Lietuvos finansų ekspertai prognozuoja, kad naujoji krizės banga šįsyk suduos skaudų smūgį kitam verslo sektoriui nei prieš kelerius metus. Nukentėti pirmiausia turėtų smulkios ir vidutinės pramonės srities kompanijos, neefektyviai valdančios savo finansus.
„Bendrovių bankrotų skaičius gali pasiekti 2009 – ųjų metų lygų, kuomet iš konkurencinės kovos pasitraukė net 1848 verslo organizacijos“, – įsitikinęs išorinio finansų valdymo paslaugas teikiantis FINDEP.LT finansų patarėjas Žydrūnas Zdanavičius.
Jo įsitikinimu, antroji krizė nuo pirmosios gerokai skirsis. 2007 – ųjų pabaigoje prasidėjusi ekonominė suirutė verslininkus užklupo nepasirengusius. Daugiausiai per pastaruosius metus bankrutavo statybinių ir prekybos įmonių.
„Šįsyk finansinių sunkumų turės pramonininkai“, – neabejojo finansų patarėjas.
Vokietijoje atlikus 142 krizinėje situacijoje atsidūrusių įmonių analizė parodė, jog 68 proc. jų problemos ištiko dėl kapitalo trūkumo, 60 proc. dėl vadybininkų kompetencijos trūkumo. 42 proc. bendrovių ties bankroto riba atsidūrė dėl nepakankamo rinkos vertinimo ir neefektyvios finansų planavimo bei kontrolės sistemos.
2011 metais, UAB “MVP sprendimai” užsakymu, Lietuvoje atlikus 120 smulkių ir vidutinių įmonių apklausą paaiškėjo, jog šiuo metu finansus planuoja tik 14 procentų apklaustų įmonių.
„Didžiąją bankrutuojančių įmonių dalį sudaro bendrovės iš statybos ir prekybos sektoriaus, tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad su sunkiomis finansinėmis problemomis susiduria ir gamybinės įmonės“, – kalbėjo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugos“ bankroto administratorius Kęstutis Stankus.
Anot jo, praktika rodo, kad bankrotai dažniau vyksta tose įmonėse, kuriose labai silpna vidinės kontrolės sistema ir neatliekama finansinė analizė. Be abejo, K. Stankaus pastebėjimu, dažna problema ir vadovų kompetencijos stoka.
„Iš ne vieno įmonės direktoriaus teko girdėti, jog jų organizacijoje krizės nėra, nes sąskaitoje yra pinigų… Bet juk tai nieko neįrodo! Tik finansinė analizė gali atsakyti į klausimą – pelningai kompanija dirba ar balansuoja ant bankroto ribos“, – perspėjo Ž. Zdanavičius.
Finansų patarėjo teigimu, išanalizavę įmonės situaciją ekspertai gali numatyti jos veiklą artimiausius kelis metus ar mėnesius.
„Matydamas, kad nevykdomas planas, direktorius gali imtis skubių sprendimų. Finansinė analizė nustato ir investicijų tikslingumą, pelningiausias veiklos kryptis, nuostolių ir išlaidų mažinimo būdus“, – paaiškino Ž. Zdanavičius.
Įprastai planavimą įmonėje atlieka Finansų direktorius. Tik mažesnės bendrovės išlaikyti brangaus etato neišgali, todėl darbą patiki buhalteriams, kurių tiesioginio darbo specifika nesusijusi su finansų planavimu.
„Vis daugiau įmonių supranta, jog tiek buhalterius, tiek finansų direktorius galima pasamdyti ir, nepatiriant per didelių išlaidų, išspręsti ekonomines problemas arba užkirsti joms kelią“, – sakė finansų patarėjas.