Šiuo metu šalyje užregistruota 310 tūkst. bedarbių, o 120 tūkst. iš jų užsiregistravę Lietuvos darbo biržoje. Paaiškėjo, kad didžiausias nedarbas šiuo metu slegia pasienio teritorijas – Ignaliną, Mažeikius ir Šalčininkus, kur bedarbiai sudaro apie penktadalį visų darbingo amžiaus gyventojų. Nedaug atsilieka ir Zarasai bei Vilniaus rajonas, čia nedarbas siekia apie 19 proc. Iš didžiausių šalies miestų daugiausiai bedarbių yra Panevėžyje (16 proc.), o mažiausiai – Šiauliuose (11,5 proc.).

Blogiausia, kad tokios tendencijos nesikeičia: lygiai tose pačiose savivaldybėse ir miestuose didžiausias nedarbas fiksuotas tiek spalio, tiek rugsėjo, tiek ankstesniais mėnesiais.

Galima guostis nebent tuo, kad 28-iose iš 60-ies savivaldybių nedarbas ima mažėti. Labiausiai tai pastebima Raseinių, Kelmės, Šilutės rajonų ir Kauno miesto savivaldybėse.

Šių metų Nobelio premija už laimėjimus ekonomikos srityje skirta trims mokslininkams, pasiūliusiems, kaip praktiškai sumažinti nedarbą.

2010-ųjų Nobelio premija už laimėjimus ekonomikos srityje šiemet skirta trims mokslininkams – Peteriui Diamondui iš Masačusetsto technologijų instituto, Dale’ui Mortensenui iš Ilinojaus Nortvesterno universiteto bei Christopheriui Pissaridesui, dirbančiam Londono ekonomikos mokykloje.

Ši trijulė niekada nedirbo kartu, tačiau visi iš esmės, nors ir skirtingais būdais, darė tą patį: bandė rasti formulę, padedančią sumažinti nedarbą.

Darbo skelbimai didina nedarbą

Pavyzdžiui, P.Diamondas aiškinosi, kokios yra įvairiausių naujo darbo paieškų sąnaudos. Ir nustatė, kad kuo daugiau tarpininkų, tuo sudėtingiau, brangiau ir ilgiau trunka paieška. Kalbant apie darbo rinką tai reiškia paradoksą: jei rinkoje egzistuoja daug įdarbinimo agentūrų, nedarbas bus didesnis, o ne mažesnis, kaip mes įsivaizduojame.

Kita vertus, jei darbdaviai nebus linkę naudotis įdarbinimo agentūrų paslaugomis, o skelbimus apie laisvas darbo vietas skelbs, pavyzdžiui, spaudoje ar internete, tai nedarbą padidins dar labiau, mat darbo ieškantis žmogus į kiekvieną poziciją kaskart turės pretenduoti iš naujo. Tai užims daug laiko bei sąnaudų ir įsidarbinimo galimybes dar labiau sumažins.

Tokios P.Diamondo išvados paaiškina, kodėl net esant nemažai laisvų darbo vietų pasiūlai bet kurioje šalyje ar mieste visuomet yra darbo nerandančių bedarbių, kurių kvalifikacija iš esmės atitinka darbdavio keliamus reikalavimus.

Beje, P.Diamondo darbu tiesiogiai praktiškai yra pasinaudojęs Paryžius. Džiaugdamasi Nobelio premijų skyrimo komisijos sprendimu, Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde priminė, kad būtent P.Diamondo išvados paskatino Paryžiuje į vieną organizaciją sujungti tiek darbo biržą, tiek įdarbinimo agentūras, ir paaiškėjo, jog tai padeda įsidarbinti kur kas daugiau žmonių, nei tuo atveju, kai jiems tenka blaškytis po skirtingas įstaigas. “Žmogus ateina prie vieno langelio ir čia vienu metu įsiregistruoja kaip bedarbis ir kaip pretendentas į visas laisvas pozicijas. Tai labai palengvina darbo paieškos procedūrą”, – pabrėžia Ch.Lagarde.

Kuo mažiau profesijų, tuo geriau

Kitas Nobelio premijos laureatas D.Mortensenas išvedė teoriją apie profesijų įvairovės įtaką nedarbui, ir ypač sunkmečio laikotarpiu. Savo skaičiavimais jis įrodė, kad kuo daugiau skirtingų sričių specialistų yra rinkoje, tuo didesnis nedarbas bus krizės laikotarpiu. Žinoma, čia nekalbama apie universalius specialistus, turinčius iš karto kelias profesijas ir galinčius pretenduoti į skirtingas pozicijas.

Pasirodo, kad sunkmečiu sumažėjus darbo vietų pasiūlai, o bedarbių pagausėjus šansai įsidarbinti sumažėja, jei rinkoje yra labai daug skirtingų profesijų bedarbių, kurių kvalifikacija, tikėtina, neatitiks tų kelių laisvų darbo vietų poreikių. Tuomet ir vėl didėja tikimybė, kad nors rinkoje yra daug bedarbių, tačiau jie neužpildo visų laisvų vietų.

