Arūnas BRAZAUSKAS

Rusijos prezidento posto siekiančiam Aleksejui Navalnui (41 m.) nelengva šalyje steigti savo štabo skyrius. Kovo 13-ąją turėjo būti atidaryta jo rinkimų įstaiga Žemutiniame Naugarde, bet kažkokie piktavaliai pasistengė, kad durys neatsidarytų tiesiogine prasme – kelios dienos prieš atidarymą užpylė duris ir raktų skyles putomis sienų plyšiams taisyti. Štabo durys buvo nugrandytos, tačiau iki A.Navalno pavardės 2018-aisiais vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų biuletenyje dar toli šviečia.
Incidentas su greitai kietėjančiomis putomis įvyko netrukus po to, kai A.Navalnas užpylė kompromatu Rusijos premjerą Dmitrijų Medvedevą – nei daugiau, nei mažiau. Kovo pradžioje A.Navalno vadovaujamas Kovos su korupcija fondas (rus. santrumpa FBK) paviešino filmą ir tyrimą rusų bei anglų kalbomis. Paaiškėjo tai, ką buvo galima numanyti: D.Medvedevas, pagarsėjęs posakiu „Pinigų nėra, bet jūs laikykitės“, pats laikosi neblogai – vien FBK aprėpto ir parodyto nekilnojamojo turto vertė sudaro maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.

Nuo sportbačių iki dvaro

A.Navalno teigimu, FBK tyrimo pradžios taškas – D.Medvedevo internetiniai pirkiniai. 2014-aisiais Rusijos programišių grupė „Šaltai-Boltai“ įsilaužė į elektroninio pašto dėžę firtreeman14@gmail.com, kuria neva naudojosi D.Medvedevas. Medžiaga buvo paskelbta internete. Patyrinėjus korespondenciją išaiškėjo, kad pašto dėžės savininkas internete perka daiktus, kurie siunčiami Vladimiro Djačenkos adresu. Antai vien per tris mėnesius buvo nupirkti 73 marškinėliai, 20 porų sportbačių, 30 glaudžių. Palyginus pirkinių aprašus ir išvaizdą su D.Medvedevo apranga, kurią jis demonstruoja savo paskyrose socialiniuose tinkluose, neliko abejonių, kad V.Djačenkos adresu atėję pirkiniai paskui atsiduria ant Rusijos premjero kūno.

V.Djačenka vadovauja firmoms, valdančioms nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso su D.Medvedevu susijusiems labdaros fondams, taip pat turinčioms akcijų versluose, kurie, tikėtina, yra D.Medvedevo nuosavybė (tai vynuogynai ir agrokompleksas). Firmos „Promtechinvest“ ir „Techinpro“ registruotos adresu, kuriuo atsiunčiama amunicija paskui pasipuošia Rusijos premjeras.

„Šaltai-Boltai“ programišiai ir su jais susiję Rusijos federalinės saugumo tarnybos (rus. santrumpa FSB) pareigūnai buvo suimti pernai, o A.Navalnas ir jo organizacija narpliojo gijų raizgalynę. „Šaltai-Boltai“ inkriminuojama, kad jie vogdavę aukštų pareigūnų korespondenciją, paskui reikalaudavę, kad šie susimokėtų už tylėjimą. Jei aukos pašykštėdavusios, programišiai nešdavę vogtą korespondenciją į neoficialią kompromato biržą. Antai vieno Rusijos „Sberbank“ darbuotojo korespondencija tokiu būdu buvo parduota anonimui net už 58 bitkoinus (56 666 dolerius). Teigiama, neva „Šaltai-Boltai“ programišiai Ukrainoje paversdavę bitkoinus grynaisiais pinigais.

A.Navalnas teigia, kad D.Medvedevo turto reikalų atraizgymas buvo milžiniškas darbas: jis iš pradžių abejojęs, ar tai galima atlikti fondo jėgomis. Pasak antikorupcinio fondo vadovo, už kurio nugaros FBK filme matomas filmavimui skirtas dronas, jo bendradarbiai surado ir nufilmavo visas premjero rezidencijas Rusijoje ir užsienyje. Pagal instagramo nuotraukas, geografines nuorodas socialiniuose tinkluose išsiaiškinta, kada ir kur plaukė premjero jachtos. Buvo peržiūrėtos visos prieinamos D.Medvedevo nuotraukos ir nekilnojamojo turto registrų duomenys.

