Europos Sąjungos noras, kad Lietuva priimtų ir įkurdintų šalyje 710 pabėgėlių iš trečiųjų šalių, sutiktas vieningu „Veido“ apklausos dalyvių „ne“. Kitas klausimas, ar pusdevinto procento pritariančiųjų pabėgėlių apgyvendinimui labai norėtų tokius matyti savo kaimynystėje.

Ankstesnės „Veido“ apklausos atskleidė, kad ne baltųjų rasės atstovai ar žmonės, kurių apranga išduoda priklausymą kokiai nors nekrikščioniškai religijai, anaiptol nėra mieli kaimynėliai. Belieka pasidomėti, ar būtų palankiai žiūrima į tokius, kurie laiptinėse kildami liftais ir panašiose situacijose garsiai kalba katalikišką rožinį.

O galimybė veiksmingai išgriebti iš jūros „valčių žmones“, kaip vadinami dabar į Europą plūstantys pabėgėliai, apklaustųjų sąmonėje nėra visiškai palaidota – 29,4 proc. jų mano, kad valstybinės tarnybos dirbo puikiai ar gerai, kai Baltijos vandenyse buvo ieškoma katastrofą patyrusio lėktuvo „An-2“. Pirmas (ir, be abejo, statistiškai neteisingas) įspūdis – tikima, kad Lietuvos gelbėtojai sėkmingai ištrauks maždaug kas trečią pabėgėlį.

Ar Lietuva turėtų priimti pabėgėlius iš trečiųjų šalių?

Taip              8,4

Ne                 89,0

Neturiu nuomonės            2,6

Kaip vertinate valstybinių tarnybų darbą, ieškant dingusio lėktuvo Baltijos jūroje?

Puikiai          10,6

Gerai            18,8

Patenkinamai                    30,4

Blogai                                34,8

Neturiu nuomonės            5,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. gegužės 28-30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Prieš sekmadienį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus verta suskaičiuoti, ką per praėjusios kadencijos penkerius metus nuveikė politikai iš Lietuvos: įsimaišę į beveik 800 europarlamentarų minią imitavo darbą ar plušėjo rengdami pranešimus frakcijose ir komitetuose?

Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesoriui Algiui Krupavičiui į akis krinta praėjusios kadencijos europarlamentarų iš Lietuvos pasyvumas. Tai įrodo ir „VoteWatch Europe“ atlikta EP veiklos analizė.
Joje apžvelgiami septyni kriterijai, o Lietuvos atstovai pagal keturis iš jų lieka tarp penkių paskutinių šalių. Pavyzdžiui, Lietuva parengė mažiausiai pranešimų, kurie daro įtaką teisės aktų priėmimui. Per 2009–2014 m. kadenciją europarlamentarams iš Lietuvos vidutiniškai teko mažiau nei vienas pranešimas, o štai Portugalijos atstovai jų parengė vidutiniškai po septynis.
Europarlamentarai, kreipdamiesi į rinkėjus, gali pademonstruoti įdirbį skaičiuodami savo veiksmų EP „krepšelių“ statistiką ir lygindami ją su kitų europarlamentarų nuopelnais, tačiau jei jau lygintis, tai tik su lyderiais, o būtent „VoteWatch Europe“ analizė atskleidžia visos Lietuvos delegacijos (ir kitų 13 jaunųjų ES narių) vangumą brandesnių valstybių fone.
„Iš tiesų, atrodo, kai kurie europarlamentarai daugiau dėmesio skiria Lietuvos politikai. Prof. Vytautas Landsbergis vis komentuoja įvykius, Rolandas Paksas taip pat užsiėmęs Lietuvos reikalais, taigi toks priekaištas Lietuvai atrodo vertas dėmesio, – pritaria A.Krupavičius. – Per didelė privilegija penkerius metus būti EP užkulisiuose. Naujieji europarlamentarai turėtų būti aktyvesni ir labiau pastebimi, EP darbotvarkės klausimus perkelti į Lietuvos politiką. Laidininkų vaidmens jie dažniausiai nevaidina, todėl visuomenė ir žvelgia į juos kritiškai. Taip, EP yra vieta, kurioje tikrai uždirbsite milijoną, bet kyla abejonių, ar kas nors (nebūtinai Lietuva) gaus rezultatų.“
„Veido“ kalbinti pašnekovai tvirtina, kad europarlamentarai turi atkreipti į save dėmesį, bendrauti su kitų frakcijų atstovais, nes tik taip galės daryti įtaką EP sprendimams. Trumpai tariant, jie turi būti aktyvūs, kad kolegos juos atpažintų.
2004–2009 m. pirmosios Lietuvos europarlamentarų kadencijos atstovė dr. Margarita Starkevičiūtė prisimena, kaip EP nariai jos klausdavo kolegų, atstovaujančių Lietuvai, pavardžių. Pasak jos, bėda ta, kad Lietuvoje nevertinamas asmenybės mastas, o į EP išrenkami politikai, negalintys daryti įtakos Briuselyje ar Strasbūre.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m

Finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl 81,094 mln. eurų (280 mln. litų) banko teikiamos paskolos AB „Klaipėdos nafta“. Lėšos skirtos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo investicijų projektui finansuoti.

Valstybės garantija suteikta, įvykdžius visas sąlygas, nurodytas šiemet liepos mėn. priimtame Seimo nutarime. Europos Komisija lapkričio 20 d. patvirtino, kad minėtam projektui suteikiama valstybės garantija yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba. Gruodžio 5 d. garantijas administruojančiai Finansų ministerijai pagal pasirašytą sutartį įkeistas ir Hipotekos registre įregistruotas būsimas terminalo turtas.

Trečioji įvykdyta  sąlyga – „Klaipėdos nafta“ į valstybės iždo sąskaitą pervedė 0,1 proc. paskolos dydžio garantinę įmoką.

„Europos investicijų bankas itin palankiomis sąlygomis paskolino terminalo statybai pusę reikalingų lėšų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvos strateginis objektas laikomas patikima investicija ir yra reikšmingas visai Europos Sąjungai“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

EIB ir “Klaipėdos naftos” paskolos sutartis, pagal kurią 20 metų suteikiama iki 87 mln. eurų (300 mln. litų) paskola, pasirašyta šiemet liepą, o visa valstybės garantijos teikimo procedūra užtruko bemaž metus.

Dar šiemet „Klaipėdos nafta“ turi galimybę pasiskolinti iš EIB iki 81 mln. eurų (280 mln. litų). O iš viso pagal sutartį su EIB bendrovė galės skolintis iki 87 mln. eurų (300 mln. litų).

Planuojama, kad visos investicijos į SkGD infrastruktūrą, draudimui ir kitoms išlaidoms padengti sieks apie 450 mln. litų. Nuo 2014 m. taip pat turi būti pateikta 150 mln. litų vertės banko garantija laivo nuomos sutarčiai užtikrinti.

"Veido" archyvas

“UPS Skubios siuntos” vadovas dr. V.Lašas, “Frost&Sullivan” tarybos pirmininkas D.Frigstadas, susisiekimo ministras E.Masiulis ir “Frost&Sullivan” direktorius Europos regionui J.E.Kristiansenas aptarė elektromobilių perspektyvas Lietuvoje

“Frost & Sullivan” verslo strateginio konsultavimo bendrovės vadovai Lietuvos politikos ir verslo atstovus ragino planuoti savo veiklą ne rytdienai, o 2020 metams.

“Šiuolaikinis verslas – kaip olimpinės žaidynės, kuriose konkurencija tampa vis nuožmesnė, tempas vis didėja, o būti tarp lyderių reikia vis daugiau pastangų ir gebėjimo inovatyviai mąstyti”, – Vilniuje per verslo pusryčius su Amerikos, Didžiosios Britanijos ir kitų prekybos rūmų nariais sakė pasaulinės verslo strateginio konsultavimo bendrovės “Frost & Sullivan” tarybos pirmininkas Davidas Frigstadas.

Strateginio planavimo ekspertas pabrėžė, kad šiandien svarbiausia numatyti, kaip jūsų verslas ir jūsų karjera atrodys ne ryt, o bent jau po dešimties metų. Šiandien pasaulyje daug įmonių patiria fiasko dėl vienintelės priežasties – negebėjimo prognozuoti rinkos pokyčių.

