Šiuo metu perkant butą Vilniuje pavyks nusiderėti tik apie 5–7 proc. nuo pradinės kainos. Sunkmečio pradžioje pasipylusios didžiulės nuolaidos nekilnojamajam turtui, regis, pasibaigė.

Gruodį vieno kambario senos statybos butą sostinės senamiestyje įsigijusi vilnietė Kristina Brožytė pasakojo, kad butų savininkai į derybas šiuo metu leidžiasi labai nenoriai. “Pardavėjams išsiuntinėjau daugybę laiškų, siūlydama konkrečią kainą, kuri būdavo apie 15 tūkst. Lt mažesnė už nurodytą. Dauguma nesileido į kalbas ir iškart atrašė, kad už tokią kainą tikrai neparduos buto, o daugiausia gali nuleisti 1–3 tūkst. Lt”, – pasakojo K.Brožytė.

Vis dėlto po aktyvių paieškų mergina sugebėjo nusižiūrėtą butą nusipirkti 14 tūkst. Lt pigiau – gavo 7,5 proc. nuolaidą nuo pradinės kainos. Skelbime šio buto kaina buvo 199 tūkst. Lt. Iš pradžių savininkai sutiko nuleisti 5 tūkst. Lt. “Tačiau, kai nuėjusi apžiūrėti pasakiau, kad jei atiduoda už 185 tūkst. Lt, einu iškart į banką, –dieną pagalvoję pardavėjai sutiko”, – sakė K.Brožytė.

Nekilnojamojo turto agentūros “Akorus Real Estate” projektų pardavimo vadovas Mindaugas Taraškevičius tvirtino, kad didelių nuolaidų metas jau pasibaigė. “Galiu drąsiai pasakyti, kad atėjo toks laikas, kai pardavėjai nelinkę nuleisti daugiau nei 5 proc. Jau ir didelė dalis pirkėjų nesitiki tokių nuolaidų, kurios buvo prieš metus ar pusantrų. Pirmais nuosmukio metais pirkėjai diktuodavo sąlygas, tad nuolaidos siekė iki 20–30 proc.”, – pabrėžė M.Taraškevičius. Anot jo, dabar gana retai pardavėjai kainą nuleidžia 7–10 proc. “Pastaruoju metu pasitaikė ir tokių atvejų, kai klientai išvis negavo jokios nuolaidos”, – pridūrė nekilnojamojo turto specialistas.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Vestus” vadybininkė Asta Grikšaitė teigė, kad pirkėjams lengviau ir daugiau pavyksta nusiderėti, jeigu pardavėjas butą nori parduoti skubiai. Tada pirkėjui už naujos statybos butą pavyksta gauti 10–20 tūkst. Lt nuolaidą – apie 10 proc. “Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Šiaurės miestelyje apžiūrėjome du naujos statybos butus iki 250 tūkst. Lt, – nuo vieno pardavėjas nuleido tik 2 tūkst., o nuo kito – 10 tūkst. Lt”, – lygina A.Grikšaitė.

Nekilnojamojo turto specialistai sutaria, kad lengviausia nusiderėti perkant nelikvidų turtą – apleistą, didelį, senos statybos butą blokiniame name.

Būsto rinkos kainos visoje Lietuvoje šiemet ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, augo 1,2 procento.

Be Vilniaus, šalyje per ketvirtį būstas brango 2,4 proc., o vien Vilniuje – 5,7 proc., pranešė Registrų centras, remdamasis preliminariais duomenimis.

“Toks skirtumas tarp Lietuvos vidurkio ir Vilniaus bei likusios šalies dalies susidaro, nes Vilniuje parduota sąlyginai mažai ploto už didelę pinigų sumą, o likusioje dalyje – daug ploto už mažą sumą. Pavyzdžiui, negalutiniais duomenimis, Vilniuje už 152 mln. litų nupirkta 42 tūkst. kvadratinių metrų, o likusioje dalyje – už 181 mln. litų – 139 tūkst. kvadratų”- BNS sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Tuo tarpu per metus – ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – būstas visoje šalyje pigo 7,4 proc., be Vilniaus – 7 proc., o vien Vilniuje brango 3 procentais.

Per šiuos metus būsto rinkos kainos Lietuvoje šiemet, palyginti su 2009 metais, smuko 13 proc. Vien Vilniuje šiemet, palyginti su 2009 metais, jos smuko vidutiniškai 10 proc., o likusioje šalies dalyje – apie 15 proc.

Bendrai nekilnojamojo turto (NT) rinkai jau rodant gležnus atsigavimo ženklus, prieš kitų metų šiltąjį metų sezoną geresnių rezultatų nedrąsiai tikisi ir antruosius būstus kurortuose siūlančios agentūros. Tiesa, kol kas optimistiškiau kalba Druskininkų, o ne Palangos NT pardavėjai.

