prisijungimą prie centralizuotų miesto vandens ir nuotekų inžinerinių tinklų, Utenos rajono savivaldybės administracija gyventojams skiria kompensacijas.
Aktyvūs metai gražinant miestą ir keliant jame gyvenimo kokybės lygį buvo ir 2011-ieji: rekonstravome Utenio aikštės pastatų fasadus, sutvarkėme pačią aikštę, taip pat atnaujinome K.Donelaičio gatvės viešąsias erdves. Joje įrengtas modernus apšvietimas, universali lauko sporto aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai, BMX dviračių rampa, automobilių stovėjimo aikštelė, jungtys su pėsčiųjų ir dviračių takais Vyžuonų parke. Kartu sutvarkytos ir Utenos sporto komplekso prieigos.
Šiuo metu baigiamas Aušros gatvės viešųjų erdvių sutvarkymo projektas. Renovuojamos Kultūros centro ir „Taurapilio“ kino teatro patalpos. Rekonstruoto kino teatro patalpos bus atiduotos Utenos rajono jaunimo reikmėms, todėl naujajame pastate įsikurs jaunimo organizacijos ir klubai, veiks kūrybinės industrijos.
Beje, džiaugiuosi, kad uteniškiams atsirado ir daugiau kur paganyti akis, pasigėrėti estetiniais vaizdais. Štai pernai, minint Utenos 750 metų jubiliejų, Dauniškio ežero vidury iškilo grojantis, šviečiantis fontanas su vandens ekranu.
– O kokius išskirtumėte didelius projektus, kurie itin svarbūs Utenos rajono plėtrai?
A.K: Didžiausias pastarojo meto projektas – Utenio stadiono rekonstrukcija, kurios pabaiga planuojama 2013 m. Rekonstrukcijai numatyta 17 mln. Lt ES ir savivaldybės lėšų. Šiuo metu darbai jau prasidėję. Po rekonstrukcijos futbolui ir lengvajai atletikai pritaikytas stadionas atitiks tarptautinius standartus, jame tilps apie 3 tūkst. žmonių.
Reikšmingu projektu laikau ir šalia Utenio stadiono esančio Rašės hipodromo rekonstrukciją, nes čia bus sukurta vienintelė atviroje erdvėje moderni aktyvaus turizmo infrastruktūra.
O vienas didžiausių šių metų projektų, kurių įgyvendinimą remia ES struktūriniai fondai, – tai Utenos dumblo įrenginių ir termofikacinės elektrinės statyba.
Bet ypač džiaugiuosi, kad daug dėmesio bus skiriama kaimo vietovėms, įgyvendinant Kaimo atnaujinimo ir plėtros projektą bei LEADER programą.
– Utena – miškų ir ežerų kraštas. Kokios pajėgos metamos turizmui skatinti?
A.K.: Iš tiesų turizmas turi didelę reikšmę Rytų Aukštaitijai. Juk vienas Utenos rajono plėtros strateginių tikslų iki 2017 m. yra rajono turizmo infrastruktūros plėtra. Pritraukiant ES fondų lėšas, įgyvendinamas projektas „Poilsio zonos ir infrastruktūros plėtra Utenos rajono Sudeikių miestelyje“. Šiuo metu jau išplėstas ir sutvarkytas Alaušo ežero paplūdimys: įrengti pėsčiųjų takai su apšvietimu, 50 m ilgio lieptas, valčių prieplauka, vaikų žaidimo bei automobilių stovėjimo aikštelės.
Be to, įgyvendiname Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, kurios tikslas – skatinti turizmą abiejose šalyse. Tad prie Alaušo, Lamesto ir Aiseto ežerų įrengti penki paplūdimiai su poilsiautojams reikalinga įranga, Utenos mieste pastatyta informacinių stendų su miesto schemomis ir Utenos rajono žemėlapiais.
Nors čia gausu kultūros objektų, vis dėlto dauguma turistų labiau domisi poilsiu gamtoje, vandens pramogomis. Tam įtakos, žinoma, turi ryškus sezoniškumas – didžioji dalis poilsiautojų į Utenos rajoną atvyksta vasarą.
– Tad galbūt bus mėginama įveikti sezoniškumą?
A.K.: Sezoniškumo problemą padeda spręsti kaimo turizmas. Mat pagal kaimo turizmo sodybų skaičių Utenos rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvoje – jų užregistruota 40. Sodybų šeimininkai prigalvoję daugybę pramogų ir paslaugų, kurios gali patenkinti net išrankiausio svečio poreikius visais metų laikais. Žiemą populiarus slidinėjimas, čiuožinėjimas, važinėjimasis rogėmis, poledinė žūklė. Poilsiautojai labai pamėgę garinę ir sauso garo pirtis, maudynes kubile.
Beje, šią žiemą Utenos regione jau devynioliktą kartą rengiamos tarptautinės automobilių sporto varžybos „Halls Winter Rally“.
– Pabrėžiate investicijų svarbą skatinant rajono plėtrą. Kuo Utenos kraštas patrauklus investuotojams?
A.K.: Manau, Utenos regionas patrauklus investuotojams daugeliu požiūrių. Visų pirma jis poilsiautojus žavi gamtos grožiu, kalvų, daubų, ežerų, upių, miškų ir juose randamų gėrybių gausa. Nereikia pamiršti, kad Utenos kraštas pagal patrauklumą yra antras po pajūrio regiono. Turime puikų kelių tinklą ir patogų, greitą susisiekimą su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu.
Svarbu, kad sumaniusieji plėtoti turizmo verslą Utenos rajone nepristigs kvalifikuotos darbo jėgos, mat Utenos kolegija rengia puikius turizmo ir viešbučių administravimo specialistus.
– Taigi kokie projektai šiuo metu laukia investuotojų?
A.K.: Išskirčiau tris didžiausius investicinius projektus, kurie vienas kitą papildytų ir smarkiai padidintų turistų srautus bei verslo potencialą. Vienas jų – tai viešbučio statyba. Nors Utenos rajoną kasmet aplanko apie 8 tūkst. žmonių, Utenoje dar nėra viešbučio.
Pirmas svarbus žingsnis investicijų link jau žengtas: Vyriausybė Utenos rajono savivaldybei patikėjo valdyti 0,7 ha žemės sklypą miesto centre, kur ir būtų statomas viešbutis. Jam statyti jau parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Būsimame viešbutyje numatyti 38 kambariai, kuriuose būtų galima apgyvendinti per šimtą asmenų. Numatytos komercinės patalpos maitinimo įstaigoms, parduotuvės, požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, suprojektuotos pirčių komplekso ir kazino patalpos.
Investuotojų laukia ir daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas su slidinėjimo trasa (Sudeikių seniūnijos Viešeikių kaime), kurio detalusis planas taip pat jau parengtas. Kviečiame investuoti ir į veikiantį kempingą „Sudeikiai“, įkurtą ant vieno didžiausių ir gražiausių šalies ežerų – Alaušo kranto, išplėsti ir plėtoti jame aktyvaus poilsio ir turizmo veiklas.
– Kokį vaidmenį gali atlikti savivaldybė, stengdamasi pritraukti privačių investuotojų?
A.K.: Utenos rajono savivaldybė gali taikyti žemės nuomos, žemės bei nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas. Privatiems investuotojams, sumaniusiems investuoti į savivaldybės planuose numatytus objektus, lengvatų tikrai būtų. Stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui ir investicijoms.