“Mano išvadų esmė ta, kad darbo rinkoje paklausa ir pasiūla neatitinka viena kitos, jei yra per daug specifinė. Darbdaviai ima ieškoti labai siauros specializacijos darbuotojų, nes žino, kad rinkoje tokių gali būti, ir jei neranda, dažnai tiesiog nepriima nieko, nesuteikdami galimybės dirbti platesnės kvalifikacijos žmogui, kuris dėl to ir toliau lieka bedarbis”, – priežastis, kodėl pastarosios krizės metu naujai kuriamos darbo vietos daug kur nedarbo nesumažino, aiškina D.Mortensenas.

“Financial Times” analitikai pateikia kitą pavyzdį. Tarkime, pakilimo laikotarpiu labai daug žmonių randa darbą statybų sektoriuje (taip nutiko ir Lietuvoje). Prasidėjus krizei jie darbo netenka, bet nesugeba susirasti naujo, nes statybininkų nereikia, o žmonės neturi jokios kitos profesijos bei patirties, mat pakilimo laikotarpiu įgijo (jei, žinoma, iš viso įgijo) siaurą statybininko profesiją, o ne, tarkime, platesnę – inžinieriaus, kuri sunkmečiu leistų ieškoti darbo kitose srityse.

Be to, D.Mortensenas pabrėžia, kad nedarbo mastą lemia ir koreliacija tarp vidutinio atlyginimo ir bedarbio pašalpos. Jei atlyginimai yra dideli, palyginti su bedarbio pašalpa, nedarbo lygis paprastai linkęs mažėti. Jei skirtumas nedidelis, nedarbas didėja. Mat tuomet, kaip žinome ir iš Lietuvos pavyzdžio, bedarbis mažiau motyvuotas rasti darbą, nes gauna nuo potencialios algos mažai besiskiriančią bedarbio pašalpą.

Kita vertus, D.Mortensenas apskaičiavo, kad jei atlyginimai nedideli, o bedarbio pašalpa labai maža, nedarbas nemažėja, nors skirtumas tarp algos ir pašalpos yra ženklus. Čia atsiranda ir psichologinių priežasčių, mažinančių darbo netekusio žmogaus motyvaciją ieškoti naujos darbo vietos.

Vadinasi, valstybė, norėdama mažinti nedarbą, turi labai gerai apskaičiuoti, kokia yra ideali – ne per didelė ir ne per maža – bedarbio pašalpa, kad ji nenumuštų ūpo grįžti į darbo rinką.

Beje, abiejų mokslininkų išvadas apibendrinęs ir patikrinęs trečiasis Nobelio premijos laureatas Ch.Pissaridesas priduria, kad, šalia įdarbinimo agentūrų bei profesijų gausos, bedarbio pašalpų dydžio, nedarbo rinką veikia net tokie veiksniai, kaip palūkanų normos ar vyriausybės elgesys prasidėjus krizei. Tarkime, jei vyriausybės dar krizės užuomazgoje į darbo rinką būtų pumpavusios dideles sumas, o ne laukusios, kol tai taps neišvengiama, dabar jau galėtų džiaugtis kur kas mažesniu nedarbu.

Visų trijų mokslininkų išvadas puikiai apibendrina viena išvada: sudėtinga darbo paieškos schema lemia, kad žmonės nežino darbo rinkos poreikių ir dėl to investuoja ne į bendras, bet į specifines žinias, o tai vėliau jiems sutrukdo rasti bet kokį darbą.

Pastarųjų Nobelio premijų už laimėjimus ekonomikos srityje laureatai

2010 m. Peteris A.Diamondas, Dale’as T.Mortensenas, Christopheris A.Pissaridesas
2009 m. Elinor Ostrom, Oliveris E.Williamsonas
2008 m. Paulas Krugmanas
2007 m. Leonidas Hurwiczius, Ericas S.Maskinas, Rogeris B.Myersonas
2006 m. Edmundas S.Phelpsas
2005 m. Robertas J.Aumannas, Thomas C.Schellingas

Net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų, atskleidė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas tyrimas.

idžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

“Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. iš jų. Taigi, šis tyrimas pateikė aiškų atsakymą į iki šiol atvirą buvusį klausimą, iš kokių lėšų gyvena be nedarbo išmokų likę bedarbiai, o dažnai – ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna nė vienas namų ūkio narys”, – tyrimo rezultatus pristato “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Remiantis tyrimo rezultatais, statistinio darbo neturinčio namų ūkio nario pajamos susideda iš 23 proc. sudarančios nedarbo išmokos, dar 24 proc. prisideda iš kitų socialinių pašalpų, o didžiausią dalį – 36 proc. – šių pajamų sudaro kitų šeimos narių ar giminaičių parama. Likę 17 proc. yra nelegaliai uždirbti.

