Pasaulio turtuoliai trina rankomis – finansų krizės padariniai pamažu ima nykti ir vėl skaičiuojami milijardiniai pelnai perrikiuoja daugiausiai uždirbančiųjų gretas.

Turtingi bei įtakingi, tačiau ir rūpestingi – taip trimis žodžiais galima apibūdinti daugelį turtingiausiųjų viršūnėse esančių pasaulio verslo magnatų. Vieni turtus susikrovė realizavę galvoje besisukančią verslo idėją ar sugebėję perprasti investavimo subtilybes ir išnaudoję savo šansą, kiti – paveldėję gamtos išteklių gavybos verslus.
Tačiau bendras daugelio turtuolių bruožas – noras dalytis savo uždirbtais pinigais. Per paramos ar labdaros fondus jie skiria milijardus pasaulinėms sveikatos, švietimo ar skurdo problemoms spręsti, o besivystančių rinkų, tokių kaip Kinija ar Indija, verslo magnatai investuoja į savo darbuotojų šeimų gerovę.

“Naujos, bet senos” tendencijos
Pažvelgus į aukščiausias vietas turtuolių sąraše užimančius verslininkus galima teigti, kad tendencijos „naujos, bet senos“, tai yra nors tarp jau visiems gerai žinomų magnatų atsiranda ir naujų pavardžių, sektoriai, kuriuose uždirbami milijardai, išlieka stabilūs: tai pirmiausia tradicinės pramonės šakos (farmacija, energijos išteklių gavyba) ar finansų sritis (investavimas, draudimo fondai).
Pamažu vis didesnę vietą rinkoje užima su telekomunikacijomis ar elektroninėmis paslaugomis susiję verslai: daugiausiai per pastaruosius metus uždirbusių pasaulio verslininkų sąraše atsidūrė du telekomunikacijos paslaugas teikiančių įmonių savininkai ir du sparčiai augančios Kinijos rinkos didžiausių elektroninių parduotuvių steigėjai.
Milžiniškus pelnus skaičiuoja ir turtingiausias pasaulio žmogus, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, o 2013-aisiais sėkmingą derlių iš savo idėjų realizavimo užaugino ir „Google“ bei „Facebook“ įkūrėjai: pirmosios steigėjai Larry Page’as ir Sergey’us Brinas džiaugėsi net 58 proc. išaugusia kompanijos verte, o didžiausio socialinio tinklo sumanytojas Markas Zuckerbergas milijardus uždirbo iš parduotų akcijų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro.

Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis tiek yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas trečią šių metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (40 kv. m) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 50,3 ir 44 kvadratinių metrų standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje ir Rygoje pagerėjo dėl realiojo darbo užmokesčio augimo ir lėtesnio būsto kainų didėjimo. Estijos sostinėje nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau negu vidutinės gyventojų pajamos.
Didžiausią naujos statybos gyvenamojo būsto plotą įpirktų vidutines pajamas uždirbantis Talino gyventojas (32,2 kv. m), mažiausios būtų Rygos gyventojo galimybės (22,6 kv. m) o Vilniaus gyventojo – vidutinės (26,9 kv. m). SEB banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės teigimu, skirtingas Baltijos šalių eiliškumas pagal galimybes įsigyti naujo ar seno būsto plotą rodo naujo būsto paklausos ir namų ūkių, perkančių senos statybos ir naujos statybos būstus, pajamų skirtumus: Rygoje šie skirtumai turėtų būti didesni negu Vilniuje ir Taline.
SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.

Prasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, studentai dar aktyviau pradeda ieškoti, kur įsikurti nuo mokslo metų pradžios. Pastebima, kad mažėjant nuomojamų butų pasiūlai, vasaros pabaigoje žymiai išaugo nuomojamo būsto kainos.

