"Veido" archyvas

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt apklausa rodo, kad butą arba namą užsienyje, turėdami galimybių, norėtų pirkti net 65 proc. respondentų. Nekilnojamojo turto užsienyje paklausą rodo ir vis didėjantis skelbimų srautas.

Pavyzdžiui, aptariamame portale šiuo metu siūloma 112 užsienyje esančių objektų, nors prieš metus tokių pasitaikydavo vos keliolika. Kituose nekilnojamojo turto portaluose skelbimų irgi daugėja.

Kaip paaiškėjo, populiariausi – užsienio kurortai, kuriuose lietuviai perka antrąjį būstą, skirtą poilsiui ir atostogoms. Labiausiai domimasi butais ir namais Turkijoje (tai sudaro apie trečdalį visų Lietuvoje publikuojamų skelbimų), taip pat Egipte, Kipre, Juodkalnijoje. Šiemet kur kas daugiau nei prieš metus ar dvejus skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti nekilnojamojo turto Ispanijoje. Na, o prasidėjus krizei Graikijoje sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos lietuvius gundo jau ir šioje šalyje.

Pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu užsienio kurortuose prekiaujančios bendrovės “Burbonas” atstovai teigia, kad šiuo metu Graikijos kurortinėse vietose būstą galima įsigyti po 2 tūkst. Lt už kv. metrą, Turkijoje kainos svyruoja apie 2,5 tūkst., Egipte – apie 1,5 Lt/m2. Pavyzdžiui, 85 kv. m butą su baldais, terasa ir vaizdu į jūrą Egipto Hurgados kurorte viename Lietuvos portale siūloma įsigyti už 43,8 tūkst. eurų (apie 150 tūkst. Lt).

Iki šiol vangiai domėjęsi varžytynėse parduodamu nekilnojamuoju turtu, dabar lietuviai sujudo jį pirkti.
“Anksčiau buvo visiškas štilis, o dabar antstoliai pastebi pagyvėjimą – varžytynėse dalyvaujama aktyviau”, – teigia Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė.

Daugiausiai skelbimų apie varžytynėse parduodamą turtą – maždaug 700 – galima rasti Antstolių rūmų svetainėje.

Populiarioje nekilnojamojo turto svetainėje www.aruodas.lt įdėta apie 250 tokių skelbimų. Daugiausiai varžytynėse parduodama žemės ūkio paskirties sklypų, bet pastaruoju metu padaugėjo ir butų, kurių savininkai nebepajėgia išmokėti banko paskolų. “Norinčiųjų pirkti yra gana nemažai. Ypač domimasi pigesniais senos statybos butais, juos paprastai nuperka jau per pirmąsias varžytynes”, – sakė sostinės antstolis Robertas Vasiliauskas. Varžytynėse butai parduodami ir už 50–70 tūkst. Lt, jei jie provincijoje, ir už 300 tūkst. Lt ir daugiau, jei butas naujos statybos ir yra netoli didmiesčio centro. Pavyzdžiui, už tokią sumą kaip tik bus parduodamas 64 kv. m butas viename aukščiausių Klaipėdos pastatų – “Gandrališkių” dangoraižyje. Dažniausiai pradinė kaina būna gerokaimažesnė už tą, kuria buvo pirktas būstas imant banko paskolą.

Sklypų, ypač žemės ūkio paskirties, paklausa varžytynėse vis dar labai menka.

butai_px600

Būsto paskolos vidurkis šalies bankuose sudaro 210 tūkst. litų, o perkamas butas turėtų kainuoti apie 250 tūkst. litų.

NtGuru duomenimis, už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv. m butą Vilniaus ir 80 kv. m butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

NtGuru apklausoje dalyvavę didžiausi Lietuvos bankai nurodė, kad šiemet išduodamų paskolų būstui įsigyti, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo kelis kartus, ir antrąjį šių metų ketvirčiui prognozuoja staigų paskolų rinkos augimą.

