???????????

Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius gyventojai įsigijo 420 naujos statybos būstų. 2012 m. užfiksuotas vartotojų pasitikėjimas NT bendrovėmis perkant butus dar tik statomuose projektuose, pastebimas ir pirmaisiais šių metų mėnesiais.

Per pirmuosius šių metų mėnesius vartotojai dažniausiai rinkosi vidutinius dviejų kambarių arba didesnius trijų kambarių butus. Minėtų butų pardavimai sudarė 75 proc. visų sausio – kovo mėnesiais parduotų butų. Vartotojai toliau perka būstus dar tik pradėtuose statyti daugiabučių projektuose.  Net 191, beveik pusė visų parduotų butų, nupirkti vos tik prasidėjus statyboms. „Jeigu prieš kelis metus tokie rodikliai signalizuodavo, jog NT pasiūla yra išsemta, tai pastaraisiais metais tokia tendencija labiau susijusi su atsigaunančia rinka. Aktyvūs ekonominės, vidutinės ir aukštos klasės būstų pardavimai akivaizdžiai sufleruoja, kad šiuo metu pasiūla yra pakankamai didelė ir gyventojai turi galimybę išsirinkti jų poreikius ir lūkesčius tenkinančius naujus būstus“, – teigia nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“  pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, būsto rinkoje pastebima daugiau aktyvumo. „Pernai, lyginant su 2011-aisiais, SEB banko suteiktų naujų būsto paskolų skaičius išaugo penktadaliu – iki 3300 per metus. Kiek daugiau negu dešimtadaliu (apie 13 proc.) didėjo ir naujai suteikiamų būsto paskolų suma – 2012 m. ji sudarė 441 mln. litų. Vis tik bendras mūsų banko būsto paskolų portfelis ir toliau mažėja. Tokią situaciją lemia tai, kad naujai suteikiamų paskolų suma yra mažesnė nei anksčiau išduotų paskolų grąžinimo suma“, – teigia V. Doveika.

SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma per pastaruosius kelis metus kiek sumažėjo. 2011 metais ji buvo maždaug 146 tūkst. litų, pernai – apie 132 tūkstančius. „Pastaruoju metu žmonės linkę prie būsto pirkimo prisidėti didesne savo lėšų dalimi, taip pat sumažėjo nekilnojamojo turto kainos“, – apibendrina V. Doveika.

Prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, naujų būstų rinkoje yra šiek tiek daugiau nei 2000. Daugiausiai, 69 proc., – ką tik pradėtos statybos namuose. 53 proc. visų neparduotų būstų yra ekonominės klasės, 30 proc. – vidutinės ir 17 proc. – aukštos klasės.

Savaitraščio „Veidas“ žurnalistai kartu su architektūros ir energetikos ekspertais žvalgėsi po Vilniuje naujai statomus daugiabučius.

Šiandien Vilniuje daugiabučių statyba jau atkutusi – šiuo metu statomi 26 daugiabučiai, o dar keliolika jau baigti ir į juos aktyviai viliojami naujakuriai. Kaip pasikeitė statybos kokybė nuo nekilnojamojo turto bumo metų, kur dygsta nauji kvartalai, kuo vieni projektai skiriasi nuo kitų ir galiausiai – kur geriausias kokybės ir kainos santykis? Norėdama atsakyti į šiuos klausimus, „Veido“ žurnalistė kartu su dviem ekspertais – architektu Gintaru Čaikausku ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesoriumi, Pastatų energetikos katedros vedėju Vytautu Martinaičiu apvažiavo dešimt šiuo metu sostinėje statomų ar neseniai pastatytų daugiabučių.
„Veidui“ žurnalistinio eksperimento metu talkinę ekspertai apibendrina, kad, palyginti su situacija prieš penkerius šešerius metus, daugiabučių statybos kokybė smarkiai pagerėjusi. „Anksčiau visais įmanomais būdais stengtasi sutaupyti – išorinėms sienoms, durims, langams, o dabar sustiprėjusi normatyvinė bazė, sertifikavimo sistema, galų gale vaisių pradeda duoti karčios rinkos pamokos“, – pagerėjusią kokybę pabrėžia architektas G.Čaikauskas.
Pasak jo, pasikeitę ir patys projektai bei pastatų architektūriniai sprendimai – nors ir dabar dar radome vidury laukų išdygusių daugiabučių, vis dėlto dažnai matomos pastangos kurti kvartalo visumą ir priderinti daugiabučius prie aplinkos. „Pavyzdžiui, Kauno gatvėje jau nuo istorinių laikų pastatai aukšti, galingi, masyvūs, tad tęsiant tą tradiciją ir naujai kuriamame „Oslo namų“ kvartale statomi tokie pat masyvūs pastatai su vidiniu kiemeliu. O, pavyzdžiui, Eišiškių plente prie miško plėtojamas „Venecijos“ kvartalas jau visai kitoks – tai mažaaukštės statybos, užmiesčio tipo namai“, – pozityvių poslinkių pastebi G.Čaikauskas.
Vis dėlto, nors statybos kokybė ir pagerėjusi, vienur ar kitur sutaupyti bando kone visi daugiabučių statytojai. Tad nors kaina už kvadratinį metrą naujuose daugiabučiuose svyruoja nuo 4 tūkst. iki 5,5 tūkst. Lt, brangiausias pasirinkimas nebūtinai reiškia ir geriausią kokybę – dažniausiai didžiausios kainos prašoma už strategiškai patogią ir ne per toliausiai centro esančią vietą ar šalia įsikūrusį parką. O prastesnėje vietoje esantys objektai, atvirkščiai, stengiasi vilioti kokybiškesnėmis medžiagomis – statyba iš keraminių plytų, aukščiausios kokybės langais ir aukštesne energetinio efektyvumo klase, kuri reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą.
Beje, dažniausiai mūsų lankyti nauji daugiabučiai atitinka B energetinio efektyvumo klasę. „B klasę turinčiame name, kuriame įrengta individuali apskaita, gyventojai mokės nebrangiai – tūkstančio litų per šildymo sezoną neprireiks“, – aiškina V.Martinaitis.

Tinka karjeristams, bet ne šeimai su vaikais

Prisistatę pirkėjais naujų daugiabučių žvalgytuves pradedame nuo Lvovo gatvėje į siaurą sklypą įkišto namo “Skilties apartamentai”, užsibaigiančio siauru smaigaliu. Butų kainos šiame name vienos didžiausių iš mūsų aplankytų dešimties daugiabučių – dviejų kambarių buto kvadratinis metras siekia 5300–5500 Lt.
Nors vieta strategiškai patogi, nes netoli centro, su ekspertais nutariame, kad šis namas tinkamiausias jauniems, karjeros siekiantiems ir vaikų neturintiems specialistams: priešais langus – ne kiemas, o Šnipiškių lūšnynas iš vienos pusės ir gatvė – iš kitos, kaimynystėje – ne parkelis, o automobilių užtvindytas Konstitucijos prospektas. Ne pati geriausia vieta vaikams auginti. Dar vienas trūkumas – po namu įtalpinta tik 11 vietų požeminė stovėjimo aikštelė, kurioje automobilio vietos kaina didžiausia iš visų aplankytų daugiabučių (40 tūkst. Lt), o stovėjimo aikštelės šalia namo iš viso nėra: laisvų vietų tektų ieškoti palei gatvę.
Kartu su šio projekto plėtojimo bendrovės atstove vaikštinėjame po skirtingų planų dviejų kambarių butus, o architektas G.Čaikauskas kritikuoja, kad virtuvės visur sujungtos su svetaine ir nėra galimybės jų atsitverti: šį trūkumą jis vėliau mato beveik visuose aplankytuose projektuose. Viename bute G.Čaikauskui įtarimą sukelia vitrininis langas, neturintis saugumo priemonių – nei skersinių atramų iš vidaus, nei aptvėrimų išorėje.
Nepersistengta ir dėl techninių parametrų: šildymas šitame name turėtų būti brangesnis nei daugelyje aplankytų vėliau, nes energetinio efektyvumo klasė žemesnė – C. Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas parodyti pirkėjui energetinio efektyvumo sertifikatą, bet kai V.Martinaitis jo paprašo, namą aprodanti plėtotojo atstovė atšauna: sertifikatas pas direktorių, tad norint jį pamatyti reikėtų vykti pas jį į biurą. Akylai saugomo sertifikato taip ir neišprašome.
Įdomu, kad susipažinti su sertifikatu sudėtinga buvo ir kituose objektuose – vieninteliai „Oslo namų“ atstovai potencialiems pirkėjams iš karto išspausdino prašomą dokumentą. „Rusnės kvartalo“ plėtotojui sertifikatą atsiuntė elektroniniu paštu kitą dieną, o kiti arba pažadėję neatsiuntė, arba jo iš viso nerodė. Tiesa, dalis aplankytų daugiabučių dar buvo nepabaigti statyti, tad sertifikato neturėjo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pernai žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo sandorių skaičius Lietuvoje viršijo net ekonomikos pakilimo metų statistiką. Bet likusi tiek sklypų, tiek kito nekilnojamojo turto rinka merdi.