Čia lietuviai verslininkai taip pat turi karčios patirties – kad ir Panevėžio “Ekrano” atvejis, kai įmonės vadovams atrodė, jog dar dešimtis metų reikės jų gaminamų kineskopų. Tačiau sparti technologijų kaita verčia investuoti į inovacijas ir siekti užsiimti pozicijas rinkose, kurios šiandien ypač sparčiai vystosi. Pavyzdžiui, “Frost & Sullivan” imasi konsultuoti ne tik didžiausias pasaulines korporacijas, bet ir mažas ambicingas startuojančias bendroves, nes sparčiai tobulėjant naujoms technologijoms jos kartais sugeba laimėti konkurencinę kovą ir su gigantais, jei šie nesugeba įžvelgti pokyčių krypties. O “Frost & Sullivan” siūlosi ne tik konsultuoti, bet ir padėti įgyvendinti modernias strategijas.

Štai svečiai iš garsiosios “Frost & Sullivan” ne veltui susitiko su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, nes pasaulyje prognozuojami ir jau prasidėjo didžiuliai pokyčiai transporto srityje. Tiesiog revoliuciją žada sukelti elektromobiliai. Elektra varomas transportas prieš porą savaičių Londone vykusioje “Frost & Sullivan” surengtoje tarptautinėje konferencijoje buvo įvardytas kaip vienas iš aštuonių svarbiausių pokyčių pasaulyje artimiausią dešimtmetį. Į birželio pabaigoje vyksiančią tarptautinę konferenciją apie besikeičiančią transporto infrastruktūrą ir elektromobilius “Frost & Sullivan” vadovai pakvietė ir Lietuvos premjerą Andrių Kubilių.

Svečiai pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje jau steigiama elektromobilių asociacija. Jos iniciatoriai – “Elintos”, vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjų Lietuvoje įmonių grupės, darbuotojai. Vilniuje jau galima išsinuomoti elektrinį dviratį, o entuziastai jau montuoja elektros įvadus elektromobiliams įkrauti. Pokyčiai, ko gero, prasidės greičiau, nei manome, tad jiems turime rengtis.

Augimas ir inovacijos

“Frost & Sullivan” moto “Augimas, inovacijos, lyderystė” – būtent tai, ko ypač šiandien reikia Lietuvai. Susitikę su ministru pirmininku A.Kubiliumi strateginio planavimo ekspertai siūlė pasinaudoti jų patirtimi. “Frost & Sullivan” ekonomikos inovacijų srityje yra konsultavę Airijos, Singapūro vyriausybes, kūrė Singapūro pažangos strategiją.

Keletą dienų Lietuvoje viešėję vadovai ypač žavėjosi Lietuvos jaunimu. D.Frigstado vertinimu, savo išsilavinimu jie prilygsta prestižinių pasaulio universitetų absolventams, moka bendrauti, puikiai kalba angliškai. “Tai rodo jūsų šalies perspektyvas”, – pabrėžė D.Frigstadas. Po susitikimo su ISM rektoratu esti ketinimų pažintį pratęsti.
“Frost & Sullivan” – daugiau nei 1900 darbuotojų daugiau nei 40-yje pasaulio valstybių turinti verslo strateginio konsultavimo bendrovė, sukaupusi beveik 50 metų patirtį, padedanti savo klientams paspartinti augimą, kurti inovacijas, tapti lyderiais. Beje, “Frost & Sullivan” vadovai prisipažino įdėmiai besidairantys, kur Baltijos regione reikėtų įsteigti savo biurą.

“Įmonių plėtrai didelę reikšmę turi ne tik verslo taisyklės. Ypač jei tenka rinktis tarp panašių sąlygų – svarbus ir emocinis įspūdis apie žmones, jų santykius, pasitikėjimas, kad kartu su jais galima plėtoti verslą. Ir tai lemia, kas pasirenkami partneriais”, – sako “UPS Skubios siuntos” vadovas dr. Vladas Lašas, džiaugdamasis, kad “Frost & Sullivan” vadovai sakėsi iš Lietuvos išsivežantys kuo palankiausią nuomonę.

Su “Frost & Sullivan” kompanijos tarybos pirmininku ir vykdomuoju direktoriumi D.Frigstadu V.Lašas susipažino prieš porą metų TED (“Idėjos, vertos būti paskleistos” organizacija) konferencijoje Kalifornijoje ir pakvietė jį į Lietuvą. “Manau, tai bus įdomaus ir labai naudingo bendradarbiavimo pradžia – ir ne tik verslui, bet bendrai pažangai Lietuvoje”, – tikisi V.Lašas.