“Reikia pabrėžti, kad pajamos iš nelegalaus darbo beveik trečdaliui (29 proc.) bedarbių sudaro didžiausią jo finansinių pajamų dalį. Tyrimo atskleista realybė skatina daryti prielaidą, jog gaudami nedarbo išmoką ir dar nelegaliai užsidirbdami daugelis žmonių jaučiasi saugesni ir finansiškai tvirtesni, nei jaustųsi oficialiai įsidarbinę”, – sako O. Bložienė.

62 proc. neoficialų darbą turinčių bedarbių bei gyvenančių su tokiu bedarbiu arba tokį bedarbį pažįstančių asmenų sako, kad legaliai šie bedarbiai neįsidarbina, nes to nenori darbdavys. Be to, 35 proc. pripažįsta, kad nuo oficialaus įsidarbinimo sustabdo ir nenoras netekti kitų pajamų ar socialinių lengvatų, dar tiek pat – kad tai tiesiog neapsimoka, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga.

Populiariausia veikla tarp atsitiktiniais samdomais darbais užsiimančių ir nuolatinius ar reguliarius, bet neoficialius darbus turinčių bedarbių yra statyba ir remonto darbai (tuo užsiima atitinkamai 30 ir 28 proc.). Tuo tarpu nelegalių versliukų savininkai dažniausiai užsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu (35 proc.), 24 proc. – smulkia prekyba, 19 proc. gabena prekes iš užsienio, statybų ir remonto srityje darbuojasi 17 proc.

“87 proc. versliukų savininkų įmonės neregistruoja ar verslo liudijimo neįsigyja dėl per didelių mokesčių, o 46 proc. priežastimi įvardija ir tai, kad legalizavus veiklą netenkama socialinių pašalpų ir lengvatų”, – priežastis, kodėl bedarbiai nelegalizuoja savo verslo, vardija O. Bložienė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad daugeliu atveju šiems asmenims gali tiesiog trūkti informacijos: 47 proc. mano, kad verslo apskaita ir administravimas yra pernelyg sudėtinga, kiti baiminasi to, kad sudėtinga pradėti ar nutraukti veiklą (atitinkamai 15 ir 21 proc.), o 17 proc. apskritai nežino, ko reikėtų imtis norint pradėti legalų verslą.

Oficialaus darbo neturinčių darbingų šalies gyventojų pajamų struktūros bei realios darbinės elgsenos tyrimą “Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 m. liepos mėn. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”. Tyrimo metu iš viso apklausti 2003 respondentai nuo 18 iki 75 m., iš jų – 435 darbingo amžiaus darbo neturintys asmenys arba su jais gyvenantys viename namų ūkyje.

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.

Antrąjį 2010 m. ketvirtį vyrų nedarbo lygis, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 22,3, moterų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir buvo 14,4 procento. Mieste nedarbo lygis antrąjį 2010 m. ketvirtį siekė 16,9, kaime – 22 procentus.

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis per antrąjį 2010 m. ketvirtį išaugo iki 37,1 procento. Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.

Statistikos departamento vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau negu pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Per metus bedarbių skaičius išaugo 1,3 karto (74,1 tūkst.).

Antrąjį 2010 m. ketvirtį 40,4 procento visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, tai yra asmenys, ieškantys darbo vienus metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrąjį 2010 m. ketvirtį išaugo iki 120,2 tūkst., tai 20,7 procento (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį.

Darbo biržos duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį buvo apie 324,5 tūkst. registruotų bedarbių. Užsiregistravusiųjų darbo biržoje ypač pradėjo daugėti kovo pabaigoje, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.

"Veido" archyvas

Teisės absolventei E.Andriukaitei savanoriavimas – galimybė sukaupti patirties

Sunkmečiu gerokai suaktyvėjo kvalifikuotų specialistų savanorių paieška. Tokia galimybė naudinga bedarbiams ir absolventams: pirmieji gali išsaugoti savo darbinius įgūdžius ir kompetenciją, antrieji – įgauti patirties.

“Savanorio darbui ieškomi teisininkai, fotografai, ryšių su visuomene specialistai, maketuotojai, vertėjai, buhalteriai”, – tokio pobūdžio skelbimų, kai neatlygintinai dirbti kviečiami kvalifikuoti specialistai, sunkmečiu pasipylė tarsi iš gausybės rago. Iki šiol savanorystė buvo labiau suvokiama kaip pagalba seneliams ar beglobiams vaikams, nereikalaujanti specialių įgūdžių. Dar neseniai mažai kas įsivaizdavo, kad pakankamai gerai atlyginamų specialybių atstovai, kaip teisininkai ar programuotojai, galėtų eiti dirbti nemokamai.