Nekilnojamojo turto brokeriai, užkalbinti apie rekordinį žemės sklypų pardavimą per praėjusius metus, tik tyli sukandę dantis ir jokio džiugesio nedemonstruoja. Mat atsigavo ne jiems burbulo metais pelnus sukrovusi žemės ūkio paskirties sklypų (kuriuose, pakeitus paskirtį dygo ir daugiabučiai, ir komerciniai pastatai) šalia didmiesčių rinka, o tik žemdirbystei skirtų sklypų provincijoje pardavimas. Bet čia biznis menkas – vidutinė kaina kaip buvo taip ir liko apie 4 tūkst. Lt už ha, o pačiose derlingiausiose žemėse kaina irgi nepasikeitė – 10–12 tūkst. Lt už ha. Tuo tarpu 2006-2007 m. tiek kainavo vienas aras žemės ūkio paskirties žemės šalia didmiesčio. O daugiabučiams bei įvairiai komercinei veiklai skirti sklypai didmiesčių centruose buvo pardavinėjami apskritai už protu sunkiai suvokiamą kainą. Dabar ši rinka visiškai merdi.

Vėjo jėgainių statyba išjudino pajūrio žemės rinką
“Žemės sklypų rinka, palyginti su kitu nekilnojamuoju turtu, atsitiesė pernai, bet, jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad daugiau kaip pusę visų pernai parduotų sklypų sudarė žemės ūkio paskirties sklypai žemdirbystei, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Rimas Kirdulis. – Be to, ūkininkai pirkdavo tik tuos sklypus, kurie būdavo ne mažesni nei 2 ha ir paprastai tik derlingos vietovėse.”
Bet, nors sklypų derlingiausiose žemėse pardavimas ir pagyvėjo, kaina išliko stabili apie 10 tūkst. Lt už ha – tiek Vidurio, tiek Šiaurės, tiek pietvakarių Lietuvoje. O daugiausiai už žemės ūkio paskirties žemę mokėta 12 tūkst. Lt už hektarą. Bet tiek ūkininkai moka nebent tiems pardavėjams, kurių žemės rėžiai įsiterpę į jų jau turimas žemes.
Tuo tarpu Rytų Aukštaitijoje, kur žemės našumas žemiausias, žemė perkama ir parduodama tikrai pigiai – vos 3,5 – 5 tūkst. Lt už ha.
Tarp pernai populiarumu išsiskyrusių žemės ūkio paskirties sklypų – daugybė sklypų pajūryje. “Bet ne ūkininkai juos pirko, – nusijuokia pajūryje nekilnojamuoju turto prekiaujančios bendrovės “West city” direktorius Ruslanas Kakurinas. – Pernai tokių sklypų rinką labai pagyvino vėjo jėgainių parkų kūrimas. Vos tik buvo paskelbtas aukštas alternatyvios energijos supirkimo tarifas, iš karto padidėjo susidomėjimas sklypais, kurie iki tol nebuvo įdomūs niekam – nei ūkininkams (mat žemė čia nėra naši), nei rekreacijai (nes per toli nuo jūros)”.
Tuo tarpu vėjo jėgainei užtenka nuo 50 arų iki 1,5 ha. Šių sklypų kaina siekė apie 15 tūkst. Lt už arą, o už didesnius sklypus – nuo 20 tūkst. Lt iki 30 tūkst. Lt. Vėliau, kai rinka persisotino, kaina žnegtelėjo žemyn iki 10 tūkst. Lt.
“Pusė visų į mūsų agentūrą pernai besikreipusių klientų ieškojo, būtent, jėgainėms tinkamų žemės ūkio paskirties sklypų. Ypač šie pirkėjai buvo aktyvūs pirmoje praėjusių metų pusėje”, – patikslina R.Kakurinas.
O mažiausiai pernai domėtasi žemės ūkio paskirties sklypais ežeringiausioje šalies dalyje Rytų Aukštaitijoje: apie Zarasus, Ignaliną. Ir, nors pasak R.Kirdulio, dauguma čia siūlomų paties įvairiausio dydžio sklypų parduodami su ežero pakrante, bet sutinkančių mokėti prašomus nuo 50 tūkst. Lt iki 100 tūkst. eurų vangiai atsiranda.
Bet visai kitaip kalba pakrypsta, kai kalbama pie miškus. Šitie sklypai, nepriklausomai nuo regiono, yra antroje likvidžiausio nekilnojamojo turto grupėje. Už brandžius, kirtimui tinkančius miškus vidutiniškai mokama nuo 10 iki 20  tūkst. Lt už ha. O, jei mišką reikia atsodinti – nuo 4 tūkst. Lt iki 8 tūkst. Lt už ha.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Karštymetis biurų ir prekybos patalpų segmentuose