Iki krizės apie finansinių sunkumų užklupto verslo pertvarkymą kalbėti netekdavo. Iš rinkos pasitraukdavo neinovatyvios, prie pasikeitusių ekonominių realijų prisitaikyti nesugebėjusios bendrovės, pavyzdžiui, Panevėžio “Ekranas”, arba smulkesnės įmonės, patyrusios netikėtų sunkumų. “Tradicinis” būdavo nedidelių transporto bendrovių bankrotas po vieno stambaus krovinio praradimo. Taigi bankrotas likviduojant bendrovę būdavo logiška tokių verslų pabaiga.

Bet į Lietuvą atvilnijusi pasaulinė finansų krizė atnešė naujų, sudėtingesnių finansinių sunkumų patiriančio verslo pertvarkymo sandorių. Teismuose pradėtos kelti restruktūrizavimo bylos – viena pirmųjų šią “madą” pradėjo statybų bendrovė “Ranga IV”. Kilo diskusijų apie tai, kas Vakarų pasaulyje vadinama “rescue culture”, tai yra apie finansinių sunkumų turinčio verslo išsaugojimą be veiklos nutraukimo. Tai, kad iki krizės neturėjome tokios verslo pertvarkymo patirties, lemia milžinišką atotrūkį tarp kreditorių (paprastai bankų) ir sunkumų patiriančių bendrovių akcininkų lūkesčių. Dėl lūkesčių skirtumo kreditorių ir skolininkų konfliktas dažnai baigiasi emocijomis pagrįstu bankrotu, kuris nėra naudingas nei bendrovės akcininkams, nei bankams.

Kada reikėtų pradėti galvoti apie verslo pertvarkymą? Tada, kai bendrovės generuojamo pinigų srauto nebepakanka artimiausioms sąskaitoms apmokėti ar viršijamas sąskaitos kreditavimo limitas.

Kai verslas patiria finansinių sunkumų, diskusijos dėl pertvarkymo pradedamos tarp bendrovės vadovų, akcininkų ir didžiųjų kreditorių. Nors žiniasklaidoje dažniau pastebime pranešimų apie restruktūrizavimo bylų iškėlimą teisme, rinkoje yra daugiau neformalaus restruktūrizavimo atvejų, kai bendrovė susitaria su bankais be teismo įsikišimo. Tai, kad informacija apie neformalius susitarimus retai patenka į viešumą, tik patvirtina tokių procesų sėkmingumą. Išsaugoti konfidencialumą, kai verslas susiduria su finansinėmis problemomis, labai svarbu.

Tiesa, kai kurių verslų formalus restruktūrizavimas (teismo tvarka), praktiškai neįmanomas. Pavyzdžiui, avialinijų arba daugiabučių namų statybos verslai – juk mažai žmonių norėtų iš anksto rezervuoti bilietus arba sudaryti preliminarią buto pirkimo sutartį, žindami, kad pardavėjas patiria finansinių sunkumų ir jo perspektyvos neaiškios.

Be galimybės išsaugoti reputaciją, kiti neformalaus restruktūrizavimo privalumai teisminio restruktūrizavimo atžvilgiu – spartumas ir lankstumas. Bendrovė ir kreditoriai šiuo būdu klausimus sprendžia iš esmės, o ne bando atidėti sudėtingų sprendimų priėmimą tęsdami bylinėjimąsi, taip pat neskiriamas administratorius prižiūrėti bendrovės veiklos.

Tačiau ir teisminis restruktūrizavimo procesas turi savų privalumų. Neformalaus susitarimo atveju reikalingas visų kreditorių konsensusas, kurį gali būti sunku pasiekti. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą gali kreiptis net ir vienas kreditorius, taip nutraukdamas verslo pertvarkymą. Taip pat kai teismas iškelia restruktūrizavimo bylą, bendrovei taikomas prievolių vykdymo moratoriumas, t.y. suteikiama apsauga nuo kreditorių – jie negali reikalauti grąžinti skolų, kol nepatvirtinamas restruktūrizavimo planas.