Bendrovės “Druskininikų svaja” direktorius Kęstutis Kvilonskas trina rankas: šią savaitę suplanuoti du butų pardavimo sandėriai su pirkėjais iš Maskvos. “Tokie – patys geriausi: iki mūsų atvažiuoja tik turtingesni asmenys, Lietuvos kurortai jiems kelia sentimentų, tad už jų poreikius atitinkantį būstą jie pasirengę plačiai atverti pingines”, – pasakoja jis.

Konkrečiai šiuo atveju suderėta dėl dviejų 160 kv. m gerai įrengtų naujos statybos butų pardavimo po 4 tūkst. Lt/kv. m kainą. Tai – labai geras rezultatas Druskininkams, kuriuose dviejų kambarių butas senos statybos name dabar tekainuoja 130 tūkst. Lt. Iki krizės būstų kainos Druskininkuose buvo maždaug 40 porc. didesnės.

Palangoje senas dviejų kambarių butas dabar kainuoja maždaug 150 tūkst. Lt – iki krizės toks atsieidavo apie 250 tūkst. Lt. “Ober-haus” Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis sako, kad būtent tokie būstai ir yra paklausiausi – didmiesčių gyventojai dabar kaip tik ir domisi galimybėmis pigiai įsigyti nebrangų būstą pajūryje. “Brangių butų ar namų, kainuojančių per 10 tūkst. Lt/kv. m, per krizę buvo parduota vos vienas kitas. O ir šiandien šieme segmente pasiūla vis dar kur kas didesnė nei paklausa”, – sako ekspertas.

Beje, kol kurortuose liko pastatytų ir neparduotų naujos statybos butų, o ir senų siūloma pakankamai, NT plėtotojai į kurortus nė nesižvalgo. “Kol kas pasiūla išlieka didžiulė, viskas susibalansuos per kokius dvejus trejus metus”, – prognozuoja Rimvydas Baranauskas, antrojo būsto plėtra užsiimančios bendrovės “Prime Real Estate” generalinis direktorius. Ši bendrovė yra pradėjusi statyti prabangių apartamentų kompleksą Druskininkų centre, tačiau projektas prieš metus buvo sustabdytas. “Kol kas sunku net prognozuoti, kada jis bus atnaujintas – vis dar sunkiai prognozuojama tiek statybų, tiek pardavimo rinka”, – sako jis.

Pastarosiomis savaitėmis gerokai padaugėjo žmonių, parduodančių butus ar kambarius, esančius bendrabučiuose.

Tarkime, vien NT interneto svetainėje aruodas.lt šiuo metu siūloma per 500 įvairios kokybės ir lygio butų, esančių bendrabučiuose. Kai kuriuose bendrabučiuose NT plėtotojai ar perpardavinėtojai yra nupirkę, suremontavę ir šiuo metu pardavinėja net po keletą ar keliolika butų. Vis dėlto daugumos šiandien bendrabučiuose parduodamų butų būklė apgailėtina.

“Butų ir kambarių, esančių bendrabučiuose, pasiūla vis didėja. Bet nemažai ir norinčiųjų juos pirkti. Mat daugybei žmonių kitoks būstas vis dar neįperkamas”, – teigia nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės NTKS brokerė Vilma Kašėtaitė.

Kartu ji atkreipia dėmesį, kad šiandieninė bendrabučių būklė labai skirtinga: vieni, daugiausia esantys arčiau didmiesčių centro, jau rekonstruoti ir virto ekonominės klasės daugiabučiais, kurių kiekviename kambaryje yra atskira virtuvė bei sanitarinis mazgas, bet nemažai ir visiškai nugyventų, su baisiomis laiptinėmis, apšnerkštomis bendromis virtuvėmis ir sanitariniais mazgais.

Vis dėlto, pasak nekilnojamojo turto bendrovės “Ontex” brokerės Renatos Valančienės, dauguma agentų kratosi imtis tarpininkavimo parduodant bendrabučių butus. “Jei brokeris pakankamai išsilavinęs, jam nemalonu vesti padorius klientus apžiūrėti nugyvento buto, kuriame sėdi nuo alkoholio apdujęs praskolinto buto savininkas”, – sakė R.Valančienė.

Be to, pasak pašnekovės, jei jau skelbimai apie bendrabučiuose parduodamus kambarius sudėti į bendrą “Aruodo” sistemą, vadinasi, brokeriams tokius butus pardavinėti sekasi išties sunkiai. Mat paklausius butus brokeriai nesunkiai parduoda juos reklamuodami vien savo bendrovių interneto puslapiuose.
Brokerių grupės “Vilniaus piramidė” brokeris Justinas Vėželis atkreipia dėmesį, kad nors pasiūlymų pirkti butus, esančius bendrabučiuose, palyginti daug, o ir tokie butai pigesni, vis dėlto ieškantieji nebrangaus būsto pirmiausia domisi ekonominės klasės butais senuose tradiciniuose daugiabučiuose, bet ne bendrabučiuose. “Būtent ši priežastis ir lėmė tai, kad, palyginti su šių metų pavasariu, šį rudenį Vilniuje šiek tiek pabrango ekonominės klasės butai”, – teigia J.Vėželis.

NTKS brokerė Ivona Gaidamovič, užsiimanti butų ir kambarių, esančių bendrabučiuose, pardavimu, paaiškino, kad šiuo metu paklausūs tik bendrabučio tipo butai, kuriuose yra visi patogumai. Jų kaina šiuo metu sieka apie 50 tūkst. Lt. O jei bute nėra tualeto, vonios bei virtuvės ir bendrais patogumais reikia naudotis su kitais gyventojais, tokį kambarį galima tikėtis parduoti tik už 20–30 tūkst. Lt.

Nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma – viena labiausiai krizės pažeistų rinkų Lietuvoje. Tačiau ir čia vieniems išgyventi sekasi lengviau, o kitiems po kelerių metų įspūdingų prekybos rezultatų nusistovėjęs štilis sudavė skaudesnį smūgį. Pranešama, kad lyderės pozicijas Lietuvoje prarado iki krizės daugiausiai sandorių sudarydavusi agentūra “Ober-Haus”. Esą prestižinės agentūros reputaciją turėjusi bendrovė klestėjimo metais galėjo sau leisti dirbti didesniais įkainiais nei konkurentai, o sunkmečiu nesugebėjo prisitaikyti, dirbti daugiau už mažesnį atlygį ir pati aktyviai ieškotis klientų.

Pati “Ober-Haus” agentūra nepadeda išsklaidyti jos reputacijai kenkiančių gandų: duomenų apie savo sandorių skaičių ji neteikia nei Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociaciajai, nei to prašiusiam “Veidui”.

Šių metų gruodį sukaks lygiai treji metai nuo to laiko, kai Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo pastebėti pirmieji kainų kritimo ženklai po beveik penkerius metus trukusio nesustabdomo nekilnojamojo turto kainų bumo.

Būtent 2007-ųjų gruodį buvo užfiksuotas OHBI indekso, apimančio penkių didžiausių Lietuvos miestų butų kainas, neigiamas pokytis, o teigiamos šio indekso reikšmės teko laukti lygiai 30 mėnesių. Du su puse metų – tiek laiko Lietuvoje buvo fiksuojamas nepaliaujamas būsto kainų riedėjimas žemyn. Per šį laikotarpį būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo vidutiniškai 40 proc. ir grįžo į 2005-ųjų lygį.

Didžiausias butų kainų sumažėjimas per krizinį rinkos laikotarpį buvo užfiksuotas Klaipėdoje, ten senos statybos butai atpigo 47 proc., o naujos statybos – 42 proc. Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje būstai pigo kiek mažiau: senos statybos butai – 45 proc., o naujos 37–40 proc. Mažiausiai iš didmiesčių prarado Kauno butų savininkai: jų turtas atpigo neva tik 34 proc. (tiek senos, tiek naujos statybos). Tačiau reikia pabrėžti, kad Kaunas yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame ir šiuo metu vis dar užfiksuojamas kainų mažėjimas, nors, pvz., Vilniuje ar Šiauliuose pastaraisiais mėnesiais jau buvo stebimas ir nedidelis būstų brangimas. Tad šiuo metu situacija šalies būsto rinkoje painoka: skirtinguose Lietuvos miestuose būsto kainos juda skirtingomis kryptimis: vienur jos po truputį auga, kitur vis dar mažėja.

Tiesa, objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad tiek teigiami, tiek neigiami butų kainų pokyčiai ne itin dideli: t. y. kas mėnesį butų kainos pastaruoju metu kinta tik dešimtosiomis procento dalimis. Pavyzdžiui per paskutinį pusmetį Vilniuje butai vidutiniškai pabrango apie 2,5 proc., o Kaune ir Klaipėdoje per pastaruosius 6 mėnesius butai atpigo maždaug 2 proc. Palyginti 2008–2009 metais kiekvieną mėnesį kainos sumažėdavo 3–4 proc. Todėl dabartinę Lietuvos būsto rinką galima laikyti jau gana stabilia. O apie 40 proc. šiemet išaugęs būsto sandorių skaičius, vėl kylantys statybų kranai sostinėje skatina laukti rinkos aktyvumo artimiausioje ateityje.

Optimizmo šiuo metu įgauna ir komercinio nekilnojamojo turto sektorius, kuriame įvyko dar dramatiškesni pokyčiai nei gyvenamųjų patalpų rinkoje. Nors komercinių (prekybos, biurų, pramoninių) patalpų pardavimo kainos šiame sektoriuje pradėjo mažėti kiek vėliau – tik 2008-ųjų antroje pusėje, tačiau mažiau nei per dvejus metus spėjo smukti apie 40–60 proc. ir grįžti į 2003–2004 metų lygį.
Ir nors pastaruoju metu komercinio NT tiek nuomos, tiek pardavimo kainos pastaruoju metu jau stabilizavosi (kai kuriuose sostinės verslo ir prekybos centruose netgi kyla), sandorių skaičius, kitaip nei būsto rinkoje, kol kas pastebimai neauga. Viena esminių tokio skirtumo tarp skirtingų segmentų priežasčių – Lietuvos bankai jau gerokai yra pagerinę skolinimosi sąlygas būstui, o to paties atlikti komerciniam nekilnojamajam turtui visiškai neskuba. Tad beveik neegzistuojant tokio tipo turto finansavimui – potencialių pirkėjų galimybės šioje rinkoje labai menkos. Didelė dalis atpigusiu turtu susidomėjusių pirkėjų tiesiog šiuo metu nepajėgūs vien savomis lėšomis įsigyti juos dominančių pastatų ar patalpų. Todėl net ir gerėjant situacijai versle, keičiantis įmonių savininkų ir vadovų lūkesčiams, situacija komercinio turto rinkoje iš esmės pagerės tik tada, jei bus atkurtas skolinimas komerciniam nekilnojamajam turtui įsigyti.

Na, o žemės sklypų rinkoje situacija išlieka gana apgailėtina. Daugiausia laimėjo  tie sklypų pirkėjai, kurie kainų pakilimo metu įsigijo nedidelio ploto namų valdų sklypus urbanizuotose vietose (arba šalia jų), kur įrengta inžinerinė infrastruktūra: tokių sklypų kainos per pastaruosius kelerius metus sumažėjo atseit tik 40–60 proc., jie net ir šiuo metu išlieka gana likvidūs. Palyginti daugumos žemės sklypų, parengtų (arba tik potencialiai tinkamų) įvairių projektų plėtrai, kainos sumažėjo 50–70 proc. Ypač nukentėjo savininkai žemės sklypų, esančių didmiesčių prieigose neurbanizuotose vietovėse ir be jokios infrastruktūros. Šie sklypai nuvertėjo net 70–90 proc. ir jų perspektyvos itin niūrios net ir gana toli ateityje, nes atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai, greičiausiai paklausą turėtų įgauti ir pradėti kiek brangti tik tie žemės sklypai, kuriuose statybos galimos nelaukiant kelerių ar keliasdešimt metų kol bus nutiesti keliai, išvažiavimai, sukurta infrastruktūra.

Nors manyta, jog butų ir biurų nuomos kainos Lietuvoje jau pasiekė dugną, prasidėjęs šildymo sezonas parodė, kad iki dugno dar toloka ir nuomos kainos toliau čiuožia žemyn.

Prieš 1–1,5 mėnesio prasidėjus šildymo sezonui, visoje Lietuvoje ėmė pigti butų ir gyvenamųjų namų nuoma. Tarp nuomotojų ir nuomininkų vis populiarėja lanksčios sutartys, kai už būsto nuomą vasarą sutariama mokėti daugiau, o žiemą – mažiau, nes šaltuoju metu nuomininkai priversti mokėti didelius mokesčius už šildymą ir komunalinius patarnavimus.

Galima teigti, kad šiuo metu nuomos sąlygas ir iš dalies kainas diktuoja ne nuomotojai, o nuomininkai. Tie nekilnojamojo turto (NT) nuomotojai, kurie savo būstų neišnuomojo rugpjūčio mėnesį, tai yra iki studijų pradžios, dabar, jei nenori už komunalinius patarnavimus mokėti patys, priversti kainas mažinti gana drastiškai.

Skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Lietuvos butų nuomos rinkoje beveik 3 tūkst. nuomojamų butų, o rugpjūtį ir rugsėjį keliais procentais padidėjusi butų nuomos kaina vėl sminga žemyn. Specialistai pastebi, kad keli šimtai butų šeimininkų nenuleidžia butų nuomos kainų, taigi jų butai vis dar tušti. O tie, kurie nusprendžia nuomos kainą sumažinti vidutiniškai 200 Lt, nuomininkų susiranda palyginti greitai.

Nuomojamame vieno kambario bute sostinės Karoliniškių mikrorajone gyvenanti Joana Sereikienė teigia nuolat jaučianti šeimininkų norą padidinti nuomos kainą. “Rudenį paskambino šeimininkas ir pasakė, kad butų nuomos kainos kyla. Argumentavo, kad šalimais esantį butą kaimynai studentams išnuomojo 150 Lt brangiau, todėl ir man nuo kito mėnesio nuoma tiek pabrangs. Būdama naivi sutikau, bet daugiau mokėjau tik vieną mėnesį. Užteko pačiai pasidomėti rinkos situacija, kuri po studentų antplūdžio vėl grįžo į ankstesnį lygį, o dabar nuomos kainos toliau mažėja”, – pasakoja mergina.

Bendrovės “Nuomos biuras” direktorius Martynas Šulnius informavo, kad nuo vasaros pradžios iki dabar butų nuomos kaina krito 5–10 proc. Bet ir tai dar ne pabaiga. “Prasidėjęs šildymo sezonas visada įneša savo korekcijų į butų nuomos sektorių. O šiemet – gana didelių. Šiemet nuomotojams tenka daryti kur kas daugiau nuolaidų nei anksčiau”, – aiškina M.Šulnius.

Vis dėlto jis priduria, kad to dažniau tenka griebtis ekonominės klasės, o ne prabangių butų nuomotojams.

Butų savininkai patys gaudo rinką

Kelis butus Vilniuje nuomojanti vilniečių Bronislovo ir Onos Lukoševičių šeima pasakoja susidurianti su didele nuomininkų kaita. Esą ilgiau nei pusmečiui nuomininkai vienoje vietoje neužsibūna ir esant didelei nuomojamų būstų pasiūlai mėgsta pagyventi skirtingose miesto vietose. “Dėl to kaskart sulaukiame spaudimo mažinti kainą, kuri ir taip jau yra mažesnė, nei oficialiai skelbiamos rinkos kainos”, – pasakoja butų šeimininkai.

Esą dabar ir nuomos sutarties sąlygos yra pasikeitusios: pastaraisiais mėnesiais linkstama nuomos kainą peržiūrėti dažniau, pavyzdžiui, kas tris mėnesius ar kas pusę metų. Tokiam susitarimui ryžosi ir Lukoševičiai, nes atsigaunant NT rinkai viliasi galėsią nuomos kainą padidinti.

Beje, Lukoševičiai niekada nesinaudojo tarpininkų paslaugomis, nes nemato prasmės jiems atiduoti vieno mėnesio nuomos dydžio esą sėkmės mokesčio. Paklausti, kaip apsisaugo nuo nuomininkų padarytos žalos, pašnekovai sako imą vieno mėnesio nuomos mokestį į priekį, o butą yra apdraudę civilinės atsakomybės draudimu. Pasak jų, tarpininkų paslaugos būtų patrauklios tik tuo atveju, jeigu jiems būtų galima atiduoti valdyti savo turtą už tam tikrą iš anksto sutartą rinkos kainą, o mokėjimas už nuomą būtų reguliarus, nesvarbu, ar butas užimtas, ar ne.

NT bendrovės “RE/MAX Centras” direktorius Žiuljenas Galeckas sako, kad tokios paslaugos Lietuvoje nėra dėl paprasčiausios priežasties – esant dideliam pasiūlos ir paklausos skirtumui to daryti tiesiog neapsimoka.

Beje, šio NT brokerio pastebėjimu, tarpininkavimo paslaugos Lietuvoje pamažu ima atsigauti, mat šeimininkams darosi svarbu rasti patikimų, ilgalaikių ir mokių klientų. O patiems tokių susirasti sekasi sunkiai. Juolab tarpininkai įsipareigoja, kad jeigu nuomininkas išeis iš buto, kitas gyventojas bus surastas nemokamai.

Didesnė butų nuomos verslo dalis – šešėlyje

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje jau daug metų, o ypač dabar, dauguma butų nuomos sandorių yra šešėliniai, taigi ir mokesčių už juos niekas nemoka. Beje, iki krizės dalis butų nuomotojų dar bandė legalizuotis, bet po naktinės mokesčių reformos jie mikliai nėrė į šešėlinę zoną.

Tą iliustruoja ir Valstybinės mokesčių inspekcijos “Veidui” pateikti duomenys apie išduotų verslo liudijimų, leidžiančių verstis butų nuoma, skaičiaus pokyčius. 2008 m., kai butų nuoma buvo pačiame įkarštyje, iš viso šalyje tokio verslo liudijimų gyventojams buvo išduota 8,7 tūkst., pernai šių liudijimų skaičius siekė per 5 tūkst., o šiemet jų išduota jau tik 3,7 tūkst.

NT agentūros “Ober-Haus”gyvenamojo NT rinkos ekspertas Marius Čiulada teigia pastebėjęs, jog nemaža dalis butų savininkų net nesuvokia, kad už nuomą gavus pajamų reikėtų dar ir mokesčius susimokėti. Bet net ir tai žinantieji savo nuomos veiklos stengiasi oficialiai nedeklaruoti.

“Kai nuomos kainos buvo didelės ir susimokėti kelis šimtus už nuomos verslo liudijimą nebuvo skausminga, legalios veiklos būta daugiau. Dabar padėtis tokia, kad nuomos pajamos kritusios 30–45 proc., o verslo liudijimo kaina nepasikeitė. Todėl netgi tie, kurie pirko verslo liudijimą, šiandien renkasi finansinį šešėlį”, – dėsto M.Čiulada.

Į klausimą, kaip per artimiausius metus Lietuvoje gali kisti butų nuomos kainos, dauguma kalbintų ekspertų atsakė, kad iki kitų metų gegužės jos dar šiek tiek mažės, o kainų kilimo požymių galėtų atsirasti nebent kitą vasarą.

Biurų nuomos rinka gydosi žaizdas

Praėjusiais metais biurų rinką ištiko žiaurus smūgis. Per pirmąjį pusmetį nuomos kainos krito daugiau nei 40 proc., palyginti su 2008-aisiais. “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigia, kad dabar biurų nuomos padėtis, palyginti su 2009 m., yra šiek tiek geresnė (žemesnės klasės biurų nuomos kainos stabilizavosi, o prabangesnių, A klasės biurų – netgi 5–7 proc. padidėjo).

Teigiama, kad šiuo metu Vilniuje yra laisvas maždaug kas šeštas biuras, tačiau jau pastebimas užimtumo didėjimas. Tai esą reiškia, kad esamas nuomos kainų lygis jau patraukus nuomininkams.

Kalbintų NT ekspertų vertinimu, tiek A, tiek B klasės biurų nuomos kainos Lietuvos didmiesčiuose jau pasiekė patį dugną. Tikėtina, kad nuomos kainos nemažės, ypač jeigu pildysis prognozės, kad 2010-ieji buvo paskutiniai kriziniai metai. “Ober-Haus” prognozuoja, kad kitąmet biuro nuomos kainos gali padidėti apie 5–8 proc. Tiesa, ši prognozė netaikoma biurams, esantiems senuose pastatuose, ir biurams, esantiems toliau nuo miestų centro.

Įsivaizduokite, kad turite rinktis, kur toliau gyvensite: nuosavame bute viename iš miegamųjų rajonų ar arčiau darbo, kur kas patogesnėje vietoje, bet nuomojamame bute?

Matyt, dauguma skaitytojų pasirinktų pirmąjį atsakymą. Lietuviai nuo seno pasižymi kaip tauta, kuri, nepaisant visų nuomojamo buto privalumų (patogumo, atitikimo pagal tos dienos poreikius, galimybės bet kada persikraustyti į dar geresnę vietą ir pan.), pirmenybę teikia nuosavam būstui. O ir statistikai ne kartą skelbė, kad Lietuva patenka tarp šalių, kuriose daugiausiai gyventojų gyvena nuosavuose būstuose.

Tai darkart patvirtino ir rugsėjo mėnesį “Swedbank” asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas, parodęs, kad nuosavame būste šiandien gyvena daugiau nei 85 proc. namų ūkių. Dažniausiai nuosavuose būstuose gyvena kaimo vietovėse įsikūrę gyventojai – net 91 proc. Tuo metu mažiausiai gyvenančiųjų nuosavame būste yra didžiuosiuose miestuose: nuosavame bute arba gyvenamajame name gyvena 84 proc. penkių didžiųjų šalies miestų gyventojų.

Įdomu tai, kad ši tendencija proporcinga pasitenkinimo savo gyvenimo lygiu rodikliams: miestiečiai juo patenkinti mažiausiai. Žemiau vidutinio lygio arba skurdžiai gyvenantys sako net 46 proc. didžiųjų miestų gyventojų, kai kaimo vietovėse taip savo gyvenimą vertinančiųjų yra 32 proc.

Žinoma, gyvenimo lygio vertinimas – gana subjektyvus ir nuo gaunamų pajamų smarkiai priklausantis dalykas.

Manančiųjų, kad gyvena aukščiau vidutinio lygio arba pasiturimai, tarp turinčiųjų nuosavą būstą yra 8 proc., o tarp tų, kurie savo būsto neturi – 5 proc. Taigi akivaizdu, kad būstas yra tokia vertybė, nuo kurios nemažai priklauso gyvenimo vertinimas, o gerai gyventi juk nori visi. Todėl troškimas savo gyvenimą sutvarkyti taip, kad, prisimenant garsų posakį, vaiką ir medį būtų galima auginti šalia nuosavo namo, yra visiškai natūralus. Bet klausimas apie tokio troškimo įgyvendinimo kainą vis tiek išlieka. Skaudžiausias jis, matyt, tiems, kurie savų pinigų jam įgyvendinti neturi.

Paėmus paskolą įsigytame būste šiuo metu gyvena 6 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiuosiuose miestuose, kur finansinių įsipareigojimų turima daugiausiai, tokių namų ūkių yra 11 proc. Įvertinus vidutines būsto paskolą turinčio namų ūkio mėnesio pajamas (Lietuvos banko duomenimis – 2540 Lt) ir vidutinę paskolos įmoką (1040 Lt) išeina, kad būsto paskolą turintys namų ūkiai vidutiniškai per mėnesį tam skiria daugiau negu 40 proc. savo pajamų. Tik nepamirškime, kad kainuoja ne tik būstą įsigyti, bet ir jį išlaikyti.

Komunaliniams mokesčiams (už elektrą, dujas, šildymą, kitas paslaugas) finansinių įsipareigojimų turintys namų ūkiai vidutiniškai išleidžia apie 290 Lt – tai dar 11 proc. jų pajamų. Nors tie, kurie gyvena su paskola įsigytame būste jo išlaikymui ir skiria mažiau nei tie, kurie paskolos neturi, faktas yra tas, kad daugmaž pusę visų pajamų būsto paskolą paėmę namų ūkiai turi skirti įsipareigojimams dengti ir būstui išlaikyti.

Ko gero, būtent šis santykis ir nuolat didėjančios būsto išlaikymo sąnaudos yra statistiniame namų ūkio biudžete pastaraisiais metais pastebimai išaugusių nuomos išlaidų priežastis. Jau minėto namų ūkių finansinės situacijos tyrimo duomenis palyginus su 2008 m. Statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, šioje išlaidų kategorijoje matyti net 17 proc. augimas. Tai skatina daryti išvadą, kad vis daugiau namų ūkių, negalėdami įsigyti nuosavo būsto, jį nuomojasi. Šiandien tai daro 13 proc. namų ūkių.

Na, bet čia vertėtų vėl grįžti prie pradžioje jau aptartų lietuvių vertybių ir pabrėžti, kad vargu ar didėjančios nuomos išlaidos reiškia, jog tendencijos keičiasi. Kažin ar pagal besinuomojančių būstą gyventojų skaičių imsime artėti prie Vokietijos, Austrijos ar Olandijos, kur būstą nuomojasi atitinkamai 46, 52 ir 56 proc. gyventojų, mat Lietuvoje besinuomojančių būstą namų ūkių daugiausiai yra vidutinių pajamų grupėje.

Norisi tikėti, kad per pastaruosius dvejus metus išmoktos pamokos lems atsargesnius Lietuvos gyventojų sprendimus prisiimant finansinius įsipareigojimus, ir svajones apie nuosavą būstą įgyvendinantieji nepamirš įvertinti ne tik finansinių galimybių mokėti paskolos įmokas ir tą būstą išlaikyti, bet ir alternatyvių išlaidų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto plėtotojai vien Vilniuje pardavė apie 300 naujų butų – dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu. Tad gerokai sumažėjo naujų butų pasiūla kai kuriuose Vilniaus mikrorajonuose – Santariškėse, Šiaurės miestelyje ir kt. Kol kas jų kaina dėl to dar nekyla, tačiau ir nebekrinta, o nekilnojamojo turto specialistai įsitikinę, kad netrukus ims kilti.

Nekilnojamojo turto sandorių tarpininkė Jelena Sviatko teigia, kad dabar populiariausių vidutinės klasės naujų butų miegamuosiuose rajonuose kainos svyruoja tarp 4500–6500 Lt už kvadratinį metrą. Ji neabejoja, kad iki metų pabaigos ši kaina dar ūgtelės.

Kita vertus, nekilnojamojo turto ekspertai aiškina, kad prabangių butų, kurių pasiūla tebėra labai didelė, o paklausa menka, kainos nekils ir dar ilgai stagnuos. Kaip ir butų senesnės statybos namuose, kurie brangti gali pradėti geriausiu atveju tik kitų metų rudenį.

O sklypai Lietuvoje vis dar pinga ir dugnas dar greičiausiai nepasiektas. Agentūros “Ober-Haus” žemės sklypų ekspertas Dovydas Paulauskas pabrėžia, kad kai kurių žemės sklypų kainos per dvejus metus nukrito net 80 proc. ir mažėja toliau.

Vilniaus Gedimino prospekte esančių komercinių patalpų nuomos kainos konkuruoja su didžiųjų prekybos centrų įkainiais, bet kituose šalies didžiuosiuose miestuose pagrindinės miestų gatvės konkurencinę kovą pralaimi.

“Ober-Haus” duomenimis, prekybos patalpų nuomos kainos pagrindinėse Vilniaus, Kauno ir Šiaulių gatvėse per 2009–2010 m. nukrito apie 40–60 proc. “Re&Solution advisers” investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė priduria, kad šiuo metu sostinės Gedimino pr. atkarpoje nuo Seimo iki Lukiškių aikštės vidutinių prekybos patalpų nuomos kainos svyruoja 25–30 Lt/kv. m, o nuo V.Kudirkos aikštės iki Katedros – 60–85 Lt. Prieš porą metų šioje atkarpoje kainos siekė 120–150 Lt/kv. m.

N.Rastenytė primena, kad prieš dvejus metus sostinės Gedimino pr. kainos buvo 20 proc. didesnės nei prekybos centruose. Šiuo metu kainos susilyginusios, pavyzdžiui, sostinės “Akropolyje” 100–300 kv. m patalpos vidutiškai atsieina 86 Lt/kv. m. Prekybos centro “Akropolis” nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė pabrėžia, kad nuomos kaina priklauso ir nuo vietos prekybos centre, ir prekių grupės.

“Re&Solution advisers” duomenimis, didžiausiuose sostinės prekybos centruose didelį plotą išsinuomojęs prekybininkas gali mokėti nuo 25–35 Lt/kv. m, o mažas patalpas labai geroje vietoje turintis verslininkas – net per 100 Lt/kv. m. “Be to, daug nuomininkų gali už nuomą mokėti ne fiksuotą įmoką, o procentą nuo apyvartos. Anksčiau tokie atvejai būdavo pavieniai”, – pasakoja N.Rastenytė.

Kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose vaizdas visai kitoks – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose nuomos kainos prekybos centruose gali būti net dvigubai didesnės negu pagrindinėse miestų arterijose. “Šiuose miestuose atotrūkis labai ryškus ir pagrindinės miestų gatvės čia pralaimi konkurencinę kovą prekybos centrams”, – konstatuoja N.Rastenytė.

Pigiausiai nekilnojamojo turto šiandien Vilniuje galima įsigyti už 25–35 tūkst. Lt. Nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” duomenimis, Vilniuje už tokią sumą pavyks nusipirkti 15–25 kvadratinių metrų vieno kambario butą su bendrais patogumais bendrabučio tipo daugiabutyje nepatraukliausiuose rajonuose – Naujininkuose, Kirtimuose, Aukštuosiuose Paneriuose ar Naujojoje Vilnioje. Tuo tarpu Šiauliuose už tokią sumą jau pavyks įsigyti 7 arų namų valdos žemės sklypą Rėkyvos seniūnijoje. Pigiausias 4–8 arų  namų valdos žemės sklypas Vilniaus pakraštyje atsieis apie 40–60 tūkst. Lt. O pigiausias namas sostinėje, tarkime 30–100 kv. metrų ploto vasarnamis kolektyviniame sode su 4–7 arų žemės sklypu Salininkuose, Naujojoje Vilnioje ir Kirtimuose, kainuoja 70–90 tūkst. Lt.

“Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis tvirtina, kad pigiausias nekilnojamasis turtas yra arba nepatrauklioje vietoje, arba fiziškai susidėvėjęs. “Ar toks turtas – gera investicija, priklauso nuo to, kiek jis ilgalaikis. Net ir prastoje vietoje esantis būstas kylant kainoms brangs, tačiau neretai būstas būna pigus vien dėl to, kad yra sugriuvusiame name arba jam reikia kapitalinio remonto. Tokia investicija, į kurią dar reikės nemažai įdėti pačiam, nėra patraukli”, – sakė S.Vagonis.

Jeigu norite gyventi, tarkime, 100 kv. m ploto būste Vilniuje, šiuo metu geriau rinktis ne tokio dydžio butą, o namą. Pavyzdžiui, aruodas.lt skelbimų statistika rodo, kad maždaug 100 kv. m ploto namą Vilniaus apylinkėse nesunkiai galima įsigyti ir už 320–350 tūkst. Lt. Priminsime, kad tokio pat dydžio butas miegamuosiuose Vilniaus rajonuose kainuoja panašiai – 230–300 tūkst. Lt.

Taip yra todėl, kad namų kainos per pastaruosius metus nukrito netgi labiau nei butų, be to, nekilnojamojo turto agentų teigimu, naujų namų pasiūla rinkoje šiuo metu didesnė nei naujų butų.

Štai nekilnojamojo turto agentas Ramutis Bružauskas skaičiuoja, kad naujų namų kainos per pastaruosius dvejus metus krito bemaž perpus. Pavyzdžiui, vasarį Vilniuje ir Kaune jos buvo apie 20 proc. mažesnės nei prieš metus, o Klaipėdoje kainos buvo kritusios 25 proc. Dabar kainų kritimas dar akivaizdesnis – rugsėjo skelbimuose namai didžiųjų miestų gyvenamuosiuose rajonuose siūlomi bent trečdaliu pigiau nei tuo pat metu pernai ir maždaug dvigubai pigiau nei prieš porą metų.