Bankai per pirmus šių metų mėnesius suteikė paskolų būstui nuo 50 proc. iki 6,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

SEB, “Swedbank” ir “DnB Nord” bankai nurodė, kad šiemet dažniausiai imama paskola – 150 tūkst. litų, o paskolas būstui įsigyti gyventojai ima vidutiniškai 20 metų laikotarpiui.

“Per pastaruosius kelerius metus atpigus būstui ir gyventojams įnešant didesnę sumą pradiniam įnašui, vidutinė paskola, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo, ji buvo apie 180 tūkst. litų”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

“Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sako, kad dažniausiai pageidaujama apie 260 tūkst. litų paskolos.

Banko “Snoras” pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila nurodo, kad būsto paskolų vidurkis siekia 315 tūkst. litų.

SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad pagrindinė skolinimosi valiuta vis dar išlieka euras, tačiau, sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms, padaugėjo besiskolinančiųjų litais.

“DnB Nord” banke būsto paskolos eurais taip pat išlieka populiaresnės ir sudaro apie 80 proc. naujai išduodamų paskolų. “Tačiau pastebime, kad pernai, pradėjus mažėti litų palūkanoms, daugiau žmonių skolinasi nacionaline valiuta. Šiemet naujos būsto paskolos litais sudaro apie penktadalį, o pernai šiuo metu šis skaičius neviršijo 10 proc.”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

“Danske” banke didžioji dalis klientų – daugiau nei 90 proc. – taip pat renkasi paskolą eurais.

Tačiau daugiau gyventojų litais skolinasi “Swedbanke”. “Keturi iš penkių klientų būsto paskolas rinkosi šalies nacionaline valiuta – litais. Didžiausią įtaką tam turėjo mūsų banke taikoma kainodara būsto paskoloms, kuri šiuo metu yra palankesnė skolinantis nacionaline valiuta”, – sako “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Bankas “Snoras” taip pat suteikė daugiau paskolų litais. 2011 m. pirmąjį ketvirtį suteiktos būsto paskolos eurais šiame banke sudarė 30,5 proc. viso būsto paskolų portfelio, o paskolos litais – 69,5 proc.

Apie 78 proc. paskolų sudaro butų pirkimui imamos paskolos, 21,5 proc. – namui, iki 0,5 proc. – žemei įsigyti.

“Dideliuose miestuose didžiausioji paskolų dalis imama butams, dažniausiai ekonominės klasės, pirkti. Dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti ir aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie paprastai perka naujesnį ar patogesniame rajone esantį būstą. Mažesniuose miestuose dažnai būstas perkamas iš sutaupytų lėšų, o trūkstama suma, paprastai nedidelė dėl žemesnių būsto kainų, finansuojama imant vartojimo paskolą, kuri nors ir brangesnė, tačiau nereikalauja įkeisti turto”, – teigia “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

SoHo_Foto_2

Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių.

„Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose. Vilniuje esančiais loftais daugiausiai domisi ne tik šių dviejų miestų, bet ir Kopenhahgos, Amsterdamo, JAV miestų gyventojai“, – teigia „Concept Lofts“ vadovas Andrius Voišnis.

Jo manymu, sostinės Naujamiesčio loftai užsieniečiams yra patrauklūs dėl kelių priežasčių: patogios lokacijos, kainos, erdvės pojūčio, išskirtinių įrengimo galimybių bei sąlyginai nebrangiai kainuojančio išlaikymo.

„Loftus perkantys klientai šį nekilnojamą turtą laiko perspektyvia ir ilgalaike investicija“, – pastebi A. Voišnis.

SoHo_Foto_1

Jo teigimu, nepriklausomai nuo įsigijimo motyvų, užsieniečiai objektu domisi dėl strategiškai patogios būstų vietos. Naujamiesčio loftai glaudžiasi greta centro, o dėl puikiai išvystytos infrastruktūros turi gerą susisiekimą ir su kitais sostinės rajonais.