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką artimiausius 2–3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų investuotojų, pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o 2013 metais numatoma nekilnojamojo turto sandorių už mažiausiai 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų). Tokias prognozes vasario 5 dieną pristatė „Newsec/Re&Solution“, parengusi nekilnojamojo turto rinkos 2012 metų ir ateities prognozių apžvalgą.
„Pasitikėjimą Baltijos šalių rinka sukūrė palyginti geri Baltijos šalių makroekonominiai rodikliai, sėkmingai įgyvendinti ankstesni nekilnojamojo turto projektai ir erdvė pelningumo augimui. Situacija investuoti į Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkas – palanki. Nors institucinių investuotojų skaičius ribotas, jų investuojamos lėšos – gan ženklios. Vis didesnis įplaukiantis skandinaviškų ir rusiškų pinigų kiekis mūsų šalis pasiekia per vietinius partnerius, todėl tai suformuos stiprų vietinių turto valdytojų ratą“, – antradienį spaudos konferencijoje komentavo finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec/Re&Solution” Baltijos šalių tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Tomas Milašauskas, advokatų kontoros LAWIN partneris, pastebi tendenciją, kad nekilnojamojo turto rinkoje investuotojai profesionalėja ir konkuruoja vertės sukūrimo/atkūrimo idėjomis.
„Sudarydami naujas nuomos sutartis nuomininkai įvertina praėjusių penkerių metų patirtį ir stengiasi iš anksto spręsti rinkos ciklo įtaką. Nuomos santykiai tobulėja, įtaką daro patyrusių Vakarų Europos prekybos gigantų atėjimas. Teisininkai tokius pokyčius vertina teigiamai, kadangi nuomos sutartys šiandien labiau atspindi abiejų šalių lūkesčius ir galimą elgesio modelį pasikeitus rinkos situacijai. Kita vertus, per pastaruosius metus nuomininkai priprato prie nuolaidų ir nuomotojų laukia nemenkas iššūkis sureguliuoti nuomos mokestį“, – komentavo Tomas Milašauskas.
Biurų segmente „Newsec/Re&Solution” prognozuoja karštymetį: šiuo metu biurų trūksta, o 2015 m. naujų biurų plotas viršys 80 tūkst. kv. m. ir susidarys jų perteklius.
„Dabar yra geriausias laikas susitvarkyti kontraktus ateities biurų nuomai, pavyzdį diktuoja DNB ir „Quadrum“ pasirašyta nuomos sutartis. Biurų plėtra yra investicinės aplinkos sąlygų gerinimas, tai turi pritraukti „šviežio kraujo“ į Lietuvą, tikimės, „Investuok Lietuva“ tuo pasinaudos“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Įsibėgės naujų centrų plėtra
Pasak jo, prekybos plotų segmente įvyko revoliucija: blogus pakeitė labai geri. 2013 m. pasižymės ne naujų prekybos centrų statyba, o esamų didžiųjų centrų plėtra – MEGA Kaune ir kiti. „Pagrindinėse didmiesčių gatvėse patrauklių prekybos plotų jau trūksta. Prekybos plotų plėtros poreikį toliau judins stambių Švedijos prekės ženklų – H&M ir IKEA – atėjimas į Lietuvą šių metų trečiąjį ketvirtį. Šios įkurtuvės taip pat kuria pasitikėjimą Lietuva ir skatina kitų garsių prekių ženklų atėjimą“, – tendencijas piešė M. Kulbokas.
Šiandien Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 584 kv. m. prekybos ploto, Latvijoje – 685 kv. m., Estijoje – 765 kv. m.
Būsto sektoriuje potencialūs investuotojai išliks konservatyvūs ir kantrūs – juos domins tik išskirtinė vieta ir kokybiškos statybos būstas. Naujos statybos butų kainos 2013 metais turėtų 3–5 proc. augti, o senos statybos būstas per kelerius metus 5 proc. atpigs, prognozuoja „Newsec/Re&Solution”.
„2012 m. gyvenamųjų būstų rinkoje trys ketvirtadaliai sandorių sudaryta atsiskaitant grynaisiais, o butai didmiesčių miegamuosiuose rajonuose už patrauklią kainą šiemet ir toliau bus viena iš investicijų formų emigrantams“, – pastebėjo M. Kulbokas.
Lietuvoje vyrauja ekonominės klasės viešbučiai
Viešbučių rinką Lietuvoje diktuoja Lenkijos ir Baltarusijos turistai, todėl mūsų šalis pasižymi ekonominės klasės viešbučiais, kurie sudaro net tris ketvirtadalius viešbučių. Skaičiuojama, kad viešbučių svečių skaičius pernai Lietuvoje išaugo 15 proc. iki 1,6 milijonų, o viešbučių užimtumas ūgtelėjo iki 46 proc., Vilniuje – iki 58 procentų. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje, ypač sostinėse, vyrauja aukštesnės klasės viešbučiai.
„Newsec/Re&Solution” analizė rodo, kad Lietuvos sandėliavimo patalpų rinkoje – stagnacija. Nuomos kainos atitinka rinkos poreikius, prielaidų dideliems pokyčiams nėra, rinką nebent gali išjudinti viešieji logistikos centrai ir laisvosios ekonominės zonos.
Teigiami teisiniai NT rinkos pokyčiai pakels Lietuvą pasauliniame reitinge
“2012-ieji pasižymėjo teigiamais teisinės aplinkos pokyčiais Lietuvoje. Nekilnojamojo turto rinkos sandoriams pozityvią įtaką darė hipotekos reforma, kuri šiandien leidžia sparčiau ir saugiau užbaigti sandorius. Progresą matome nekilnojamojo turto registro veikloje: registracijos ir duomenų pakeitimai vyksta daug sparčiau ir, manome, leis Lietuvai palypėti aukščiau Pasaulio banko „Doing business“ reitinge“, – sakė T. Milašauskas.
Jis įvardina ir opiausias dar neišspręstas NT srities teisines problemas. „Vis dar ilgai užtrunka Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų NT sandoriams išdavimas ir žemės nuomos sutarčių sudarymas. Aktyvus „viešo“ intereso gynimas pradėjo kelti abejonių dėl nuosavybės neliečiamumo ir teisinių santykių stabilumo. Išliko ir senų problemų, dėl kurių gūžčioja pečiais investuotojai: nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį pasikeitus savininkui varžo nekilnojamojo turto sandorius, nuomininko pirmumo teisė pratęsti nuomos sutartį neleidžia aktyviai planuoti valdyti prekybos centrų, vis dar neaišku, ar galima pasitikėti ilgalaike nuomos sutartimi“, – kalbėjo T. Milašauskas.

Įsigijus butą ir jį išnuomojus Vilniuje, investicija atsipirktų tik po 19 metų, o Šiauliuose – pakaktų 13. Įvertinus 2012-ųjų metų kainas, visoje Lietuvoje tai vidutiniškai truktų 17 metų, rodo lankomiausio nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenys. Vidutinė buto nuomos kaina pernai šalyje siekė 1 tūkst. ir 36 litus, o pardavimo – 205 tūkst. litų.
“Jeigu nesikeistų kainos ir gyventojas nuolat mokėtų tą patį nuomos mokestį, po 17 metų nuomininkas savininkui būtų sumokėjęs visą buto kainą, tačiau jis jam nepriklausytų”, – skaičiuoja Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.
Norint išsinuomoti vidutinės kainos butą Vilniuje, kas mėnesį gyventojas turėtų mokėti pusantro šimto litų arba dešimtadaliu daugiau nei visoje Lietuvoje – 1,19 tūkst. litų. Norint butą sostinėje įsigyti, reikėtų net ketvirtadaliu didesnių investicijų, t.y. 281 tūkst. litų, nei perkant kitame Lietuvos mieste.
“Vilniuje nuomą reikėtų mokėti 19 metų, kad iš viso būtų sumokėta visa buto pirkimo kainą. Šia prasme Vilniuje, palyginus su likusia Lietuva, vidutinė butų pardavimo kaina yra didesnė nei nuomos, tad sostinėje butą nuomoti yra finansiškai naudingiau nei kitur”, -  sako E. Narbuntovičius.
Vilniuje nuoma ženkliai populiaresnė nei kituose Lietuvos miestuose. Keturi iš penkių 2012-aisiais nuomotų butų buvo sostinėje.
Antrame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune – nuomojamų butų pasiūla kur kas mažesnė. Butų laikinojoje sostinėje parduodama keturis kartus daugiau nei nuomojama. “Nors kauniečiai rečiau savo butus nuomoja, šiame mieste, palyginus su Vilniumi ar Klaipėda, nuomotis butą finansiškai naudingiau nei pirkti”, – sako Domoplius.lt plėtros vadovas E. Narbuntovičius.
Vidutinė buto pardavimo kaina Kaune dvigubai mažesnė nei sostinėje – 140 tūkst. litų, o nuoma – dar mažesnė ir siekia 580 litų per mėnesį.
Lyginant nuomos ir buto pardavimo kainą, palankesnis miestas butą įsigyti – Klaipėda. Čia vidutinė buto kaina tik vos didesnė nei Kaune – 173 tūkst. litų, o nuomos kaina palyginti aukšta – 840 litų per mėnesį. “Jei uostamiestyje nusipirktumėte butą ir jį išnuomotumėte aptarnavimui ir remontams neišleisdami daugiau nei vieno lito, investicija atsipirktų per 17 metų, tai yra dviem metais greičiau nei sostinėje ir trejais nei Kaune. ”, – sako E. Narbuntovičius.
Dar greičiau – per 13 metų – susigrąžinti investuotus pinigus pagal dabartines kainas galima nusipirkus butą Šiauliuose. 2012-aisiais vidutinė buto kaina šiame mieste buvo 87 tūkst., o nuomos – 580 litų. Vos už šimto kilometrų esančiame Panevėžyje – investavus beveik tokią pačią sumą pinigų, savininkas juos atgautų net penkiais metais vėliau. Šiame mieste finansiškai naudingiau butą nuomotis, o ne pirkti. Panevėžyje vidutinė nuomos kaina trečdaliu mažesnė nei Šiauliuose – 380 litų, o pardavimo kaina siekia 83 tūkst. litų.

