Apklausos rodo, kad maždaug pusė mūsų šalies gyventojų visiškai nesportuoja. Tad aktyvia fizine veikla lietuvius planuojama sudominti siūlant dalyvauti nemokamose mankštose, kurios šią vasarą organizuojamos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje. Mokytis pilateso ir kalanetikos pratimų, užsiimti klasikine aerobika, šokti Lotynų Amerikos šokius sostinėje galima kiekvieną sekmadienį nuo 13 val. Vingio parke arba pievoje prie Baltojo tilto. Tuo pačiu laiku mankštos vyksta ir Kaune Santakos parke, o Panevėžyje (parke Parko g.) ir Šiauliuose (Beržynėlio parke) nemokamai mankštintis galima ketvirtadieniais nuo 18 val.
Vilniuje taip pat organizuojamos MTB kalnų dviračių pamokėlės, taiči mankštos prie Baltojo tilto, Vingio parke keturis kartus per savaitę – bėgimo treniruotės. Kaune ir Klaipėdoje bėgioti kartu su bendraminčiais kviečiama rečiau. Uostamiestyje ir Palangoje siūlomos kalanetikos mankštos, Nidos paplūdimyje galima išmokti jogos pratimų.
„Žmonėms labai reikėjo tokių masinių mankštų. Į treniruotes sostinėje susirenka po 50–60 vilniečių. Dažnai prie būrio sportuojančiųjų prisidėjęs vienas žmogus kitą kartą jau atsiveda penkis draugus. Sportas suteikia puikių emocijų, tad, pradėjęs nuo nemokomo užsiėmimo, vėliau žmogus tikrai mankštinsis savarankiškai“, – neabejoja vienas iš nemokamų mankštų organizatorių VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas.
Kitas masinių treniruočių iniciatorius sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis sako, kad sportuoti su bendraminčiais kur kas smagiau nei po vieną, todėl tokios mankštos, jo nuomone, formuoja sveiko gyvenimo įpročius.

Krizės įkarštyje sumažėjus finansavimui, valstybinės įstaigos taupydavo išleisdamos darbuotojus nemokamų atostogų, o ne mažindamos darbuotojų skaičių. Tačiau šiemet dar 4 proc. sumažinus asignavimus visoms įstaigoms, valstybės tarnautojams eiti nemokamų atostogų nereikės – esą rasta kitų būdų sutaupyti.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis tvirtina, kad institucijos taip suformavo savo biudžetus, kad nemokamų atostogų darbuotojams nereikėtų eiti, – nebent vienai kitai įstaigai. „Neskatinome, kad būtų taupoma žmonių sąskaita. Tiesiog buvo mažinamos visos kitos išlaidos, tarkime, einamosios išlaidos, investicinės programos“, – paaiškino D.Matulionis.
Lietuvos valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė taip pat teigia, kad kol kas duomenų apie siūlymus eiti nemokamų atostogų neturi. Priminsime, kad masiškiausiai nemokamų atostogų valstybės tarnautojai ėjo pernai. Pasak R.Kisielienės, tokie taupymo sprendimai buvo įgyvendinami savivaldybėse, muitinėse, mokesčių inspekcijoje.
Valstybės tarnybos departamento direktorė Laima Tuleikienė pridūrė, kad valstybės įmonės mažėjantį finansavimą sprendė ir mažindamos darbuotojų. Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. užimtų pareigybių buvo 79,3 tūkst., o 2012 m. gegužės 1 d. – 70,8 tūkst. Per pastaruosius vienus metus užimtų pareigybių sumažėjo dviem tūkstančiais.

Šiuo metu praktiškai kiekvienai mokamai programai sukurta nemokama alternatyva, tinkama namų ar nedidelio verslo užduotims atlikti, tačiau jomis naudojasi tik maža dalis vartotojų.

