BFL

Net jei Lietuvoje teliktų milijonas gyventojų, kurių algos vidurkis būtų tūkstantis litų, pagal dabar galiojančius įstatymus Seimo nariai galėtų gauti dabartinę algą. Maža to, galėtų nemokėti ne tik už būstą, bet ir už vandenį, šildymą ar šiukšlių išvežimą. Seimo narių skaičiaus mažinti negalima, mat taip parašyta Konstitucijoje (lyg Seimas jos niekada nebūtų keitęs), o lengvatas ir privilegijas Seimo nariai linkę vadinti parlamentinės veiklos garantijomis. Jų atsisakyti, kaip rodo vis atidėliojamas beveik prieš pusmetį parengtas Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto svarstymas, labai nenorima.
Žinoma, įstatymų leidėjams visose demokratinėse valstybėse mokamas solidus atlyginimas, atlyginamos jų pareigoms vykdyti būtinos išlaidos. Tačiau daugelio šalių įstatymuose įtvirtinamos garantijos, kad alga priklauso nuo vidutinės šalyje, o politiko buitis nėra prilyginama valstybės valdymui, už kurį turi mokėti valstybės piliečiai. Europos parlamentarų algų kontekste esame prie autsaiderių, tačiau pakiltume tikrai gerokai aukščiau, jei suskaičiuotume visus paslėptus mokėjimus.

Pagrindinė alga triskart viršija šalies vidurkį
Lietuvoje politikų alga skaičiuojama taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Beje, pagal įstatymą jis negali būti mažesnis už esamą, nebent jei iš esmės pablogėja valstybės finansinė būklė. Nustatant tą bazinį dydį turima atsižvelgti į vidutinės valstybėje algos pokyčius, tačiau kodėl politikų algos skaičiuojamos ne pagal juos, kas būtų suprantama ir skaidru, o pagal išvestinį koeficientą?
Kitose šalyse laikomasi elementarios nuostatos: kyla gerovė, kuri, bent teoriškai, priklauso ir nuo parlamento darbo kokybės, – kyla ir politikų atlyginimai. Kaimynai latviai parlamentarų atlyginimus kasmet koreguoja pagal praėjusių metų viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkį, taikydami 3,2 koeficientą, estai – pagal praėjusių metų paskutinio ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, daugindami iš keturių.
Lietuvoje eilinio Seimo nario atlyginimas „ant popieriaus“ – per 6,9 tūkst. Lt, prieš krizę buvo 8,3 tūkst. Lt. Vidutinis atlyginimas šiuo metu šalyje – 2,1 tūkst. Lt. Taigi dabar proporcijos – beveik estiškos ir logiškos, nes įstatymus leidžiančio asmens alga (kaip ir kompetencija) turėtų skirtis nuo eilinio statistinio vidutinioko.

Benzinas, komunalinės paslaugos – kai kam nemokamai
Taigi pagrindinė lietuvio parlamentaro alga kukli, bet atitinka europinį analogiško turtingumo standartą – maždaug triskart didesnė nei vidutinė. Dar 2,1 tūkst. Lt skiriama parlamentinėms išlaidoms (kitąmet ši suma sieks apie 3,6 tūkst. Lt, nes grįžtama į ikikrizinį lygį). Visos ES valstybės parlamentarams skiria tokias išmokas, tačiau labai skiriasi, kiek ir kokiai paskirčiai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas piktinasi, kaip mūsų parlamentarai sugeba Raseiniuose išsinuomoti biurą už 3,5 tūkst. Lt per mėnesį, nors ten analogiško buto nuoma siekia 600 Lt. Arba štai kai kurie Seimo nariai už visą išmokos sumą nusiperka benzino, vadinasi, per mėnesį turėtų nuvažiuoti per 4 tūkst. km. Tačiau, kaip rodo faktai, mokesčių mokėtojai moka už parlamentarų sutuoktinių keliones.
ES šalyse transporto išlaidos paprastai skaičiuojamos atsižvelgiant į politiko rinkimų apygardos atstumą iki sostinės, o biurus dažnai centralizuotai nuomoja parlamentas. Darbo grupė ir mūsų Seimui siūlo biurus ir automobilius nuomotis centralizuotai.
Pagal tai, kaip dabar dalis Seimo narių leidžia parlamentinei veiklai skirtas išmokas, pusę sumos galima vadinti tiesiog priedu prie algos. Darbo grupė apie kiekvieną išleistą litą siūlo viešai skelbti Seimo nario interneto puslapyje.
Kitose šalyse ne sostinės politikams kompensuojama už būstą, tačiau ne iki tokių kraštutinumų kaip pas mus, kai parlamentarai nemoka net už komunalines paslaugas. Be to, kaip primena A.Salamakinas, Konstitucija numato išlaikymą tik Seimo nariui, bet ne jo žmonoms ar meilužėms. Taigi prie algos ne vilniečiai dar prisiduria apie tūkstantuką, skaičiuojant skirtumą, kiek kainuotų buto nuoma, jei Seimas jį nuomotų ne centrinėje sostinės gatvėje ir jei politikai patys susimokėtų už vandenį, šilumą, elektrą.
Visose šalyse kitai kadencijai neišrinktiems politikams mokamos išeitinės išmokos – nuo 50 iki 100 proc. gautos algos, nuo dviejų mėnesių Ispanijoje iki šešerių metų Nyderlanduose. Tačiau dabar Lietuvos įstatymų garantuota 2–6 Seimo nario algų dydžio išmoka, atsižvelgiant į tai, kiek metų buvo parlamentarai, mokama net jei politikas rado darbą jau pirmą dieną išėję iš Seimo. Tokiais atvejais darbo grupė siūlo mokėti tik skirtumą tarp buvusios ir naujos algos. Antra vertus, visi žino kadencijos trukmę, be to, įstatymas garantuoja Seimo nariui teisę grįžti į ankstesnę darbo vietą, tad ši išmoka iš dalies taip pat turėtų būti priskirta prie paslėptų mokėjimų.