V. Mykolaičio-Putino gatvėje Vilniuje šiuo metu parduodami butai kainuoja daugiau nei bet kokioje kitoje gatvėje Lietuvoje. Lankomiausio nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, šioje gatvėje parduodamų butų vidutinė kvadrato kaina siekia daugiau nei 13 tūkst. litų.

Norint įsigyti butą būtent čia, tektų sumokėti mažiausiai pusę milijono litų.
Vidutinė buto kaina šiuo metu brangiausioje, Tauro kalną juosiančioje gatvėje, siekia 726 tūkst. litų. Šiame kvartale yra ir vienas brangiausių butų visoje Lietuvoje. Į 3,9 mln. litais įvertintą butą patenkama liftu, o vitrininiai langai atveria įspūdingą Vilniaus panoramą. Kiekvienas dizainerių išpuošto buto kvadratinis metras pirkėjui atsieitų net 20 tūkst. litų.
“Už vidutinę vieno kvadrato kainą šioje gatvėje galima nusipirkti 20 kv. m. dydžio bendrabučio tipo butą Stepono Batoro gatvėje Naujojoje Vilnioje. Atstumas tarp šių gatvių – apie 10 km. Vos tiek skiria pačią brangiausią ir vieną pigiausių gatvių Vilniuje”, – skaičiuoja Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Antroje vietoje brangiausiųjų gatvių sąraše – Latvių gatvė sostinės Žvėryno rajone. Iki pat Vingio parko besidriekiančioje gatvėje gausu ir itin prabangių namų, ir sovietinės statybos daugiabučių. Nepaisant to, norit įsigyti butą šioje gatvėje, pirkėjui vienas kvadratinis metras atsieitų 11,7 tūkst. litų. Visą Žvėryną kertančioje gatvėje butas dabar vidutiniškai kainuoja 731 tūkst. litų.

“Už butą V. Mykolaičio-Putino ar Latvių gatvėje tektų sumokėti daugiau nei sostinės Gedimino prospekte ar Vokiečių gatvėje. Šiose gatvėse vidutinė kvadrato kaina – apie 7 tūkst. litų. Taip yra dėl to, jog čia yra ne tik labai prabangių, bet ir mažų, kuklių ir sąlyginai labai pigių butų”, – sako E. Narbuntovičius.

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose prestižinės gatvės gerokai “pigesnės”. Pagal šiuo metu parduodamus butus Kaune, brangiausia – Vaižganto gatvė Žaliakalnio rajone. Pagrindinis šios gatvės privalumas – visiškai šalia žaliuojantis Ąžuolyno parkas. Tai viena iš priežasčių, kodėl butai čia kainuoja beveik dvigubai daugiau nei Laisvės alėjoje – 6,8 tūkst. litų už kv. m. Pats brangiausas butas Kauno Žvėrynu vadinamame rajone – prabangūs, 200 kv. m. ploto apartamentai už 2 milijonus litų.

“Brangiausios gatvės butai Kaune yra dvigubai pigesni nei Vilniuje. Kituose Lietuvos miestuose prabangių butų yra gerokai mažiau nei sostinėje”, – pastebi E. Narbuntovičius.
Brangiausi butai uostamiestyje šiuo metu – Mažosios Smilties gatvėje. Pabrėždami aplink tvyrančią ramybę, nekilnojamo turto agentai už kvadratinį metrą čia prašo 8,9 tūkst. litų. Panorus įsigyti brangiausią butą šioje gatvėje tektų sumokėti 1,2 mln. litų.

Spalį Lietuvoje sudaryta 20 proc. daugiau nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių – jų būta apie 10 tūkstančių, o tiek objektų, pasak Registrų centro atstovų, pastarąjį kartą per mėnesį įsigyta ar parduota tik prieš krizę 2008 m. balandį.
“Atsitiktinumu tokio sandorių skaičiaus nepavadinsi, nes daugmaž proporcingai augo visų nekilnojamojo turto objektų pirkimo sandorių skaičius – spalį įsigyta beveik 20 proc. daugiau butų, tiek pat augo individualių gyvenamųjų namų pirkimo skaičius. Sklypų pirkimo sandorių skaičius, palyginti su rugsėju, išaugo net 26 proc., o kitų rūšių nekilnojamojo turto įsigyta 15 proc. daugiau”, – neįprastu sandorių didėjimu stebisi Registrų centro atstovai, panašias tendencijas žadėdami ir lapkritį.
Tačiau kas lėmė tokį NT pirkimo bumą, negali paaiškinti nei jie, nei kiti nekilnojamojo turto ekspertai. Kaip tikina “Newsec/Re&Solution” Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas, objektyvių priežasčių tam lyg ir nėra: bankai neprognozuoja būsto rinkos pagyvėjimo ir toliau atsargiai dalija paskolas, gyventojų pajamos taip pat neaugo, nedarbas nesumažėjo. “Rugpjūtį sandorių skaičių dirbtinai užaugino viena plėtros kompanija, tą mėnesį Registrų centre užregistravusi visus savo naujos statybos butus. Galbūt kas nors panašaus nutiko ir šį kartą? Neatmesčiau ir galimybės, kad už informacijos apie tariamai prasidedantį bumą gali slypėti kažkieno interesai”, – svarsto ekspertas, kurio nuomone, logiškas yra tik ūkinės paskirties žemės sklypų pardavimų suaktyvėjimas – jo buvo tikėtasi, nes šiuo metu šalyje įsibėgėja ūkių stambėjimo procesas.

VŽ nuotr.