Anot jo, nebrangus lofto išlaikymas yra ypač parankus užsieniečiams, į Lietuvą atvykstantiems bei tokio tipo būste apsistojantiems tik per atostogas.

„Jiems nereikia baimintis patarnavimų sąskaitų, nes lofto išlaikymas kainuos ženkliai mažiau nei tradicinio būsto, o jo vertė augs mažiausiai dar kelerius metus“, – sako A. Voišnis.

Jo teigimu, investavimas į loftus tik dar labiau populiarės, o tai sudarys sąlygas ne tik naujų loftų objektų atsiradimui, bet ir paties miesto raidai.

Esu tikras, kad per kelerius metus sostinėje atsiras dar ne vienas industrinės architektūros konversijos projektas į loftus, įnešantis deramą naudą miestui“, – sako jis.

„Concept Lofts“ vadovo teigimu, bendrovės plėtojamame „SoHo Lofts“ projekte didžiąjį dalį pirkėjų sudarė novatoriškumo, išskirtinumo bei prabangos ieškantys pirkėjai.

Nors buvusiuose kolektyviniuose soduose jau su žiburiu tektų ieškoti tikrųjų sodininkų, į savo sklypus atvykstančių tik laisvadieniais, o dienai baigiantis sėdančių atgal į mašinas ir lekiančių į savo tikruosius namus, jie ir toliau juridiškai laikomi daržo entuziastų buveine, o čia gyvenamuosius namus pasistatę žmonės naudojasi privilegija mokėti mažesnius nei tikrųjų gyvenviečių mokesčius.

Nekilnojamojo turo tarpininkas Vytautas Žukas sako, kad dabar vis dažniau pasigirsta iniciatyvų pakeisti sodininkų bendrijų statusą į tai, kuo jos iš tikrųjų yra – gyvenvietes, tačiau idėjos vis dar tvyro ore ir nėra įgavusios realių Vyriausybės ar Seimo dokumentų formų.

Tuo tarpu Lietuvos sodininkų draugijos prezidentas Vladislovas Butkevičius tvirtina, kad minčių apie statuso keitimą būta ekonominio pakilimo ir nekilnojamojo turto bumo metais, tačiau dabar apie jas visi pamiršę. “Kol kas sodams pačiame Šeškinės viduryje negresia virsti gyvenvietėmis”, – šypsosi pašnekovas.

Jis dėsto, kad net ir normalius gyvenamuosius namus soduose pasistatę žmonės vistiek lieka atleisti nuo žemės mokesčio, tad tenka tik dalytis nuomos mokesčiais savivaldybėms už sodų teritorijai priklausančią bendrojo naudojimo paskirties žemę.

Mažiau atsieina ir kai kurie komunaliniai mokesčiai: bendrijos neprijungtos prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, yra pasistačiusios vietinius vandens siurblius (tad mokėti tenka tik už jų suvartojamą elektrą), o kanalizacijos problemas kiekvienas sklypas sprendžia individualiai.

V.Žukas skaičiuoja, kad krizė gerokai apkarpė sodo sklypų kainas. Pavyzdžiui, vilniečiams itin patrauklių Nemenčinės plente gausiai pabirusių sodininkų bendrijų sklypas prieš trejus metus kainavo iki 250 tūkst Lt, dabar panašų galima nusipirkti už 100 tūkst Lt nesiekiančią sumą.

Iš viso Lietuvoje yra 1800 sodininkų bendrijų, kurios padalytos į daugiau nei 250 tūkst. sklypų.

Ekonominei krizei šalyje pamažu traukiantis aiškėja, kurios verslo šakos greičiausiai atsigauna. Lyginant šių ir praėjusių metų naujai įregistruotų įmonių duomenis matyti, kad užtikrintai pirmauja didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Šio sektoriaus naujų ūkio subjektų šiemet įregistruota jau 4197. Iš viso šioje grupėje yra įregistruota 39,5 tūkst. bendrovių. Šios grupės įmonės sudaro 25,7 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių įmonių. Atitinkamai čia yra ir didžiausias dirbančių žmonių skaičius – beveik ketvirtis milijono darbuotojų, skelbia Statistikos departamentas.