tojų

Šią savaitę prasidedančioje tarptautinėje Frankfurto automobilių parodoje naujovių gausa išsiskirs itališkų automobilių gamintojas „Fiat Group Automobiles“. Koncernas pristatys kelis naujus modelius ir apdovanoji

Gamintojų teigimu, pagrindine „Fiat“ stendo pažiba Frankfurte taps naujoji trečios kartos „Fiat Panda“, kurios pirmtakai net 31 metus išlaikė išskirtinį funkcionalų dizainą, manevringumą, erdvumą, patikimumą ir patogumą. Siekiant pabėžti nuo savo pirmtakų beveik nenutolusį automobilio dizainą, parodos stende šalia 7 skirtingų spalvų ir komplektacijų naujų „Panda“ modelių bus galima pasigrožėti ir 1980 m. „Fiat Panda“.

Atsinaujinusi „Panda“ nenutols nuo laisvės nevaržančio automobilio filososfijos ir pasiūlys dar daugiau nei iki šiol – lengvesnį ir patogesnį valdymą, didesnį manevringumą, daugiau patogumo ir erdvės keleiviams bei bagažui, kurio į šį automobilį tilps daugiausiai visame segmente.

Naujoji „Fiat Panda“ bus pristatoma su „Geriausiu tarptautiniu 2011 m. varikliu“ – dviejų cilindrų TwinAir, išvystančiu iki 85 AG ir su nauju 65 AG agregatu, pasižyminčiu itin mažomis degalų sąnaudomis. Norintys, naująja „Panda“ galės įsigyti su priekinių varomų ratų sistema ir vienu iš 4 variklių (85 AG 0.9 TwinAir Turbo, 65 AG 0.9 Aspirated TwinAir, 69 AG 1.2 Fire ir 75 AG 1.3 Multijet II). Pirmaisiais pardavimų metais „Panda“ pirkėjai jau galės rinktis ir inovatyvią stabdžių sistemą, kuri, važiuojant mažesniu nei 30 km/val. greičiu, atpažįsta kelyje esančias kliūtis ir automatiškai sustabdo automobilį.