„Jis jums ne Dimonas. Jis rimtas dėdulė korupcionierius, – premjerą vadindamas jo populiaria pravarde, sako A.Navalnas. – Tai gana gudrus ir godus žmogus, akivaizdžiai šiek tiek pamišęs dėl rezidencijų bei elitinio nekilnojamojo turto ir vardan to sukūręs vieną didžiausių korupcinių schemų šalyje. Ir, reikia pripažinti, vieną pačių išmaniausių.“

Labdara ne šiaip sau

FBK atrado ir dokumentais pagrindė, kad egzistuoja labdaros ir nekomercinių fondų tinklas, kurį sukūrė D.Medvedevo patikėtiniai ir giminaičiai. „Žodis „labdara“ neturėtų gluminti: „pagalbos“ gavėjai yra Medvedevas ir jo šeima“, – sako A.Navalnas.

Fondais naudojamasi tam, kad būtų gaunami „aukų“ pavidalo kyšiai iš oligarchų ir valstybinių bankų. Tos lėšos naudojamos perkant rūmus, jachtas, žemės naudmenas, vynuogynus Rusijoje ir už jos ribų. Objektai nepriklauso fiziniams asmenims, jų savininkai – įvairūs fondai. Tačiau virš tų žemės valdų ir statinių draudžiama skraidyti, teritoriją saugo Federalinė apsaugos tarnyba, kurios žinioje yra aukščiausiųjų valstybės pareigūnų saugumas.

D.Medvedevo nekilnojamojo turto imperiją valdo keli fondai, kuriems vadovauja dažniausiai tie patys žmonės – bendramoksliai, giminaičiai. Pagal tų organizacijų viešas ataskaitas suskaičiuota, kad fondai yra gavę mažiausiai 70 mlrd. rublių piniginių ir turtinių įnašų. Pagal dabartinį rublio kursą tai sudarytų šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. dolerių. D.Medvedevui „aukojo“ oligarchai Ališeras Usmanovas, Leonidas Michelsonas, įvairios kompanijos, tarp jų – „Gazprombankas“.

Fondai valdo rezidenciją Znamenskojėje prie Maskvos, prabangų Milovkos dvarą prie Volgos, agrokompleksą Mansurove, iš kur kilusi Medvedevų giminė, kalnų rezidenciją Sočyje, vynuogynus Anapoje (Rusija) ir Toskanoje (Italija).

Pernai A.Navalno organizacija paskelbė informaciją apie Milovkos dvarą, kuriame D.Medvedevas su šeima ėmė rodytis 2008-aisiais, kai buvo Rusijos prezidentu (juokaujama, kad jis „šildė“ kėdę Vladimirui Putinui, kuris vėl užėmė prezidento pareigas 2012-aisiais). „Bajorų gūžta“, pastatyta 1775-aisiais, restauruota, atnaujintas ir paminklu laikomas parkas. Formalus dvaro savininkas yra fondas „Gradislava“, užsiimantis istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimu.

D.Medvedevo kaimynystė palankiai paveikė gretimą Pleso miestą. Jis buvo gazifikuotas, atnaujinta elektros tiekimo sistema, kanalizacija, rekonstruota krantinė, suremontuota tuberkuliozininkų sanatorija, pastatytas slidinėjimo centras. Visa tai už biudžeto pinigus.

D.Medvedevo paskatinti privatūs mecenatai restauravo mieste istorinę Prisikėlimo cerkvę, parėmė žymaus dailininko Isako Levitano (1860 m. Kybartai – 1900 m. Maskva) centro statybą, restauravo Peizažo muziejų ir medinę cerkvę, pavaizduotą viename žymiausių I.Levitano paveikslų. Deja, restauracijos įkarštyje buvo iškirsti beržynai, kuriuos tapė I.Levitanas. Priežastis – D.Medvedevo atžala Ilja alergiškas beržams.

Mansurovo kaimas Kursko srityje, iš kur kilę D.Medvedevo senelis ir tėvas, irgi nenukentėjo dėl to, kad kaimynystėje atsirado D.Medvedevo dvaras ir agrokompleksas. Kaimiečiai gali nueiti į cerkvę, kuri pastatyta toje vietoje, kur kažkada būta Medvedevų namo, – gal jų maldos bus išklausytos. Užtat pats Rusijos premjeras naudojasi daug patikimesnėmis ryšio priemonėmis: dvaro nuotraukose aiškiai matomos specialiojo valstybinio ryšio antenos.

