Varšuvoje vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos dvyliktokas M.Navickas komisiją sužavėjo savo projektu – stiklo mėgintuvėlyje pražydintomis miniatiūrinėmis obelimis. Nišinio verslo užuomazgą užčiuopęs tyrėjas mano, kad jo idėja galėtų tarnauti ne vien mokslui, bet ir netikėtiems interjero sprendimams.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

VEIDAS: Matai, kuo ypatinga jūsų mokslinio darbo idėja – pražydinti obelį („Malus baccata x Malus prunifolia“) mėgintuvėlyje?

M.N.: Ji leidžia apeiti juvenalinį periodą (laiką, kuriuo obelys dar nežydi ir neduoda vaisių, kai joms apytiksliai 3–7 metai), o tai gali padėti sutaupyti užsiimantiesiems sodininkyste ir obuolių pardavimu. Žydėjimo genas (AFL2), kurį man pavyko aptikti tiriamoje dekoratyvinėje obelyje, panašus į daugelio kitų obelų rūšių. O tai reiškia, kad šį procesą galima pritaikyti ir obelims, kurių vaisius valgome. Tai galėtų optimizuoti derliaus nuėmimą, nereikėtų tiek daug investuoti į vaismedžių priežiūrą. Neabejoju, kad mano atliktas darbas prisidės ir prie tolesnių žydėjimo mechanizmų tyrimų.

VEIDAS: Ar tiesa, kad dekoratyvinė obelis, kurią perkėlėte į in vitro kultūrą, medelyne siekė keturis metrus, o jūs ją keliskart sumažinote?

M.N.: Taip, ji buvo būtent tokio aukščio, tačiau mano siekis nebuvo išauginti miniatiūrinę obelį: dauguma augalų, auginamų mėgintuvėliuose, tokį dydį pasiekia natūraliai. Aš siekiau suteikti šiam augalui visiškai kontroliuojamas sąlygas, kad būtų galima atlikti tikslingus eksperimentus. O Kėdainių medelyne pamatyta obelis mano dėmesį patraukė mažais, 1 cm dydžio obuoliukais.

VEIDAS: Už pasisekusį eksperimentą, kuris truko ketverius metus, ES surengtame konkurse pelnėte trečią vietą. Nebuvo pagundos pasitelkti genų inžinerijos?

M.N.: Šiuo atveju apsieita be genų inžinerijos: ją panaudojus kiltų daug problemų dėl sertifikatų, taip pat labai išaugtų kaina. Aš vaismedį in vitro kultūroje užauginau panaudojęs obels hibridą, gautą sukryžminus dvi rūšis „Malus Baccata“ ir „Malus Prunifolija“. Iš pirmo žvilgsnio mėgintuvėlyje užauginta obelis labai maža (5 cm), bet perkelta į vazonėlį ji per du mėnesius sustiprėja ir pasiekia apie 15 cm.

VEIDAS: Stikliniame mėgintuvėlyje užaugintos miniatiūrinės obelys žydi bet kuriuo metu laiku?

M.N.: Obelį, auginamą in vitro, dėl mažo aukščio itin paprasta transportuoti bei perkelti į vazoną ir auginti kaip įprastą vaismedį. Eiliškumas būtų toks: pirmiausia klonuojami obels ūgliai, po padauginimo pražydinami, o tada jau obelys sodinamos į vazonus. Visai kaip dirvoje, mėgintuvėlyje obelis žydi vieną kartą per metus, tiesa, pražydinimo sąlygas galima sužadinti bet kuriuo metų laiku. Skirtumas gal tik toks, kad mėgintuvėlyje, priešingai nei gamtoje, ji nemezga obuolių, nes čia nėra apdulkinimo.

Lietuvoje panašūs darbai atliekami jau kuris laikas: Miškų instituto laboratorijos vedėja Sigutė Kusienė mėgintuvėlyje augina rožes ir, galima sakyti, pradėjo šiuos tyrinėjimus bene pirmoji Lietuvoje. Taip pat ji nuo 2005-ųjų dirba bandydama sukurti identiškus Stelmužės ąžuolo genus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.