Nuo šių metų įsigaliojusį nekilnojamojo turto mokestį mokės visos šeimos, kurių bendras nekilnojamasis turtas viršija milijoną litų. Vadinasi, mokestį mokės daugiau žmonių, nei manyta iš pradžių: bus skaičiuojamas ne atskiras būstas, viršijantis milijoną litų, bet visų šeimos narių turimų būstų ir pastatų verčių suma. Beje, bus vertinami ne tik butai ar namai, bet ir sodai, negyvenamieji pastatai, tarkime, garažai, fermos, šiltnamiai ar inžineriniai statiniai.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstas ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt. Registrų centro atstovas Aidas Petrošius tvirtina, kad duomenų, kiek šeimų valdo daugiau nei milijono litų vertės nekilnojamąjį turtą, nėra. Tačiau neabejotinai jų bus kur kas daugiau.
Fiziniai asmenys, kuriems atsiranda prievolė mokėti 1 proc. nekilnojamojo turto mokestį, deklaraciją turi pateikti ir mokestį sumokėti iki gruodžio 15 d. Jei šeimai priklausančių pastatų vertė viršija milijoną litų, 1 proc. tarifu apmokestinamas perviršis.
Šio mokesčio mokėtojai bus nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro skelbiamą nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Pastarąjį kartą masinio vertinimo būdu turto mokestinė vertė buvo nustatyta 2011 m. sausio 1 d. ir galios penkerius metus. Nesutinkantieji su nustatyta verte gali pateikti skundą Registrų centrui iki kovo 31 d.
Turto vertinimu užsiimančios bendrovės „Butas Tau“ direktorius Šarūnas Vareika teigia, kad besidominčiųjų realiomis nekilnojamojo turto vertėmis padaugėjo, tačiau didelio ažiotažo nėra. „Užklausų padaugėjo, norinčių pasikonsultuoti yra, tačiau Registrų centro apskaičiuotos vertės dauguma atvejų yra teisingos ar net mažesnės už realias vertes“, – pabrėžia Š.Vareika.
Tuo tarpu bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis mano, kad šis nekilnojamojo turto įstatymas reikšmingų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje neturės. Viena vertus, mokestis nėra toks didelis, kad žmonės pradėtų pardavinėti turtą rinkoje – norint greitai atsikratyti turto nelabai likvidžioje Lietuvoje rinkoje nuostolis būtų didesnis, negu sumokėti šį mokestį.
„O ar paklausa sumažės, nes potencialūs pirkėjai matys papildomas išlaidas? Galbūt, bet nemanau, kad tai galėtų smarkiai paveikti rinką, nes nekilnojamojo turto mokestis neišvengiamas ir ateityje jį mokančiųjų ratas plėsis. Be to, tie, kurie šiuo metu perka brangų turtą, finansiškai yra pajėgūs. Tokių mažai apgalvotų pirkimų, kai bankas įsiūlydavo labai brangų turtą, nėra. Taigi nekilnojamojo turto mokestis nelabai atbaidys potencialius pirkėjus“, – mano S.Vagonis.

Politikai, ekspertai ir nekilnojamojo turto pardavėjai skirtingai vertina galimas banko „Snoras“ nacionalizavimo pasekmes Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. Ekonomistai ir politikai baiminasi, kad poveikis bus neigiamas, nes sumenks bendras gyventojų pasitikėjimas bankais, tad gali sumažėti ir teikiamų būsto paskolų skaičius bei sumos.