Fiat QuboTrekking

„Fiat“ stende automobilių gerbėjai taip pat galės išvysti netrukus prekyboje pasirodysiantį naująjį septynių vietų vienatūrį „Fiat Freemont“ ir išskirtinai stilingą „Fiat 500C by Gucci“ modelį. Gamintojų teigimu, šie du modeliai atskleis naują prekės ženklo etapą – bendradarbiavimą su koncernu „Chrysler Group“.

Erdvus, patogus ir ilgoms kelionėms tinkamas šeimos automobilis „Fiat Freemont“ bus pristatomas su 170 AG 2.0 MultiJet 2 ir 280 AG 3.6 V6 benziniais varikliais ir 6 pavarų automatine greičių dėže. Perkantiems šį automobilį, pasirinktinai bus siūloma galinių arba keturių varomų ratų (AWD) sistema, suderinta su elektronine traukos kontrole. Ši sistema garantuoja didžiausią trauką ir saugumą, automobiliui važiuojant neįprasta kelio danga (purvas, ledas, sniegas). Naujojo automobilio įrangoje taip pat bus galinė vaizdo kamera, navigacija su 8,4 colių įstrižainės ekranu, 19 colių lengvo lydinio ratlankiai, automatinė trijų zonų klimato kontrolė, galiniai parkavimo jutikliai, stiklinis stogas ir vaizdo sistema.

Lankytojai „Fiat“ stende taip pat galės susipažinti ir su naujuoju „Fiat Punto 2012“, kuris, tikimasi, išliks perkamiausiu automobiliu ir kitais metais. Linijas ir spalvą (Verde Lime) pakeitęs modelis turės pripažinimą pelniusį dviejų cilindrų 85 AG TwinAir agregatą bei išsiskirs maža aplinkos tarša – CO2 emisija tesieks 98 g/km. Šalia šio išskirtinio modelio taip bus pristatytas ir „Fiat Punto 2012“ su 85 AG 16V 1.3 MultiJet varikliu ir naujais technologiniais sprendimais (Intelligent Alternator ir Intelligent Flow), kurie garantuos dar mažesnę CO2 emisiją – 90g/km.

„Fiat“ stende bus galima išvysti ir atsinaujinusį šeimyninį penkių durų „Fiat Qubo Trekking“, kuris kitaip nei jo pirmtakai, turės specialius priekinius bamperius su apsauga, aliuminio arba juodos spalvos šonines pertvaras, standartinėje komplektacijoje esantį naują galinį bamperį, naują traukos kontrolės sistemą, variklio apsaugą, ypač reikalingą važiuojant nelygiais paviršiais, išilgus stogo laikiklius ir lengvo lydinio ratlankius su specialiomis 185/65 R15 M+S padangomis.

Kitą savaitę Frankfurte prasidės būrius automobilių gerbėjų iš viso pasaulio kasmet sutraukianti tarptautinė automobilių paroda, kurioje susirinkusiems bus pristatytos ir „Alfa Romeo“ naujovės.

Šiemet itališkų automobilių kūrėjai ruošiasi nustebinti dizaino ir pažangiais technologiniais sprendimais.

Gamintojų teigimu, bene daugiausiai dėmesio „Alfa Romeo“ stende turėtų susilaukti išvaizdą šiek tiek pakeitęs sportiškasis „Alfa Romeo 4C Concept“ modelis. Parodos lankytojai galės įvertinti jo naują sidabrinę „Fluid Metal“ spalvą, dar geriau pebrėžiančią originalias ir aptakias kėbulo linijas. Klasikinis galiniais ratais varomas dvivietis kupė prekyboje turėtų pasirodyti 2013 m.

Šiam koncepciniam modeliui parodos stende taip pat „kompaniją palaikys“ dizaino ir technologiniais sprendimais papildyti „Alfa Romeo Giulietta“ modeliai. „Alfa Romeo Giulietta“ bus pristatyta su 170 AG 1.4 TB MultiAir varikliu ir malonesnį bei sportiškesnį vairavimą užtikrinančia automatine „Alfa TCT“ pavarų dėže.