Kita taip pat sparčiai atsigaunanti sritis – tai nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma. Šiemet šios grupės naujai įregistruotų įmonių skaičius jau siekia 3294, o visas įregistruotų bendrovių skaičius yra 28,8 tūkst.

Daugiausia ūkio subjektų yra įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės apskrityje. 2011 m. pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 180,5 tūkst. įmonių, iš jų realiai veikiančių ūkio subjektų buvo per 86,9 tūkst.

Lietuvoje dar tikrai negalime kalbėti apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą – jis prasidės tik tada, kai bankai atsuks per krizę užsuktus paskolų čiaupus, kurie kol kas vis dar sausėja.

Lietuvos banko paskelbta palyginamoji statistika rodo, kad per praėjusius metus būsto paskolų buvo išduota mažiausiai per pastaruosius šešerius metus ir net mažiau nei per giliausios krizės metais laikomus 2009 m. Naujai bankuose išduotų paskolų suma pernai tesudarė mažiau nei trečdalį to, ką bankai būstų pirkėjams buvo išdaliję paskutiniais krizės dar nepaleistais 2007 m.

LB duomenimis, 2010 m. paskolas būstui įsigyti buvo paėmę daugiau kaip 11 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiausia skolininkų grupė (30 proc.) yra 25–29 m. amžiaus jauni žmonės. 65 proc. viso lietuviams išdalytų paskolų portfelio sudaro 2006–2008 m. suteiktos paskolos. Per 2009 ir 2010 m. į bankus dėl būsto paskolos sutarties sąlygų pakeitimo – paskolos mokėjimų atidėjimo, valiutos keitimo, paskolos termino pratęsimo – kreipėsi maždaug trečdalis visų būstui pasiskolinusių žmonių, veikiausiai susidūrusių su finansiniais sunkumais.

Dar vienas rodiklis – vidutinis paskolos būstui dydis taip pat dar nepasiekė prieškrizinio laikotarpio. 2010 m. jis siekė 160 tūkst. Lt ir buvo kiek paaugęs, palyginti su 2009 m. (152 tūkst. Lt). Tiesa, 2008 m. vidutinė būsto paskola siekė 175 tūkst. Lt.

Šiuo metu Lietuvoje mažiausiai populiarūs ir sunkiausiai pirkėjų pardavėjai randa didelės kvadratūros individualiems namams, žemės ūkio paskirties sklypams, skirtiems statyboms, pirmų ir paskutinių aukštų butams. Palyginti su piko metu (2004–2008 m.), didžiausias pirkimo sandorių skaičiaus kritimas fiksuojamas gyvenamųjų namų ir sklypų segmentuose – daugiau nei 50 proc.

Nuo 2007 m. būsto kainos šalies dimiesčiuose sumažėjo 33–46 proc. UAB “Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Pleterio duomenimis, 2008–2009 m. žemės sklypai šalyje atpigo vidutiniškai 35–45 proc. Didelių sklypų, tinkančių komercinei veiklai ar gyvenamojo ploto statybai, kainos nuo jų piko nukrito net 50–80 proc. Specialisto teigimu, yra sklypų, kurių kainos mažėjimas skaičiuojamas nebe procentais, o tiesiog kartais.

Tipiškas tokių sklypų pavyzdys – žemės ūkio paskirties sklypai aplink didmiesčius, kuriuos tikėtasi urbanizuoti. Pavyzdžiui, už sklypus šalia Kauno ar Klaipėdos, kurie pirmiau kainavo 1–3 tūkst. Lt už arą, šiuo metu pirkėjai siūlo nebent 50–200 Lt už arą.

