Spalio 31 d. pasaulio gyventojų skaičius perkopė septynis milijardus. Besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių dėka žmonių pasaulyje daugės ir toliau, bent jau iki šio šimtmečio pabaigos.

Prireikė 1804 mūsų eros metų ir viso laiko iki jos, kad pasaulio gyventojų skaičius pasiektų milijardą, ir tik 207 metų, kad šis skaičius padidėtų septynis kartus. Pramonės revoliucija, žemės ūkio ir medicinos laimėjimai lėmė, kad Žemė tapo apgyvendinta kaip niekada gausiai.
Didžiausio augimo laikotarpis, 7-asis praėjusio amžiaus dešimtmetis, jau praeityje. Tada pasaulio gyventojų kasmet pagausėdavo daugiau nei po 2 proc. Šiuo metu augimas siekia apie 1,1 proc. 1950 m. viena moteris pagimdydavo vidutiniškai penkis vaikus, dabar pagimdo 2,5 vaiko. Gimstamumas mažėja Europoje, Brazilijoje, Rusijoje, Japonijoje, netgi daugiausiai pasaulio gyventojų turinčioje Kinijoje – kaip radikalios vieno vaiko politikos pasekmė.
Gyventojų gausėjimo tempas turėtų mažėti ir ateityje, tačiau bendras jų skaičius didės toliau. Jungtinių Tautų ekspertų vertinimu, pasaulio gyventojų skaičius šio amžiaus pabaigoje viršys 10 mlrd. ir tik tada pradės mažėti. Tačiau toks scenarijus kartu yra ir optimistinis, nes norint, kad jis išsipildytų, turi smarkiai sumažėti gimstamumas besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse – ten, kur augimo tempai dešimtmečiais išlieka milžiniški.
Tarkime, Kongo Demokratinėje Respublikoje prieš 60 metų buvo 12,1 mln. gyventojų, šiemet – 66 mln., o 2050-aisiais prognozuojama jau 148,5 mln. Panašios tendencijos numatomos ir kitose didžiosiose Afrikos valstybėse, taip pat dalyje Azijos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos šalių. Ten gyventojų neabejotinai gausės, dėl to didės ir bendras pasaulio gyventojų skaičius. Manoma, kad iš būsimo milijardo gyventojų 50 proc. gims Azijoje, 36 proc. – Afrikoje, 8 proc. – Lotynų Amerikoje.
Europos indėlis – nulis procentų. Tarkime, šiuo metu 60,5 mln. gyventojų turinčioje Italijoje po 40 metų jų numatoma milijonu mažiau, Vokietijoje vietoj dabartinių 82 mln. planuojama 75 mln. Lietuvai Jungtinių Tautų ekspertai taip pat prognozuoja nykimą: iki 2,8 mln. 2050-aisiais ir iki 2,4 mln. šimtmečio pabaigoje. Tarp pasaulio regionų Europa pasižymi mažiausiu gimstamumu ir didžiausiu senų žmonių skaičiumi. Devyni iš dešimties seniausių (tų, kuriose didžiausią dalį sudaro 65 metų ir vyresni gyventojai) pasaulio valstybių yra šiame žemyne, europiečiai gali guostis nebent tuo, kad pirmoje dešimtuko vietoje – Japonija.

Svarbu ne kiek gyventojų, o kiek jie suvartoja

7 mlrd. riba tėra simbolinė, tačiau jos peržengimas tapo proga visuotinei diskusijai, ar Žemės planeta yra pakankama vis didėjančiam žmonių kiekiui. Vietos tikrai nepritrūks: jei gyventojų tankumas būtų toks kaip Paryžiuje, Niujorke ar kitame didmiestyje, visus septynis milijardus būtų galima sutalpinti į Prancūzijos ploto valstybę. Tačiau problemų kelia išteklių, visų pirma vandens ir maisto, prieinamumas.
Joelis Cohenas, Kolumbijos universiteto profesorius, knygos „Kiek žmonių gali išlaikyti Žemė?“ autorius, tvirtina, jog mes turime daugiau negu reikia maisto, vandens ir kitų reikiamų išteklių, kad užtektų visiems esamiems ir būsimiems pasaulio gyventojams. Tačiau profesorius pabrėžia, kad tai tėra teorinė galimybė, o tikrovė tokia, kad maždaug pusė visų pasaulio gyventojų neuždirba nė dviejų dolerių per dieną (Indijoje tokių žmonių – 76 proc.), apie 800 mln. gyvena lūšnynuose, tiek pat yra neraštingi.
Pasaulio banko skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje badauja 925 mln. žmonių, absoliuti dauguma jų gyvena trečiojo pasaulio šalyse. Maistas pasaulyje brangsta kasmet nuo 1995-ųjų, taip tapdamas vis sunkiau prieinamas šalims, kurių silpna ekonomika. Skurdūs vietos ūkininkai, dažnai dirbantys archajiška technika, negali pagaminti pakankamai, kad aprūpintų didėjančią populiaciją. Ateityje ši problema tik stiprės: Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, norint išmaitinti papildomus du milijardus gyventojų, kurių tikimasi būti sulaukus 2050-aisiais, maisto produkcijos turi padaugėti net 70 proc.
Didėjant maisto poreikiui, didės ir vandens paklausa. Jo jau dabar trūksta daugiau nei dviem milijardams gyventojų, vėlgi dauguma jų gyvena mažiausiai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Tačiau kai kalbama apie išteklius, svarbu suvokti, kad dauguma Afrikos ar Azijos gyventojų yra labai menki vartotojai, palyginti su amerikiečiais, europiečiais, japonais ar australais. Pavyzdžiui, vidutinis amerikietis per dieną suvartoja 400 l vandens, daugiausia tualete ir duše. O Etiopijos gyventojui užtenka 10 l, dalis šios šalies moterų kasdien praleidžia po aštuonias valandas šį vandenį rinkdamos.
Kaip teigia Kalifornijos universiteto profesorius Jaredas Diamondas, tai, kad, pavyzdžiui, Kenijoje nuolat daugėja gyventojų, yra problema Kenijai, bet ne visam pasauliui. „Tikroji problema ta, kad vidutiniškai kiekvienas iš 300 mln. amerikiečių suvartoja 32 kartus daugiau nei vienas Kenijos gyventojas“, – komentuoja profesorius.

