Šiandien nesunku parduoti tik tuos butus, kurių šildymas yra pačių reguliuojamas ir nebrangus. Perkantieji namus taip pat ieško tokių, kurių šildymas nebrangus, o tai dažniausiai namai, šildomi kietuoju kuru. Matydamos ilgai besitęsiantį NT rinkos sąstingį, bankų antrinės įmonės, perėmusios nemokių klientų būstus, rudeniop paleido į apyvartą savo sukauptus “rezervus”, taip šiek tiek pagyvindamos rinką.

Ina Soloveičik, kadaise klestėjusios statybų bendrovės “Progresyvios investicijos” eksploatacijos vadovė, be mažiausio džiugesio varto bendrovės dokumentus, kuriuose detaliai užfiksuota, kaip sekėsi jų įmonei 2012-aisiais. “Blogai”, – atsidūsta moteris ir mosteli ranka kolegų link. Iki krizės visą 22-ąjį verslo centro “Europa” aukštą užėmusios bendrovės, kurioje anuomet plušėjo per pusšimtį darbuotojų, patalpos šiandien tėra vienas nedidukas kambarėlis. Jame glaudžiasi keletas “progresyvių investuotojų”.
“Mūsų rangovai ir subrangovai išsivaikščiojo kas sau: vieni išsiskirstė pavienėmis grupelėmis ir gyvena iš nedidelių atsitiktinių užsakymų, kiti ištisomis brigadomis išvažiavo į Airiją ir įsidarbino tenykščiame statybų sektoriuje. Tie, kurie liko Lietuvoje, bankrutavo, jų – apie 80 proc. Ir kol kas prošvaisčių Lietuvoje nematyti. Statybų ir nekilnojamojo turto sektorius pas mus merdės dar mažiausiai iki 2018-ųjų. Todėl mes nieko ir nestatome, tik pardavinėjame turimus sklypus, kai kuriuos jau su parengtais statybos projektais. Tik bėda, kad niekas tokio turto neperka”, – be užuolankų ir nutylėjimų vardija patyrusi vadybininkė.
Ponia Ina džiaugiasi, kad ji puikiai suuodė besiartinant krizę, ir dar jos pradžioje, kai nė vienas statybų plėtotojas net neplanavo derėtis su pirkėjais, drastiškai nuleido kainą nuo 5000 iki 2500 Lt kv./m už likusius neparduotus paskutiniuosius dešimt butų Sviliškių gatvėje, sostinės Justiniškių mikrorajone.
“Apskaičiavau, kad ši kaina yra savikaina, bet rizikavau – verčiau parduoti pigiau, nei laukti klientų, kaip laukė kolega Laimutis Pinkevičius, nenorėdamas mažinti savo plėtojamo ekonominės klasės nekilnojamojo turto kainų. Ir laimėjau. Bet šiandien padėtis nuo 2008-ųjų praktiškai nepasikeitė: perkančiųjų ekonominės klasės butus brangiau nei po 2500 Lt kv./m nėra. O juk ši kaina praktiškai yra ekonominės klasės būsto savikaina. O jei ir išstenėtume parduoti šiek tiek brangiau, tai ne daugiau kaip vieną ar du butus per mėnesį. Todėl tik sėdime biure, analizuojame ir laukiame”, – apibendrina pašnekovė.
Šeimos narių įkurtoje įmonėje dirbanti I.Soloveičik su lengva ironija prisimena laikus, kai butus parduodavo tik atvežusi klientus į ką tik aptvertą statybvietę. “Dabar interesantų nėra net ir pastatytam ekonominės klasės būstui geroje vietoje”, – tvirtina pašnekovė.
Vis dėlto, pasak nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, šiuo metu Vilniuje plėtojama maždaug 30 daugiabučių statybos projektų, o Kaune statomi penki nauji daugiabučiai. Be to, sostinėje rasis dar ir aštuonetas naujų biurų pastatų, o Kaune naują biurų pastatą stato “Senukų” koncernas.
Bet I.Soloveičik šias permainas vertina gana skeptiškai: “Kai skaitau spaudoje kolegų kalbas apie atsigaunančią nekilnojamojo turto statybų ir pardavimo rinką, nejučia imu šypsotis. Svarstau, ar rašoma tam, kad žmonėms pakiltų ūpas ir jie nusiramintų, atsipalaiduotų, tikėdamiesi, jog viskas bus gerai, ar yra dar kokių kitų motyvų.”
Nekilnojamojo turto pardavimo specialistės žiniomis, pastaruoju metu be įtampos jos kolegoms ir konkurentams pavyko parduoti vienintelį itin prabangų daugiabutį sostinėje, Klaipėdos gatvėje, nors butai kainavo po 10 tūkst. Lt už kvadratinį metrą. “Bet tai vienetiniai atvejai. Plėtotojams pasisekė, nes jie praktiškai iš anksto jau turėjo klientų ir žinojo apie tokių butų poreikį. Tačiau tiek galinčių mokėti už butą žmonių tėra vienetai. O štai ekonominės klasės segmentas šiandien neturi pinigų”, – apibendrina pašnekovė.
Iš tikrųjų, pasak ponios Inos, jauni žmonės Lietuvoje jau irgi keičia savo gyvenimą būdą – jie, kaip kokie italai ar graikai, nebeskuba išsikelti iš gimtųjų namų ir pirkti ar nuomotis būsto, o lieka gyventi kartu su tėvais. “Daugybę metų rytais sportuoju klube, į kurį prieš darbą susirenka gausybė jaunų savo sričių profesionalų. Jie nebetrykšta optimizmu, planuodami įsigyti naują būstą. O juk šitie žmonės yra pagrindiniai vartotojai”, – paaiškina I.Soloveičik.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Bankai vis atsargiau vertina galimybes finansuoti nekilnojamojo turto (NT) sandorius bei naujus projektus Vidurio ir Rytų Europoje, rodo KPMG atliktas tyrimas „KPMG NT rinkos barometras 2012“. NT projektų finansavimo galimybes Baltijos šalyse bankai šiemet vertina dar atsargiau nei pernai.

„KPMG NT rinkos barometras 2012“ parodė, jog iš esmės NT rinkos perspektyvos konkrečioje Vidurio bei Rytų Europos šalyje priklauso nuo situacijos tos šalies ekonomikoje.

Apskritai, visame regione bankai labiau linkę restruktūrizuoti išduotas paskolas nei žūtbūt išsireikalauti jų grąžinimo. Rinkdamiesi, kurį projektą finansuoti jie pirmenybę teikia kokybiškiems projektams, pagrįstiems geru verslo planu.

Lyginant su situacija prieš metus, šiemet NT finansavimui regione bankai skiria mažiau dėmesio, tokios pat tendencijos, manoma, išliks ir ateityje. Kur kas daugiau dėmesio gali sulaukti didelės grąžos projektai, pelningesni sandoriai.

Viešbučių sektoriaus vystymo finansavimas bankus domina bene mažiausiai, tačiau geri projektai gali sulaukti jų dėmesio, teigiama tyrime.

Noriai finansuoja tik pelningus naujus projektus

Anot KPMG Lietuvoje partnerio Roko Kasperavičiaus, pamažu atsigaunant ūkiui Vidurio ir Rytų Europos šalyse, bankų apetitas finansuoti NT sektorių yra bene mažiausias lyginant su kitais sektoriais, o ypač Baltijos šalyse.

„KPMG NT rinkos barometre 2012“ sakoma, jog didžiausias požiūrio į NT sektoriaus finansavimą pasikeitimas įvyko būtent Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šiose šalyse NT vystymo finansavimui bankai teikė tam tikrą reikšmę 2010 ir 2011 m., tačiau dėmesys tokiems projektams šiemet smarkiai sumenko.

Baltijos šalyse NT sandoriams ir projektams išduotų blogų paskolų dalis yra didžiausia, lyginant su kitomis šalimis Vidurio ir Rytų Europos regione, teigiama barometre.

Čekijoje ir Bulgarijoje respondentai tikisi, kad artimiausiu metu bus galima pertvarkyti apie 75 proc. blogų paskolų, kai Baltijos šalyse – tik apie trečdalį. Vis dėl to, bankų ryžtas pertvarkyti ar refinansuoti NT paskolas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra bene didžiausias.

„Baltijos šalyse bankai labiau nei kitose Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse linkę restruktūrizuoti ar refinansuoti NT paskolas per artimiausius dvejus metus. Tiesa, naujų NT projektų finansavimas vertinamas vis tik skeptiškai, palankių bankų sprendimų gali tikėtis nebent itin pelningi projektai“,– reziumuoja R. Kasperavičius.

„KPMG NT rinkos barometras 2012“ sudarytas surinkus ir susisteminus apklausos būdu gautą informaciją iš 35 bankų Vidurio ir Rytų Europoje. Bankų Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje atstovų atsakymai apie kertinius dalykus, lemiančius NT finansavimą, padėjo KPMG sudaryti jau trečią barometrą apie NT rinką šiame regione.

KPMG barometras sudarytas visų pirma atsižvelgiant, kaip bankai tvarko išduotas blogas paskolas, koks jų strateginis požiūris suteikti naujas paskolas NT projektams vystyti – ko tikisi per artimiausius 18 mėnesių – ir, galiausiai, ką jie viešai siūlo investuotojams ir NT vystytojams.

Už nuomojamą dviejų ar trijų kambarių butą mokėti tūkstantį litų per mėnesį yra įprasta praktika, tačiau pasitaiko skelbimų, kuriuose nurodomos ir penkiaženklės sumos.

Šiuo metu daugiausiai brangių butų nuomojama Vilniaus senamiestyje, o vieno iš jų mėnesio kaina siekia net 12 tūkst. litų. Nemažiau įspūdingos kainos ir Klaipėdoje – 5 tūkst. litų, Kaune – 4 tūkst. litų. Tokios prabangių butų nuomos tendencijos pastebėtos, įvertinus lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenis.
Į brangiausiai nuomojamų butų penketuką patenkančių objektų mėnesio kaina viršija 5 tūkst. litų. Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, brangiai nuomojamų butų, kurių mėnesio kaina viršija 3 tūkst. litų, skelbimai sudaro apie 9 proc. visos nuomojamų butų pasiūlos.
„Kovo viduryje Vilniuje minėtų skelbimų buvo daugiau nei 230, Klaipėdoje – apie 20, Kaune – apie 10. Dažniausiai už daugiau nei 3 tūkst. litų nuomojamų butų savininkai nuomininkų laukia ne vieną mėnesį. Nors prestižinėse vietose esantys butai puikiai įrengti, tačiau įvertinus ekonominę situaciją, nedidelė dalis lietuvių pasiryžtų kas mėnesį mokėti 3 ar daugiau tūkstančių litų už nuomojamą butą“, – teigia E. Narbuntovičius.
Nekilnojamojo turto rinkos konsultantų teigimu, dažniausiai prabangius butus išsinuomoja diplomatinių atstovybių darbuotojai ar užsienio įmonių vadovai.
„Dažniausiai savininkai siekia išnuomoti butą ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, nes tokiu būdu jie nori užsitikrinti reguliarias pajamas. Surasti tinkamus nuomininkus užtrunka nemažai laiko. Visgi, jei butas – išskirtinis ir strategiškai patogioje vietoje, nuomininkus galima surasti per mėnesį ar netgi greičiau“, – sako Mindaugas Kazlauskas, RE/MAX Bravo vadovas. Jo teigimu, pagrindiniai kriterijai, lemiantys nuomojamo buto kainą, yra vieta, buto dydis, interjeras ir baldai.
Pro langus – Gedimino pilis ar Katedra
Brangiausias šiuo metu Domoplius.lt nuomojamas butas yra pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte. Už 12 tūkst. litų per mėnesį nuomojamo buto dydis įspūdingas – 2 kambarių plotas užima net 205 kvadratinius metrus. Skelbime taip pat pateikta trumpa informacija, kad 4 aukšte esantis butas pasižymi išskirtiniu dizainu ir turi požeminį garažą.
Dar vienas penkiaženklę sumą – 10 tūkst. litų už mėnesį – siekiantis butas nuomojamas Teatro gatvėje. 5 kambarių ir 372 kv. m. ploto butas išsidėstęs per du aukštus, o skelbime dar išskiriama, kad jame yra ir pirtis, du balkonai, terasa, du židiniai, atskiras miegamasis su dvigule lova ir vonios kambariu, drabužinė.
5 kambarių apartamentai išnuomojami ir Vilniaus senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje. Senoviniame, 1900 m. statytame name esančio 273 kv. m. buto mėnesio nuomos kaina – 8500 litų. Skelbime išskiriama, kad apartamentai užima du aukštus, yra trys miegamieji su atskirais vonios kambariais, pro buto langus atsiveria nuostabi Gedimino pilies panorama.
Toje pačioje, Šv. Ignoto gatvėje, nuomojamas ir kitas prabangus, 4 kambarių butas. Jo mėnesio nuomos kaina – 6500 litų. 1940 m. pastatytame senovinės autentiškos architektūros name esantys apartamentai užima du aukštus ir siekia 150 kv. m., o pro langus atsiveria nuostabūs vaizdai į Kotrynos bažnyčios ansamblį.
Bene kukliausias į brangiausių sostinėje nuomojamų butų penketuką patenkantis butas yra Tilto gatvėje. 3 kambarių ir 102 kv. m. buto nuomos kaina siekia 4500 litų per mėnesį. Skelbime pažymima, kad pro 5 aukšte esančio buto balkoną atveria vaizdas į Katedrą.
Klaipėdoje brangiau negu Kaune
Kaune ir Klaipėdoje taip pat yra nuomojamų butų, kurių kainos siekia ar viršija 4 tūkst. litų.
Brangiausias išnuomojamas butas Klaipėdoje – 5000 litų už mėnesį – yra  Kauno gatvėje, daugiaaukščiame 2008 m. statybos name. Išnuomojami moderniai įrengti 6 kambarių apartamentai, kurie yra pačiame viršutiniame, 18 aukšte, o jų plotas užima 308,09 kv. m.
Dar vienas prabangus būstas Klaipėdoje išnuomojamas Kuosų gatvėje 2008 m. pastatytame namo 34 aukšte. Jo mėnesio nuomos kaina – 4900 litų.
Kaune nuomojamų prabangių butų kainos kiek mažesnės negu Klaipėdoje. Brangiausiu galima vadinti Laisvės alėjoje išnuomojamą butą, kurio mėnesio kaina 4000 litų. Skelbime teigiama, kad 113 kv. m. bute yra net trys miegamieji kambariai, virtuvė, sujungta su svetaine, didelė drabužinė, du vonios kambariai.

naujas_bustas

Šiemet tikimasi, kad nekilnojamojo turto sandoriams Baltijos šalyse investuotojai išleis triskart didesnę sumą nei pernai – grįžta jų pasitikėjimas regionu.

Didžiausią investuotoju susidomėjimą dėl įvesto euro ir glaudžių ekonominių saitų su Skandinavijos šalimis šiuo metu jaučia Estija. Lietuva pagal sandorių vertę yra antra. Plėtros įmonėms ir investuotojams Lietuvoje kol kas sunku suderinti lūkesčius dėl kainų, rašo “Verslo žinios”.

“Investuotojų domėjimasis Baltijos regionu grįžta. Tokiam elgesiui įtakos turi sparčiai auganti Baltijos šalių ekonomika, gerėjantys verslo lūkesčiai, palankios reikšmingų tarptautinių finansinių institucijų prognozės Baltijos šalims”, – sakė “Colliers International” Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.

Pernai Lietuvoje įvyko vos vienas rimtas investicinis sandoris – “Vilmestos” išplėtotą verslo centrą Vilniaus Saltoniškių gatvėje, kuriame įsikūrusi “Danske Bank” centrinė buveinė, įsigijo Lietuvoje veikiantis “Lords LB Asset Management”.

“Mes esame ir pirkėjai, ir pardavėjai tuo pačiu metu. Kaip pardavėjai matome, kad yra apčiuopiama aukščiausio lygio objektų sostinėse paklausa – prekybos ir pramogų centrų, prekybos centrų, tinklų, verslo centrų su patikimais nuomininkais”, – pasakė “BPTAsset Management” Veiklos Lietuvoje vadovas Antanas Anskaitis.

Anot jo, komerciniai bankai tokioms investicijoms daug labiau nusiteikę skolinti pinigų nei prieš pusmetį, taigi, lėšos nėra kliūtis.

Viena priežasčių, kodėl plėtros įmonės delsia parduoti objektus, jei šie nekelia rūpesčių, – neaišku, kur tuos gautus pinigus toliau investuoti. Mat nekilnojamojo turto rinka dar labai vangi. Kita priežastis – nekilnojamojo turto objektų savininkai tikisi atkurti pajamų iš nuomos srautus ir taip padidinti objektų vertę.

Anot pašnekovų, dėl minėtų priežasčių Lietuvoje yra atotrūkis tarp investuotojų norimų mokėti sumų ir plėtros bendrovių prašomos kainos.

“Tačiau šis skirtumas mažėja. Šiandien yra kaip tik tinkamas laikas patraukliems objektams įsigyti, todėl, nenorėdami praleisti palankios galimybės, investuotojai yra pasiruošę mokėti daugiau”, – sakė R.Aškinienė.

Nekilnojamojo turto rinkoje gaivinami dvejus trejus metus buvę įšaldyti projektai ir tikėtina, kad šiemet statybos po truputį įgaus pagreitį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Robertas Dargis “Lietuvos ryto” priedui “Vartai” sakė, kad 2010-ieji buvo išlikimo metai, nors jie buvo šiek tiek geresni, nei tikėjosi verslininkai. Per metus Vilniuje pavyko parduoti apie 1000 naujos statybos butų, nors dar apie tūkstantį liko.

“Naujų projektų nebuvo įgyvendinta, pasiūla nepadidėjo ir šiemet tai gali lemti dar labiau sumažėjusį naujos statybos būsto pardavimą.

Racionaliems, išrankiems pirkėjams jau dabar nelabai yra iš ko rinktis, tad gali būti, kad kitąmet jie nupirks dar mažiau naujos statybos butų. Nauji projektai pradedami įgyvendinti tik dabar, o tai reiškia, kad geriausiu atveju būstų bus pasiūlyta 2012 metais”, – aiškino R.Dargis.

Bendrovė “Realco”, plėtojanti gyvenamųjų namų kvartalą “Ozo parkas”, netrukus turėtų valstybinei komisijai atiduoti naują 120 butų namą ir dar šių metų pradžioje ketina statyti daugiabutį

“Realco” direktorius Julius Dovidonis pripažino, kad pernai bendrovė du kartus didino parduodamų būstų kainas. Tai lėmė didelė paklausa.

“Mūsų patirtis rodo, kad būsto paklausa niekur nedingo. Jeigu tik žmonės randa tai, kas jiems patinka, – kokybišką būstą geroje vietoje ir yra tikri dėl savo ateities perspektyvų, jie perka”, – sakė jis.

Jis pripažino, kad verslininkai ilgisi laikų, kai buvo galima naujos statybos buto kvadratinį metrą parduoti už 7000 litų. Tai tetrukdavo kelias dienas. O dabar 5000 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name yra kone riba.

“Nuotaikos geros – visas biuras dūzgia. Šiemet į darbą priėmėme brokerių: darbuotojų mūsų biure padvigubėjo, nes būstų parduodame kur kas daugiau. Trumpai sakant, 2010-ieji – tai metai, kai ir būsto pardavėjai, ir pirkėjai suprato, kad blogiausia – jau praeityje. Dar ne taip seniai parduoti būstą reikėjo pusės metų, o dabar tai pavyksta padaryti per du tris mėnesius”, – aiškino “DnB Nord būsto” vadovas Gediminas Jankauskas.

Jo teigimu, pirkėjai prarado turėtas geresnes derybų pozicijas. Jeigu nustatyta protinga būsto kaina, pirkėjas nebegali gąsdinti, kad nepirks – nupirks kiti.