Kreditoriai į verslo pertvarkymą paprastai žiūri atsargiai, nes atidedamas skolų išieškojimas, pratęsiami mokėjimo terminai, verslo perspektyvos tampa neaiškios, o bendrovės akcininkai praktiškai niekuo nerizikuoja – kai bendrovė patiria finansinių sunkumų, jų turimų akcijų vertė artėja prie nulio. Iš bankininkų tenka išgirsti, kad jie nemotyvuoti dalyvauti verslo pertvarkymo procese, jei neatgaus visos skolos ir palūkanų. Tačiau kreditorius turėtų būti motyvuotas tol, kol skolininko veikiančio verslo vertė yra didesnė, nei vertė, kuri būtų sukurta nutraukus veiklą ir išpardavus turtą dalimis.

Kita vertus, bendrovės akcininkai taip pat turi išlaikyti racionalų požiūrį. Jie dažnai turimą verslą vertina remdamiesi emocijomis, jo vertę sieja su bendrovės klestėjimo laiku, o verslo pertvarkymą įsivaizduoja tik kaip dalies skolų nurašymą ir terminų atidėjimą. Tačiau juk iš tiesų finansinių sunkumų turinčio verslo vertė artėja prie nulio. Todėl akcininkai, tarkim, galėtų pritarti paskolų konvertavimui į akcijas, kai kreditoriai tampa bendrovės akcininkais, akcijas išleidžiant mažesne verte, nei jos buvo vertos iki finansinių sunkumų. Tai gali būti galimybė akcininkams išlaikyti bent dalį verslo, kuris sėkmingo pertvarkymo atveju sukurs jiems vertę.

Tam, kad verslo pertvarkymas būtų sėkmingas, intervencija turi būti pakankamai ankstyva (ne tuomet, kai verslas jau yra praktiškai bankrutavęs) ir visi kreditoriai turi būti traktuojami sąžiningai.

Dirbsime ilgiau ir dirbsime senesni, daugiau padarysime už mažiau, mažiau vartosime ir labiau taupysime, bendrovės negalės orientuotis tik į pelną – prie tokių pokyčių šį dešimtmetį turės prisitaikyti verslas daugelyje pasaulio šalių. Taip pat ir Lietuvoje.

Praėjusį dešimtmetį daugelyje šalių įsivyravo požiūris, kad informacija turi būti nemokama. Jis galiojo visai internete esančiai informacijai – pradedant muzika, baigiant naujienomis. Manyta, kad internetinė reklama turėtų padengti informacijos kūrėjo sąskaitas. Tačiau dabar manoma kitaip ir ankstesnis šūkis “turinys – nemokamas visiems” ėmė trauktis iš žiniasklaidos kompanijų verslo modelių.

Žiniasklaidos priemonių savininkai, pradedant spaudos leidėjais ir baigiant mokamos televizijos transliuotojais, stebisi, kodėl jie buvo susieję visus savo lūkesčius su vieninteliu reklamos pajamų šaltiniu. Tai nepasiteisino. Tad pastaraisiais mėnesiais leidėjai privertė “Amazon.com” pakelti elektroninių knygų kainas, o tokie leidiniai, kaip “The New York Times”, “Financial Times” ir “The Wall Street Journal”, naujienas internete apmokestino.

Lietuvos žiniasklaida taip pat pradėjo judėti šia kryptimi – neseniai virė diskusijos dėl komercinių lietuviškų kanalų apmokestinimo, o dienraštis “Verslo žinios” savo interneto tinklalapyje neregistruotiems lankytojams nemokamai šiuo metu leidžia skaityti ne daugiau kaip tris straipsnius per savaitę. Beje, pastaraisiais metais aktyviai imta kovoti ir su piratiniais muzikos bei filmų portalais – tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse uždaromi nemokamai filmus ir dainas leidžiantys siųstis tinklalapiai, o jų savininkams keliamos bylos.

Nemokamomis žiniomis įpratusiems mėgautis vartotojams žinios apie šias permainas yra nemalonios. Kita vertus, brangesnis turinys gali suteikti naudingesnės informacijos. Taigi šį dešimtmetį daugės mokamos informacijos, bet ji bus vertingesnė nei nemokama.

Dirbsime ilgiau, dirbsime senesni

Atkreiptinas dėmesys, kad šį dešimtmetį žmonės dirbs ilgiau. Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Olandijos vyriausybės ketina ilginti pensinį amžių, o itin žemos palūkanų normos ir neaiški pensijų fondų ateitis reiškia, jog dauguma 60-ies metų sulaukusių žmonių neturės pakankamai pinigų, kad galėtų mėgautis gyvenimo saulėlydžiu. Jie bus priversti dirbti, kad patenkintų savo poreikius. Ne išimtis ir Lietuva: didėjantis “Sodros” biudžeto deficitas verčia Vyriausybę imtis reformų – jau paskelbta apie planus ilginti pensinį amžių, o tarp gyventojų stiprėja bloga nuojauta, kad dėl didelės emigracijos pensijų apskritai nebus kam mokėti.

“Financial Times” žurnalistai prognozuoja, kad ilgiau dirbti priversti britai bus linkę tai daryti dirbdami sau. Neseniai atliktas “Standard Life” tyrimas rodo, kad kas šeštas 46–65 metų britas labiau linkęs surizikuoti ir pradėti naują verslą, negu eiti į pensiją. Neva patirtis, išmintis ir ryšiai bus slaptasis jų ginklas. Be to, jie greičiausiai turės daugiau laiko ir pinigų negu dabartiniai verslininkai. Juk šiuo metu verslą žmonės paprastai pradeda būdami 30–45 metų. Padėtį apsunkina tai, kad tokio amžiaus dauguma žmonių turi mažų vaikų ir negrąžintas paskolas už būstą. Senesni verslininkai šių įsipareigojimų neturės. Žinoma, Lietuvoje, kur verslumas itin mažas, senųesnio amžiaus verslininkų bumo vargiai galima tikėtis.

Duomenų apdorojimas ir saugojimas internete

Pastaruoju metu pasaulyje vis aktualesnė tampa nauja technologijų tema – internetiniai skaičiavimai (“cloud computing”). Šis terminas susijęs su itin dideliu duomenų apdorojimo greičiu ir duomenų saugojimu, kuris iš individualių kompiuterių persikelia į masines, centralizuotas duomenų saugyklas internete.

Šios technologijos suteikia daug privalumų ir leidžia greitai apdoroti duomenis sprendžiant kasdienes užduotis: pavyzdžiui, analizuojant eismą leidžia numatyti, kur susidarys automobilių spūstys. Be to, ši technologija prieinama vadinamiesiems protingiems asmeniniams prietaisams, tokiems kaip sumanieji telefonai, kurie geba prisijungti prie centralizuotų duomenų apdorojimo resursų per internetą. Tai reiškia, kad daugybė žmonių (ne tik kompanijos ar vyriausybės) galės pasinaudoti šių informacijos resursų pranašumais.

Energijos šaltiniai tampa protingesni

“Financial Times” prognozuoja, kad sumanieji skaitikliai, suteikiantys vartotojui detalią informaciją apie suvartotą energiją, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje per ateinančius kelerius metus pakeis dabar egzistuojančius “kvailus” skaitiklius. Tai reiškia, kad vartotojai galės pamatyti, kiek energijos suvartojama jų namuose ir kiek pinigų tam tenka išleisti. Taigi vartotojai galės reguliuoti šildymą ar apšvietimą ir nemažai sutaupyti.

Sumaniosios technologijos leis, kad, tarkime, drabužių džiovyklė išsijungtų, kai elektra brangiausia, ir vėl įsijungtų, kai ji pigesnė. Jau dabar matome, kuo pranašesnės elektrą taupančios fluorescencinės lemputės, kurios keičia senas neefektyvias kaitrines lemputes. Šį dešimtmetį taip pat pamatysime, kaip šviesos diodų lempos (LED) įsitvirtins apšviečiant miestų gatves. Jos daug ilgamažiškesnės, be to, gali protingai reguliuotis, tarkime, šviesti blausiau, kai nėra judėjimo. Ir, svarbiausia, jos smarkiai sumažins energijos sąnaudas. Juk net 20 proc. pasaulio elektros energijos poreikio tenka apšvietimui, tad LED sugebėjimas sumažinti energijos eikvojimą 75 proc. galėtų turėti didžiulį poveikį mažinant CO2 išmetimą į atmosferą.

Padaryk daugiau už mažiau

Neišvengiamas tokių šalių, kaip Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, triumfas verslo pasaulyje įnešė naujų vėjų ir net privertė keisti mąstymą. Juk ateina banga galingų naujų varžovų, galinčių parduoti savo prekes ir paslaugas neįtikėtinai pigiai. Todėl dabartinis verslas turės tapti daug efektyvesnis ir padidinti savo produktyvumą. Ateinančių metų verslo burtažodis turėtų būti toks: padaryk daugiau už mažiau.