A.Navalnas pateikia V.Djačenkos firmos „Promtechinvest“ veiklos licencijos kopiją, kurioje nurodytas licencinės veiklos objektas – 4 ha ploto sodyba Znamenskojės gyvenvietėje Maskvos srityje, kur yra 3 tūkst. kv. m ploto rezidencija. Kas šių grožybių savininkas? Oficialaus registro duomenimis, žemė priklauso Socialiai reikšmingų valstybinių projektų fondui (sutrumpintai „Socgosprojektas“) ir jos antrinei įmonei „Green Yard“. „Socgosprojekto“ stebėtojų valdybos pirmininkas yra Ilja Jelisejevas, D.Medvedevo studijų draugas, paskui kolega dėstytojas Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universitete, taip pat ir D.Medvedevo verslo partneris.

Vis dėlto ne fondo prievaizdo darbas daro I.Jelisejevą viešai reikšmingą, o „Gazprombanko“ valdybos pirmininko pavaduotojo postas. Neviešai jis yra D.Medvedevo patikėtinis, vadovaujantis dar ir fondui „Dar“ – įstaigos „Gradislava“ pirmtakui valdant dvarą su iškirstais beržynais.

Naštos nebijantis I.Jelisejevas vadovauja ir Socialinių kultūrinių iniciatyvų fondui, paprastai vadinamam Svetlanos Medvedevos fondu (premjero žmona irgi užsiima labdara), ir Žiemos olimpinių sporto šakos rėmimo fondui, kuriam priklauso prabangi rezidencija Sočyje.

„Socgosprojekto“ direktoriumi įdarbintas D.Medvedevo moksladraugis Aleksejus Četvertkovas.

Znamenskojės dvaro žemė ir pastatai, A.Navalno teigimu, kainuoja apie 5 mlrd. rublių (per 80 mln. dolerių dabartiniu kursu). Iš kur „Socgosprojektas“ gavo pinigų tokiam pirkiniui? Fondas dvarą gavo dovanų iš oligarcho A.Usmanovo (g. 1953 m.), kurio turtas, „Forbes“ duomenimis, 2016 m. viršijo 12 mlrd. dolerių. A.Usmanovas jau senokai įeina į turtingiausių Rusijos žmonių trejetą, nors nuo 2016-ųjų jis jau nėra Rusijos mokestinis rezidentas, mat daug laiko praleidžia užsienyje.

Penkių milijardų rublių dovaną D.Medvedevo fondui galima laikyti oligarcho kyšiu. Užtat svečių namai „Psechako“ netoli Sočio (juos aptarnauja irgi „Promtechinvest“) pastatyti už biudžeto pinigus. Tai apie 7 mlrd. rublių kainuojantis olimpinis objektas, skirtas viso labo vienam 2014-ųjų Sočio olimpiados žiūrovui – Rusijos premjerui D.Mevedevui. Apie tai liudija D.Medvedevo instagramo paskyroje įkeltos nuotraukos. Nors premjeras lieka paslaptingas ir viso vaizdo nerodo, sulyginus nuotraukų detales su iš drono nufilmuotu „Psechako“ vaizdu aiškėja, kur premjeras leido laiką.

Fondai valdo ir kitą D.Medvedevo turtą – prabangų namą Peterburge (kažkada priklausė grafui Kušelevui-Bezborodkai), dvi jachtas, vynuogynus Pietų Rusijoje ir Italijoje. Rusijos premjeras, matyt, turi žemvaldžio gyslelę – vynuogynai Pietuose ir latifundija Kursko srityje yra pelningos įmonės, kuriomis vyriausybės vadovas rūpinasi: 2013-aisiais jo pastangomis vynas Rusijoje perkvalifikuotas iš alkoholinio gėrimo į žemės ūkio produktą, vyną leista reklamuoti per televiziją, Rusijoje pagamintam vynui sumažinti akcizai.

Detalė – D.Medvedevo vynuogynų valdytojas yra tas pats asmuo, kuris prižiūri ir žemės ūkio ministro Aleksandro Tkačevo vynuogynus.