Rugpjūčio pradžioje vidutinė nuomojamo buto kaina Vilniuje buvo 1120 litų, o prieš metus siekė 1060 litų. Tiesa, dažniausiai ieškoma butų, kurių kaina neviršija 800 litų, rodo lankomiausio nekilnojamo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys.
Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, Vilniuje už mažiau nei 800 litų nuomojamų butų daugiausiai yra Šeškinėje, Fabijoniškėse, Lazdynuose, Pašilaičiuose. „Visgi dažniausiai nuomojamo būsto ieškoma sostinės centre, Antakalnyje, senamiestyje, Naujamiestyje, Žirmūnuose“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Dažniausiai ieškoma dviejų kambarių buto – tokių užklausų kas antra. Ketvirtadalis pirmenybę teikia vieno kambario, apie 17 proc. – trijų kambarių butui.
Per metus nuomos kainos padidėjo
Nekilnojamojo turto ekspertai apskaičiavo, kad per metus nuomos kainos Vilniuje padidėjo apie 8 proc., Klaipėdoje – apie 6 proc., o Kaune liko panašios kaip ir praėjusių metų rugpjūtį.
„Ypač kainos ūgtelėjo sostinės senamiestyje. Kai kurie butai pabrango apie 15 proc.. Dabar senamiestyje vidutinė nuomos kaina siekia 1800 litų, nors prieš metus buvo 1540 litų. Žinoma, galima surasti vieno kambario butų už 800–900 litų, dviejų – už 1000–1100 litų, bet tokie variantai tuoj pat išgraibstomi“, – teigia E. Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
Nekilnojamojo turto rinkos eksperto teigimu, Vilniuje studentai dažniausiai renkasi pigesnius variantus ir senamiestyje apsistoja kur kas rečiau nei vyresni, dirbantys asmenys.
„Studentus domina netoliese universitetų esantys rajonai, todėl jie dažnai renkasi Antakalnį, Žirmūnus ar Baltupius. Dažnai studentai ieško nuomojamų butų ir miegamuosiuose rajonuose – Fabijoniškėse, Pašilaičiuose ar Lazdynuose. Ten butai ketvirtadaliu ar dar pigesni negu arčiau centro esančiuose rajonuose“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Šiuo metu vidutinė nuomos kaina Žirmūnuose siekia 960 litų, t. y. 90 litų daugiau nei pernai. Baltupiuose vidutinė kaina siekia 1100 litų. Ten senos statybos namuose dviejų kambarių nuomos kaina svyruoja nuo 650 iki 1000 litų, o naujos statybos – nuo 1100 iki 1700 litų, priklausomai nuo ploto ir būsto įrengimo.
Klaipėdoje brangiau nei Kaune
Butų nuomos kainų pakilimas pastebimas ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje. Vidutinė nuomojamo buto kaina uostamiestyje yra 1050 litų, nors dar prieš metus ji buvo 60 litų mažesnė.
„Rugpjūtį nuomos rinka aktyvi ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje. Nors vidutinė nuomos kaina uostamiestyje viršija 1000 litų, tačiau galima surasti ir pigesnių variantų. Pavyzdžiui, vieno kambario butą išsinuomoti už 400, dviejų kambarių – už 500 litų“, – teigia E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt duomenimis, dažniausiai nuomojamo buto ieškoma senamiestyje, Miško ar Mažojo kaimelio rajonuose. Norima kaina – 600 litų.
Kaune labiausiai ieškomi nuomojami butai, kurių kaina neviršija 500 litų. Tai sudaro net trečdalį paieškų. Populiariausi Kauno rajonai – centras, Dainava, Žaliakalnis, Šilainiai.
„Kaune nuomojamojo būsto kainos gerokai mažesnės nei Vilniuje ar Klaipėdoje. Vidutinė nuomojamo buto kaina yra 755 litų, t. y. 5 litais mažesnė nei pernai. Kaune vieno kambario butą galima išsinuomoti ir už 100 litų, o trijų kambarių – už 150–200 litų“, – sako E. Narbuntovičius.

Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, 2013 m. balandį, palyginti su 2012 m. balandžiu, sudaryta 16 proc. daugiau nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Labiausiai suaktyvėjo butų rinka: sandorių skaičius padidėjo 35 proc. ir pasiekė pokrizinį pardavimų rekordą, 2,3 tūkst. butų per mėnesį.

Pagyvėjo ir žemės sklypų įsigijimai, ūgtelėję 12 procentų. Panašu, kad nekilnojamojo turto rinkos atmosfera pradėjo šilti net anksčiau nei atėjo sezoninis pavasaris.

Lietuvos ekonomikos atsitiesimas skaičiuoja ketvirtus metus, tačiau proveržio priežasčių būsto rinkoje dar stokojama. Vidutinio darbo užmokesčio augimas buvo menkas, o realus uždarbis (atsižvelgiant į infliaciją) mažėjo visą pokrizinį laikotarpį. Privačių asmenų perlaidos ir darbo pajamos iš užsienio pernai smuktelėjo šeštadaliu – 786 mln. litų. Nedarbo lygis, nors ir tirpsta, tebėra dviženklis.

Žvelgiant iš būsto pasiūlos pusės, statybų veiklai pastaraisiais metais trūko gyvybingumo. Pirmojo BVP įverčio duomenimis, statybų sektorius smuko ir 2013 m. pradžioje. 2011–2012 m. butų statyba kopė iš duobės, tačiau kol kas pralenkė tik 2003 m. lygį. Tiesa, leidimų statyti butus skaičius praėjusiais metais šoktelėjo 38 proc. ir signalizavo atbundantį dėmesį būsto rinkai.