VEIDAS: Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje nebekris – dugnas pasiektas?
V.Z.: Daug priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija Europos Sąjungoje. Dabar atrodo, kad viskas normalizavosi, rinkoje atsirado stabilumo, bet neigiamų atgarsių iš Ispanijos, Graikijos vis dar sulaukiame. Nenoriu būti blogas pranašas, bet bijau, kad graikai gali neišsikapstyti, o tuomet kiltų naujų problemų. Neramumai euro zonoje tiesiogiai veikia tiek visą Lietuvos ekonomiką, tiek nekilnojamojo turto rinką ir gali vėl sukelti jos stagnaciją.
Tarkime, pernai pavasarį nekilnojamojo turto rinkoje buvo juntamas aiškus pagyvėjimas, bet jau vasarą ėmus kalbėti apie disbalansą ES pirkėjų lūkesčiai labai stipriai smuko, pardavimas sustojo. Tai tęsėsi maždaug iki šių metų pavasario. Dabar vėl jaučiamas sujudimas, ypač Vilniuje, labai padaugėjo gyventojų, sklypuose vykdančių individualią statybą.
VEIDAS: Jūsų prognozėmis, kokia bus tolesnė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos raida?
V.Z.: Kol demografinė padėtis Lietuvoje bus neigiama, tol žymesnio būstų ar sklypų kainų didėjimo negalime tikėtis. Tačiau atskiruose miestuose padėtis bus skirtinga. Pavyzdžiui, Vilniaus demografinė padėtis šiandien dar gana stabili: nors nemažai jaunų žmonių išvyksta, tačiau jų praradimą kompensuoja atvykę gyventojai iš mažesnių miestų. Užtat kituose miestuose gyventojų sparčiai mažėja, o tai, aišku, labai stipriai veikia nekilnojamojo turto rinką.
Kita vertus, teigti, kad ateityje kainos visai nebekils, negalima, juolab kad pinigai laikui bėgant nuvertėja ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai paprastai atitinka arba netgi šiek tiek lenkia infliacijos lygį. O kai matome, kokius didelius pinigų kiekius į rinką išleido tiek JAV, tiek euro zona (ir tai dar ne pabaiga), tampa aišku, kad infliacijos, o sykiu ir nedidelio kainų kilimo išvengti tikrai nepavyks. Ypač Vilniuje.
VEIDAS: Bet ar pagrįstos gyventojų, iki krizės pirkusių butus smarkiai išpūstomis kainomis, viltys, kad jų būsto vertė dar grįš į buvusį lygį?
V.Z.: Na, jei mes, tarkime, traktuotume, kad infliacija per metus siekia apie 3 proc., o nekilnojamojo turto kainos nukrito apie 40 proc., galima būtų apskaičiuoti, per kiek metų nuvertėjusio būsto kaina gali priartėti prie buvusios. Žinoma, tai tik juokai, tačiau noriu pabrėžti, kad infliacijos įtakos atmesti negalima.
Beje, tie, kurie nusipirko nedidelius butus Vilniuje ir dabar juos nuomoja, manau, savo pinigus saugiai investavo ir gali sulaukti netgi didesnės grąžos, nei laikydami indėlius banke, pirkami akcijas ar obligacijas. Dabar apskritai neblogas laikas pradėti investuoti, nes rinkoje yra gana patrauklių objektų – nedidelių butų, kuriuos galima įsigyti ir išnuomoti. O prireikus per du tris mėnesius nesunkiai perparduoti.
VEIDAS: Kokių pokyčių galima tikėtis nuomos rinkoje: labiau apsimokės būstą nuomotis ar pirkti?
V.Z.: Keisčiausia, kad matematiškai skaičiuojant labiausiai neapsimoka pirkti namo – jį naudingiausia nuomotis, tačiau pas mus viskas atvirkščiai: mažus butukus mes nuomojamės, o didelius namus perkame. Nuosavas namas – iš tiesų brangus malonumas, bet jis suteikia saugumo jausmą. Na, o nuomos kainos stabilizavosi tik pastarąjį pusmetį, be to, išryškėjo aiški tendencija, kad būstą nuomininkai dabar renkasi pagal šildymo kainas.
VEIDAS: Pastaraisiais mėnesiais šalyje gana smarkiai padidėjo sklypų pardavimas. Ar šios tendencijos išliks ir ateityje?
V.Z.: Sklypų pardavimas didėjo, bet tikrai ne kainos. Žmonės statosi namus, nes jų savikaina vis dar gerokai mažesnė nei per piką, nors statybinės medžiagos ir vėl brangsta.
Lietuviai dabar perka mažesnius butus ir statosi mažesnius namus: jau supratome, kad dviejų trijų šimtų kvadratinių metrų namo nereikia, visiškai pakanka ir šimto kvadratinių metrų namuko. Šios tendencijos turėtų išlikti. Kita vertus, energetinio efektyvumo reikalavimai būsto statybos atžvilgiu vis didėja: nuo 2020 m. jie taps dar griežtesni, tad namai brangs ir jų statybų gali sumažėti.
VEIDAS: Šiuo metu sostinėje statomi net septyni nauji verslo centrai, netrukus ketinama pradėti statyti dar kelis, bet ar jie turės nuomininkų?
V.Z.: Bėda ta, kad investuotojai turi žemės ir su ja reikia kažką daryti. Šiuo metu turime daugiau norinčiųjų nuomotis sandėlius ar gamybines patalpas nei biurus, o naujų stambių žaidėjų iš išorės, tokių kaip „Barclays“, atėjimo šiuo metu nesitikima. Bet biurų statybos vis tiek vyksta. Naujus biurus gal ir galima pamažu statyti, bet aš iš tikrųjų nebematau, kas galėtų juos nuomotis.
VEIDAS: Jums gerai žinoma situacija ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių nekilnojamojo turto rinkose. Kurios iš jų greičiausiai atsities po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo?
V.Z.: Reikėtų pradėti nuo to, kad lenkai nuosmukio visai nepatyrė, ten rinka išliko stabili ir dabar yra gana aktyvi. Iš Baltijos šalių geriausia padėtis Estijoje: estai protingai susitvarkė savo ekonomiką, šalimi pasitiki užsienio investuotojai. Na, o broliukams latviams sekasi truputį blogiau nei mums, bet ir jie jau atsispyrė nuo dugno ir sunkiai, labai pamažu, kopia į viršų.

Lietuviai dabar perka mažesnius butus ir statosi mažesnius namus. Šios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje.

Būstų ir sklypų kainos nekils arba didės tik tiek, kiek infliacija, o statybų sektoriuje toliau vyraus infrastruktūros projektai. Tokios tendencijos nekilnojamojo turto rinkos Lietuvoje laukia iki 2020 metų.

Klaipėdiečiai Vytautas ir Ugnė Paškevičiai, auginantys trejų metų dukterį, visą laiką atidžiai seka butų kainų pokyčius šalyje. Deja, jie poros nedžiugina, mat 2008-2009 m. 48 proc. kritusios butų kainos uostamiestyje beveik nedidėja ir kol kas neatrodo, kad artimiausiu metu ims kilti.
Tai klaipėdiečių šeimai taip svarbu todėl, kad už savo dviejų kambarių butą 2007 m. jie mokėjo beveik 500 tūkst. Lt (kaip ir daugelis, ėmė paskolą iš banko), o prieš kelis mėnesius kreipęsi į nekilnojamojo turto agentūrą sužinojo, kad dabar už jį gautų ne daugiau kaip 350 tūkst. Lt. Taigi parduoti, pasak Vytauto ir Ugnės, neapsimoka, nors ir kaip šito norisi: pagausėjus šeimai nedidelis butas klaipėdiečiams tapo per ankštas. Be to, rudenį pora susilauks antro vaiko. „Esame tarsi įkaitai, nes norėdami pakeisti savo būstą į erdvesnį turime prarasti nemažą sumą pinigų. Be to, už gautas lėšas įpirktume tik jau prastesnį trijų kambarių butą, nei turime dabar. Nežinome, ką daryti“, – gūžčioja pečiais sutrikę sutuoktiniai.
Tokių gyventojų, kurie tebelaiko savo butus, namus ar sklypus, už kuriuos smarkiai permokėjo, nes parduoti galėtų tik už gerokai mažesnę kainą, nei patys pirko, Lietuvoje daugybė. Nes viltis, kad smarkiai pervertinti butai vėl kainuos tiek pat, kiek iki krizės, teberusena.
Ką jiems patartų ekspertai ir nekilnojamojo turto plėtotojai? Deja, nieko paguodžiamo: bent jau iki 2020-ųjų žymesnio būstų bei sklypų kainų didėjimo Lietuvoje nesitikima.

Laukti ikikrizinių kainų – beviltiška

Jei dauguma lietuvių būtų staiga nusprendę pardavinėti savo nuvertėjusį turtą, būstų kainos per krizę būtų kritusios gerokai daugiau. Latviai ir estai buvo prasiskolinę labiau, tad spaudžiami bankų jie ir savo nupigintą nekilnojamąjį turtą per šią krizę pardavinėjo aktyviau.
Lietuviai taip pat pirko namus, butus ir sklypus skolon, bet daug investavo ir savo turėtų santaupų. Todėl pas mus susiklostė šiek tiek kitokia padėtis nei Latvijoje ir Estijoje: daug lietuvių šiandien tebelaiko savo nuvertėjusį būstą, nes vis dar tikisi, kad kainos netrukus vėl ims kilti. Todėl nekilnojamojo turto kainų nuosmukis Lietuvoje buvo mažesnis, nei galėjo būti, o kai kurie ekspertai netgi teigia, kad tikrasis nekilnojamojo turto burbulo sprogimas šalyje dar neįvyko.
Taigi ko tikėtis ateityje: laukti ar nelaukti kainų kilimo? O gal jos vėl ims kristi? „Jei šiuo klausimu reikalinga psichologo konsultacija, galėčiau pasakyti, kad viskas bus gerai – ilgoje distancijoje kainos išsilygins. O jei norite, kad pasakyčiau ką nors kaip verslininkas, patarčiau susitaikyti su patirtais praradimais, nes jų gyvenime būna labai daug“, – sako Arvydas Avulis, statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas. Jis tvirtai įsitikinęs, kad būstų kainos artimiausiu metu nekils.
Nekilnojamojo turto rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas taip pat neabejoja, kad gyventojų viltys netrukus atgauti už būstą permokėtas lėšas yra nepagrįstos. „Gali nuskambėti žiauriai, bet kai kuriais atvejais šito tikėtis beviltiška. Tačiau būsto įsigijimą reikėtų vertinti kaip ilgalaikę 20–25 metų investiciją, o per šį laikotarpį bus visokių kainų“, – teigia M.Kulbokas, finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec/Re&Solution“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims.
Na, o per ateinančius keletą metų, bent jau iki 2014-ųjų, M.Kulboko nuomone, nekilnojamojo turto rinkoje matysime labai panašią situaciją, kokia yra dabar. Tai yra galimi tik nedideli kainų svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę, vyraus 150–200 tūkst. Lt vertės sandoriai, o gyventojų galimybės įpirkti nuosavą būstą išliks ribotos. „Didelių prielaidų drastiškam būstų kainų didėjimui po 10–15 proc. per metus tikrai nėra“, – teigė M.Kulbokas.
A.Avulis atkreipia dėmesį, kad šią vasarą, palyginti su pernai, parduodamų naujų butų Vilniuje padaugės kone dvigubai. O tai liudija apie sustiprėjusį būstų statytojų tikėjimą rinkos atsigavimu. „Tačiau manau, kad tai pernelyg ankstyvas optimizmas, – perspėja „Hanner“ vadovas. – Butų pasiūla išaugo dukart, bet tikėtis didesnio pardavimo kol kas nėra jokio pagrindo.“
Taigi tas faktas, kad šių metų liepos mėnesį, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, naujų butų pasiūla sostinėje padidės iki maždaug 2500 butų (pernai tokiu metu jų pasiūla tesiekė pusantro tūkstančio), reiškia tik viena: labiausiai išloš pirkėjai, nes kainos ne tik nedidės, bet esant tokiai didelei pasiūlai gali netgi smuktelėti. „Butų paklausa išlieka maža, todėl vystytojų laukia dar nuožmesnė konkurencija“, – prognozuoja LNTPA prezidentas Robertas Dargis.

