Savivaldybių rinkimai. Už visuomeninius komitetus balsavo daugiau nei kas dešimtas rinkėjas, kai kur jie net laimėjo daugumą mandatų. Nepartiniai pretenduoja turėti per dešimtadalį merų regalijų, o antrajame ture dėl jų kai kur netgi varžosi tarpusavyje.

To niekas neprognozavo. Ne kokioje nykštukinėje savivaldybėje, o viename didžiųjų miestų, Alytuje, nepartiniai pelnė daugumą, o jų iškeltas kandidatas triuškinamai laimėjo mero rinkimus jau pirmajame ture. Kitame dideliame mieste – Šiauliuose dėl mero posto du nepartinių komitetų lyderiai varžysis tarpusavyje, nubloškę visų didžiųjų partijų kandidatus. Konservatorius jų tėvonijose – Kaune bei Panevėžyje kovoje ir dėl vietos tarybų narių mandatų, ir dėl mero postų aplenkė nepartiniai kauniečiai.

Daugiau nei kas dešimtas rinkėjas savo balsą atidavė už pirmą kartą savivaldybių tarybų rinkimuose galėjusius kandidatuoti visuomeninius komitetus, ir tai šiems suteikė 116 mandatų. 2011 m. pirmą kartą galėję save išsikelti kandidatai laimėjo  aštuoniolika mandatų. Rinkimų lentelėje nepartinius rinkimų komitetus aplenkė tik trys partijos: tradiciškai vietos rinkimuose lyderiaujantys socialdemokratai, Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai ir pirmą kartą tokio palaikymo sulaukęs Liberalų sąjūdis.

Debiutuojančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose nepartiniai taip pat sulaukė sėkmės: jau pirmajame ture išrinktas vienas visuomeninio komiteto iškeltas kandidatas, į antrąjį turą pateko dar šeši ir vienas pats save išsikėlęs kandidatas.

Visuomeninių komitetų nariai ir jų iškelti merai – labai skirtingi visais įmanomais aspektais. Jų lyderiai – nuo Kauno milijonieriaus iki Šiaulių fotografo, sugebančio laimėti rinkimus visiškai minimaliais finansiniais ištekliais, nuo buvusio valstybės policijos generalinio komisaro iki tris partijas jau pakeitusio ir dabar į nepartinius atsivertusio politikos veterano, nuo olimpinio vicečempiono iki mokesčių inspekcijos padalinio vadovo.

Palyginti su praėjusiais savivaldos rinkimais, kai pirmąkart save galėjo kelti nepartiniai asmenys, tendencijos geros: nors ir dabar sąrašuose nemažai tiesiog politinių migrantų, prieš rinkimus dėl populiarumo bandančių atsiversti į nepartinius, šįsyk kur kas daugiau „grynuolių“ – tikrai visuomenės atstovų, anksčiau nedalyvavusių partijų veikloje.

Išskirtiniausia padėtis susiklostė Alytuje: negana to, kad buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius jau pirmajame ture laimėjo mero postą, sulaukęs net 65,9 proc. rinkėjų palaikymo, bet ir jo vedamas visuomeninis komitetas „Alytaus piliečiai“ laimėjo 40,3 proc. balsų. Tai jam suteikė dvylika iš 27 mandatų, o antri likę socialdemokratai teturės keturis. Kitas visuomeninis komitetas – „Už Alytų“ pelnė dar du, tad Alytuje nepartiniai laimėjo daugumą. Ligšiolinis Alytaus meras socialdemokratas Jurgis Krasnickas nusipelnė vos 9,1 proc. balsų.

Tai, kad savivaldybės taryboje daugumą ir mero postą laimi nepartiniai, reiškia visišką partijų fiasko. Alytuje jos to nusipelnė. Jau nekalbant apie skandalą dėl dabartinio mero keiksmų, apie, išvertus iš jo patvorinės leksikos į bendrinę kalbą, gvelbiamus milijonus, ir nuolatiniai partiniai karai, ir kuklios Alytaus pozicijos „Veido“ bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto reitinguose rodo, kad permainos čia tikrai buvo būtinos.

Beje, alytiškiams partinės rietenos jau tikrai turėjo nusibosti, nes protestus prieš dabartinį merą organizavęs „tvarkietis“ kartu su visa savo partija į Dzūkijos sostinės savivaldybę apskritai nepateko.