Šiuo metu Lietuvoje mažiausiai populiarūs ir sunkiausiai pirkėjų pardavėjai randa didelės kvadratūros individualiems namams, žemės ūkio paskirties sklypams, skirtiems statyboms, pirmų ir paskutinių aukštų butams. Palyginti su piko metu (2004–2008 m.), didžiausias pirkimo sandorių skaičiaus kritimas fiksuojamas gyvenamųjų namų ir sklypų segmentuose – daugiau nei 50 proc.

Nuo 2007 m. būsto kainos šalies dimiesčiuose sumažėjo 33–46 proc. UAB “Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Pleterio duomenimis, 2008–2009 m. žemės sklypai šalyje atpigo vidutiniškai 35–45 proc.

Didelių sklypų, tinkančių komercinei veiklai ar gyvenamojo ploto statybai, kainos nuo jų piko nukrito net 50–80 proc. Specialisto teigimu, yra sklypų, kurių kainos mažėjimas skaičiuojamas nebe procentais, o tiesiog kartais.

Tipiškas tokių sklypų pavyzdys – žemės ūkio paskirties sklypai aplink didmiesčius, kuriuos tikėtasi urbanizuoti. Pavyzdžiui, už sklypus šalia Kauno ar Klaipėdos, kurie pirmiau kainavo 1–3 tūkst. Lt už arą, šiuo metu pirkėjai siūlo nebent 50–200 Lt už arą.

Lietuvoje išaugo pigiausių nedidelių butų ir gyvenamųjų namų paklausa išaugo 30 proc.  Šiuo metu tokie butai išperkami vos pasirodžius skelbimui, tad jų laisvų rinkoje nėra, o norint tokį rasti, tinkamo pasiūlymo tenka laukti iki kelių mėnesių.

Daugumoje skelbimų (90 proc.) interneto svetainėse ir spaudoje dažniausiai siūlomi dideli, erdvūs, brangūs butai ir namai, – tokių pasiūla labai didelė, o paklausos beveik iš viso nėra.

Nekilnojamojo turto vertinimo agentūros “Domus Optima” direktoriaus Aleksandro Zimnickio komentaras:

“Rinkoje sparčiai mažėja mažesnių, pigesnių objektų, nes jų paklausa gerokai išaugo. Vieno kambario nebrangūs butai senesnės statybos namuose ir nedideli, palyginti pigūs, gyvenamieji namai “iš antrų rankų” tiesiog išgraibstomi. Galima numanyti, kad tokia paklausa po dviejų trijų mėnesių lems ir šių objektų kainų didėjimą. O naujos statybos butai, nors šių pasiūla yra nemaža, dabar nėra paklausūs, nes jų kainą nustato ne pati rinka, o savininkų įsipareigojimai bankams.”

2008–2009 metais tiek parduoti, tiek nusipirkti būstą užtrukdavo iki pusmečio, dabar sandoris sudaromas vidutiniškai per du mėnesius.

Praėjusių metų pabaigoje būsto paskolų šalies komerciniai bankai išdavė maždaug 13 proc. daugiau nei tokiu pat metu 2009-aisiais. Per mėnesį vidutiniškai visi bankai būstui įsigyti žmonėms paskolina apie 100 mln. Lt. Tad natūralu, kad nekilnojamojo turto paklausa pamažu ima didėti (bent jau kai kurios rūšies). Vilniuje paklausą šiek tiek didina ir 2010-aisiais NT plėtotojų baigti statyti butai, kurių gyventojai nupirko per 1,2 tūkst. Registrų centro duomenimis, pernai Vilniuje iš viso parduota per 5,3 tūkst. butų, trečdaliu daugiau nei 2009-aisiais. Atsigaunant paklausai, nekilnojamojo turto kainos nustojo kritusios (ši išvada netinka kalbant apie senus butus ir namus), o kai kuriose vietose net nežymiai padidėjo.