Plečiantis žmonijai kitos gyvybės rūšys nyksta

Taigi žmonių gausėjimas nebūtinai reiškia atitinkamai didėjantį išteklių vartojimą. Tačiau neabejojama, kad tai darys vis didesnę įtaką kitoms gyvybės rūšims. Praėjusiais metais JAV mokslo žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas rodo, kad kasmet ties išnykimo riba atsiduria vidutiniškai 52 skirtingos žinduolių, paukščių ir amfibijų rūšys. Šią vasarą pranešta, kad kai kuriose pasaulio vietose drastiškai sumažėjusi plėšrūnų – liūtų, vilkų, ryklių populiacija. Šie gyvūnai yra maisto grandinės viršūnėse, tad jų nykimas atsiliepia ir kitoms grandinės dalims, galiausiai atsisuka prieš pačius žmones. Pavyzdžiui, kaip praneša „Science“, tuose Afrikos regionuose, kuriuose buvo masiškai medžiojami liūtai, gerokai išaugo babuinų populiacija. Jie pradėjo atakuoti vietinių gyventojų namus ir atnešė naujų ligų.
Panašių pavyzdžių įvairiuose pasaulio regionuose apstu, dalis mokslininkų šiandienos laikotarpį jau vadina „masinio nykimo“. Jie konstatuoja: kol žmonija sėkmingai plečiasi, kitos gyvybės rūšys jos sąskaita nyksta.
Apskritai didėjantis pasaulio gyventojų skaičius žmoniją gąsdina. Tokios idėjos, kaip Oksfordo profesoriaus Iano Goldino „daugiau žmonių – daugiau žmonijos laimėjimų“ ar Amerikos gyventojų asociacijos prezidento Davido Lamo pastaba, kad septynimilijardasis vaikas gimė daug labiau išsivysčiusiame pasaulyje nei tas, kuris buvo pasiekęs šešių ar penkių milijardų ribą, yra užtemdomos nežinomybės dėl ateities.
Nors didžiausios gyventojų gausėjimo problemos numatomos trečiojo pasaulio šalyse – ten, kur gyvenimo lygis ir taip yra prasčiausias, – vakariečiai mato savų iššūkių. JAV gyventojų skaičius prognozuojamas stabilus, bet praktiškai kiekviena Europos valstybė save ateityje mato mažesnę ir senesnę. Tai reiškia, kad vis mažės dirbančiųjų ir daugės pensininkų, tad nebus kam tų pensijų jiems uždirbti. Kartu tai lems imigracijos iš trečiojo pasaulio šalių didėjimą.
Prognozuojama, kad aštuonių milijardų Žemės gyventojų riba bus peržengta jau po 14 metų.

Pasaulio gyventojų gausėjimas
Metai    Gyventojų skaičius pasaulyje (mlrd.)
8000 pr. Kr.    0,005
1    0,2
1000    0,275
1650    0,5
1804    1
1927    2
1959    3
1974    4
1987    5
1999    6
2011    7
2025    8*
2043    9*
2083    10*
Šaltinis: „Worldometers“ ir BBC
* Jungtinių Tautų prognozės

Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo mažiau vaikų joje auginama

Mažiausiai išsivysčiusios šalys
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    6,6
2010    4,4

Besivystančios šalys
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    5,9
2010    2,5

Pasaulis
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    4,9
2010    2,6

Išsivysčiusios šalys
Metai    Motinai tenkančių vaikų skaičius
1950    2,8
2010    1,6

Šaltinis: Jungtinės Tautos

Daugiausiai gyventojų šiuo metu turinčios valstybės
Valstybė    Gyventojų skaičius (mln.)
Kinija    1336,7
Indija    1189,2
JAV    311
Indonezija    245,6
Brazilija    203,4
Pakistanas    187,3
Nigerija    165,8
Bangladešas    158,6

Daugiausiai gyventojų 2050 m. turėsiančios valstybės
Valstybė    Prognozuojama gyventojų skaičius (mln.)    Vieta šiuo metu
Indija    1656,6    2
Kinija    1303,7    1
JAV    422,6    3
Nigerija    402,4    7
Indonezija    313    4
Pakistanas    290,8    6
Etiopija    278,3    13
Brazilija    260,7    5

Šaltinis: JAV gyventojų surašymo biuras