Alga mokama net už pravaikštas

Atlyginimas turėtų būti mokamas ne už pareigas, o už darbą, tačiau Seimas, ko gero, vienintelė darbo vieta, dėl kurios įstatyme įrašyta, kad alga bus mokama net už pravaikštas. Pustuštė būna ne tik plenarinių posėdžių salė – yra tokių Seimo narių, kurie nesilanko ir komitetų posėdžiuose, tačiau nėra jokio instrumento priversti jiems ateiti į darbą.
Darbo grupės Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektui parengti vadovas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros dėstytojas Vytautas Sinkevičius primena, ką yra pasakęs Konstitucinis Teismas: laikas, kai parlamentaras nedalyvauja Seimo posėdžiuose, negali būti laikomas darbo laiku, už kurį mokamas atlyginimas. „Aiškiau nepasakysi. Tačiau Seimo statute įtvirtinta, kad atlyginimas gali būti sumažinamas trečdaliu, jei praleidžiama daugiau kaip pusė posėdžių, kuriuose iš anksto paskelbtas balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Ar tai dera su Konstitucija? Seimo nariai nusistato tokį reguliavimą, koks jiems patogus“, – stebisi teisininkas.
Darbo grupė siūlo išskaičiuoti iš atlyginimo už praleistus be priežasties posėdžius, o sistemiškas jų praleidinėjimas turėtų baigtis apkalta.
Latvijoje, taip pat kai kuriose kitose šalyse mokama tik už tuos posėdžius, kuriuose parlamentaras dalyvavo. Beje, vertėtų pasimokyti iš kaimynų viešumo: jų tinklalapyje galima rasti informacijos apie kiekvieno parlamentaro gautą algą ir visas išmokas.
Dar viena mūsų Seimo keistenybė – pusketvirto mėnesio tarp sesijų, kai politikai turėtų dirbti komitetuose, frakcijose, rengti įstatymų projektus. Tačiau, V.Sinkevičiaus nuostabai, dabar, jei nevyksta posėdžiai, pagal statutą Seimo narys gali disponuoti savo laiku, kaip nori. Ir disponuoja – keliauja po Tailandą ar kur kitur. Darbo grupė pasiūlė įtvirtinti 45 dienų atostogas, tačiau kitu laiku Seimo narys privalėtų bent jau lankytis darbe.
Taigi de facto geriausiu atveju Seimo nariai dabar dirba apie aštuonis devynis mėnesius, tad algą ir išlaidas (juk atostogaudamas jų turėtų neleisti) padalijus tik tam laikui, kai jie dirba, reali alga jau padidėja dar 5–5,5 tūkst. Lt.
Darbo grupė siūlo Seimo nariams drausti vesti televizijos laidas, skaityti paskaitas, net jei šie deklaruoja už jas negaunantys honorarų. ES šalyse požiūris į parlamentarų darbą kitose institucijose skiriasi: kaip išanalizavo Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Portugalijoje jiems toliau užsiimti profesine veikla nedraudžiama, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ribojama galimybė eiti tam tikras valstybines pareigas, bet beveik neribojama galimybė užsiimti privačia veikla.

