VĮ “Registrų centras” paneša, kad per pirmą šių metų pusmetį butų pirkimų sandorių sudaryta keturias dešimtadaliais daugiau nei pernai pirmą pusmetį. Tačiau šis skaičius net 35 proc. mažesnis nei buvo 2008 m. I-ąjį pusmetį.

Šiemet pirmą pusmetį butų visoje Lietuvoje parduota 8813. Trečdalis visų sandorių sudaryta Vilniuje – čia per šešis mėnesius įsigyti 2.839 butai. Geriausias sudarytų sandorių skaičiumi Vilniui buvo balandis (568 sandoriai). Lyginant su 2009 m. I-uoju pusmečiu, sandorių skaičius išaugo beveik 40 proc.

Kaune per pirmąjį pusmetį įvyko 1.167 butų sandoriai, daugiausia butų Kaune įsigyta birželį – 227. Klaipėdoje iš viso sudaryta 990 sandorių. Daugiausia jų – kovą ir balandį (po 209).

Negalutiniais “Registrų centro” duomenimis, Vilniuje praėjusį mėnesį suskaičiuotas 301 butų sandoris, Kaune -187, o Klaipėdoje – 102, šalies mastu – 1.139.

Rugpjūtį butų kainos sostinėje augo jau trečią mėnesį iš eilės ir augimas siekė 0,2 proc. Birželio ir liepos mėnesiais užfiksuotas atitinkamai 1 ir 0,8 proc. augimas. Klaipėdoje kainos sumažėjo 0,2 proc., o Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestuose kainų pokyčių per rugpjūčio mėnesį nebuvo užfiksuota. Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos nukrito 8,2 proc. Liepą metinis kainų sumažėjimas siekė 11,4 proc.

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai vylėsi, kad nuo metų pradžios vis didėjantis sandorių skaičius pagreitį išlaikys ir iki šių metų pabaigos.

Iš visų nekilnojamojo turto objektų lietuviai dabar daugiausiai perka žemės sklypų. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje parduota 18 tūkst. žemės sklypų ir 8,8 tūkst. butų.

Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimo klausimais Arvydas Bagdonavičius mano, kad žemės sklypų nuperkama dvigubai daugiau, nes jų ir rinkoje kur kas daugiau – Lietuvoje registruota beveik 2 mln. žemės sklypų ir 807 tūkst. butų.

Nekilnojamojo turto pardavimo duomenys šiemet rodo ir šiokią tokią stabilizaciją. 2008 m. per pusmetį buvo parduota po 1–1,5 proc. visų registruotų butų, žemės sklypų ir individualių namų, o 2009 m. šis rodiklis nukrito iki 0,5 proc.

Dabar pardavimas iš lėto stabilizuojasi – šiemet per pirmąjį pusmetį parduota 0,9 proc. visų registruotų žemės sklypų ir 1 proc. butų.

Vasaros pabaiga – pats įkarštis būsto nuomos rinkoje. Šiuo metu aktyvūs tiek senieji (žmonės, kurių nuomos sutartys baigiasi), tiek naujieji (naujai į miestus atvykstantys gyventojai) nuomininkai – daugiausia studentai ir samdomi darbuotojai. Ne išimtis ir šie metai – po apsnūdusios žiemos ir vangaus pavasario visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose pastebimas potencialių nuomininkų sujudimas, daugėja sudaromų nuomos sandorių. Tiesa, nors nuomininkų aktyvumas visur padidėjęs, nuomojamo turto savininkų nuotaikos skirtinguose miestuose gerokai skiriasi.

Vilniuje šiemet juntamas šiek tiek mažesnis nuomininkų ažiotažas nei praėjusiais metais. Ir nors potencialių nuomininkų susidomėjimas nuomojamais būstais gerokai didesnis nei metų pradžioje, jie vis dar turi nemažai pasirinkimo variantų. Dėl to turto savininkai galėtų “kaltinti” ir šiek tiek šoktelėjusią nuomojamo būsto pasiūlą, ir vis dar neatslūgstantį emigracijos srautą (nemažai potencialių klientų kaip mokslo, gyvenimo ir darbo vietą pasirenka ne krizės išvargintą šalies sostinę ar kitus mūsų miestus, bet sparčiau atsigaunančias užsienio valstybes), taip pat sumenkusias žmonių pajamas. Beje, emigracija itin prisideda ne tik prie mažėjančios paklausos, bet ir prie šiek tiek padidėjusios nuomojamo būsto pasiūlos – nemažai žmonių, išvykstančių į kitas šalis, neskuba parduoti savo būsto ir stengiasi jį išnuomoti.

Kadangi turto nuomotojai Vilniuje negali pasigirti nekantriai trypčiojančių nuomininkų eilėmis prie nuomojamo būsto (išskyrus nebent pigiausius būstus, kainuojančius 350–500 Lt/mėn.), nuomos kainos, palyginti su pavasariu, iš esmės išliko stabilios, nors ankstesniais metais jos paprastai tokiu metu padidėdavo 10–15 proc. Šiuo metu dviejų kambarių butų nuomos kainos Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia 450–1200 Lt/mėn., o Senamiestyje ir Centre – apie 20–30 proc. didesnės: 700–1500 Lt/mėn. Trijų kambarių butai atitinkamai kainuoja 500–1600 Lt/mėn. ir 800–3000 Lt/mėn. Populiariausias ir likvidžiausias nuomojamas būstas Vilniuje yra tas, kurio nuoma neviršija 1000 Lt/mėn., na, o į butus, kurių nuoma viršija 2000 Lt/mėn., dažniausiai dairosi tik užsieniečiai – daugumai mūsų šalies gyventojų tokios kainos atrodo nepatrauklios arba tiesiog sunkiai įkandamos. Beje, kai kurie turto savininkai, norėdami įtvirtinti santykius su nuomininkais, šiemet yra linkę šildymo sezono metu būsto išlaikymo išlaidomis dalytis su nuomininkais, t.y. šiuo laikotarpiu siūlomos tam tikros nuolaidos, kad mokesčių už šildymą našta nuomininkui būtų lengviau pakeliama.

Nuomininkų pertekliumi negali pasigirti ir Klaipėdos nuomotojai. Pastaruoju metu šoktelėjusios naujos statybos butų apimtys padidino ir nuomojamo būsto pasiūlą bei pasirinkimą, todėl net ir sezoniškai ūgtelėjus paklausai uostamiestyje nuomos kainos šiemet išliko stabilios. Išsinuomoti dviejų trijų kambarių butą šio miesto miegamuosiuose rajonuose kainuoja nuo 400 iki 1200 Lt/mėn., centre – 500–1500 Lt/mėn. O štai Kaune pastaruoju metu fiksuojamas optimizmo pliūpsnis – į miestą vis dažniau atklystantys užsieniečiai (pvz., “Ryanair” darbuotojai ar universitetų studentai iš kitų šalių) leido nuomojamų naujos statybos butų savininkams šią vasarą pastebimai kilstelėti kainų kartelę 10–20 proc., na, o senos statybos butų nuomos kainos išlieka nepasikeitusios. Paklausiausių naujos statybos dviejų trijų kambarių butų nuoma laikinojoje sostinėje kainuoja 1000–1800 Lt/mėn., senos statybos – 300–800 Lt/mėn. Pats nuomos įkarštis šiuo metu ir Šiauliuose, kur pagrindiniai nuomininkai studentai iššlavė pigiausius butus, kainuojančius 200–300 Lt/mėn., o likusieji neišnuomoti pabrango iki 400 Lt/mėn.