D.Medvedevo atstovė spaudai pareiškė, kad A.Navalno publikacija yra priešrinkiminis išpuolis. Iš tiesų kovotojas su korupcija pernai gruodį patvirtino, kad dalyvaus Rusijos prezidento rinkimuose 2018 m. FBK filmą A.Navalnas naudoja ir savo rinkimų kampanijai – ragina rinkti už jį parašus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2017-m

Pasinaudodamas vakarietiškais rinkimų metodais sėkmingai pasirodęs per Maskvos mero rinkimus, Aleksejus Navalnas pažymėjo naujo etapo Rusijos politikoje pradžią, tačiau kalbėti apie didelę grėsmę Vladimiro Putino režimui dar gerokai per anksti.

„Mes stovime čia, nes Aleksejus Navalnas padarė stebuklą – žmonės išėjo į gatves ir tiki, kad atėjo permainų metas“, – šypsosi Maskvoje gyvenanti jauna dainininkė Nadežda Kritskevič. Maskvos mero rinkimuose dalyvavęs A.Navalnas jai, kaip ir nemažai daliai miestiečių, asocijuojasi su nauju, skaidresniu ir demokratiškesniu jei ne visos Rusijos, tai bent sostinės valdymu.
Tokie lūkesčiai nėra iš fantastikos srities. Jaunas ir entuziastingas opozicionierius, kurio vardą Vladimiras Putinas primygtinai vengia net ištarti, vadovavosi sena amerikietiška taisykle, kad rinkimuose surinktų balsų kiekis yra tiesiog proporcingas kampanijos metu paspaustų rankų skaičiui, – remdamasis tokia vakarietiška metodika jis metė rimtą iššūkį Kremliaus statytiniui Sergejui Sobianinui. Nors pirmą kartą po dešimties metų pertraukos surengtus tiesioginius rinkimus S.Sobianinas laimėjo jau pirmajame ture oficialiai surinkęs 51 proc. balsų, visų dėmesys krypo į A.Navalną, kuriam pavyko gauti opoziciniam kandidatui neregėtus 27 proc., arba 630 tūkst., balsų ir įrodyti, kad Maskvoje siaučia permainų vėjai.
„Nematau šios minios pabaigos, bet faktas, kad čia stovite lyjant, įrodo, jog padėtis keičiasi, – sau įprastu stiliumi rėžė charizmatiškasis A.Navalnas, viena ranką apkabinęs svarbų vaidmenį rinkimų laikotarpiu suvaidinusią žmoną Juliją. – Žinome, kaip paversti šią augančią politinę mašiną garvežiu, nušluosiančiu „Vieningąją Rusiją“. Mes esame jėga!“
Vis dėlto permainų viltys, kurias skubotai ir itin entuziastingai po sėkmingo pasirodymo su A.Navalnu sieja Vakarų žiniasklaida ir apžvalgininkai, neturėtų kurti iliuzijų: norint išvysti realų V.Putino sukurtos valdžios vertikalės aižėjimą reikės nueiti dar labai ilgą kelią.

