Baimė prarasti kelis šimtus litų per savaitę susirgusius darbuotojus verčia griebtis įvairių gudrybių – jie stengiasi išsisukti nuo pajamas nurėžiančio laikinojo nedarbingumo, todėl iš ligonių staiga tampa slaugytojais.

Už ligonio slaugymą “Sodra” moka nuo pirmosios dienos ir palankesnėmis sąlygomis nei mokama ligos pašalpa esant laikinajam nedarbingumui, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pagal galiojančią tvarką, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa sudaro 80-100 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apskritai nemokama.

“Sodra” ligos pašalpą pradeda mokėti tiktai nuo trečiosios dienos ir moka iki septintosios nedarbingumo dienos.

Ši pašalpa sudaro 40 proc. vadinamojo kompensuojamojo uždarbio.

Kompensuojamasis uždarbis – tai mėnesio pajamos, iš kurių skaičiuojami mokesčiai “Sodrai”. Šios pajamos dar yra vadinamos draudžiamosiomis.

Jei žmogus per savaitę nepasveiksta, nuo aštuntosios nedarbingumo dienos jam mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Tuo tarpu slaugos pašalpą “Sodra” moka nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Ji sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Pavyzdžiui, už sergančio vaiko slaugymą, jei jam dar nėra 14 metų, pašalpa mokama iki 14 dienų. Slaugant vyresnius vaikus ar šeimos narius pašalpa mokama 7 kalendorines dienas.

Jei žmogus, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį gauna 3 tūkst. litų algos, apytiksliais apskaičiavimais, ligos pašalpos per savaitę susidarytų apie 280-450 litų, slaugos pašalpos – apie 580 litų.

Mokant pašalpas išskaičiuojama 6 proc. sveikatos draudimo įmoka ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Be to, pašalpa mokama tik už darbo dienas.

Lyginant 2007-ųjų “Sodros” duomenis su 2010-ųjų rodikliais, per trejus metus laikinojo nedarbingumo atvejų sumažėjo vos ne perpus.

2007-aisiais ligos pašalpa buvo mokėta maždaug 773 tūkst. žmonių, pernai ją gavo apie 401 tūkst. Spėjama, kad baimindamiesi netekti darbo žmonės į jį eidavo net ir sirgdami.

Tuo tarpu slaugos pašalpų gavėjų mažėjo ketvirtadaliu: nuo 88 tūkst. 2007-aisiais iki 61 tūkst. 2010-aisiais.

„Sodros“ specialistai per 2010 metų I pusmetį patikrino virš 10 tūkst. apdraustųjų asmenų medicininius dokumentus, kurių pagrindu buvo skiriamos ligos pašalpos.

Naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis popierinės pažymos tampa nebūtinos ir jų nebereikia pristatinėti nei į „Sodrą“, nei į darbovietę.

Kai asmuo kreipiasi į gydytoją ir pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS (Elektroninę nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemą) užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Pabrėžiame, jog užpildytas ir elektroniniu parašu pasirašytas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas – tai juridinę galią turintis dokumentas, kurio pagrindu skiriama pašalpa. Per EPTS įformintas elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“.

Darbdavys, prisijungęs prie EDAS, mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą. Pašalpos skyrimui reikalingą informaciją „Sodrai“ darbdavys taip pat gali pateikti elektroniniu būdu per EDAS, užpildęs Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), kuris yra senojo popierinio nedarbingumo pažymėjimo antrosios pusės – draudėjo informaciją – atitikmuo.

Darbuotojui, norinčiam pareikti prašymą pašalpai skirti, nuo šiol nebūtina vykti į „Sodros“ teritorinį skyrių. Tai jis gali padaryti elektroniniu būdu, prisijungęs prie SEGAS („Sodros“ Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos), kurioje matomas ir išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.

Jeigu asmuo, kuriam per EPTS įforminamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, pageidauja, jam gali būti įteikiamas atspausdintas pranešimas apie elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą. Šis pranešimas neturi jokios juridinės galios – jo paskirtis tik informuoti apie išduotą elektroninį pažymėjimą.