„Pasitikėjimas bankų sistema dėl „Snoro“ nacionalizavimo greičiausiai mažės“, – neabejoja ūkio ministras Rimantas Žylius. Tokios pat nuomonės laikosi ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas – jo nuomone, pasitikėjimas Lietuvos komerciniais bankais šiuo metu yra kritęs, o dėl to lėtės ir nekilnojamojo turto rinkos augimas.
Tačiau nekilnojamojo turto pardavėjai, priešingai, tikisi, kad dėl „Snoro“ istorijos ir dėl apskritai sumenkusio pasitikėjimo bankais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kaip tik atsigaus, nes esą daugės žmonių, kurie nutrauks savo indėlių sutartis ir santaupas nukreips į nekilnojamąjį turtą.
„Kilęs sąmyšis paskatins žmones ieškoti alternatyvų, kam panaudoti iš banko atgautus apdraustus indėlius, kurių bendra suma siekia beveik 4,5 mlrd. Lt. Dėl to nekilnojamojo turto rinkoje galimas paklausos ūgtelėjimas“, – aiškina nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimo vadovas Donatas Kojala.
Skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų atstovai praėjusią savaitę teigė jau pajutę gerokai didesnį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu, ypač kainuojančiu iki 300 tūkst. Lt.
Beje, rinkoje dirbtinai išaugus paklausai galimas ir laikinas kainų ūgtelėjimas, nors tikro nekilnojamojo turto bumo ekspertai vis dėlto nesitiki.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metų III ketvirtį Vilniuje parduota virš 1400 butų, t.y. 6 % daugiau nei 2010 metų III ketvirtį ir 3 % daugiau nei 2011 metų II ketvirtį.

Nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje per šių metų III ketvirtį pardavė beveik 250 naujos statybos butų, vidutiniškai po 80 butų per mėnesį. Lyginant naujų butų pardavimus su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais pardavimų apimtys sumažėjo 17 %, o lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu – 19 %. „Naujų butų rinka vasarą tradiciškai buvo mažiau aktyvi nei pavasarį, tačiau dalis pirkėjų sprendimą įsigyti būstą atidėjo ir dėl griežtesnės bankų skolinimo politikos.”

2011 metų III ketvirtį didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukė Žirmūnuose esantys nauji butai. Kituose projektuose pardavimai pasiskirstė gana tolygiai – populiarūs išliko Santariškėse, Lazdynuose, Pilaitėje bei Naujamiestyje esantys nauji daugiabučiai. Vos 40 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2800 iki 4700 litų už kvadratinį metrą. Nuo metų pradžios kainos šiame rinkos sektoriuje nepakito. Apie 53 % parduotų naujų butų buvo vidutinės klasės, kurių kainos – nuo 4700 iki 6600 litų už kvadratinį metrą. Šioje klasėje kainos per ketvirtį sumažėjo vos 1 %. Pirmą kartą per paskutinius kelerius metus vidutinės klasės butų buvo parduota daugiau nei ekonominės. Likusi, apie 9% parduotų butų dalis, teko prabangiems būstams, kurių vidutinės kainos prasideda nuo 6600 litų už kvadratinį metrą. Skelbiamos kainos šiame sektoriuje per 2011 metų III ketvirtį išliko nepakitusios.

NT vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo apie 1400 naujos statybos butų. Net 54 % pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose. Per 2011 metų III ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje sumažėjo vos 6 %, kadangi rinką papildė daugiabučiai Pilaitėje, Žirmūnuose ir Santariškėse. Tačiau nuo metų pradžios naujų butų pasiūla sumažėjo net 17 %. „Šiais metais butų pasiūla yra nuolat papildoma, tačiau naujų butų skaičius rinkoje toliau mažėja. Daugiausia, net 37 %, sumažėjo pasiūla ekonominėje klasėje“.

Šiuo metu ekonominės klasės būsto pasiūlą sudaro 600 butų, kurių beveik pusė yra Pašilaičių mikrorajone. „Dabartinė pasiūlos struktūra, kai ekonominės klasės būstai sudaro vos 42 % visų rinkoje esančių naujos statybos butų, neatitinka paklausos. Didžiąją dalį pirkėjų sudaro ekonominės klasės būsto ieškantys žmonės, tačiau jų pasirinkimo galimybės mažos, jie gali rinktis vos iš 3-4 Vilniaus mikrorajonų“.

PIRMINĖS RINKOS DUOMENYS:

Pasiūlos kitimas 2011 m. III ketv.

Vidutinės kvadratinio metro kainos kitimas 2011 m. III ketv.

Pardavimai 2011 m. III ketv. pagal klases

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline – 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc.

“Ober-Haus” statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc., tuo tarpu Vilniuje, lyginant su praeitų metų liepa – 2,8 proc.,.

Aukščiausia vidutinė buto kvadratinio metro kaina ir toliau iš lieka Vilniuje – 1,208 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1,016 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje vidutinė buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 941 EUR.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 59,5 proc. Taline nuosmukis siekia 40,5 proc., Vilniuje – 39,1 proc.