Kai finansavimas susitraukė

Nevyriausybinės organizacijos Savanorių centro projekto vadovė Jurgita Margau aiškina, kad kvalifikuotų specialistų savanorių paieška dabar gerokai intensyvesnė, nes nevyriausybinės organizacijos gauna mažesnį finansavimą, todėl įvairiems darbams atlikti nebegali pasisamdyti kvalifikuotų darbuotojų, kaip būdavo iki šiol.

“Dauguma nevyriausybinių organizacijų iki sunkmečio nesinaudodavo savanoriais, nes turėjo užtikrintą finansavimą. Padėtis keičiasi, o ir visuomenė dabar suvokia, kad savanorystė neapsiriboja pagalbiniais darbais”, – tvirtina J.Margau.

Štai Maltos ordinas šiuo metu ieško vokiečių ir anglų kalbos vertėjų, maketuotojų. Kaip pasakojo Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Arvydas Bružas, konkrečių specialistų savanorių organizacijai prireikė pirmą kartą. “Anksčiau tokius specialistus samdydavome, o dabar prireikė aukos, nes organizacija plečiasi, visą laiką turime naujų užduočių, idėjų, o tiek lėšų elementariausiai nėra. Savanorystė mums išeitis”, – sakė A.Bružas.

Neseniai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija paskelbė savanorių psichologų atranką, nes ketina steigti ekstremalių situacijų psichologijos centrą, nevyriausybinė organizacija “Kitas variantas” ieško pustuzinio specialistų nuo ryšių su visuomene darbuotojų iki programuotojų, o viešoji įstaiga “Teisingumo aidai” nuolat renka teisininkų savanorių būrį.

Į savanorius gręžiasi ir iki šiol jokių savanorių nekviesdavusios organizacijos. Turbūt sunkiai prieš kelerius metus būtume galėję įsivaizduoti tokį internete pasirodžiusį skelbimą: “Krepšinio klubas ieško savanorio krepšinio klubo vadybininko”. Klaipėdos krepšinio klubo “BC Tekoda” direktorius Rimantas Katelynas aiškino, kad klube žaidžia Klaipėdos regiono krepšinio mokyklas baigę jauni krepšininkai, kuriuos klubas rengia profesionaliam žaidimui.

Anksčiau klubas rasdavo rėmėjų, galėjo darbuotojams ir žaidėjams šiek tiek mokėti, tačiau sunkmečiu tokios galimybės išnyko. “Anksčiau ir pats gaudavau atlyginimą, ir treneriui buvo geriau mokama”, – kodėl priverstas ieškoti savanorio vadybininko, motyvavo R.Katelynas.

O štai Susisiekimo ministerija ieško savanorių rugsėjį Vilniuje vyksiančiam tarptautiniam Interneto valdymo forumui organizuoti ir kviečia studentus, turinčius anglų kalbos ir kompiuterinės įrangos žinių. Pasitelkti savanorius ministeriją verčia sumažintas finansavimas ir įvestas taupymo režimas.

Galimybė pabėgti nuo depresijos

Savanorių centro projekto vadovė J.Margau pastebi, kad prisikviesti kvalifikuotų savanorių sudėtingiau, nes tokie žmonės jau perkopę 25 metus, turi šeimą ir darbą, tad gali kur kas mažiau laiko skirti savanoriškai veiklai. Tačiau sunkmečiu išryškėjo nauja tendencija – savanoriauti ateina bedarbiai. “Dabar dirbti savanoriais ateina daugiausia darbo netekę kvalifikuoti specialistai. Jie nori turėti užsiėmimą ir galimybę pritaikyti savo žinias, kad neprarastų darbinių įgūdžių”, – sako J.Margau.

Nevyriausybinės organizacijos “Kitas variantas”, padedančios moksleiviams ugdyti lyderystės įgūdžius, direktorius Tomas Kaulinskas primena sociologų patarimus, kad žmogui praradus darbą būtina dalyvauti kitose veiklose, nes tuomet mažėja stresas, tikimybė susirgti depresija.

Tokiai nuomonei visiškai pritaria 46 metų vilnietė Olga Januševičiūtė, kuri tapti savanore apsisprendė prieš porą mėnesių – iškart, kai neteko vadybininkės darbo. “Savanoriaudamas jautiesi reikalingas. Dažnai bedarbiai pasijunta nuskriausti likimo, tačiau nereikia užsisklęsti savyje. Be to, darbdavys niekada tavęs neįvertins taip, kaip nevyriausybinės organizacijos vadovai savanorio darbo”, – tvirtina moteris, dirbanti administracinį darbą Savanorių centro biure.