Populiariausi bus maži butai, namų statybų mažės

Na, o koks būstas ateityje turės didžiausią paklausą? Visi ekspertai sutaria: populiariausia prekė bus nedideli ekonominės klasės butai. Jau dabar šių butų paklausa didžiausia, tokios tendencijos numatomos ir artimiausią dešimtmetį. Štai nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenys rodo, kad iki krizės vyravo 60 kv. m ploto butai, o dabar tipinio parduodamo buto plotas tesiekia apie 50 kv. m. „Susitraukė“ ir statomi namai. Beje, namus lietuviai dabar statosi gana aktyviai, o padidėjęs sklypų pardavimas taip pat leidžia spėti, kad individualių namų statybų artimiausiu metu padaugės.
Tiesa, žvelgiant toliau į ateitį, galima teigti, kad užmiesčių plėtra ilgainiui vis dėlto sustos. Gyventojų toliau mažėja, energetiniai ištekliai brangsta, neišvengiamai brangs ir pačios statybos, tad R.Dargis įsitikinęs, kad gyvenimo nuosavame name patrauklumas mažės. Namų statybų mažėjimą lems ir patogesnio gyvenimo poreikis. Pats LNTPA vadovas prieš kurį laiką taip pat persikėlė iš nuosavo namo į butą, mat vaikams užaugus didelis namas tapo paprasčiausiai nebereikalingas.
„Apskaičiavome, kad du vaikus turinti šeima, gyvenanti nuosavame name Bendorėliuose ir vežiojanti vaikus į mokyklą bei darželį skirtingose miesto vietose, vien transportui išleidžia iki 2 tūkst. Lt per mėnesį“, – sako R.Dargis, pabrėždamas, kad energetinių išteklių brangimas neišvengiamai vers gyventojus dairytis pigesnio bei patogesnio būsto.
„Aišku, netikiu, kad visi išvažiuos gyventi į miestus. Nereikia pamiršti, kad iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo agrarinis kraštas, tad turi pasikeisti dar kokios dvi kartos, kol lietuviai ims labiau pripažinti miesto tipo gyvenimą“, – svarsto pašnekovas.
Naujų butų statyba artimiausią dešimtmetį taip pat vyks vangiai. Nauji, bet tik pavieniai daugiabučiai kils nebent Vilniuje ir Kaune. Tai lems ne tik gyventojų mažėjimas, bet ir galų gale turinti pajudėti renovacija. Mat Lietuvoje daug senų daugiabučių, pastatytų gerose vietose, kurių atnaujinimas – tik laiko klausimas. Na, o dalį prasčiausios kokybės daugiabučių teks griauti. Tačiau tai, sprendžiant iš nulinio dabartinės valdžios rūpinimosi šiuo klausimu, įvyks ne anksčiau kaip po 2020-ųjų. „Kaip Baltarusijai gresia A.Lukašenkos režimo pabaiga, taip ir Lietuvos neišvengiamai laukia renovacijos bumas. Reikia dar vienos šaltesnės žiemos, ir tai jau bus paskutinis lašas taurėje“, – neabejoja A.Avulis.
Jam pritaria ir M.Kulbokas: „Matematika paprasta: dujos pabrangs 25 proc., po to dar 25 proc., ir tik tada kils gyventojų reakcija. Kai kainos pasieks nepakeliamas aukštumas, tada visi ir susimąstys apie renovavimo naudą.“
Tad kol daugiabučių renovacija neįsibėgėja, o naujų butų ar biurų poreikis taip pat nėra didelis, statybų įmones toliau maitins įvairūs valstybiniai užsakymai, daugiausia infrastruktūros srityje. Tokios tendencijos stebimos jau pastaruosius kelerius metus, jos turėtų išlikti bent iki 2020-ųjų.
Gyventojų vartojimas didėja vangiai, tad nebus statoma ir naujų prekybos centrų. Tuolab kad ir jau pastatytieji kai kuriuose miestuose vos ne vos pritraukia nuomininkų. Pavyzdžiui, akivaizdžiai per daug prekybos centrų pristatyta Šiauliuose. Kas jų laukia? Ko gero, kai kuriems teks užsidaryti arba iš esmės keisti veiklos kryptį. Toks likimas, regis, ištiks ir prekybos centrą Gedimino pr. 9 Vilniuje. Kai kurių ekspertų manymu, jį vertėtų perdaryti, tarkime, į viešbutį.
Taigi nekilnojamojo turto rinkoje tam tikrų sukrėtimų bus, bet didelių audrų bent iki 2020-ųjų čia nelaukiama.

Nekilnojamasis turtas iki 2020 metų

1. Kainos. Žymesnio butų, namų ir sklypų kainų didėjimo nebus: galimi kainų pokyčiai į vieną ar į kitą pusę sieks tik keletą procentų per metus.
2. Nauji butai. Šią vasarą naujų butų pasiūla Vilniuje padidės beveik dvigubai, palyginti su pernai pavasariu. Deja, pirkėjų beveik nedaugėja, tad artimiausius kelerius metus naujų būstų statyba vėl sulėtės.
3. Namai. Sklypų pardavimas šalyje kyla, tad toliau daugės ir nuosavų namų statybų. Tačiau ekspertai teigia, kad tai tik trumpalaikis reiškinys, nes statyba vis labiau brangs, įsigalios nauji energetiniai statybos reikalavimai, be to, gyvenimo užmiestyje patrauklumas mažės dėl didelių degalų kainų.
4. Pasyvieji daugiabučiai. Vilniuje bus pastatyti pirmieji energiją taupantys daugiabučiai namai. Butai juose bus šiek tiek brangesni.
5. Taupymas. Renkantis būstą vis svarbesnis taps jo ekonomiškumas: populiariausi bus nedideli ekonominės klasės butai ir namai.
6. Nuoma I. Butų nuomos kainos stabilizuosis, bus pastebimi nebent sezoniniai svyravimai.
7. Nuoma II. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje vis daugės šeimų, kurios teiks pirmenybę būsto nuomai, o ne įsigijimui.
8. Renovacija. Senų daugiabučių renovacija turės pajudėti iš mirties taško, bet kad tai įvyks iki 2020 m., mažai tikėtina.
9. Biurai. Bus statomi biurų pastatai Vilniuje ir Kaune, bet jų laukia žūtbūtinė kova dėl nuomininkų – jų jau dabar stinga.
10. Prekybos sektorius. Gyventojų vartojimas didėja iš lėto, vis dar neaiški padėtis euro zonoje, todėl naujų prekybos centrų ir parduotuvių bus statoma labai mažai. Į Lietuvą įžengs „Ikea“, „Lidl“, šalia gyvenamųjų rajonų atsargiai plėsis pagrindiniai Lietuvos prekybos tinklai.