Įprasta programinė įranga – brangus malonumas. Tarkime, šiuo metu naujausia, septintoji „Microsoft Windows“ operacinės sistemos versija kainuoja nuo 300 iki 900 Lt. Kaina priklauso nuo tipo (namų ar verslo naudojimui) ir to, ar sistema perkama kartu su nauju kompiuteriu, ar atskirai. Visapusiškam darbui vien operacinės sistemos nepakaks – prireiks biuro programų paketo. Populiariausias iš jų „Microsoft Office“ atsieina nuo 400 iki 2,4 tūkst. Lt, atsižvelgiant į tai, kokios programos į jį įdiegtos. Antivirusinė programa – dar apie 100 Lt. Jei esi grafikos dizaineris ar architektas ir tau reikia specifinės profesionalios programinės įrangos, sumos išauga iki paprastam vartotojui sunkiai suvokiamų aukštumų: vaizdų redagavimo įrankio „Adobe Photoshop“ kaina svyruoja nuo 1,7 tūkst. iki 2,5 tūkst. Lt, projektavimo programos „AutoCAD“ – nuo 2,7 tūkst. iki 9,9 tūkst. Lt.
Palyginti neblogą nešiojamąjį kompiuterį šiuo metu galima įsigyti už 1,5 tūkst. Lt. Tai reiškia, kad programinė įranga gali kainuoti gerokai daugiau nei pats kompiuteris.
Dauguma žmonių Lietuvoje naudoja tiek „Windows“, tiek „Office“, nemažai ir „Photoshop“, tačiau tai tikrai nereiškia, kad kiekvienas už šias programas yra paklojęs kelis tūkstančius litų. Didelė dalis naudojasi nemokamai parsisiųstomis nelegaliomis programų versijomis. Kompiuterinio piratavimo lygį pasaulyje matuojančios organizacijos „Business Software Alliance“ šiemet paskelbti tyrimo duomenys parodė, kad į 54 proc. Lietuvoje esančių kompiuterių įdiegta nelegalios programinės įrangos. Lietuva patenka į aukštu piratavimo lygiu pasižyminčių valstybių grupę.
Žinodami minėtas programinės įrangos kainas, tuo neturėtume stebėtis. Vis dėlto norintiems nevaržyti savo darbo, bet neturintiems lėšų legalioms programoms pirkti išeitis yra – nemokamos programos. Anksčiau jos buvo tik programuotojų žaisliukai, o dabar yra pakankamai ištobulintos, kad galėtų būti pritaikytos masiniam vartojimui ir taip padėtų namų ūkiui ar verslui taupyti.
Kai kurių specialistų vertinimu, nemokamos programos kartais būna netgi geresnės nei mokamos, nes prie nemokamų, jei jos yra atviro kodo, gali dirbti visa pasaulio programuotojų bendruomenė. Tokių programų pavyzdžiai – pasaulyje ir Lietuvoje populiariausia interneto naršyklė „Mozilla Firefox“, filmų bei muzikos grotuvas VLC ir daugybė kitų. Šios nemokamos programos neabejotinai pralenkė kartu su „Windows“ operacine sistema perkamus konkurentus „Internet Explorer“ ir „Windows Media Player“.
Tačiau kitų mokamų produktų, tai yra „Microsoft Office“ ir pačios „Microsoft Windows“ sistemos, vartotojai neatsisako, dažnai papildomai moka už juos pirkdami naują kompiuterį, nors alternatyvos – „LibreOffice“ ir „Ubuntu“ (labiausiai ištobulinta „Linux“ šeimos operacinė sistema) gali patenkinti visus jų poreikius. Kodėl nemokamų programų proveržis neįvyksta?