"Veido" archyvas

O.Januševičiūtė: “Savanoriaudamas jautiesi reikalingas”

27 metų rinkodaros specialistė Viltė Glodenytė – aktyvi organizacijos “Kitas variantas” savanorė ryšių su visuomene srityje. Viltė jau pusmetis bedarbė ir mano, kad savanorystė šiuo laikotarpiu jai labai naudinga. “Man šį pusmetį netrūko veiklos, neištiko bedarbių depresija, kai manai, kad savęs nerealizuoji, ir krinta motyvacija. Atvirkščiai, dabar galiu daugiau laiko skirti savanorystei ir atlikti darbus, kurie man duoda naudos, mezgasi ryšiai su žmonėmis. Į organizacijas ateina ir dirbančių žmonių, tad gali sužinoti, kas ieško darbuotojų”, – kuo naudinga savanoriška veikla, atskleidė Viltė.

Beje, kvalifikuotiems specialistams savanorystė gali būti būdas praplėsti akiratį kitoje srityje. Būtent šio motyvo skatinama Viltė ir prisidėjo prie savanorių. “Esu baigusi personalo vadybą. Man ta sritis įdomi, bet praktiškai niekada nedirbau su tuo susijusio darbo. “Kitas variantas” ieškojo žmogiškųjų išteklių specialisto, tad nusprendžiau negaudama atlyginimo įgyti praktikos šioje srityje”, – pasakoja V.Glodenytė, šiuo metu talkinanti ir žmogiškųjų išteklių, ir viešųjų ryšių komandoje.

O štai savanorio krepšinio klubo vadybininko ieškančio klubo “BC Tekoda” direktorius R.Katelynas pasakoja, kad į skelbimą taip pat atsiliepė šiuo metu darbo neturintis žmogus. 27 metų vyras anksčiau pats žaidė krepšinį, baigė krepšinio mokyklą, tačiau patekti į aukštesnį lygį sutrukdė traumos. Jaunas vyras baigęs kūno kultūros specialybę, tačiau pagal profesiją niekuomet nedirbo. Dirbdamas krepšinio klubo vadybininku savanoriu jis stengsis pakeisti ir savo profesiją, nes pastarasis jo darbas buvo nekvalifikuotas.

Savanorystės nauda absolventams

Kvalifikuota savanorystė labai naudinga ir ką tik universitetus baigusiems jaunuoliams – ypač šiuo metu, kai jaunimo nedarbas itin didelis. Darbo biržos duomenimis, liepą į darbo biržas kreipėsi 7,7 tūkst. absolventų. Didžioji dalis jų nedomina darbdavių dėl to, kad neturi jokios patirties.

Viešosios įstaigos “Teisingumo aidas”, teikiančios nemokamą teisinę pagalbą gyventojams, įkūrėjas Lukas Baltrūnas tvirtina, kad prieš pradėdamas ieškoti teisininkų savanorių nerimavo, ar bus norinčiųjų prisidėti prie tokios veiklos. Tačiau apie dvidešimt savanorių teisininkų susirinko vos per du mėnesius. “Nemokamos konsultacijos naudingos patiems teisininkams, nes daugelis kreipiasi be patirties, ką tik baigę teisės studijas”, – sako L.Baltrūnas.

Tokį tikslą turėdama savanoriauja ir šiemet teisės bakalauro studijas baigusi Evelina Andriukaitė, šiuo metu laikinai įsidarbinusi kavinėje. Mergina iš pradžių į “Teisingumo aidą” kreipėsi tikėdamasi, kad darbas bus mokamas, tačiau sužinojusi, kad tai savanoriška veikla, tapo savanore.

Organizacijoje “Teisingumo aidas” nemokamas teisines konsultacijas gyventojams teikia ir Audrius Kvajauskas, šiuo metu taip pat ieškantis nuolatinio darbo. “Savanoriško darbo patirtis neabejotinai pagelbės, nes atliekame praktinius užsiėmimus. Be to, dirbdamas įmonėje specializuojiesi tik vienoje srityje, o mes, teikdami konsultacijas gyventojams, gilinamės į daugelį sričių”, – svarsto antro magistrantūros kurso studentas.

"Veido" archyvas

A.Kvajauskas teikdamas teisines konsultacijas gilinasi į skirtingas sritis

Bedarbiui savanoriavimas gali padėti ne tik išlaikyti savo įgūdžius, bet ir susirasti darbą. Po pusmečio savanoriavimo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje pasiūlymo čia įsidarbinti humanitarinės teisės koordinatore sulaukė teisę baigusi Lina Laurinavičiūtė. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė patikino, kad atvejų, kai savanoriui pasiūlomas nuolatinis darbas, buvo ne vienas. “Jei laimime projektą ir ieškome žmonių, pirmenybę teikiame savanoriui, nes jį ilgesnį laiką pažįstame”, – pabrėžia G.Jevgrafovienė.

Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje – visoje Rytų Europoje jau kelis mėnesius iš eilės nuosekliai mažėja nedarbas. Tik ar ne per anksti džiaugtis?

Ekspertų prognozės, esą nedarbas Rytų Europoje ir šiemet toliau didės, kol kas bliūkšta. Latvijoje, kuri dar pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausią nedarbo lygį pasiekusi Europos Sąjungos narė, dabar bedarbių jau 5 proc. mažiau nei blogiausiu recesijos laikotarpiu.

Nedarbas čia laipsniškai ėmė mažėti nuo metų pradžios: kovą buvo registruota 194 tūkst. bedarbių, arba 17,3 proc. visų darbingų gyventojų, balandį nedarbas šalyje krito iki 16,7 proc., gegužę neviršijo 16,2 proc., birželį siekė 15,7 proc., o šiuo metu, naujausiomis žiniomis, registruotų bedarbių Latvijoje liko apie 15,4 proc. Beje, sostinėje Rygoje nedarbas dar mažesnis – apie 12,4 proc.

Visa tai reiškia, kad bedarbių Latvijoje per tris mėnesius sumažėjo ne taip jau menkai – apie 20 tūkst., iki 175 tūkst. darbo nerandančių žmonių.

Panašiai yra ir kitoje mūsų Baltijos kaimynėje Estijoje. Priminsime, kad šioje šalyje nedarbo rodikliai aukštyn pašoko itin staigiai: nuo 11 proc. 2009 m. pirmąjį ketvirtį iki 19 proc. šių metų sausio–kovo mėnesiais. Dabar jie lygiai taip pat sparčiai krinta. Registruotų bedarbių Estijoje mažėja aštuonioliktą savaitę iš eilės ir šie rodikliai baigia priartėti prie pernai pavasarį buvusių duomenų.

Estijos darbo rinkos departamento duomenimis, bedarbių Estijoje šiuo metu liko apie 77 tūkst., arba 11,6 proc. darbingų šalies gyventojų. Kaip ir Latvijoje, tai yra maždaug 20 tūkst. bedarbių mažiau nei kovą.
Panašiai sekasi ir kitoms dviem mūsų kaimynėms – Lenkijai ir Rusijai. Pavyzdžiui, Lenkijoje nedarbo lygis nuosekliai mažėja nuo vasario, kai siekė 13 proc. Vėliau, tarkime, gegužę, jis buvo 11,9 proc., o birželį dar smuktelėjo iki 11,6 proc. O štai Rusijoje nedarbas grįžo net į prieškrizinį lygį ir dabar neviršija 6,2 proc.
Reikia pripažinti, kad bedarbių gretos praretėjo net ir Lietuvoje. Pirmą kartą nuo 2008 m. ši tendencija pastebėta gegužę, kai bedarbių Lietuvoje per mėnesį sumažėjo nuo 17,3 iki 15,05 proc. visų darbingų gyventojų. Pasak Lietuvos darbo biržos specialistų, dabar šis rodiklis stabilizavosi ir laikosi ties 15 proc.
“Pirmą kartą nuo 2008 m. spalio mėnesio nedarbo rodiklis šalyje mažėjo gegužę, kai bedarbio statusą suteikėme 25 tūkst. asmenų, o tai yra 20 tūkst. mažiau nei balandį”, – tvirtina Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, pabrėždamas, kad nedarbas šalyje mažėja jau antrą mėnesį iš eilės.

Lėmė ir sezoniniai darbai

Vis dėlto toks bedarbių gretų mažėjimas Rytų Europoje atrodo įtartinas. Juolab kad beveik visoje Europoje nedarbas toliau didėja: tik penkiose ES šalyse nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį mažėjo, o 22 valstybėse ir toliau didėjo.

Peršasi nemaloni išvada, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bedarbių gretos praretėjo dėl to, kad dalis jų išvyko į užsienį tikėdamiesi sezoninių darbų. Statistikos departamento duomenimis, vien gegužę iš Lietuvos išvyko apie 10 tūkst. žmonių, birželį – dar apie 9 tūkst.

Galima neabejoti, kad dauguma šių oficialių emigrantų išvyko laikinai uždarbiauti užsienyje, o rudenį grįš į Lietuvą ir tada nedarbas vėl šoktelės aukštyn.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose šiuo metu kaip tik darbuojasi mažiausiai 140 tūkst. atvykėlių iš Rytų Europos – 12 tūkst. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Daugiau nei pernai Rytų europiečių dirba ir Norvegijoje, Danijoje ir kitur.

Tiesa, Rytų Europos darbo rinkos specialistai aiškina, kad nedarbo mažėjimo priežastys visai kitos. Ir įtikinamiausi čia Rusijos argumentai: šioje šalyje 2010 m. darbo vietas kuriančioms programoms iš šalies biudžeto skirta 36 mlrd. rublių (2,89 mlrd. Lt).

Latvijoje šis reiškinys įvardijamas kaip natūralus rinkos atsigavimo rezultatas, netgi verčianti dar labiau pagerinti kitų metų Latvijos ekonomikos prognozes.

Na, o Lietuvos specialistai aiškina, esą bedarbių mažėja dėl to, kad Vyriausybė nedarbą pagaliau iškėlė kaip prioritetą, o darbo birža ėmė aktyviau bendradarbiauti su darbdaviais. Pavyzdžiui, vien tarpininkaujant darbo biržai birželį įdarbinta 20,3 tūkst. žmonių – 6 proc. daugiau negu gegužę.

Bet rinka, matyt, iš tiesų šiek tiek atsigauna. Statistikos departamento duomenimis, daugiau galimybių įsidarbinti pastaruoju metu atsirado prekybos, transporto, apsaugos ir net statybų sektoriuje.

Seimo narys Gediminas Navaitis užregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą. Ši pataisa perkančiosioms organizacijoms suteiktų teisę, skelbiant viešųjų pirkimų konkursą, numatyti sąlygą, kad jame gali dalyvauti tik tos įmonės, kurios nuo 2009 m. pradžios nesumažino arba atkūrė darbuotojų skaičių. Pasak projekto iniciatoriaus, tokia pataisa galėtų prisidėti prie nedarbo mažinimo šalyje.

„Jei mūsų parlamentarai įtvirtintų siūlomą pataisą, ji galėtų tapti papildoma priemone, padedančia užtikrinti esamų darbo vietų išsaugojimą ir naujų kūrimą. Įstatymas šiuo metu leidžia rengiant viešųjų pirkimų konkursus išskirti kitas pažeidžiamas visuomenės grupes, pavyzdžiui, neįgaliųjų socialines įmones ar įmones, dirbančias su remiamų asmenų įdarbinimo programomis ir pan. Ekonominio sunkmečio sąlygomis bedarbiai yra itin pažeidžiama visuomenės grupe, todėl jos išskyrimas rengiant viešuosius pirkimus, manau, būtų suprantamas“, – sako G. Navaitis.

Šiuo metu viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža ir Europos socialinio fondo agentūra pasirašė trišalę finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią bus pradėtas įgyvendinti 87,9 mln. litų vertės projektas, skirtas nedarbui mažinti ir žmonių užimtumui didinti.

Šios lėšos bus panaudotos darbo užmokesčio subsidijoms, dalyvių mokymo stipendijoms, mokymo paslaugoms, apgyvendinimui, taip pat bus apmokamos dalyvių kelionės į darbą ar mokymus kitame rajone, sveikatos patikrinimo išlaidos.

Numatoma, kad birželio mėnesį prasidėjęs projektas bus baigtas įgyvendint iki 2011 m. pabaigos. Planuojama, kad per šį laikotarpį į įvairias aktyvias darbo rinkos programas bus įtraukta virš 17 tūkst. žmonių: apie 10 tūkst. papildomai darbo rinkoje remiamų bedarbių galės būti įdarbinti subsidijuojant, beveik tūkstančiui bus padėta įsidarbinti darbo rotacijos būdu, daugiau kaip 6 tūkst. žmonių bus sudarytos galimybės persikvalifikuoti ar įgyti naujų profesinių žinių, per 500 ieškančių darbo asmenų bus padėta įsidarbinti remiant jų teritorinį judėjimą.

Darbo užmokesčio subsidijoms bus skirta 45,5 mln. litų, o profesiniam mokymui – virš 18 mln. litų. Taip pat šiomis lėšomis bus apmokamos dalyvių kelionės į darbą ar mokymus kitame rajone (5,95 mln. litų), sveikatos patikros išlaidos (50 tūkst. litų) ir mokymo stipendijos (17 mln. litų).

Projektą įgyvendins Lietuvos darbo birža pagal Europos Socialinio Fondo finansuojamą 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę “Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką”. Pagal šią priemonę 2007-2010 m. laikotarpiu jau įgyvendinti 2 projektai (25,7 mln. litų vertės). Šiuo metu dar vykdomi 4 projektai, skirti aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kurių bendra verte 335,9 mln. litų.

Šiemet Raseinių savivaldybės bendrovė “Raseinių komunalinės paslaugos” atleido keturis nuolatinius darbuotojus. Dabar vietoje jų dirba atėjusieji iš darbo biržos. Savivaldybei taip naudingiau, nes tokiems darbuotojams pusę ar net visą atlyginimą moka darbo birža.

Šios bendrovės Ariogalos padalinio meistras Alvydas Banys tikina, kad naujieji darbuotojai dirba darbus, kurių bendrovė neatliktų, nes neturi lėšų – tvarko paminklus, ruošia malkas, šienauja. Šie žmonės dirbs tik du mėnesius, po to į jų vietą iš darbo biržos ateis kiti. Iš viso Raseinių rajone šitaip planuojama įdarbinti 400 žmonių.

Panaši praktika taikoma ir daugumoje kitų Lietuvos rajonų. Tokią tvarką parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dar pernai rugpjūtį patvirtinusi “Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą”.

Kokią dalį atlyginimo taip įdarbintiems žmonėms moka darbo birža, priklauso nuo projekto, pavyzdžiui, jeigu žmonės įdarbinami pagal savivaldybės ir biržos susitarimą, birža jiems moka pusę algos, jei žmogus dirbo įmonėje, kuri nukentėjo nuo globalizacijos – visą.

Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Katinienė sako, kad viešiesiems darbams atlikti žmonės gali būti įdarbinami iki pusės metų. Bedarbio statusas ir išmokos jiems sustabdomos, bet kai jie atleidžiami ir grįžta į biržą, išmokos tęsiamos, žinoma, jeigu nebuvo išmokėta visa numatyta suma.

Iš viso šalyje viešiesiems darbams ketinama įdarbinti per 21 tūkst. žmonių.

Seimas neleido aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus. Penktadienį priimtos atitinkamos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos.

Už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 5, o 50 parlamentarų susilaikė.

Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Pasak jo, žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti ir studentams užsidirbti, jeigu jie neranda kito darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Artūras Melianas tvirtino, kad leisdama viešuosius darbus dirbti studentams, valstybė nuskriaus ilgalaikius bedarbius.

“Komiteto nuomone, viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį ir nėra priemonė skatinti kitas socialines grupes, todėl jeigu mes palengvinsime ir studentams galimybę dirbti viešuosius darbus, neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai ir tada spręsdami vieną klausimą, pažeisime kitų žmonių interesus. Studentai yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės ir nemanome, kad juos reikia skatinti per viešuosius darbus”, – Seime kalbėjo parlamentaras.

Viešuosius darbus Seimas nusiteikęs leisti dirbti bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams atostogų metu bei darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.

Seimas sutiko, kad valstybės subsidija darbo vietai steigti būtų mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos Sąjungos lėšos arba buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo darbo biržoje dienos bei pirmą kartą darbo vietą steigia darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti.

Seimas taip pat nustatė, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą būtų skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir “Sodros” įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti.

Taip pat ši subsidija gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ir jei jis tęsiamas, o bendra trukmė – ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Pakartotiną subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą Seimas leido skiriama ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinės subsidijos.

Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį – 0,25 proc. Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 litų) dydžio arba 200 litų.

Seimas taip pat leido šalies jaunimą iki 29 metų įtraukti į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą ir jų įdarbinimas galės būti valstybės subsidijuojamas.

Tarp darbo neturinčių gyventojų – niūrios nuotaikos. Kone pusė – 46,7 proc. – bedarbių yra praradę bet kokią viltį rasti ilgalaikį darbą, beveik 15 proc. jį tikisi susirasti per pusmetį, 13 proc. – per metus, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Vos 6,6 proc. planuoja, kad naują darbo vietą ras per mėnesį, 9 proc. – per tris mėnesius.

Paklausti, kas labiausiai kaltas, kad jie neturi darbo, 46,1 proc. atsakė – valdžios “naktinė” mokesčių reforma ir kiti sprendimai, 41,3 proc. – pasaulinė ekonomikos krizė. Kiek daugiau nei 7 proc. apklausos dalyvių sakė, kad darbdaviai sunkmečiu nori kuo greičiau atsisakyti darbuotojų.

Dauguma gyventojų pripažįsta besidomintys darbo užsienyje galimybėmis. Intensyviai darbo svetur ieškantys nurodė 35,7 proc., o šiek tiek besidomintys – 24,6 proc. respondentų.

Darbo užsienyje neieškantys sakė maždaug 40 proc. apklaustų gyventojų.

“Spinter tyrimai” balandžio 22- 29 dienomis atliktame tyrime dalyvavo 1004 respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Savivaldybėse trūkstant lėšų socialinėms išmokoms ir paramai moksleiviams, šiandien Vyriausybė nutarė ir papildomai skyrė 83,684 mln. litų. Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms papildomai būtų skirta 75,584 mln. litų, socialinei paramai mokiniams – 7,1 mln. litų.

Vilniaus miestui planuojama skirti apie 9 mln. litų, Kaunui per 7 mln., Alytui per 5 mln. litų. Daugiau kaip po 4 mln. litų papildomų lėšų turėtų gauti Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės. Papildomos lėšos socialinei paramai skirtos ir kitoms savivaldybėms. Papildomos lėšos būtų gautos daugiau nei 58 mln. litų sumažinant valstybės skolos valdymo išlaidas ir 25 mln. litų paimant iš Lietuvos planuojamų įnašų į Europos Sąjungos ir tarptautines finansų organizacijas.

Socialinei paramai ir kompensacijoms mokėti šiemet buvo numatyta skirti 380,754 mln. litų, o socialinei paramai mokiniams teikti – 122,702 mln. litų. Tačiau augant nedarbui ir mažėjant gyventojų pajamoms, sparčiai didėja socialinės paramos gavėjų skaičius, todėl savivaldybėms ir skirtos papildomos lėšos.