Tuo tarpu euro zonos skolų krizės įtaka Lietuvos būsto rinkai yra dvejopa. Viena vertus, euro regiono problemos temdo ateities horizontą ir yra svarbus kliuvinys, neleidžiantis gyventojams drąsiau svarstyti apie būsto sąlygų pagerinimą, o įmonėms – planuoti statybos projektų plėtrą. Globalaus finansų sektoriaus sunkumai skatina bankų skolinimo reikalavimų griežtinimą. Kita vertus, krizė lemia skatinantį Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos pobūdį, kuris atsirita iki Lietuvos ir įpučia energijos iki šiol ne itin judriai NT rinkai.

Praėjusią savaitę ECB apkarpė bazinę palūkanų normą iki naujo žemiausio visų laikų lygio – 0,50 proc. Iš vienos pusės, mažos palūkanų normos reiškia palankias skolinimosi sąlygas. Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujai išduotų būsto paskolų litais palūkanų norma šių metų kovą siekė 2,43 proc., eurais – 2,38 proc. Tai mažiausia kreditų kaina per pastaruosius 14 metų, o pastarasis ECB žingsnis rodo, jog palūkanų kelias žemyn vis dar atviras.

Kitas ECB sprendimo kampas yra tai, jog indėlių grąža išliks kukli. Po vyriausybės mokesčių darbo grupės pasiūlymų pasklido kalbos apie galimą indėlių palūkanų apmokestinimą – tai taip pat neprideda patrauklumo indėliui kaip taupymo priemonei.

Susiklosčius tokiai situacijai, imama ieškoti kitų galimybių investuoti. Viena iš jų yra pirkiniai būsto rinkoje, juo labiau kad jie visuomenėje dažnai tebevertinami kaip „saugus užutekis“. Nors 2008–2009 m. rinkos sukrėtimai atskleidė kitą medalio pusę, žmonių atmintis trumpa. Kadangi palankių makroekonominių veiksnių kol kas nėra apstu, tenka daryti išvadą, jog investavimo alternatyvų paieška yra svarbus impulsas, žadinantis būsto rinką iš sąstingio.

Reikšmingas būsto rinkos atsigavimo signalas būtų ne tik sandorių skaičiaus, bet ir kainų kilimas. Šioje srityje pasiekimai kol kas menki. NT agentūros Ober-Haus duomenimis, būsto kainų penkiuose didžiuosiuose miestuose indeksas išaugo ir kovą, ir balandį. Vis dėlto tai nebuvo ženklesnis pabrangimas nei 2010 m. ar 2011 m. pavasarį–vasarą, po kurio vėl sekė tam tikras rinkos „atšalimas“. Be to, kainos šiemet didėjo tik Vilniuje.

Kaip bebūtų, pozityvių ženklų būsto rinkoje pamažu gausėja ir panašu, jog ji stovi ant atsigavimo slenksčio. Artimoje ateityje įtakos pagyvėjimui turės ir pamažu gerėjančios objektyvios makroekonominės prielaidos, ir žemų palūkanų aplinka. Vis dėlto tikėtina, jog būsto rinka dar užsilaikys tarpduryje, prieš žengdama į tvaraus atsigavimo etapą.

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris.

Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, vertinant dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, vartotojų lūkesčiai gali neišsipildyti. „Atlikome mūsų portale parduodamų būstų kainų statistikos analizę, kuri parodė, kad šildymo sezonas kainų pokyčiams žymesnės įtakos neturi, galbūt tik pavieniais atvejais“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Jis taip pat pastebi, kad, pavyzdžiui, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį dviejų kambarių buto vidutinė kaina Vilniaus Senamiestyje buvo 438,3 tūkst. litų, o ketvirtajį ketvirtį smuktelėjo tik iki 437,4 tūkst. litų, o miegamajame rajone Fabijoniškėse kainos tuo pačiu laikotarpiu netgi pakilo ir siekė atitinkamai 209 ir 220 tūkst. litų.

Lyginant praėjusių ir šių metų trečiuosius ketvirčius, vidutinė dviejų kambarių buto kaina Senamiestyje smuktelėjo (nuo 438,3 iki 403 tūkst. litų), o Fabijoniškėse ūgtelėjo (nuo 209 iki 216 tūkst. litų).

Ruduo ir žiema – tinkamiausias metas paieškoms

Apklausos metu buvo domimasi ir kada geriausia pradėti būsto paieškas. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (56 proc.) teigia, kad tinkamiausias metas – ruduo arba žiema, kai tik prasideda ar jau įsibėgėja šildymo sezonas.