Turtingi turi vieną padėjėją, bankrutuojantys – penkis
Seimo nariams vis kyla apetitas turėti daugiau pagalbininkų: iki 2006 m. jų buvo vienas, o dabar jau trys. „Vienas – Seime, kitas – biure rinkimų apygardoje, o trečias kur? Juk jam net nėra elementarios darbo vietos. Darbo grupė įrašė, kad užtektų dviejų padėjėjų ir jie turi turėti aukštąjį išsilavinimą, bet ši nuostata iš projekto dingo. Nereikia kvalifikuotų padėjėjų ar yra koks kitas interesas?“ – retoriškai klausia V.Sinkevičius.
Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pabrėžia, kad daugumoje ES šalių parlamentarai turi po vieną padėjėją, net tokiose turtingose, kaip Belgija ar Suomija, o Nyderlanduose daugelis politikų jais net dalijasi. Airijoje tą vienintelį padėjėją parenka parlamento komisija. Austrijoje skiriama maždaug vienos algos dydžio suma, o politikas gali pasirinkti, keliems padėjėjams ją dalyti.
Beje, Austrijoje, Vokietijoje, daugelyje kitų šalių alga padėjėjui nemokama, jei jis su politiku susijęs net trečios eilės giminystės ryšiais, dar dirba ir partijos ar frakcijos administracijoje. Estų parlamentarai padėjėjų neturi. Tačiau prie bankroto slenksčio atsidūrusioje Graikijoje galima turėti vieną mokslinį padėjėją ir keturis sekretorius.
Taigi drąsiai galima sakyti, kad Lietuvoje bent jau vienas padėjėjas dirba tai, ką turėtų padaryti pats Seimo narys, vadinasi, dabar prie šio algos reikia pripliusuoti ir vidutinę Seimo nario padėjėjo algą, o darbo grupė siūlo neišlaidauti ir atsisakyti trečio padėjėjo.
Darbo grupės vadovas V.Sinkevičius aiškina, kad pirmučiausias darbo grupės uždavinys buvo sugrąžinti parlamentarus prie tų garantijų, kurios numatytos Konstitucijoje. O nuo jos jie jau gerokai buvo nukrypę. Ekonominiu požiūriu, be abejonės, bus sutaupyta, jei, žinoma, Seimas nenuspręs, kad nuomotis jiems tinka tik BMW, gyventi – tik su vaizdu į Gedimino pilį, o biuro dydis turėtų būti ne mažesnis nei 100 kv. m.

Seimo privilegijos

Seimo nario pajamos, darbo laikas, kompensacijos
Dabar    Siūloma
Atlyginimas    6,9 tūkst. Lt    Nesvarstė
Lėšos parlamentinėms išlaidoms    2,1 tūkst. Lt, nuo 2012 m. – apie 3,6 tūkst. Lt, dabar neretai naudojamos neefektyviai, abejotinoms reikmėms    Naudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Automobilius, biurus Seimo kanceliarijai nuomoti centralizuotai
Darbo laikas    Galima praleisti pusę posėdžių, kuriuose balsuojama, galimos 4,5 mėn. atostogos    Už sistemingą nedalyvavimą posėdžiuose be pateisinamos priežasties – apkalta, 45 dienų atostogos
Padėjėjai    Iš biudžeto apmokami trys padėjėjų etatai, taip pat pagal narių skaičių skiriama etatų frakcijoms    du padėjėjai
Papildomas darbas    Leidžiama gauti atlyginimą už pedagoginį, kūrybinį darbą    Drausti skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, net jei už tai nemokama
Būstas    Ne vilniečiams ir jų šeimos nariams nemokamai suteikiamas bendrabutis, apmokamos komunalinės paslaugos, vilniečiai moka tik už komunalines paslaugas    Patalpas nuomoti centralizuotai, už komunalines paslaugas susimokėti patiems politikams ir jų šeimos nariams
Išeitinė išmoka     Neišrinkus kitai kadencijai sumokama 2–6 vidut. Seimo nario mėn. atlyginimai, priklauso nuo to, kiek metų dirbta Seime    Nemokėti, jei įsidarbina ir gauna tokias pat ar didesnes draudžiamąsias pajamas, o jei jos mažesnės, mokėti skirtumą.
Šaltinis: Seimas

Kai kurių ES šalių parlamentaro vidutinės alga ir išmokos (eurais, 2009 m.)
Pagrindinė alga (iki mokesčių)    Išmokos*

Italija    11 703    10 593

Airija    8350    1780
Austrija    8160    1360
Vokietija    7668    3868
Nyderlandai    7312    1500
Danija    6551    1658
Belgija    6063    1698
Jungtinė Karalystė    5910    6000
Suomija    5860    1350
Graikija    5781    3125
Prancūzija    5444    6402
Slovėnija    4392    917
Estija    3353    335
Ispanija    3126    1343
Lenkija    2374    1350
Slovakija    2009    2397
Lietuva    2000    579
Rumunija    1735    280
Latvija    1403    1290
Vengrija    1400    1400
Bulgarija    249    166
* Įvairių išmokų už transportą, biurą, būsto nuomą, ryšio paslaugas reprezentacines ir kt. vidutinė suma, neskaičiuojant padėjėjų algos. Kai kuriose šalyse už biurų ar transporto nuomą tiesiogiai moka parlamentas.
Šaltinis: Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas