Prieš kelias savaites Lietuvos banko valdybai Ūkio banką pripažinus nemokiu ir visam laikui atšaukus jo veiklos licenciją, iš 750 jo darbuotojų nemaža dalis neteks darbo. Tiesa, tikslus skaičius kol kas nežinomas, nes dalį Ūkio banko turto, sandorių, teisių ir įsipareigojimų perims Šiaulių bankas.

“Dalį darbuotojų Šiaulių bankas pakvies dirbti savo skyriuose, o dalis darbuotojų bus reikalinga įvairioms funkcijoms Ūkio banko dalyje, kuriai bus keliama bankroto byla, atlikti, bet kol kas negalime atsakyti, kiek darbo vietų bus išlaikyta”, – sako Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas.
Beje, ir kitų bankų darbuotojams neretai tenka darbo ieškotis kitur. Mat dėl populiarėjančių elektroninių paslaugų mažėja bankų skyrių. Štai SEB banke praėjusių metų pabaigoje darbuotojų buvo 10 proc. mažiau nei 2011-ųjų pabaigoje. „Mažesnį darbuotojų skaičių lėmė tai, kad bankas įgyvendino veiklos efektyvumo didinimo priemones. Be to, nuolat plečiame savitarnos padalinių sritį. Tiesa, darbuotojų daugėja „SEB grupės“ Vilniuje įsteigtame paslaugų teikimo centre. Nuo 2008 m. čia sukurtos 328 naujos darbo vietos”, – tvirtina SEB personalo departamento direktorė Indrė Bartulytė-Užupė.
Tuo tarpu banke “Swedbank” nuo 2010 m. darbuotojų skaičius nesikeičia, nes, banko atstovo Sauliaus Abraškevičiaus žodžiais, daugėjant elektroninių paslaugų anksčiau jas teikusiems žmonėms patikimos kitos funkcijos, tarkime, paskolų ar draudimo srityje.

BFL

Teismai per penkis šių metų mėnesius skyrė beveik 600 tūkst. litų baudų už nelegalaus darbo naudojimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išplatinto pranešimo duomenimis, už inspektorių atlikto tikrinimo metu miško kirtavietėje nustatytus keturis nelegaliai dirbusius asmenis Varėnos rajono apylinkės teismas nelegalų darbą naudojusiam A. Mačiulio individualios įmonės savininkui skyrė 3 tūkst. 350 litų baudą. VDI kreipėsi apeliaciniu skundu, teigdama, kad bausmė už tokį pažeidimą per švelni ir prašydama ją sugriežtinti.

Skunde buvo motyvuojama, kad teismas neatsižvelgė, jog nelegalus darbas Administraciniame teisės pažeidimų kodekse vertinamas kaip vienas pavojingiausių pažeidimų, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Taip pat pabrėžta, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekė nuslėpti asmens darbo pagal sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tuo padarydamas didelę žalą ir dirbančių žmonių teisei pasinaudoti teisinėmis bei socialinėmis garantijomis.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) atsižvelgė į VDI pateiktus įrodymus ir patenkino apeliacinį skundą. Įvertinus taip pat VDI nustatytą faktą, kad nelegaliai įdarbinti asmenys A. Mačiulio įmonėje dirbo gana ilgai ir tai suteikė įmonei galimybę išvengti nemažos sumos į valstybės biudžetą privalomų mokesčių mokėjimo, A. Mačiuliui skirta 12 tūkst. litų bauda.

Kitu atveju VAT patikrino VDI pateiktus įrodymus dėl nelegalaus darbo piliečio Valdo Kizieliausko byloje, atmetė nubaustojo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą skirti už nelegalaus 6 žmonių darbo naudojimą miško darbuose 39 tūkst. litų.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nelegalaus darbo naudojimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 3 iki 10 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

BFL

Vyriausybė toliau svarstys, kaip mažinti nelegalų darbą. Pirmadienį pasitarime nutarta dar tobulinti įstatymų projektų paketą.

Pataisomis siūloma uždrausti nelegalų darbą – neleisti įdarbinti nelegaliai šalyje esančių žmonių iš trečiųjų šalių. Tikimasi, kad tai sumažins nelegalią imigraciją.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad projektas Vyriausybėje bus baigtas svarstyti “artimiausiu metu” – esą kilo diskusija, ar tos priemonės, kurias Europos Sąjungos direktyva numato trečiųjų šalių gyventojams dėl nelegalaus darbo Lietuvoje, taikyti ir savo piliečiams. “Tos priemonės yra reikalingos, nes nelegalus darbas yra viena iš šešėlinės ekonomikos problemų, su kuria turime ryžtingai kovoti”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei teikia tai numatantį Nelegalaus darbo draudimo įstatymo, Darbo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Planuojama, kad teisės aktai įsigaliotų jau nuo liepos.

Projektas parengtas įgyvendinant ES direktyvą, kuria numatomos sankcijos darbdaviams, kurie leido nelegaliai dirbti tokiems asmenims. Taip siekiama sureguliuoti nelegalaus darbo prevenciją ir kontrolę, paskatinti konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teisę turėti tinkamas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Nelegaliu darbu bus laikoma veikla, pavyzdžiui, darbdavys nepraneš “Sodrai” apie žmogaus darbo pradžią ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną.