Besidomintieji NT rinka gali pasakyti, kad šiandien viešojoje erdvėje jau bandoma sudaryti paklausos suaktyvėjimo ir teigiamų kainų pokyčių įspūdį, tačiau oficialūs Registrų centro duomenys rodo, kad, nepaisant svyravimų atskirose segmentuose ir tradicinio rinkos pagyvėjimo metams baigiantis, kainos Vilniaus būsto rinkoje 2010-aisiais smuktelėjo vidutiniškai 10 proc., o sostinės neapimančioje likusioje šalies dalyje – apie 15 proc. Sausį stebuklo neįvyko.

Skirtingi nekilnojamojo turto agentūrų atstovai prognozuoja, esą šiemet NT kainos nei labai kris, nei labai kils (senas nekilnojamasis turtas dar keletą procentų gali pigti, o naujas – keletą procentų brangti). Priminsime, kad 2009-aisiais nuo aukščiausio kainų lygio (o toks buvo 2007 m.) gyvenamosios paskirties būstas atpigo beveik 40 proc., o pernai butai ir namai pigo dar apie 3 proc.

Žinoma, ir šiandien esama ekspertų, kurie neabejoja, kad nekilnojamasis turtas šalyje pigs dar gana ženkliai, nes neva dėl didelės emigracijos nebus kam gyventi esamuose butuose ir namuose. Jų vertinimu, visi kalbantieji apie tai, kad NT kainos dabar tik didės, yra manipuliatoriai ir suinteresuoti asmenys, norintys brangiau parduoti NT. Tačiau tai taip pat krašutiniai vertinimai, nes stebint permainas nekilnojamojo turto rinkoje matyti, kad butus ir namus norintys parduoti fiziniai asmenys, NT agentūros ar bankai, kainų jau nebenuleidžia. Ir tik jau visiškai realiam pirkėjui ją kartais sumažina 5–7 proc.

Kitaip tariant, dabar dauguma NT rinkos dalyvių laukia geresnių laikų:  pirkėjams tas geresnis laikas bus, kai kainos dar sumažės, o pardavėjams – kai kainos pagaliau ims didėti.

Daugelio nepriklausomų ekspertų teigimu, bankams palaikyti tam tikrą NT kainų lygį svarbu dėl specialiųjų atidėjinių, nes jie tiesiogiai priklauso nuo turto kainos, kurią tikimasi gauti ateityje. Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad dabartinis NT kainų lygis dar yra per aukštas, palyginti su mūsų šalies pragyvenimo lygiu, tačiau visos aplinkybės rodo, kad kainai ir mažėti nebėra didelių paskatų. Bankams pradėjus finansuoti žmonės ima pirkti, o NT plėtotojai vėl pamažu ima statyti: Vilniuje kyla keliolika, o Kaune ir Klaipėdoje po keletą naujų daugiabučių namų.

Trūksta informacijos ir gerų pasiūlymų

Pastebėjusios, kad antrinėje rinkoje jau šiek tiek sumažėjo naujos statybos būstų pasiūla, NT įmonės kelis savo atidėtus projektus atnaujino praėjusių metų pradžioje, dar kelis – šiemet. Pasak įmonių grupės “Eika” plėtros direktoriaus Domo Dargio, pastaraisiais mėnesiais kiek ženkliau padidėjusi ekonominės klasės būsto paklausa. Specialios “Eika” analizės duomenimis, beveik 65 proc. naujų butų pardavimo sudarė ekonominės klasės butai. Per metus kainos šiame rinkos sektoriuje pakilo apie 7 proc. Apie 28 proc. parduotų butų buvo vidutinės klasės. Šioje klasėje kainos sumažėjo apie 3 proc. Likę 7 proc. parduotų naujų butų buvo prabangūs būstai. Šio sektoriaus būstų kainos per praėjusius metus nepakito.

“Didžiausias pardavimo aktyvumas naujo būsto rinkoje buvo juntamas pirmą 2010 metų pusmetį, kai buvo didžiausia pasiūla, o kainos žemiausio lygio. Paskutinį 2010 metų ketvirtį jau išryškėjo patrauklių butų trūkumas, todėl pardavimo tempai šiek tiek sulėtėjo”, – paaiškino D.Dargis. Priminsime, kad šiuo metu NT agentai siūlo apie 1600 naujos statybos butų Vilniuje. Apie 33 proc. pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose namuose. Didesnė dalis naujų butų rinkai bus pasiūlyta antroje metų pusėje.

Registrų centro analitikų teigimu, per pastaruosius metus gerokai pakito butų rinkos struktūra. Naujos statybos butai, kurie nekilnojamojo turto kainų piko metu (2008 m. antrąjį ketvirtį) Vilniuje sudarė 60 proc. butų pardavimo apskritai, 2010-ųjų sostinės butų rinkoje užėmė vos 20 proc. dalį. Likusios šalies dalies butų rinkoje naujų butų dalis sumenko nuo 35 proc. 2008-aisiais iki 11 proc. 2010-aisiais.

Nekilnojamojo turto agentūros “RE/MAX Centras” biuro vadovas Žiuljenas Galeckas neslepia, kad šiuo metu Lietuvos NT rinkoje tvyro tam tikras chaosas ir pirmiausia galima justi labai didelė objektyvios informacijos apie NT paklausa.

Todėl RE/MAX kartu su partneriais paskolų tarpininkais ir Registrų centru kuria naują projektą – NT verčių informacinį portalą www.untu.lt. Jame gyventojai galės pasitikrinti ir sužinoti ne tik kiek kainuoja jų turimas būstas, bet ir pasidomėti, kokia yra NT kaina jo norimoje gyventi teritorijoje. Pasak Ž.Galecko, šis projektas padės išspręsti neadekvačių pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių problemą, kuri vis dar išlieka gana aktuali. Tiesa, jau dauguma NT pardavėjų įsitikino, kad jų turtas kainuoja mažiau, tačiau pirkėjai vis dar kažko laukia. “Dabar nėra nei pirkėjo, nei pardavėjo metas. Lūkesčiai vis dar išlieka svarbus veiksnys, bet laukti netikėtai gerų pasiūlymų, kaip buvo 2009 metais, jau turėtų prailgti”, – dėsto pašnekovas. Pirkėjams Ž.Galeckas duoda tokį patarimą: “Pamačius gerą pasiūlymą nereikėtų trypčioti vietoj. Mat geros kokybės būstai už patrauklią kainą šiuo metu rinkoje be šeimininkų ilgai neužsibūna.”

Kada pirkti ir kada parduoti

Šis klausimas kankina daugelį pirkėjų ir pardavėjų. NT brokerio Ž.Galecko manymu, į šį klausimą bus lengviau atsakyti, kai jau šį pavasarį savo lūkesčius bus galima pasitikrinti naujai kuriamame NT verčių portale.

Bendrovės “DnB NORD būstas” vadovo Gedimino Jankausko nuomone, geriausias metas pirkti gali būti kaip tik dabar: pasiūla dar didelė, o kainos ženkliai sumažėjusios. Kita vertus, pats geriausias laikas pirkėjams jau praeitis, nes tai buvo pernai gegužę, kai iš didesnės pasiūlos buvo galima išsirinkti būstą už kainą, kuri šiandien jau šiek tiek didesnė, be to, pardavėjai dabar daro kur kas mažiau ir mažesnių nuolaidų.

Anot G.Jankausko, anksčiau pagrindinis NT pirkėjas buvo savo lėšų turintis vyresnio amžiaus žmogus, o šiandien vėl dominuoja jaunos šeimos, būstus perkančios su banko paskolomis. “Perka tie žmonės, kurie tai ketino daryti 2008–2009 metais, bet dėl situacijos neapibrėžtumo – atidėjo ateičiai. Matyti, kad ši ateitis jau atėjo. Taigi žmonės jaučiasi užtikrinčiau, turto likvidumas kaip ir buvo, sandorių įvyksta vis daugiau. Pernai netgi nebuvo pastebėta jokio sezoniškumo. 2008–2009 metais tiek parduoti, tiek nusipirkti būstą užtrukdavo iki pusmečio, dabar sandoris sudaromas per du mėnesius. Tai rodo, kad pirkėjai ir pardavėjai greičiau susitaria dėl jiems priimtinų sąlygų”, – teigia G.Jankauskas ir priduria, kad visi NT pirkėjai šiuo metu būstą perka sau, – nėra vadinamųjų spekuliantų, kurie vėliau parduotų, pakeldami kainą.

D.Dargio manymu, jeigu bankai elgsis protingai, t.y. nefinansuos 100 proc. būsto vertės, o tik 70–80 proc., tuomet Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų įsivyrauti stabilumas. “Galimos kainų bangelės, kurias kels pasiūlos sumažėjimas arba padidėjimas, bet šis svyravimas nebus didesnis nei 5 proc. O nekilnojamojo turto atstovai, šįkart pradėdami naujus projektus, labai tiksliai įvertina galimybes, nagrinėja žmonių perkamąją galią, stebi, ar naujų butų pasiūla susitraukė tiek, kad galima būtų statyti naujus daugiabučius, nagrinėja konkurentų veiksmus, atidžiai seka bankų siūlymus ir tik tada imasi naujų projektų. Mat pastarųjų metų pamoka jau gerai išmokta”, – baigia “Eikos” plėtros direktorius D.Dargis.

Taip tikina su komercinių bankų atstovais susitikęs naujasis valstybės valdomos įmonės “Būsto paskolų draudimas” vadovas Marijus Jūris Mikalauskas, informuoja dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Tokius atvejus, kai perkami keli būstai ir iš to norima užsidirbti, bankai vertins kaip verslą ir suteiks ne paskolą būstui įsigyti, o paskolą verslui. Tai bus kitokios paskolos, jų sąlygos blogesnės – mat yra susijusios su papildoma rizika”, – tikino M.J.Mikalauskas.

Kadangi spekuliantai būtų vertinami kaip rizikingesni klientai nei sau perkantys būstą gyventojai, jiems siūlomų paskolų palūkanos išaugtų.

“Manau, tai būtų teisinga. Dėl tokios bendros politikos bankai dar nėra sutarę, tačiau kai kurie jau turėtų skirstyti klientus į perkančius vienintelį būstą ir kitus”, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Patys Lietuvos komerciniai bankai specialių paskolų sąlygų būsto spekuliantams dar nenustatė. Mat kol kas perpardavėjai nelabai domisi tik praėjusių metų viduryje atsigauti pradėjusia būsto rinka.

“Spekuliacinio pirkimo atvejų kol kas daug nepastebime. Jei padėtis keisis, tikrai esame pasirengę įvertinti naują situaciją į tai reaguoti”, – aiškino banko “DnB Nord” atstovas Andrius Vilkancas.

Spekuliantai turėtų negauti paskolų garantijų ir iš valstybei priklausančio “Būsto paskolų draudimo”. Taip pat draudimo nesulauks perkantys prabangų būstą.

“Mūsų paskolų sistema bus daug labiau socialiai orientuota nei anksčiau”, – sakė naujasis įmonės direktorius M.J.Mikalauskas.

Jis prognozuoja, kad artimiausiais metais būsto paskolų rinka kasmet ūgtelės maždaug 10-15 procentų. Tačiau įmanoma, kad vėliau vėl sparčiai ims pūstis naujas būsto kainų burbulas.

Kol kas paskolas būstui daugiausia ima jaunos šeimos, kurioms pradinį įnašą neretai padeda susimokėti tėvai.

Vidutinis paskolos dydis nesiekia 200 tūkst. litų.