„Microsoft“ sukūrė uždarą ratą

Šį klausimą uždavus Lietuvos „Ubuntu“ bendruomenės forume, jos nariai pateikė racionalių argumentų. „Microsoft“ sukūrė sistemą „iš pradžių dirbi vardui, o paskui vardas dirba tau“. Ilgai populiarinę savo programinę įrangą „Microsoft“ pripratino vartotojus prie jos, dėl to dauguma taikomųjų programų, tvarkyklių, kompiuterinių žaidimų buvo kuriama būtent „Windows“ sistemai“, – paaiškina Darius Juodokas, Vilniaus universitete studijuojantis mediciną. Jis pats naudojasi „Ubuntu“ ir juokauja, kad ši sistema turi viską, ko reikia paprastam vartotojui, išskyrus didelę kainą.
Vis dėlto vaikinas pripažįsta, kad nemokamų programų šalininkams dažnai nebūna kur trauktis. „Studijuojant tenka matyti nemažas sumas kainuojančių aparatų. Mano dėmesį patraukė klasikinis „Windows“ darbastalis visuose kompiuteriuose, kurie prijungti prie tokių aparatų. Pasirodo, aparatūrai valdyti parašyta tik „Windows“ sistemai skirta programinė įranga. Tai reiškia, kad norint ja naudotis teks susimokėti ne tik už pačią programą, bet ir už „Windows“ operacinę sistemą bei jos priedus, pavyzdžiui, antivirusinę programą. Tai galioja ne tik medicinoje, bet ir daugelyje sričių, kuriose naudojama specifinė programinė įranga“, – aiškino D.Juodokas.
Kitas „Ubuntu“ šalininkas, vienoje telekomunikacijų įmonėje vadybininku dirbantis Egidijus Kazlaučiūnas mano, kad padėtis ir nesikeis, nes niekas tuo nėra suinteresuotas: „Microsoft“ nupirko mus už mūsų pačių pinigus. Ši kompanija gauna pelną parduodama savo programinę įrangą, pirkėjai ją pažįsta ir dėl to perka, o tai naudinga prekybininkams, daug darbo turi ir kompiuterių meistrai. Galų gale, jei naudojama legali „Microsoft“ produkcija, tai duoda naudos valstybei surenkamų mokesčių pavidalu.“
Programinės įrangos statistikos tarnybos „StatCounter“ duomenys patvirtina, kad „Linux“ operacinės sistemos Lietuvoje yra egzotika: jos įdiegtos tik į 0,9 proc. šalies kompiuterių.

Padėtų sugriežtinta atsakomybė už piratavimą

Nors analogiškos statistikos apie biuro paketų naudojimą nėra, manoma, kad čia padėtis nemokamų programų atžvilgiu geresnė: vartotojai nuo seno yra pamėgę „OpenOffice.org“, o dabar iš jo lyderio pozicijas ir atviro kodo bendruomenės simpatijas perima „LibreOffice“. Abi programos leidžia pakeisti brangųjį „Microsoft Office“.
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kompiuterius prižiūrinčios bendrovės „Doctor PC“ vadovas Gediminas Šimkus pastebi, jog nemokami biuro programų paketai versle naudojami vis dažniau, tačiau ne dėl to, kad būtų geresni, – tiesiog daugėja nubaustų už nelegalios programinės įrangos naudojimą. „Viskas prasideda nuo skundo. Policija, patikrinusi ir radusi kompiuterių su nelegalia programine įranga, juos išsiveža, tada prasideda tyrimas, kuris tęsiasi bent pusę metų, o įmonei juk kažkaip reikia dirbti. Dėl to ne vienas verslas bankrutavo, o dalis perėjo prie nemokamų „Microsoft Office“ pakaitalų, nes legali šios programos versija jiems per brangi“, – aiškina G.Šimkus.
Galima išvesti paralelę: didėjant atsakomybei už piratavimą, didėja ir nemokamų programų naudojimo mastas. Taigi galima teigti, kad nemokamų programų proveržis įvyks tada, kai Lietuva išstos iš dideliu piratavimo mastu pasižyminčių šalių klubo. Tačiau kol kas padėtį galima apibūdinti technologijų tinklaraščio „Radiocool“ autoriaus Dariaus Vainilavičiaus žodžiais: „Nelegali programinė įranga Lietuvoje populiari, nes ją labai lengva gauti, už jos naudojimą individualūs asmenys praktiškai nebaudžiami, legalios programinės įrangos kainos yra aukštos, palyginti su uždarbiu, o tai, kad piratinės programos neva veikia prasčiau nei legalios, dažnai tėra mitas. Pasigyręs, kad nusipirkai programą, tiesiog gali būti išvadintas kvailiu.“
Todėl nieko nuostabaus, kad „Linux“ vartotojai Lietuvoje nesudaro nė 1 proc.

Daugumoje Lietuvos kompiuterių įdiegta mokama „Windows“ operacinė sistema

„Windows XP“    48 proc.
„Windows 7“    41,9 proc.
„Windows Vista“    7 proc.
„Mac OS“    1,7 proc.
„Linux“    0,9 proc.
Kita    0,5 proc.

Šaltinis: „StatCounter Global Stats“, 2011 m. spalis

Geriausios nemokamos alternatyvos
„Ubuntu“
„Linux“ pagrindu veikianti operacinė sistema, leidžianti atlikti visas įprastas „Windows“ funkcijas, pasižyminti greita ir patogia naudoti vartotojo sąsaja.
Ką pakeičia: „Microsoft Windows“ operacinę sistemą.
Kiek sutaupoma: 349–932 Lt („Windows 7“ kaina).
Minusai: nepavyks įjungti dalies tik „Windows“ skirtų programų, tačiau daugumai jų galima rasti nemokamų „Ubuntu“ pritaikytų alternatyvų.
Taip pat verta pabandyti: „Linux Mint“.

„LibreOffice“
Biuro programų paketas su septyniomis skirtingomis programomis: tekstų redagavimo programa „Writer“, skaičiuokle „Calc“, pateikčių rengykle „Impress“, duomenų bazių valdymo įrankiu „Base“, piešimo įrankiu „Draw“ ir matematinių formulių tvarkykle „Math“.
Ką pakeičia: „Microsoft Office“ biuro programų paketą.
Kiek sutaupoma: 437–1089 Lt („Microsoft Office 2010“ kaina).
Minusai: Funkcijų gausa neprilygsta mokamam konkurentui, taip pat gali kilti nesuderinamumo problemų bandant „Libre Office“ sukurtus failus įjungti per „Microsoft Office“.
Taip pat verta pabandyti: „OpenOffice.org“.

„AVG Anti-Virus Free“
Antivirusinė programa, pasižyminti didele sparta ir mažu kompiuterio resursų naudojimu.
Ką pakeičia: mokamas antivirusines programas, pavyzdžiui, „ESET NOD32 Antivirus“ arba „Norton AntiVirus“.
Kiek sutaupoma: 112 Lt („Eset“ kaina), 109 Lt („Norton“).
Minusai: įvairių testų duomenimis, mokamos antivirusinės programos saugumu lenkia nemokamas, tačiau namų vartotojams jos nėra būtinos.
Taip pat verta pabandyti: „Panda Cloud Anti-Virus“, „Ad-Aware Free“.

GIMP
Profesionali vaizdų apdorojimo programa, suderinta su „Windows“, „Mac“ ir „Linux“ sistemomis.
Ką pakeičia: „Adobe Photoshop“ vaizdų apdorojimo programą.
Kiek sutaupoma: 1756–2510 Lt („Photoshop CS5“ kaina).
Minusai: reikia diegti įskiepius, kad atliktų kai kurias „Photoshop“ funkcijas. Sudėtinga naudoti dėl funkcijų gausos, namų vartotojams apstu paprastesnių nemokamų įrankių.
Taip pat verta pabandyti: „Paint.NET“, „Google Picasa“.

„Dropbox“
Failų talpykla interneto serveryje, leidžianti pasiekti pasirinktus dokumentus iš bet kurio prie interneto prijungto kompiuterio.
Ką pakeičia: iš dalies atstoja fizinio serverio nuomą.
Kiek sutaupoma: 100–200 Lt per mėnesį.
Minusai: nemokamai leidžia naudoti tik 2 Gb vietos, tačiau kviečiant draugus prisijungti prie „Dropbox“ šią talpą galima išplėsti iki 8 Gb; daug lėtesnė už įprastą serverį.
Taip pat verta pabandyti: „SpiderOak“, „SugarSync“.

Pastaba: mokamų programų kainos nurodytos namų vartotojams, perkant individualiai

BFL

Nuo gegužės Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms, galimai padidėsianti emigracija kelia nerimą valdantiesiems.

“Tikrai reikėtų sėsti ir diskutuoti, kaip išsaugoti tuos geriausius darbuotojus, kad jie nepabėgtų iš Lietuvos. Tuo pačiu buvo paliestas ir ministerijų specialistų išlaikymo klausimas, nes pastebima, kad iš įvairių ministerijų geriausi specialistai išeina į privatų verslą, kiekvieną savaitę vis daugiau žmonių išeina į geriau apmokamą darbą”, – trečiadienį Eltai po tradicinių valdančiosios koalicijos partnerių pusryčių sakė Seimo narys Andrius Burba.

Jungtinės Seimo frakcijos nario teigimu, ieškoma būdų, kaip šį darbuotojų išėjimą pristabdyti. Pasak A. Burbos, apie atlyginimų didinimą viešajame sektoriuje kalbėti per anksti, tačiau neatmetama galimybė gerinti viešojo sektoriaus darbuotojų sąlygas. Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė galimybę atsisakyti eiti nemokamų atostogų. Šiuo metu valstybiniame sektoriuje specialistai vis dar yra išleidžiami nemokamų atostogų po 10 dienų per metus.

“(…) jeigu tu gauni nedidelį atlyginimą, dar plius turi eiti priverstinių atostogų, tai, ko gero, nėra skatinimo mechanizmas. Bent jau tai reikėtų galvoti kažkaip išspręsti. Yra tų būdų, kaip nedidinant atlyginimų, bet gerinant darbo sąlygas”, – kalbėjo Seimo narys.

Tuo tarpu paprašytas pakomentuoti, kaip numatoma kovoti su emigracija į Vokietiją ar Austriją, A. Burba to nedetalizavo, tačiau teigė, kad problema bus domimasi, ir valdantieji ieškos būdų jai spręsti.

“Ko gero, uždrausti, uždaryti sienų irgi negalima. Bet kuriuo atveju svarstyta, kad tas klausimas turi būti vienas iš prioritetinių, kad bent jau būtų surinkta informacija, kokia situacija yra – kiek žmonių važiuoja, kokie srautai, kokie specialistai, ar galima kažką padaryti ir taip toliau”, – dėstė A. Burba.

ELTA primena, kad Premjeras Andrius Kubilius yra pripažinęs, jog nuo gegužės pradžios atveriama Vokietijos darbo rinka gali paveikti Lietuvos rinką ir priversti šalį labiau konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų.

Vokietija ir Austrija – paskutinės ES šalys, atšaukiančios darbo jėgos judėjimo apribojimus. Išsiplėtus Europos Sąjungai 2004 metais į Rytus, Vakarų Europos šalys pasiekė, kad būtų įvesti apribojimai darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES narių septyneriems metams. Vokietija ir Austrija išnaudojo visą septynerių metų laikotarpį ir 2011 m. gegužės 1 d. atvėrė savo darbo rinkas.

Manoma, didžioji Rytų Europos darbuotojų dalis plūstelės į Vokietiją. Preliminariais vertinimais, dirbti į Vokietiją gali suvažiuoti nuo 400 tūkst. iki milijono žmonių.

Rytų Europos valstybių-ES narių piliečiai iki šiol galėjo dirbti Vokietijoje ir Austrijoje, tačiau tam jie privalėjo turėti darbdavio kvietimą.