Pirmoji „vakarietiška“ kampanija Rusijoje

Dar rugpjūčio pradžioje toks sėkmės scenarijus atrodė sunkiai įgyvendinamas. 2011 m. didžiuliuose mitinguose prieš V.Putino režimą aktyviai dalyvavęs A.Navalnas atsidūrė valdžios taikinyje ir buvo nuteistas penkeriems metams už valstybinei įmonei priklausančios medienos grobstymą, tačiau bent laikinai paleistas į laisvę pateikus apeliaciją.
Kremlius vylėsi pademonstruoti galią ir per balsavimą nušluoti ambicingąjį oponentą, todėl ne tik netrukdė, bet netgi padėjo A.Navalnui rinkti parašus Maskvos mero, vadovaujančio 12 mln. žmonių miestui su metiniu 52 mlrd. JAV dolerių biudžetu, todėl laikomo įtakingiausiu tiesiogiai renkamu pareigūnu po prezidento, rinkimams.
Kitaip nei S.Sobianinas, kuris pasikliovė per trejus mero kėdėje praleistus metus susikurtu įvaizdžiu bei mėgavosi Kremliaus atveriamais žiniasklaidos ištekliais (populiariausio Pirmojo kanalo žiniose jis pasirodė net 24 kartus per šešias savaites), A.Navalnas laikėsi amerikietiško tipo agitacijos strategijos: bendravo su rinkėjais viešuose renginiuose, pasitikdavo juos prie metro stotelių, aktyviai dalijo lankstinukus.
Rinkimų agitacijai A.Navalanas, prisistatantis kaip paprastas daugiabutyje gyvenantis, šeimą mylintis maskvietis, sugebėjo ne tik sutelkti tūkstantinį būrį jaunų, demokratiškai mąstančių savanorių, bet ir surinkti daugiau nei 3 mln. dolerių smulkių aukų – tai neregėtas skaičius šalyje, neturinčioje praktiškai jokios panašaus pobūdžio filantropijos kultūros. „Navalno komanda“, arba „N karta“, – taip Vakarų spauda praminė savanorius, sužavėtus naujojo lyderio užsidegimo ir įsitraukusius į šį politinį eksperimentą, kuriam Kremlius, nors ir kaišiojo pagalius į ratus, tačiau skersai kelio beveik nestojo.
Pats A.Navalnas teigia nemažai idėjų pasisėmęs iš amerikiečių politinio serialo “Blakė” („The Wire“). „Charizmatiškas 37-erių metų teisininkas su džinsais ir baltais marškiniais atraitotomis rankovėmis savo stiliumi puikiai derėtų greta amerikiečių politikų. Šalyje, kurioje politiniai sprendimai priimami už Kremliaus sienų, tai visiškai nauja“, – rašo britų žurnalas „The Economist“.
Tikėtina, kad A.Navalnas šių gudrybių išmoko JAV, kur 2010 m. šešis mėnesius praleido lyderystės ugdymo programoje – dėl šio fakto jam bandoma prikišti Amerikoje parengto šnipo etiketę.
Tačiau jaunajam politikui, kurio agitacija rėmėsi šūkiu „Pakeiskime Rusiją – pradėkime nuo Maskvos“, tai nė motais. Kampanijos pradžioje A.Navalnas dar ieškojo savo stiliaus ir nebuvo tikras, ką turi sakyti minioms. Tačiau kampanijai baigiantis jis tapo visiškai savimi pasitikinčiu politiku, pasiryžusiu atsakyti į bet kokį klausimą.
Akivaizdu, kad jo metodai veikė. „Navalnas mane įtikino. Buvau apie jį girdėjusi, tačiau maniau, kad jis – eilinis vagis, siekiantis valdžios tik tam, kad gautų asmeninės naudos. Bet kai gavusi lankstinuką atėjau į renginį, man atsivėrė akys – žinojau, už ką balsuosiu“, – entuziastingai tikino pensininkė Tatjana Petrovna.
Jai antrino A.Navalno tinklaraščio įkvėptas laisvasis žurnalistas Aleksejus Šagalas: „Mes turime susivienyti. Tai istorinis momentas. Užteks stagnacijos!“

Lyderis, suvienijęs aktyvius piliečius

Nors rinkimų kampanijos pradžioje sociologų apklausos A.Navalnui žadėjo vos 3 proc. balsų, šis skaičius sparčiai didėjo ir galiausiai pasiekė beveik 20 proc. Tačiau galutinis rezultatas pranoko net ir didžiausių optimistų lūkesčius: nepaisant to, kad opozicionieriui nepavyko iškopti į antrąjį turą, S.Sobianinui palankus absoliučią daugumą užtikrinantis rezultatas kybojo ant plauko – vos 31 tūkst. balsų.
Entuziazmo nestokojantis A.Navalnas rezultatą apskundė, reikalaudamas dalies balsų perskaičiavimo, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, valdžios institucijų palaikymo nesulaukė. Tiesa, net ir nepriklausomi rinkimų stebėtojai šį sykį pripažįsta, kad užfiksuoti pažeidimai yra palyginti smulkūs, palyginti su tuo, kas dėjosi 2011 m. renkant parlamentą.
„Jau seniai laukiau naujosios kartos politikų, kurie norėtų realios valdžios ir dėl jos kautųsi, o ne paverstų politiką verslu ir viso labo parduotų balsus Kremliui, – sakė politologas Stanislavas Belkovskis. – Ateina jauni žmonės, kurie nušluos vilčių nepateisinusią senąją kartą.“
Maskvos analitinio „Carnegie“ centro ekspertės Mašos Lipman teigimu, A.Navalnas sugebėjo pasinaudoti pilietiniu aktyvumu, kuris jau keletą metų laukė, kol galės prasiveržti. „Jų darbai susiję su kūryba bei individualiais tikslais, todėl šie rinkėjai atsikratė įprasto požiūrio „niekas nuo mūsų nepriklauso“ – jie pasikliauja savimi“, – apie naująją, išsilavinusią bei demokratiškai mąstančią piliečių kartą atsiliepė analitikė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.