„Alfa TCT“ pavarų transmisija, kurią taip pat bus galima rinktis ir su 170 AG 2.0 JTDM agregatu, „Giulietta“ pavers labiausiai aplinkai draugišku automobiliu visame benzininių kompaktinių automobilių segmente ir garantuos jo ekonomiškumą. Vidutinės šio automobilio degalų sąnaudos sieks 5,2 l/100 km, o CO2 emisija – 121 g/km.

Gamintojai vien šia naujove neapsiribojo – Frankfurte taip pat bus pristatyti dar du „Giulietta“ modeliai: raudona „Rosso Competizione“ „Giulietta Quadrifoglio Verde“ su benzininiu 235 AG 1750 Tbi varikliu ir pilkos „Grigio Magnesio“ spalvos „Giulietta Distinctive“ su dyzeliniu 170 AG 2.0 JTDM varikliu ir visa saugumo bei pramogine įranga.

„Alfa Romeo“ stende taip pat bus galima pamatyti ir atsinaujinusį bei labiausiai technologijomis savo segmente „apsirūpinusį“ „Alfa Romeo MiTo“. Siekiant didesnio efektyvumo ir patogumo, visose standartinėse komplektacijose bus įdiegta „Start&Stop“ funkcija, o galingiausiuose varikliuose (135 AG Turbopetrol, 170 AG 1.4 MultiAir, ir 120 AG 1.6 JTDm) įmontuoti visiškai nauji kintantys amortizatoriai su uždarais vožtuvais – „Alfa Adaptive Suspension“, kurie užtikrina patogumą, važiuojant bet kokia danga grįstu keliu.

Be šių technologinių naujovių, taip pat bus siūlomas ir didesnis „Alfa Romeo MiTo“ išorės ir vidaus spalvų pasirinkimas, daugiau papildomų išorės dizaino detalių.

„Alfa Romeo MiTo“ savo gerbėjus taip pat pamalonins ir visiškai nauju, revoliuciniu 85 AG TwinAir Turbo varikliu, pelniusiu jau keturis apdovanojimus: „Geriausias variklis“ (iki 1000 cm3), „Geriausias 2011 m. naujas variklis“, „Aplinkai draugiškiausias 2011 m. variklis“ ir „Tarptautinis geriausias 2011 m. variklis“. Parodoje sportinio mažylio gerbėjai taip pat galės įvertinti ir atnaujintą „MiTo Quadrifoglio Verde“ 170 AG 1.4 MultiAir Turbo su „Alfa Adaptive Suspension“ technologija.

Gamintojų teigimu, visos „Alfa Romeo“ stende pristatomos naujienos atspindės vieną bendrą „Alfa DNA“ technologijos filosofiją, kuri vairuotojui leidžia pasirinkti geriausiai automobilio charakterį atskleidžiantį dinaminės kontrolės režimą („Dynamic“, „Natural“ ir „All Weather“) ir taip pajusti visas geriausias „Alfa Romeo“ savybes – patogumą, technines charakteristikas, saugumą ir efektyvumą.

pinigai-monettos

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama supaprastinti ir kartu sukonkretinti mokesčių mokėjimą dirbantiems pagal autorines sutartis.

Siekiama, kad socialinio draudimo įmokos autoriams būtų skaičiuojamos analogiškai kaip ir tiems, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, siūloma numatyti, kad socialinio draudimo įmokas autoriai mokėtų nuo viso dydžio autorinio atlygio tokiu atveju, jei jie gauna pajamas iš to paties darbdavio (draudėjo), su kuriuo susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Tokiu būdu darbdavys (draudėjas) galės būti užtikrintas, ar autoriui atlygio išmokėjimo dieną teisingai priskaičiuoja socialinio draudimo įmokas, taip pat bus išspręsta pagrindinė problema draudėjams, kurie nedisponuoja visa informacija apie apdraustąjį (pavyzdžiui, nežino, ar darbuotojas turi kitą darbdavį ir pan.).

Šiuo metu autorinį atlyginimą gaunantis žmogus, priklausomai, nuo to, ar jis turi darbo santykius ar ne, skirtingai moka įmokas. Žmogus, gaunantis autorinį atlyginimą ir darbo pajamas iš bet kurio darbdavio, draudžiamas visų rūšių socialiniu draudimu, t.y. ligos ir motinystės, pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir sveikatos draudimu, ir šios įmokos (31 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) mokamos nuo visos autorinio atlyginimo sumos.

Tuo tarpu kai dirbama tik pagal autorinį atlyginimą ir neturima jokio darbdavio, autorinius atlyginimus gaunantys žmonės, moka įmokas (29,7 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) tik nuo pusės autorinio atlyginimo sumos ir yra draudžiami trijų rūšių socialiniu draudimu: pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu.