Bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Pernai šis rodiklis nukrito 2,1 proc., o per pirmąjį šių metų pusmetį – dar 4,7 proc., rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikta informacija.

Tačiau, remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto tyrimo duomenimis, nelegalių spiritinių gėrimų rinka ir toliau klesti ir sudaro apie 33 proc.

Gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidento Romo Apulskio teigimu, valdininkų deklaruota kova prieš šešėlinę rinką kol kas apčiuopiamų rezultatų neduoda. „Nelegalių gėrimų galima įsigyti kiekviename didesniame miestelyje. Daugiausia tai užsienietiškų produktų falsifikatai. Tyrimų agentūros „Spinter“ atliktoje apklausoje galimybę juos įsigyti paminėjo 72 procentai gyventojų. Kaimuose parduodama naminė degtinė, kurią atitinkamai mini 58 procentai“, – pasakoja ABBI vadovas.

Pasak R. Apulskio, Lietuvoje dėl santykinai mažų gyventojų pajamų ir aukštų akcizų tarifų, alkoholiniai gėrimai yra vieni sunkiausiai įperkamų visoje Europos Sąjungoje, o degtinė Lietuvoje – pati brangiausia. „Pavyzdžiui, vidutiniškai už savo gaunamą atlyginimą vokietis gali įsigyti virš 400 litrų degtinės, estas – apie 95 litrus, o lietuvis – tik 79 litrus legalios degtinės, – mažiausiai visoje ES“, – teigia ABBI prezidentas.

Lietuvos valdininkai ir politikai pastaruoju metu dažnai deklaruoja pastangas kovoti prieš nelegalią prekybą, tačiau, kaip pažymi gėrimų klasterio atstovas, apčiuopiamų rezultatų kol kas pasiekti nepavyksta. R. Apulskio teigimu, nėra objektyvių prielaidų šešėlio mažėjimui: kioskuose vis dar pilna geriamosios kosmetikos, kuria nuodijami žmonės, policija dėl netinkamo reglamentavimo yra bejėgė prieš smulkius nelegalių akcizinių prekių pardavėjus, iš Lenkijos plūsta nekontroliuojama pilstuko žaliava – įvairūs denatūruoto spirito produktai, akcizai legaliems alkoholiniams gėrimams toliau didinami.

2009 metais įkurtas ABBI klasteris vienija Kauno technologijos universitetą, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, AB „Stumbras“, įmonių grupę „Alita“, UAB „Italiana Lt“, UAB „Boslita“ ir Ko, AB „Guartis“ ir kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Bendra klasterio įmonių metinė apyvarta yra apie 1,5 mlrd. litų.

Vilniuje, Kirtimų tabore šiandien, įgyvendinant teismo nutartį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ir Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos nugriovė tris nelegalius statinius.

Taip pat laukiama teismo nutarties dėl dar septynių nelegaliai pastatytų namų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija šiandien įteikė dar 12 rašytinių dokumentų pastatų savininkams dėl nelegalios statybos.

„Noriu padėkoti visoms atsakingoms tarnyboms – kryptingi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir policijos veiksmai per tam tikrą laiką problemą gali sumažinti ir sieksime, kad tokios vietos kaip taboras Vilniaus žemėlapyje ateityje neliktų. Patys romai tvirtina, kad užauginti vaikus gerais visuomenės piliečiais čia neįmanoma. Kas ten gyvena – visi įtraukiami į nusikalstamą veiklą ar narkotikų vartojimą“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė vykdo romų integracijos problemą, taip pat rengiama programa – bus siekiama gauti Europos Sąjungos paramą, kad nuo 2014 metų galima būtų pradėti spartų romų iškeldinimą iš taboro.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja,  kad romams, kaip ir visiems vilniečiams, galioja tos pačios įstatymų normos. Pernai jiems skirta socialinė pašalpa siekė beveik 625 tūkstančius litų, praktiškai visi vaikai mokyklose maitinami nemokamai, taboro gyventojai aprūpinami kietuoju kuru, savivaldybė sumoka už atliekų išvežimą.

Vaizdo medžiaga: http://www.youtube.com/watch?v=7Tmj5G-WJig&feature=youtu.be

http://www.youtube.com/watch?v=Pa-bOokhyk4&feature=youtu.be

Vyriausybė, siekdama stabdyti ir mažinti nelegalų darbą, pirmadienį pradėjo diskusijas, kaip bausti nelegaliai dirbančius gyventojus, griežtinti atsakomybę darbdaviams bei numatyti daugiau prevencinių priemonių nelegaliam darbui užkirsti.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė, kad nelegaliai dirbančiam asmeniui siūloma taikyti baudas nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o pakartotiniu atveju – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų. Šiuo metu finansines sankcijas už nelegaliai dirbančius asmenis galima taikyti tik darbdaviams.

“Priimtas sprendimas, kad gegužės viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, pateiks teisės aktų projektus”, – sakė A.Kubilius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad apie baudų didinama darbdaviams kol kas nekalbama. Jo teigimu, jos šiuo metu siekia iki 10 tūkst. litų.

“Šiandien reikia pripažinti, kad dažnai yra netgi darbuotojas ta šalis, kuri inicijuoja nelegalų darbą tam, kad neprarastų socialinių išmokų, bedarbio pašalpų ar kitų dalykų. Klausimas yra kompleksinis, todėl natūralu, kad ir sankcijas, nebūtinai vienodas, turi patirti irgi abi šalys”, – kalbėjo ministras.

Teisės aktuose siūloma numatyti prievolę darbdaviams išmokėti nelegaliai dirbančiam žmogui ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Taip pat ketinama numatyti papildomas poveikio priemones pakartotinai už nelegalų darbą baudžiamiems darbdaviams.

Gyventojus, pranešusius apie pažeidimus, siūloma atleisti nuo atsakomybės.

Taip pat siūloma suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už neteisėtą veiklą (dabar tai gali padaryti tik Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai).

Teisės aktuose bus siūloma konkrečiau apibrėžti “talkos darbų” ir “talkininko” sąvokas, plėtoti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis.

Lietuvoje pernai nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuota 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais.

Lazuose netoli Varšuvos veikusį didžiausią Europoje nelegalų cigarečių fabriką, kuriam vadovavo lietuvis, likvidavo Lenkijos centrinio sekimo biuro darbuotojai, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Sulaikyti 32 asmenys – Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos piliečiai – nuo 25 iki 55 metų amžiaus. Konfiskuota 50 tonų tabako ir 5 milijonai cigarečių, kurių vertė daugiau kaip 25 mln. zlotų (21 mln. litų). Tarp sulaikytųjų yra ir šiam verslui vadovavęs Lietuvos pilietis.

Per kruopščia kratą Lazuose policija aptiko ne tik 5 mln. cigarečių, bet ir 15 tonų pjaustyto tabako. Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 150 pareigūnų.

Iškračius ir sandėlius netoliese esančiame Piasečnos miestelyje, rasta dar 35 tonos tabako. Iš viso policijos rankose atsidūrė 50 tonų tabako.

Nelegalaus fabriko teritorijoje Lazuose buvo surastas cigarečių prikrautas sunkvežimis, turėjęs vežti šį krovinį į Vakarų Europą. Visą čia pagamintą produkciją ketinta išvežti į ES šalis dvylika sunkvežimių.