Tuo tarpu 22 proc. respondentų atsakė, jog yra linkę būsto ieškoti vasarą. Dalis apklausos dalyvių vasarą pradeda būsto paieškas dėl finansinių priežasčių: nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja štilis ir galbūt yra tikimybė daugiau nusiderėti. Kiti mano, kad įsigijus būstą iki rudens, paprasčiau atlikti remontą.

Evaldas Narbuntovičius, vertindamas lietuvių būsto paieškos įpročius, sako: „Būstų pasiūla tradiciškai išauga rudenį, tačiau tai nėra susiję su šildymo sezono pradžia. Tiesiog vasara – atostogų metas, todėl žmonės būna pasyvesni negu kitais metų laikais. Tuomet ir mūsų portale tiek lankytojų skaičius, tiek naujų skelbimų srautas būna mažesnis. Nors ši vasara Domoplius.lt buvo netipinė – lankytojai buvo daug aktyvesni negu ankstesniais metais“, – dabartines nekilnojamojo turto skelbimų rinkos tendencijas apžvelgia E. Narbuntovičius.

Pusmečio gali nepakakti

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kiek laiko, jų nuomone, reikėtų skirti tinkamo būsto paieškoms. 50 proc. respondentų mano, kad surasti tinkamą būstą įsigijimui gali užtrukti daugiau nei pusmetį. Kiti respondentai kiek optimistiškesni: 21 proc. teigia, kad pakaktų nuo dviejų iki trijų mėnesių, 20 proc. – nuo keturių iki šešių mėnesių, 9 proc.  – apie mėnesį.
Įvertinus apklausos duomenis taip pat galima teigti, kad būsto paieška – nuoseklus darbas. 28 proc. respondentų teigia, kad nekilnojamojo turto portaluose apsilanko kasdien, 19 proc. – kas antrą dieną, 29 proc. – kartą per savaitę.
Įdomu tai, kad populiariausias būstas tarp apklausos dalyvių individualus namas (35 proc.) arba dviejų kambarių butas (34 proc.).
„Populiariausi ieškomi būstai tradiciškai išlieka dviejų kambarių butai. Verta pažymėti, kad šiemet ypač stipriai išaugo individualių namų paklausa“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.
Verta pažymėti ir tai, kad daugiau apklaustųjų pirmenybę teikė naujos statybos būstui (55 proc.), t.y. nuo 2000 m. pradėtiems statyti namams. Likusieji – senos statybos būstui.

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas suteikė 28,35 mln. litų paskolą Dariaus Mockaus valdomo koncerno “MG Baltic” holdingui “MG Valda”, kuris Vilniuje, buvusios Lietuvos kino studijos vietoje statys naują gyvenamųjų namų kvartalą “Antakalnio terasos”.

“Aukštesnės nei vidutinės klasės naujos statybos būsto rinkoje Vilniuje matome perspektyvą, kadangi sandorių skaičius išlieka stabilus, o pasiūla mažėja. Todėl įvertinęs projekto verslo planą, bankas priėmė teigiamą sprendimą skirti finansavimą projekto įgyvendinimui”, – pranešime spaudai sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Pasak jo, statybų verslas per krizę patyrė itin didelių sunkumų, todėl bankas sprendimus

finansuoti naujas statybas priima tik įsitikinęs, kad projektas yra perspektyvus, o statytojas – patikimas.

Lietuvos kino studiją bendrovė “Hermis Capital” privatizavo 2004-aisiais. Vėliau ją įsigijusi “MG Valda” kino studijos vietoje prieš kelerius metus planavo pastatyti daugiafunkcinį kompleksą ir investuoti į jį apie 500 mln. litų. Tikėtasi, kad komplekso statybos prasidės 2009 metų pradžioje, o pirmasis etapas bus baigtas iki 2010-ųjų pabaigos, tačiau projektas nebuvo pradėtas.

Beveik 6 hektarų sklype vietoje Lietuvos kino studijos pastatų turėjo 80 tūkst. kvadratinių metrų ploto naujas gyvenamųjų ir komercinių patalpų daugiafunkcinis kompleksas.

Teritoriją, kurioje stovi Kino studija, valdančią su “Hermis Capital” anksčiau susijusią įmonę “Timidus” holdingas “MG Valda” įsigijo 2006 metų pabaigoje.

“MG Valda” Vilniaus nekilnojamo turto rinkoje veikia jau penkiolika metų ir yra įgyvendinusi įvairių nekilnojamo turto plėtros projektų, kurių bendras plotas yra daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių metrų.