Žvilgtelėjus į kaimyninių Baltijos valstybių sostines matyti, kad vaizdas gana panašus kaip ir Vilniuje. Tiek Taline, tiek Rygoje miegamuosiuose rajonuose butų nuoma kainuoja panašiai, pavyzdžiui, dviejų kambarių butų nuomos kainos šiuose miestuose dažniausiai svyruoja 500–1000 Lt/mėn. O štai su ekonomine krize sėkmingai susidorojusios mūsų kaimynės Lenkijos sostinėje Varšuvoje butų nuomos kainos, mūsų nuomininkų akimis, atrodytų sunkiai įkandamos: vieno kambario buto nuoma svyruoja nuo 1000 iki 2400 Lt/mėn., o dviejų kambarių butai nuomojami už 1500–4000 Lt/mėn.

Ekonominis sunkmetis, emigracija, padidėjusi nuomojamo būsto pasiūla butų nuomos kainas Lietuvoje nuo piko laikų sumažino 40–50 proc. Stabilizuojantis ekonominei padėčiai šalyje ir sustojus naujų būstų statyboms, turto savininkai šiuo metu jaučia kur kas mažesnį spaudimą, todėl artimiausioje ateityje iš jų tikėtis dar didesnių nuolaidų, matyt, bus sunku. Tą lyg ir patvirtina jau gerą pusmetį nebemažėjančios nuomos kainos šalies didmiesčiuose.

3200 butų šiuo metu yra pastatyta, bet neparduota visoje Lietuvoje. 1600 neparduotų butų tenka Vilniui, 850 – Klaipėdai, 650 – Kaunui, po 100 – Panevėžiui ir Šiauliams.

Skaičiuojama, kad per šiuos metus visoje Lietuvoje bus pastatyta dar iki 1 tūkst. naujų butų. Jeigu palygintume, tai pernai jų buvo pabaigta 2580, o 2008 m. – 8008.

Sauliaus Vagonio, nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo, komentaras:

“Tokia pasiūla yra palyginti nedidelė – ekonomikos klestėjimo metais tiek butų būdavo parduodama per kelis mėnesius. Dabar šį skaičių realiai reikėtų padalyti beveik per pusę. Mat apie 40–50 proc. pastatytų, bet neparduotų butų priklauso bankrutavusioms arba restruktūrizuojamoms bendrovėms, savaime suprantama, kad jų niekas nenori pirkti. Pastebime, kad statybų rinka jau juda iš mirties taško: pernai Vilniuje realizuotas tik vienas naujas 20-ies butų projektas, šiemet jų pradėta jau apie 10. Didžiausią paklausą turi nedideli iki 200 tūkst. Lt kainuojantys naujos statybos butai.”

Šiemet išsinuomoti butą sostinėje galima dar pigiau nei pernai. Tarkime, senesnės statybos butų nuomos kaina dabar yra 20–25 proc. mažesnė nei pernai ir 40–50 proc. mažesnė nei užpernai vasarą.

Svarbu ir tai, kad didesnių butų nuomos kaina susilygino su mažesnio būsto kaina. Pavyzdžiui, vieno kambario buto Kalvarijų gatvėje mėnesio nuoma dabar kainuoja apie 550 Lt, trijų kambarių – apie 600 Lt, o pernai nuomos kaina atitinkamai siekė 750 Lt ir 1000 Lt.

Be to, savininkai nuomininkams kelia vis mažiau reikalavimų. “Skelbimų, kuriuose nurodoma, kad butas išnuomojamas, tarkime, šeimai, merginai, žalingų įpročių neturinčiam vaikinui, dabar tėra apie 3–4 proc., o anksčiau sąlygos buvo keliamos kone trečdalyje skelbimų”, – tikina nepriklausomas nekilnojamojo turto analitikas Ignas Vasiliauskas.

Jis pastebi ir kitą tendenciją: rinkoje beveik neliko butų, nuomojamų be tarpininkų. “Nuomos agentūros yra ypač suaktyvėjusios, ir dažniausiai žmogus, įdėjęs skelbimą apie nuomojamą butą, pirmiausia sulaukia ne nuomininkų, o tarpininkų skambučio”, – aiškina I.Vasiliauskas.