Šią pamoką labai skaudžiai prieš keletą metų jau pajuto Lietuvos tekstilės sektorius, išgyvenęs didžiulį nuosmukį ir ne vieną bankrotą, kai Europą užplūdo pigūs kinų audiniai. Taigi verslas turi ieškoti išradingų sprendimų. Pavyzdžiui, tekstilės bendrovės “Omniteksas” direktorė Audronė Pocienė “Veidui” pasakojo, kad žvelgdama į ateitį ir ieškodama pigios darbo jėgos bendrovė šiemet atidaro gamyklą Uzbekistane.

Beje, šią diskusiją įžiebė ne tik konkurencija su besivystančiomis šalimis. Debatuose apie darnią aplinkos plėtrą pabrėžiama, kad įmonės turės gaminti daugiau, naudodamos mažiau ribotų planetos išteklių. Ir tai aktualu ne tik privačiam sektoriui. Smarkiai įsiskolinusios vyriausybės taip pat sieks išgręžti viešojo sektoriaus darbuotojus. Valstybiniu požiūriu gyvybiškai svarbu, kad esminės viešos paslaugos būtų išlaikytos ir net pagerintos. Taip pat aišku, kad biudžetai bus sumažinti.

Būsime išgelbėti nuo apsipirkinėjimo

Savitarnos įdiegimas pertvarkė parduotuvių interjerą praėjusiame amžiuje, o prekyba internetu pakeis parduotuves šiame amžiuje. Pavyzdžiui, jau dabar JAV mažmeninio prekybos tinklo “Wal-Mart” parduotuvėse 40 proc. pirkėjų, užsisakiusių prekes internetu, atsiima jas artimiausioje parduotuvėje – taip stengiamasi išvengti pristatymo į namus išlaidų ir neaiškumų dėl pristatymo laiko. Mažmenininkai stengiasi, kad klientams būtų patogiau: bando kurti prekių atsiėmimo punktus privažiuojantiesiems automobiliu ir pertvarkyti parduotuves, įkurdami prekių atsiėmimo prekystalius prie įėjimo.

Tarkime, “Kmart” stengiasi įtikinti kitus mažmenininkus, kad panaudotų savo parduotuves kaip centrines internetu užsisakytų prekių atsiėmimo vietas. Mažmeninės prekybos analitikai mano, kad net grynai interneto parduotuvė “Amazon” gali pamažu užsinorėti įkurti prekių atsiėmimo vietas.

Iki Lietuvos šios naujovės ateis dar negreitai, tačiau teigiama tendencija, kad pirkimas internetu sparčiai populiarėja. Kita vertus, didžiausios interneto parduotuvės “Pigu.lt” direktorius Dainius Liulys paaiškino, kad pernai rugsėjį atidarytas pirmas prekių atsiėmimo punktas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir jau galvojama apie daugiau atsiėmimo punktų.

Godumas ne toks geras, kaip mes manėme

1980 m. ekonomistas Alas Rappaportas užčiuopė tų laikų dvasią apibrėždamas naują korporacijų tikslą – akcininkų nuosavybės vertės maksimizavimą. 1987 m. Didžiosios Britanijos “Imperial Chemical Industrie” vadovai taip suformulavo savo idealus: “ICI siekia būti pirmaujančia pasaulio chemijos bendrove (…), siekiančia gerovės savo akcininkams, darbuotojams, klientams ir bendruomenei, kuriai mes tarnaujame ir kurioje veikiame”. Bet 1995 m. įmonė jau skelbia: “Mūsų tikslas – padidinti akcininkų turtą susitelkiant į verslą, kuriame mes užimame pirmaujančias pozicijas ir turime technologinį pranašumą”.

2008 m. “Lehman Brothers”, kompanijos, kuri orientavosi tik į pelną, žlugimas vos nesužlugdė pasaulinės finansų sistemos. Šie žlugimai, kurie įvyko praėjusiame dešimtmetyje, davė pamoką šio dešimtmečio lyderiams: susikoncentruoti tik į pelną – vadinasi, rizikuoti prarasti galimybę apskritai uždirbti kokio nors pelno.