Europos nekilnojamojo turto sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams.

Taip pat investicijos į alternatyvius nekilnojamojo turto projektus traukia dėmesį kaip alternatyva tradicinėms nekilnojamojo turto rūšims. Taip teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ (angl. Emerging Trends in Real Estate® Europe 2012).

Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas. Prognozuojama, jog šiais metais bankų politika gali apsunkinti nekilnojamojo turto finansavimą. Bankų įsiskolinimo mažinimas gali lemti laisvo kapitalo paskoloms nepakankamumą, paskolų brangimą ir trumpesnį grąžinimo terminą, dėl to atsirastų būtinybė ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

Tyrimas parodė, jog šiais metais pastebimas bendras respondentų pesimizmas dėl galimybės gauti paskolą, o niūriausiai iš visų nusiteikę patys kreditoriai. Tik 6 proc. jų viliasi, kad galimybė suteikti paskolas išliks tokia pati kaip ir 2011 metais, tuo tarpu 42 proc. kreditorių tikisi, kad galimybė suteikti paskolas bus šiek tiek mažesnė ir net 52 proc. mano, kad šiemet suteikti paskolas bus ženkliai sunkiau.

„Situacija, kai sunku gauti paskolas, gali sukurti naujas galimybes, ypač nuosavo kapitalo turintiems investuotojams, kurie neturi poreikio skolintis, bei naujai į rinką ateinantiems paskolų teikėjams“, – teigia „PwC“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje Chris Butler.

Respondentų požiūris į nuosavo kapitalo pasiūlą yra kur kas pozityvesnis. Geriausiai nuteikiantis yra institucinių investuotojų vertinimas – net 65 proc. jų mano, kad nuosavo kapitalo pasiūla bus šiek tiek didesnė, o dar 10 proc. respondentų įsitikinę, kad nuosavo kapitalo pasiūla bus žymiai didesnė.

Tyrimo ataskaita rodo, jog 2012 m. bus ieškoma naujų galimybių tiek ilgalaikėms, tiek trumpalaikėms alternatyvioms investicijoms.

Ilgalaikiam specializuotam investavimui rekomenduojama rinktis augančius šių dienų verslus (pvz. saulės energijos parkus, vėjo jėgainių parkus), taip pat investicijas, užtikrinančias stabilų pajamų srautą (pvz. sveikatos apsaugos, ligoninių bei duomenų centrus).

Tuo tarpu trumpalaikėms investicijoms rekomenduojama rinktis didžiųjų miestų prestižinių rajonų pakraščiuose esančius pastatus, kuriems reikalingas atnaujinimas, namus ekonomiškai stabilesnėse užsienio šalyse, kurie gali būti perparduodami turtingiems asmenims iš ekonominių sunkumų kamuojamų valstybių, ar pigius viešbučius.

Remiantis tyrimo ataskaita, šiais metais investuotojai ir toliau strategiškai vengs koncentruotis ties viena šalimi, miestu arba ūkio sektoriumi. Investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo beveik pusėje Europos miestų, lyginant su praėjusiais metais, įskaitant pagrindines rinkas, tokias kaip Londonas, Frankfurtas, Kopenhaga, Madridas ir Roma. Patraukliausiai apklausoje vertinami miestai, įsikūrę Vakarų ir Šiaurės Europoje arba augančiuose regionuose Rytų Europoje.

Penkios patraukliausios rinkos Europoje:

Stambulas jau antrus metus iš eilė išrenkamas patraukliausia rinka investicijoms ir plėtrai. Jo populiarumo priežastis – ekonominio augimo perspektyvos ir patraukli demografinė padėtis. Be to, Turkijos mažmeninė prekyba turi ypač didelį potencialą plėstis dėl vartojimo augimo ir didžiųjų tarptautinių kompanijų antplūdžio.

Miunchenas, kuriame vyrauja mažiausias nedarbo lygis visoje Vokietijoje. Pastebėta, kad Miuncheno ekonomika sunkmečio laikotarpiu išliko stabili, todėl jis vertinamas kaip saugi ir patvari rinka, stabilesnė nei Frankfurtas.

Varšuva, kuri yra labiau vertinama užsienio nei vietinių investuotojų. Investuotojai mato didėjančią miesto kaip finansinio Rytų Europos centro reikšmę su besiplečiančiu verslo pastatų sektoriumi. Gerai vertinamas ir Varšuvos mažmeninės prekybos sektorius, nes jis pritraukė tarptautinių prekybos tinklų ir numatoma, jog šis sektorius išliks stabilus ir ateityje.

Berlynas yra vertinamas kaip viena patraukliausių rinkų investicijoms į gyvenamąjį būstą. Berlynas kaip ir Miunchenas laikomas stabilia ir saugia rinka.

Stokholmas investuotojų yra išrinktas kaip vienas saugiausių miestų investuotojams.

Stokholmas ir Švedija maloniai nustebino investuotojus stipria ekonomika sunkmečio laikotarpiu. Stokholmo nekilnojamojo turto rinka laikoma viena stipriausių rinkų Europoje dėl geros viešojo sektoriaus finansų būklės ir tvirtos, eksportu paremtos ekonomikos.

Kitos vyraujančios tendencijos:

82 proc. respondentų Rusijoje šiais metais planuoja daugiau kapitalo investuoti į nekilnojamą turtą, o 75 proc. tikisi pelno iš šių investicijų padidėjimo.

Londono patrauklumas pagal naujas ir esamas investicijas bei nekilnojamojo turto vystymą nukrito. Respondentai yra susirūpinę dėl sunkumų įgyjant turtą, didelės konkurencijos ir „išpūstų“ kainų.

Tikėtina, jog nedaugelyje iš 27 apklausoje analizuotų rinkų investicijos į nekilnojamąjį turtą didės. Respondentai daugiausia investuoti planuoja Berlyne, Hamburge, Stambule, Londone, Maskvoje, Miunchene ir Stokholme, tačiau prognozuojama, jog nepaisant didėsiančių investicijų, turto vertė ir nuomos kainos šiose rinkose turėtų išlikti pastovios.

Beveik 13 mln. litų kainuojantis individualus namas ir butas už beveik 4 mln. litų, daugiausiai prabangių namų parduodama sostinės Valakampių rajone, o butų – Senamiestyje ir centre.

Tokios brangiausių parduodamų būstų tendencijos pastebėtos įvertinus daugiau nei 80 tūkst. lankomiausiame nekilnojamo turto skelbimų portale Domoplius.lt skelbiamų objektų.

Į brangiausiai parduodamų individualių namų penketuką patenkančių objektų kaina viršija 5 mln. litų, tuo tarpu butų kaina svyruoja nuo 1,8 iki 3,9 mln. litų. Dauguma šių objektų yra parduodami Vilniuje, keletas – Klaipėdoje.

Kainą lemia vieta

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, šiuo metu portale parduodama daugiau nei 1 tūkst. namų ir beveik 400 butų, kurių kaina siekia daugiau nei milijoną litų. „Daugiau nei vieno milijono litų vertės butai ir namai sudaro vos 3 proc. mūsų portalo skelbimų. Minėtų būstų savininkai šiemet turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Verta paminėti ir tai, kad nuo šių metų pradžios brangesnių nei vieno milijono litų būstų pasiūla nepadidėjo. Tikėtina, kad panaši situacija išliks ir artimiausius dvejus metus“, – sako E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto rinkos konsultantų teigimu, būsto kainą labiausiai lemia vieta – kokiame mikrorajone yra būstas, koks susisiekimas, kaimynystė, saugumas, panorama pro langus, infrastruktūra ir pan.