Tvarką pažeidusiems darbdaviams be kita ko siūloma skirti pinigines baudas, iki 5 metų neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, iki 5 metų atimti teisę gauti subsidijas, išmokas ar kitą Lietuvos ar ES paramą arba įpareigoti šias išmokas grąžinti.

Atsižvelgiant į profesinių sąjungų pateiktą pasiūlymą, kuriam pritarė Trišalė taryba, Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatoma, kad profesinės sąjungos nelegaliai dirbusio asmens pavedimu galės atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai nelegalaus darbo atvejų buvo išaiškinta 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais (2009 metų pirmąjį pusmetį buvo nustatyti 2207 atvejai, o 2010 metais per tą patį laikotarpį – 3156 atvejai).

ES direktyvos nuostatas į savo teisės aktus Lietuva turi perkelti iki liepos 20 dienos.

BFL

Lietuvoje siūloma uždrausti nelegalų darbą – siūloma neleisti įdarbinti nelegaliai esančių šalyje žmonių iš trečiųjų šalių. Tikimasi, kad tai sumažins nelegalią imigraciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei teikia tai numatantį Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektą, kurį Vyriausybė svarstys pasitarime pirmadienį. Planuojama, kad jis įsigalios nuo liepos.

Projektas parengtas įgyvendinant ES direktyvą, kuria numatomos sankcijos darbdaviams, kurie leido nelegaliai dirbti tokiems asmenims.

Nelegaliu darbu bus laikoma, kai, pavyzdžiui, darbdavys nepraneš “Sodrai” apie žmogaus darbo pradžią ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną. Tvarką pažeidusiems darbdaviams, be kita, ko siūloma skirti pinigines baudas, iki 5 metų neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiek pat laiko atimti teisę gauti subsidijas, išmokas ar kitą Lietuvos ar ES paramą arba įpareigoti šias išmokas grąžinti.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai nelegalaus darbo atvejų buvo išaiškinta 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais (2009 metų pirmąjį pusmetį buvo nustatyti 2207 atvejai, o 2010 metais per tą patį laikotarpį – 3156 atvejai).

ES direktyvos nuostatas į savo teisės aktus Lietuva turi perkelti iki liepos 20 dienos.

Už nelegalų darbą baus ir darbuotojus

Siekiant mažinti neoficialaus darbo mastą, kuris įvairiais skaičiavimais siekia beveik 7 mlrd. litų, jau nuo kitų metų liepos turėtų įsigalioti Nelegalus darbo draudimo įstatymas.

Juo remiantis už nelegalų darbą bus baudžiami ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, rašo “Verslo žinios”.

“Darbdavių siūlymu už nelegalų darbą bus baudžiami ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai: pirmąkart – 500 litų, antrąkart – 1 tūkst. litų suma. Nuo baudų bus atleisti tik tie, kurie pranešė apie nelegalaus darbo atvejį”, – apie paskutinius pakeitimus informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovas Viktoras Majauskas.

Nelegalus darbo draudimo įstatymo įstatymo projektas, pasak jo, dar šiek tiek tobulinamas, bet netrukus pasieks Vyriausybę.

Įstatyme anksčiau buvo siūloma numatyti, jog būtų baudžiami tik darbdaviai, už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį sumokant nuo 3 tūkst. litų iki 10 tūkst. litų, o pakartotinai nusižengus – nuo 10 tūkst. litų iki 20 tūkst. litų, bei įpareigojant išmokėti nelegaliai įdarbintam asmeniui ne mažiau kaip 3 mėnesių minimalią mėnesinę algą.

“Neabejoju, kad vėliau nuostatos griežlės, o baudos didės”, – įsitikinęs V.Majauskas.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog nelegalaus darbo mastą galima suskaičiuoti palyginus valstybinį, kuriame nėra atlyginimų vokeliuose, ir privatų sektorių.

“Nors pridėtinė vertė privačiame sektoriuje sukuriama didesnė, atlyginimas sumokamas mažesnis. Vadinasi, skirtumas, kuris sudaro 576 litus per mėnesį vienam darbuotojui, už sukurtą pridėtinę vertę sumokamas vokelyje”, – sakė N.Mačiulis.

Dienraštis rašo, jog bankininkai, žvelgdami iš savo interesų pusės, siūlo riboti ir grynųjų pinigų cirkuliavimą. Tačiau verslininkai abejoja, kad vien represinėmis priemonėmis, nemažinant mokestinės naštos, pavyks išnaikinti nelegalų darbą.

Kitos šalys neoficialios ekonomikos problemą bando spręsti mažindamos mokesčių naštą, didindamos baudas už nelegalų darbą ir ribodamos grynųjų pinigų naudojimą.

“Lietuvoje pinigų kiekis apyvartoje nesumažėjo tiek, kiek sumažėjo BVP, o tai reiškia, kad dalis ekonomikos pasitraukė į šešėlį ir operuoja grynaisiais pinigais”, – pastebėjo N.Mačiulis.