Tai ne į naudą ieškantiesiems būsto, mat tarpininkai paprastai ima 300–500 Lt tarpininkavimo mokestį. Kita vertus, tarpininkai butus paprastai išnuomoja be užstato, o nuomojantis tiesiai iš buto savininko dabar įprasta mokėti už 3–4 mėnesius į priekį.

Apžvelgus pastarojo pusmečio rezultatus matyti, jog Lietuvos būsto rinkoje atsiranda ne tik daugiau stabilumo, bet ir pirmųjų atsigavimo požymių. Antrąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų sumažėjimas nuo būsto kainų kritimo pradžios – tik 0,5%. O per pirmuosius šešis šių metų mėnesius butų kainos sumažėjo 3,3%. Atsižvelgiant į pokyčius, užfiksuotus nuo 2008 m. III ketv. iki 2009 m. III ketv., kai butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kiekvieną ketvirtį mažėjo po 6–11%, esami kainų pokyčiai (nors vis dar neigiami) jau suteikia optimizmo nekilnojamojo turto savininkams.

Atsigaunantis rinkos aktyvumas taip pat suteikia daugiau optimizmo. VĮ Registrų centro negalutiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta apie 22% daugiau būsto pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Nors procentinis augimas išties atrodo nemažas, tačiau nereikia pamiršti, kad dabartinis rinkos aktyvumas vis dar yra du kartus mažesnis, nei buvo fiksuojamas 2004–2008 metais. Tad esamą sandorių skaičiaus augimą dar ankstoka įvardyti kaip būsimo rinkos pakilimo požymį, tačiau šį rodiklį susiejus su vis stabilesnėmis kainomis, galima teigti, kad po pustrečių metų trukusio nesustabdomo kritimo žemyn būsto rinka įgauna vis tvirtesnį pagrindą po kojomis.

Pasiektas dabartinis būsto kainų lygis, stabilesnė šalies ekonomikos padėtis, gana patrauklios skolinimosi sąlygos ir po truputį mažėjanti pasiūla lėmė teigiamus kainų pokyčius tam tikruose būsto segmentuose. Kaip ir reikėjo tikėtis, labiausiai domimasi pigesniu, lengviau įperkamu būstu. Todėl antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje, pavyzdžiui, Vilniuje, pirmą kartą nuo 2007 m. pabaigos išaugo 1-2 kambarių butų, esančių gyvenamuosiuose rajonuose, kainos. Nors augimas siekė tik kelis procentus (t. y. maždaug 2.000-3.000 Lt), tačiau jau pats faktas patvirtina augantį potencialių pirkėjų skaičių šiame segmente. Svarbu paminėti, kad išaugo tiek senos, tiek naujos statybos butų kainos. Nors senos statybos būsto finansavimo sąlygos nėra tokios patrauklios kaip naujų butų, tačiau šį trūkumą kompensuoja mažesnė tokio būsto kaina. Pavyzdžiui, Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose 1 kambario butai šiuo metu kainuoja apie 100.000–140.000 Lt, o 2 kambarių – apie 130.000–170.000 Lt. Tokio paties ploto neįrengti naujos statybos butai kainuoja apie 20% daugiau, tačiau šiuo metu kreditavimo įstaigos siūlo patrauklias skolinimosi sąlygas tokiam būstui įsigyti, o tai padidina potencialių pirkėjų skaičių ir šiame segmente.

Vasarai įsibėgėjant, būsto nuomos rinka taip pat stabilizuojasi. Po žymaus nuomos kainų sumažėjimo per pastaruosius kelerius metus (40–45%), antrąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos iš esmės nebekito. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje tradiciškai galima bus tikėtis žymesnio aktyvumo ir šiame segmente, kai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje išaugus būsto paklausai turto savininkai vienu kitu šimtu litų tradiciškai turėtų kilstelėti paklausiausių butų nuomos kainas. Tačiau tolesnės šio segmento perspektyvos priklausys nuo bendrų nuotaikų šalies ekonomikoje ir nekilnojamojo turto rinkoje.

Nors pastaruoju metu spaudoje pasirodo nemažai naujienų apie atsinaujinančias gyvenamųjų projektų statybas, tačiau iš tiesų šis procesas vyksta gana vangiai. Ir statytojai, ir projektų finansuotojai dar atsargiai vertina naujų projektų plėtrą ir laukia didesnių pokyčių būsto rinkoje. Todėl 2010 metai bus vieni skurdžiausių naujo būsto pasiūlos atžvilgiu, kadangi šalies didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) bus pastatyta tik po 2-6 naujus daugiabučius. O jau pastatyto būsto kiekis pirminėje rinkoje, nedideliais tempais stabiliai menksta. Per antrąjį 2010 m. ketvirtį naujos statybos butų pasiūla (jau pastatytuose daugiabučiuose) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sumažėjo nuo 3.700 iki 3.200 butų. Šiuo metu 2007-2010 m. statytuose daugiabučiuose Vilniuje siūloma įsigyti apie 1.600 butų, Kaune – apie 650, Klaipėdoje – apie 850, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 100 naujos statybos butų.

Nepaisant prieštaringų nuomonių apie Lietuvos būsto rinkos perspektyvas, manome, kad rinka įgauna gana tvirtą pagrindą: perteklinė pasiūla išsisemia, pardavimo ir nuomos kainos stabilizuojasi bei rodo augimo požymius, taip pat auga sandorių skaičius, atgyja naujų projektų statybos. Tačiau artimiausiu metu vargu ar pamatysime didesnių neigiamų ar teigiamų pokyčių šiame sektoriuje, kadangi didžiąja dalimi būsto rinkos perspektyvos priklausys nuo bendros ekonominės situacijos šalyje, ypač nuo nedarbo lygio, darbo užmokesčio pokyčių, emigracijos mąsto bei bankų skolinimo politikos, taip pat nuo šalies valdžios sprendimų (pvz. nekilnojamojo turto mokesčio ir fizinių asmenų bankroto klausimai). Todėl labiausiai tikėtina, kad būsto rinkos pulsas artimiausius kelerius metus sutaps su bendru Lietuvos ir atskirų šalies regionų ekonomikos pulsu, o tai panašu į lėtą ir ilgą kopimą aukštyn, kurio metu gali pasitaikyti ir duobių.

Buvęs Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis tik pagąsdino valstybines institucijas, kad jos gali netekti poilsiaviečių. Komisijos vadovas pasikeitė, o atnaujintame veiklos plane klausimas “Dėl ministerijų reguliavimo sferoje esančių poilsio įstaigų veiklos tikslingumo ir jų nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo” įrašytas ir bus svarstomas tik rugsėjį, baigiantis poilsio sezonui. Ir tai tik preliminari data. Taigi ministerijų klerkai galės ne tik papoilsiauti, bet ir suspėti visas poilsiavietes paversti mokymo centrais, tada jokie saulėlydžiai bus nebaisūs.

Vidaus reikalų ministerijos specialistai, paklausti apie Saulėlydžio komisijos pavedimą parengti tokio turto sąrašą, tikino, kad prisimena girdėję V.Milaknį apie tai kalbant, bet pavedimo negavę. O Teisingumo ministerija, pirmoji pasišovusi atsisakyti savo “funkcijoms nebūdingo objekto” – milijonus kainavusio mokymo centro Molėtų krašte, dabar analizuoja galimybes padidinti jo užimtumą, dalijantis centru su kitomis institucijomis. Taigi jis tikrai negreitai pateks į privatizuojamų objektų sąrašą.

Valstybės turto fondo Privatizavimo skyriaus vedėjas Stasys Overlingas pranešė, kad pas juos esančiame sąraše įrašyti tik Švietimo ir mokslo ministerijai priklausę polsio namai Ignalinos mieste ir Kultūros ministerijai priklausiusi poilsiavietė Švenčionių rajone. Privatizuoti neskubama ir Palangoje esančios valstybės įmonės “Baltija”, kurios Vyriausybė daugiau nebefinansuoja. “Baltijos” direktorius Raimondas Karčiauskas teigė, kad įmonė tikisi išgyventi. Pavyzdžiui, jai priklausančiame šeimyninio poilsio viešbutyje “Žilvinas” kambariai liepai ir rugpjūčiui jau užsakyti.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose www.aruodas.lt ir www.edomus.lt pagyvėjimas – nuo pavasario maždaug penktadaliu padidėjo tiek būsto pardavimo, tiek nuomos skelbimų skaičius, tiek portalų lankomumas. “Mūsų vertinimu, būsto pardavimo rinka pagaliau pradėjo judėti, nes bankai jau lengviau duoda paskolas, o nuomojamų butų padaugėjo, nes baigę mokslus išvyksta studentai”, – teigia portalus valdančios bendrovės “Diginet” direktorius Justinas Šimkus.

Nors daugėja ir skelbimų, ir ieškančiųjų, butų nuomos kainos vis dėlto nei didėja, nei mažėja – laikosi stabiliai.Aruodas.lt duomenimis, pačios mažiausios butų nuomos kainos buvo praėjusių metų lapkritį ir gruodį – įtakos tam turėjo prasidėjęs šildymo sezonas ir gyventojų nežinia, kokios ateis sąskaitos už šildymą.

Nuo kovo mėnesio, baigiantis šildymo sezonui, butų nuomos kainos ūgtelėjo 5 proc. – maždaug vienu litu už kvadratinį metrą. Pasak J.Šimkaus, Vilniuje nuomos kainos dabar vidutiniškai siekia 19 Lt, Kaune ir Klaipėdoje – 13 Lt už kvadratinį metrą.

Nekilnojamojo turto brokeris Tomas Rusakas informavo, kad dviejų kambarių senos statybos butų nuomos kainos miegamajame rajone šiuo metu siekia 400–600 Lt. Tuo tarpu naują dviejų kambarių 60 kv. m butą su vieta automobiliui laikyti išsinuomoti Šiaurės miestelyje kainuoja 1000–1100 Lt, Fabijoniškėse – 850–900 Lt, o Pilaitėje ir Perkūnkiemyje – 750–800 Lt.

“Labiausiai nukentėjo trijų keturių kambarių butų savininkai, nes šių butų  nuomos kainos nusileido beveik iki dviejų kambarių butų nuomos kainų. Poros į tokius butus neina gyventi, nes brangus išlaikymas, tad dažniausiai tokį butą renkasi keli studentai. Vargu ar dabar kur nors Vilniuje trijų kambarių senos statybos buto nuoma kainuotų tūkstantį litų”, – abejoja T.Rusakas. Jo duomenimis, paprastai trijų kambarių senos statybos butą galima išsinuomoti už 600–700 Lt.

Tuo tarpu J.Šimkus prognozuoja, kad nuoma gali šiek tiek pabrangti rugpjūčio mėnesį, kai būsto ieškoti puls į Vilnių atvykę studentai.

Net 100 kartų pastaraisiais metais galėjo sumažėti veiksnių ir aktyviai dirbančių nekilnojamojo turto agentūrų. Tokią išvadą po tyrimo padarė socialinių ir rinkos tyrimų internetu bendrovė “Macroscope”. Nors registruose oficialiai tebefiksuojama per 4 tūkst. įmonių, kurių veiklos srityse nurodytos operacijos su nekilnojamuoju turtu, pernai spalį tokių, kuriose dirba daugiau nei dešimt darbuotojų, tebuvo 160.

Mindaugo Kazlausko, Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktoriaus, komentaras

Nekilnojamojo turto agentūrų versle liko profesionalai. Įmonės, kurioms tai nebuvo pagrindinė veikla, arba pakeitė sritį, arba apskritai pasitraukė iš šio verslo. Beje, vienam brokeriui tenkanti rinkos dalis šiuo metu net didesnė nei prieš metus ar porą, nes dabar žmonės labiau linkę šių paslaugų kreiptis į profesionalus. Juk smegenų operacijų patys nesidarome, bet didžiausią gyvenimo sandorį kai kas bando atlikti patys, ir tai gali labai brangiai atsieiti. Deja, dalis brokerių tebedirba šešėlyje. Tačiau jei jie apgaudinėja valstybę, kaip klientas galėtų pasitikėti tokiu brokeriu?

Perpus kritus butų kainoms Palangos kurorte, nekilnojamojo turto agentūros pastebi tam tikrą pirkėjų susidomėjimą.
“Viena priežasčių ta, kad indėlių bankuose palūkanos visiškai mimimalios. Antra – iki dugno nukrito nekilnojamojo turto kainos”, – pirkėjų pagyvėjimą aiškina nekilnojamojo turto agentūros “Makstapa” direktorius Stasys Vladkus.

Nekilnojamojo turto agentūros “Agency Vestus” Palangos skyriaus vadovas Egidijus Valčiukas taip pat pastebi, kad kurorte susidomėjimas nekilnojamuoju turtu iki gegužės vidurio šiemet buvo šiek tiek suaktyvėjęs – labiausiai žmonės domisi galimybe įsigyti iki 50 kv. m būstą su autonominiu šildymu poilsiui. Palangoje net 80 proc. būstų įsigyjama kaip antrasis būstas ir tik 20 proc. – gyventi nuolat.

S.Vladkus tvirtino, kad Palangoje labiausiai, net perpus, atpigo senos statybos butai su centriniu šildymu, nes turėti tokį būstą poilsiui gana brangu. Pavyzdžiui, miegamajame rajone dviejų kambarių butas be prašmatnesnio remonto prieš trejus metus kainavo 260–280 tūkst. Lt, o šiandien – 130–140 tūkst. Lt.

Naujos statybos butai Palangoje atpigo apie 30–40 proc. Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, arčiau jūros geriausiuose kvartaluose naujas butas su visa apdaila kainuoja 6 tūkst. Lt/kv. m. Nauji butai toliau nuo jūros kainuoja 4,9 tūkst. Lt/kv. m. (anksčiau 6,5 tūkst Lt/kv. m), o patys pigiausi, maždaug už 4 km nuo jūros su daline apdaila, – 3 tūkst. Lt/kv. m.

Šiuo metu pirkėjai labiausiai ieško butų su autonominiu šildymu, kainuojančių 100–150 tūkst. Lt, bet už tokią sumą rasti padoresnį ir arčiau jūros sudėtinga. “Už 100 tūkst. Lt galima įsigyti butą cokoliniame aukšte ar miegamajame rajone visiškai be remonto, nutolusį nuo jūros 1–2 km. Normalus naujos statybos dviejų kambarių butas su ekonominiu šildymu kainuoja apie 250 tūkst. Lt”, – aiškino E.Valčiukas ir pridūrė, kad iki pavasario žmonės dažniau būstus pirko iš santaupų, o dabar dažniau ima paskolas iš bankų.

Bet štai namų pardavimas Palangoje kone visiškai sustojęs.

Priminsime, kad Šventojoje būstų kainos dabar vidutiniškai 20–30 proc. mažesnės negu Palangoje, o Kuršių nerijoje – 1,5 karto didesnės.

Tuo tarpu butų nuomos kainos šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pajūryje kritusios 10–20 proc. Miesto centre gero buto kaina parai siekia 200–300 Lt, toliau nuo centro įmanoma rasti ir už 100 Lt.

Šiųmetės žemės sklypų kainos grįžo į 2002 m. lygį ir toliau krinta. Pavyzdžiui, šiandien sostinės Antakalnio ir Nemenčinės plento soduose šešių arų sklypų jau galima įsigyti ir už 40 tūkst. Lt. Tiek jie kainavo prieš aštuonerius metus. “Parduoti sodo sklypo už 50 tūkst. Lt net ir Antakalnio sodininkų bendrijose, jei jame yra tik sodo vandentiekis, nebeįmanoma. Tokią sumą galima gauti, nebent jei sodo sklypas yra kraštinis, prie pat miško, su asfaltuotu privažiavimu, dujotiekiu, atvestu į sodo sklypą, elektra, gręžiniu”, – vardija “Vilniaus piramidės” brokeris Tomas Ruseckas.

Tuo tarpu sodo sklypai, esantys netoli oro uosto, Minsko, Kauno, Utenos, Ukmergės plentuose, kainuoja dar pigiau. Čia 12 arų sklypą jau galima nusipirkti už 20–30 tūkst. Lt.

Priminsime, kad 2008-aisiais už 30 tūkst. Lt tebuvo galima įpirkti vieną arą sodo sklypo, o visas sklypas kainavo vidutiniškai 150–200 tūkst. Lt.

Šiemet, brokerio Justino Vėželio duomenimis, 200 tūkst. Lt kainuoja ypač geri 15–20 arų sklypai gyvenamųjų namų kvartaluose: su jau parengtais detaliaisiais planais, statybos leidimu ir visomis komunikacijomis.

Kuklesni 10–12 arų sklypai gyvenamuosiuose kvartaluose aplink sostinę, tarkime, Pilaitėje, Tarandėje, Riešėje, pasak J.Vėželio, kainuoja apie 100 tūkst. Lt.

“Dar prastesnė komercinės ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų padėtis. Jei tokių sklypų dokumentai tvarkingi, vienas kitas besidomintis jais atsiranda, o jei ne, potencialių pirkėjų dėmesys nulinis. Be to, perkantieji žemės ūkio paskirties žemę paprastai nori įsigyti ne mažesnius kaip 100–200 ha sklypus, o kainos už 1 ha svyruoja nuo 1 iki 4 tūkst. Lt”, – paaiškino T.Ruseckas.

Dar liūdnesnė padėtis ištiko norinčiuosius parduoti sklypus soduose aplink Kauną, Klaipėdą ar kitus didmiesčius. Čia sodo, o ir kitų gyvenamosios paskirties sklypų rinka leisgyvė.

Atsinaujinusi diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio tik dar kartą įrodo, kad Ministro pirmininko pažadais ir Nacionaliniu susitarimu, kuriame teigiama, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tikėti negalima – įsitikinęs Liberalų ir centro frakcijos narys, Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis.

Jo nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas valstybei padarytų daugiau žalos nei duotų naudos, o ypatingai šiuo laikotarpiu. Tai patvirtina ir ne kartą finansų ministrės Ingridos Šimonytės bei ankstesnių finansų ministrų viešai išsakyta nuomonė, kad nekilnojamo turto mokesčio surinkimo pajamos nepadengs administravimo kaštų, išskyrus jei jis taptų visuotiniu ir turto mokestį mokėtų visi Lietuvos gyventojai, tarp jų ir pensininkai.

“Panašu, kad Seimui beliko tik apsvarstyti, kokį mokesčio modelį pasirinkti – apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, ar tik brangesnį. Tačiau esu įsitikinęs, kad įvesti nekilnojamojo turto mokestį šalyje nereikia. Tai nesukurtų jokios pridėtinės vertės, o valstybės biudžetui greičiausiai dar ir padarytų žalą. Derėtų nepamiršti, kad žmonių nekilnojamasis turtas įsigyjamas iš jau vieną kartą apmokestintų pajamų. Tokį mokestį galima būtų drąsiai vadinti ir išskirtiniu mokesčiu vilniečiams, nes turto mokestį nulemtų rinkos kaina, o būtent Vilniuje nekilnojamojo turto kainos yra didžiausios”, – teigė Seimo narys.