„Teisingai įvertintą daugiau nei vieno milijono litų vertės būstą galima parduoti per 2-6 mėnesius. Pardavimo trukmė priklauso nuo vietovės patrauklumo, rinkos kainos, konkurencijos. Taip pat jei būstas protingai išplanuotas ir skoningai įrengtas, tikėtina, kad bus parduotas greičiau nei dalinai įrengtas“, – teigia Mindaugas Kazlauskas, RE/MAX Bravo vadovas.

Pastebima, kad labai brangiai įvertintas būstas dažnai parduodamas dėl skubaus pinigų poreikio, todėl pirkėjams yra tikimybė nusiderėti. „Jei pirkėjas pasiūlys greitai atsiskaityti, tikėtina, kad jam bus padaryta 5-10 proc. nuolaida. Tačiau yra pardavėjų, kurie patys neteisingai įsivertino turto kainą. Pervertintas turtas gali nesulaukti pirkėjų pasiūlymų metus ir daugiau. Jeigu minėtu atveju pasitaiko realus pasiūlymas pirkti, gali būti pritaikyta ir 15-30 proc. nuolaida”, – pasakoja M. Kazlauskas.

Gedimino pilis – kaip ant delno

Brangiausias šiuo metu Domoplius.lt parduodamas butas yra Vilniaus centre – V. Mykolaičio-Putino gatvėje. Jo kaina siekia 3,9 mln. litų. Skelbime nurodyta, kad 2010 m. pastatytame name įrengto 3 kambarių buto plotas yra 195 kv. m. Butas yra viršutiniame, aštuntame, namo aukšte.

Beveik 3,5 mln. litų prašoma už sostinės senamiestyje esančioje Teatro gatvėje parduodamą butą. Tiesa, šis butas kur kas didesnis – 5 kambariai, 360 kv. m. Namo statybos metai yra 2000 m. ir šio buto interjeras kiek kuklesnis negu ankstesnio. Vienas iš pagrindinių privalumų – pro langą atsiverianti senamiesčio ir Gedimino pilies panorama.

Tarp penkių brangiausių šiuo metu Domoplius.lt parduodamų butų – ir sostinės Pilies gatvėje esantis būstas. Jo kaina – 2,6 mln. litų, o 5 kambarių plotas užima 200 kv. m. Butas įrengtas senoviniame, 1960 m. pastatytame name, viršutiniame, antrame aukšte, su mansarda.

Į brangiausiųjų penketuką patenka ir už 2,4 mln. litų parduodamas butas sostinės centre – J. Tumo-Vaižganto gatvėje. Skelbime teigiama, kad 128 kv. m. ploto 4 kambarių butas yra unikalus, nes kartu yra ir 100 kv. m. mansarda.

Tarp brangiausiųjų patenka ir vienas būstas Klaipėdoje. Didžiojoje Vandens gatvėje esantis 6 kambarių ir 320 kv. m. butas parduodamas už 1,8 mln. litų. Namas pastatytas net 1883 m. Skelbime informuojama, kad butas turi nuosavą, uždarą kiemą, kuris priklauso tik šiam butui, o pirmame aukšte įrengta pirtis su baseinu, masažine vonia.

Brangiausi namai – sostinės Valakampiuose

Brangiausiai Domoplius.lt portale parduodamas amerikietiško stiliaus individualus namas pastatytas Vilniuje, Valakampiuose, Meškeriotojų gatvėje. Įspūdingas dviejų aukštų ir septynių kambarių namas parduodamas už 12,95 mln. litų. 2008 m. pastatyto namo plotas – 500 kv. m., namui priklauso ir šalia esantis 20 arų sklypas.

Antroje vietoje – už 12,9 mln. litų parduodamas būstas sostinės Šnipiškėse, Geležinio Vilko gatvėje. 2007 m. pastatytas namas yra 6 kambarių, o bendras pastato plotas – 316 kv. m.

12 mln. litų prašoma ir už sostinės Valakampiuose, ant Neries kranto esantį 7 kambarių namą. Skelbime teigiama, kad 802 kv. m. namo interjerą sukūrė garsi dizainerė iš Prancūzijos Anne Toulous, išpuošusi ir „Stiklių“ bei „Naručio“ viešbučius.

Į brangiausių parduodamų namų sąrašą patenka ir Klaipėdos raj. Kalotėje esantis 190 kv. m. namas, kuriame yra keturi kambariai, o šalia yra 8 arų sklypas. Jo kaina – 10,3 mln. litų.

Sostinės Valakampiuose, Vaidilutės gatvėje parduodamas ir dar vienas prabangus – beveik 5,5 mln. litų kainuojantis – namas. Tiek namo viduje, tiek ir lauke įrengti baseinai. 2008 m. pastatyto 6 kambarių namo plotas 400 kv. m.

Nuo šiol nekilnojamojo turto bei infrastruktūros objektų savininkai Lietuvoje galės naudotis pasaulinio lygio inžinerijos, statybos, valdymo ir priežiūros patirtimi, kurios taikymą užtikrins dviejų kanadietiško kapitalo kompanijų įsteigta įmonė „SNC-Lavalin Homburg Property Management“, š.m. sausio 19 d. atidaranti biurą Vilniuje. Analogiškos bendros įmonės šią savaitę veiklą pradeda ir Taline bei Rygoje.

Įmonės steigėjai yra net 100 metų patirtį turinti viena didžiausių pasaulyje inžinerijos, statybos, valdymo ir priežiūros kompanijų „SNC-Lavalin Group Inc.“ bei Baltijos šalyse veikianti įmonė „Homburg Valda“, priklausanti Homburg įmonių grupei, kuri daugiau nei 40 metų plėtoja ir valdo nekilojamojo turto objektus Kanadoje, JAV ir Nyderlanduose.

Pasak bendrovės „SNC-Lavalin Homburg Property Management“ direktoriaus Algirdo Augustaičio, įkurti bendrą įmonę paskatino „Homburg Group“ patirtis Baltijos šalyse ir rinkos vystimosi potencialas, ypač viešosios ir privačios partnerystės srityje.

„Su kapitalo trūkumu infrastruktūros kūrimui ar tobulinimui susiduria ne tik besivystančios valstybės ir ne tik ekonomiškai įtemptu metu. Kanadoje viešojo ir privataus kapitalo partnerystė yra įprastas kelias, ir tokioms šalims kaip Lietuva būtų naudinga pasinaudoti mūsų turima gerąja patirtimi“, – sako A.Augustaitis.

Jo teigimu, „SNC-Lavalin“ komandai yra pavykę pritraukti didžiausią įmanomą kapitalą net rinkai pergyvenant finansiškai sunkiausius laikus. Pavyzdžiui, 2010 m. McGill Universitetinės ligoninės centrui kompanija užtikrino net 732 mln. USD (apie 1,97 mlrd. Lt) investicijų, kas tapo didžiausia suma viešos ir privačios partnerystės istorijoje Kanadoje.

Viešosios ir privačios partnerystės projektams, o ypač specifinės infrastruktūros – geležinkelių, oro uostų, tiltų, ligoninių, kalėjimų, bendrovė planuoja pasitelkti ir motininių kompanijų žmoniškuosius resursus.

Siūlydama savo paslaugas Lietuvoje veikiančioms verslo kompanijoms „SNC-Lavalin Homburg Property Management“ labiausiai orientuosis į prekybos, biurų ir logistikos centrus. Pasak bendrovės direktoriaus, pagrindinis naujosios įmonės konkurencinis pranašumas – geresnis kainos ir kokybės santykis, nei šiandien klientai gauna rinkoje.

1911 m. Kanadoje įkurta „SNC-Lavalin Group Inc.“ yra viena didžiausių inžinerijos, statybos, valdymo ir priežiūros bendrovių pasaulyje.  Daugiau kaip 24 tūkst. darbuotojų turinčios kompanijos pajamos 2010 m. siekė 6,8 mlrd. CAD. Kasmet kelis šimtus projektų projektų įvairiose šalyse vykdančios kompanijos klientai yra biudžetinės įstaigos, telekomunikacijų, žiniasklaidos verslo kompanijos, oro linijos, finansų institucijos, energetikos, mažmeninės prekybos ir kitų sričių bendrovės.