Konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija sako, kad juos nustebino penktadienį išplatintas pranešimas apie Artūro Zuoko koalicijos, Darbo, Socialdemokratų partijų ir Lietuvos rusų aljanso pasiektą sutarimą dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje.

Konservatoriai taip pat siekia suburti valdančiąją koaliciją, į kurią įeitų LLRA, partija “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

“Visokie žodiniai susitarimai daromi jau seniai, tačiau koalicija sudaroma, kad oficialiai pasirašoma sutartis. Aš kiekvieną dieną galiu skelbti apie žodinius susitarimus”, – BNS penktadienį sakė dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna.

Jis sakė esąs “beveik tikras”, kad iki pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio valdančiosios koalicijos sudėtis dar gali pasikeisti.

LLRA atstovas Janas Kaminskis BNS sakė nemanantis, kad galima tikėti paskelbtu pranešimu. Jis sakė, kad su LLRA bendroje koalicijoje dalyvavęs Rusų aljansas sprendimą gali priimti tik pirmadienį partijos taryboje.

“Nieko nežinau apie tokį susitarimą, čia galbūt gandai. Nemanau, kad tuo galima tikėti”, – BNS sakė J.Kaminskis.

“Rusų aljansas be pirmadienio negali priimti jokio sprendimo, kadangi pas juos taryba pirmadienį. (Rusų aljanso atstovas – BNS) Viktoras Balakinas yra mūsų frakcijos seniūno pavaduotojas, tai nemanau, kad kažkas ten rimto yra”, – BNS sakė J.Kaminskis.

A.Zuokas sako, kad susitarimas yra tvirtas.

“Vakar turėjome bendrą renginį Užupyje, kur buvo bendras visų tarybos narių koalicijos partnerių susitikimas ir susipažinimas, ir programos metmenų, kurie buvo rengti dvi savaites, patvirtinimas, ir šiuo metu turime visus balsus, kad galėtume prisiimti visus įsipareigojimus dėl miesto tarybos darbo”, – BNS sakė A.Zuokas.

Pranešimą spaudai apie valdančiąją koaliciją išplatino A.Zuoko įsteigta asociacija “Tėvynės atgimimas ir perspektyva”.

Jame teigiama, kad Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Anot pranešimo, į merus bus siūlomas A.Zuokas.

“Kol kas Darbo partija nepasirašė niekur. Kad susitikinėja, dirba, atidirbinėja kažkokius klausimus, tai taip”, – penktadienį teigė V.Uspaskichas.

Taip jis paneigė Artūro Zuoko įsteigtos asociacijos “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” paskelbtą informaciją, kad Darbo partija, A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, Socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Nusistebėjimą tokiais teiginiais pareiškė ir dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna, ir į naująją tarybą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Janas Kaminskis, kurio partija į savivaldybę pateko pagal vieną sąrašą su Rusų aljansu.

R.Alekna BNS taip pat sakė, kad V.Uspaskichas penktadienį inicijuoja susitikimą, per kurį jie abu ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Skundus dėl savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų pradėjusi nagrinėti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienio vakarą nepagrįstais pripažino kai kurių kandidatų argumentus, esą taikyta mandatų skirstymo metodika buvusi neteisinga ar rezultatai neatitiko rinkėjų tvirtinimų apie jų balsavimą.

Komisija patvirtino rezultatus didžiojoje dalyje savivaldybių. Galutinai mandatų paskirstymą visoje šalyje ketinama paskelbti sekmadienį.

Daugelio skundų autoriai sakė buvus neteisingą metodiką skirstant mandatus. VRK tokius skundus atmetė, pabrėžusi, jog buvo laikomasi įstatymo reikalavimo.

“Dabar nustatytas būtent toks būdas, jis Seimo priimtas. Mes, net ir teismas, negalime sugalvoti teisingesnio būdo nei yra įstatyme”, – VRK posėdyje sakė komisijos narys Julius Jasaitis.

Nemažai kandidatų skunduose aiškino, kad kai kurie rinkėjai tvirtino balsavę už juos, tačiau galutiniai rezultatai parodė, jog jie balsų negavo. Šiuo atžvilgiu išsiskyrė vos 15 mandatų visoje šalyje iškovojusi ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija, kuri skunde nurodė net turinti anketų su pažadais balsuoti už partiją.

VRK tokio pobūdžio skundus atmetė, komisijos nariams pabrėžus, jog būtina gerbti balsavimo slaptumo principą, kurio tikrinti nereikia.

“Tie argumentai, kad mano žmona, tėvas ar vaikas sakė, kad balsavo, negali iš viso būti argumentai, nes yra balsavimo slaptumo principas. Jo nereikia tikrinti”, – kalbėjo J.Jasaitis.

Daugiausia skundų buvo gauta iš Kauno, o miesto rinkimų komisijos vadovė pripažino, kad įtampa tiek skaičiuojant balsus, tiek pastarąją visą savaitę buvo labai didelė.

Kai kurie pralaimėję kandidatai Kaune bandė įrodyti, esą rinkėjams nebuvo tinkamai išaiškinta, kaip balsuoti, abejota dėl didelio negaliojančių biuletenių skaičiaus. Vis dėlto VRK konkrečių pažeidimų nenustatė ir prašymus perskaičiuoti balsus Kaune atmetė.

Kilus abejonių dėl Kauno rajono VRK sudarė darbo grupę peržiūrėti balsavimo protokolus, neatmetama galimybė, kad balsai ten bus perskaičiuoti. Rezultatai kol kas nepatvirtinti liko ir kai kuriose kitose savivaldybėse, iš kur negauta reikiama medžiaga.

Preliminariais duomenimis, vietos valdžios rinkimuose geriausiai pasirodė socialdemokratai, laimėję 328 mandatus iš 1526, antri liko konservatoriai su 249 mandatais.