Be abejo, visuomenininkų valdomai tarybai gali būti sunku rasti konsensusą, nes visuomeniniuose komitetuose – asmenybių margumynas, o partijos, bent jau teoriškai, turėtų būti labiau „susižaidusi“ komanda, vienijama tos pačios ideologijos. Juolab ne tik Alytuje tokios gerbiamos asmenybės, turinčios ir valdymo patirties, suburti žmonės, tikėtina, bus tikra sėkmė miestui.

Prasta žinia partijoms ir Šiauliuose: kovoje dėl mero posto visuomeninių komitetų iškelti kandidatai visai išstūmė partijų atstovus ir kausis tarpusavyje.

Didžiausio – 16,7 proc. šiauliečių palaikymo pirmajame ture sulaukęs rinkimų lyderis Artūras Visockas vietos valdžioje nėra debiutantas: 2011 m. jis pats save išsikėlė į Šiaulių tarybą ir laimėjo rinkimus. A.Visockas yra baigęs Šiaulių pedagoginį universitetą, fotografas, Šiauliuose turi fotoprekių parduotuvę, kurioje, kaip skundėsi vietos žiniasklaidai, neturi lėšų nė buhalteriui pasisamdyti, orientavimosi sporto klubo „Sakas“ įkūrėjas, vienas talkų „Darom“ iniciatorių, daugelį metų savo lėšomis tvarkantis vieną Šiaulių parką. Vienų požiūriu, jis yra skandalistas, kitų – pilietiškas viešojo intereso gynėjas.

Kai A.Visocką puola vietos žiniasklaida, ginti jį imasi kitas, tik jau nacionaliniu mastu žinomas „kovotojas su sistema“ – Naglis Puteikis. Jis sako A.Visocką senai pažįstantis ir net siūlęsis už jį sumokėti rinkimų užstatą. Tad, anot kai kurių šiauliečių, A.Visockas – Šiaulių Puteikis.

Komplimentas tai ar atvirkščiai – galima ginčytis. A.Visockas kovojo, kad Šiauliuose nebūtų „prichvatizuota“ šilumos gamyba, kad jėgainės liktų savivaldybės nuosavybe, o apie Šiaulių kultūros fabriko projektą, kurį jis laiko ES pinigų plovimo pavyzdžiu, surinko per 600 puslapių bylą. Per pirmą kadenciją Šiaulių taryboje jis pagarsėjo įvairiais skundais užvertęs teisėsaugos institucijas.

Aktyvus politikas užsitarnavo šiauliečių simpatijas: jų balsais pateko tarp populiariausių šiauliečių vietos žiniasklaidos nominacijose (beje, jose šiemet nepopuliariausiu išrinktas miesto meras socialdemokratas Justinas Sartauskas, nors anksčiau šios partijos lyderiai būdavo tarp populiariausiųjų), buvo TV3 žinių projekto „Lietuvos garbė“ nugalėtojas Metų kaimyno nominacijoje. Beje, A.Visockas pirmą kartą savivaldos rinkimuose rėmimo balsus sugebėjo surinkti tik elektroniniu būdu.

Tačiau akivaizdu, kad visuomenininkas ar opozicijos politikas gali tik viską kritikuoti ir skųsti, o būnant valdžioje jau reikia siūlyti, priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Ar A.Visockas tą sugebės, jei, kaip prognozuojama, bus išrinktas meru, ligšioline veikla savivaldybės taryboje, kai kurių kolegų vertinimu, ne itin įrodė, bet vienas, be komandos, nelabai tam turėjo ir galimybių. Klausimas, kokį palaikymą turėtų ir išrinktas meru, nes šiauliečiai, nors nuvertę dabartinį merą socialdemokratą, daugiausiai balsų atidavė už socialdemokratus.

A.Visockas neslepia galimybės dirbti su jais kartu, nors prieš rinkimus ir bandė tapti oponuojančios socialdemokratams konservatorių partijos sąrašo vedliu – konservatoriams išsiuntė laišką siūlydamasis būti jų sąrašo Šiauliuose pirmu numeriu su teise peržiūrėti patį sąrašą.

A.Visocko varžovas valdyti Šiaulius – buvęs konservatorius, buvęs Naujosios sąjungos narys ir buvęs socialdemokratas, o dabar nepartinis Valerijus Simulikas, pelnęs 15,4 proc. rinkėjų balsų. Trečią kadenciją Seime dirbančio politiko vardu pavadinto visuomeninio komiteto sąraše jo paties pavardės nėra – jis kandidatuoja tik į merus. Laimės – mes Seimą, ne – neteks atsisakyti mandato: taip V.Simulikas išvengė dilemos, kuriai ryžosi savivaldos rinkimuose dalyvavę parlamentarai.

Paskutinė partija, kurios narys V.Simulikas buvo, – socialdemokratų, tačiau su ja sudarinėti koalicijos politikas sakosi neketinąs. Akivaizdu, kad Šiauliuose apskritai nebus lengva burti tvarią koaliciją, nes 31 nario taryba sudaryta iš devynių partijų ir komitetų atstovų, o merą, kad ir kuris iš dviejų varžovų juo taptų, iškėlęs visuomeninis komitetas rinkimuose balsų daugumos nelaimėjo.

O kauniečių pasirinkimas daugiausiai balsų atiduoti jau kadenciją miesto valdžioje dirbančiam ryškiausiam praėjusių savivaldos rinkimų tikrai visuomeniniam, o ne partijų migrantų sambūriui – verslininko Visvaldo Matijošaičio suburtam „Vieningam Kaunui“ rodo, kad tai ne koks vienkartinis rinkimams suburtas darinys, o rimta komanda, ketverius metus dirbusi, kauniečių požiūriu, efektyviau nei partijų, visų pirma konservatorių, valdančių Kauną beveik visą nepriklausomybės laikotarpį.

Beje, V.Matijošaitis  jau 2011 m. matavosi mero kėdę, tačiau jau lyg ir rankas sukirtę partiniai partneriai politikos debiutantą apmovė ir mero kėdę atidavė vos penktiems rinkimuose buvusiems liberalams, o po dar vieno partinio sandorio regalijas susigrąžino ankstesnės kadencijos meras konservatorius Andrius Kupčinskas. Gerai, kad tiesioginiai mero rinkimai nuo tokių partijų viražų ir nepastovumo apsaugos.

„Vieningas Kaunas“, turintis šešiolika iš 41 mandato (dar kelis laimėjo kiti visuomeniniai komitetai), žada suvienyti visas partijas. Tačiau, pirma, kažin ar gerai valdžia be opozicijos, o svarbiausia – konservatoriai, ko gero, tikrai nesutiks būti jaunesniaisiais broliais. Meras konservatorius A.Kupčinskas, rinkimuose pelnęs 24,6 proc. balsų ir smarkokai atsilikęs nuo V.Matijošaičio (36,85 proc.), ginklų dar nesudeda ir yra pasiryžęs kovoti, nors pergalę jam prognozuoja, regis, tik patys konservatoriai.

Konservatoriai prarado lyderystę ir Panevėžyje – neteko trijų mandatų, o dabartinis meras į antrąjį rinkimų raundą stoja su mažesniu rinkėjų palaikymu nei savarankiškai į Seimą išrinkto Povilo Urbšio Panevėžyje suburto visuomeninio komiteto „Kartu“ iškeltas kandidatas Rytis Mykolas Račkauskas. Šis komitetas Panevėžyje rinkimus laimėjo, o kartu sudėjus nepartinių balsus jie turi beveik trečdalį tarybos.

Dar pora nepartinių iškeltų kandidatų į merus – šiokia tokia anomalija. Socialdemokratė Daiva Kelečienė Zarasuose kovoja dėl mero posto kaip nepartinių sąrašo „Švari savivalda“ kandidatė, o „darbietę“ parlamentarę Audronę Pitrėnienę Skuode remia ir jos partija, ir nepartinių komitetas „Permainų laikas“. Visuomeninių komitetų idėja buvo kitokia – suteikti alternatyvą partijoms, o koalicijas labiau tiktų burti prieš antrąjį merų rinkimų turą. Tačiau rinkėjams, pasirodo, tinka ir toks mišrus variantas, jei tinka kandidato personalija.

O tarp save išsikėlusiųjų dėl mero posto kovoti liko vienas – jurbarkiškis mokesčių inspekcijos padalinio vadovas Skirmantas Mockevičius.

Nors dėl mero posto nekovojo, daugiausiai mandatų laimėjo visuomeninis komitetas Visagine su olimpiniu vicečempionu Jevgenijumi Šuklinu priešaky.

Komitetai savo atstovų turės beveik pusėje savivaldybių. Beje, Vilniuje tokio neatsirado nė vieno.

Galų gale paskutinis klausimas: kodėl partijos, turinčios struktūrą, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, ima pralaiminėti visuomenininkams? Reikia pripažinti, kad kovą dėl mandatų ir merų postų visuomeniniams komitetams gerokai palengvino partijų vietinių lyderių skandalai Alytuje ar Panevėžyje. Tačiau Visagine STT net buvusi sulaikyta Dalia Štraupaitė ar į skandalą su prostitutėmis patekęs Anykščių meras Sigitas Obelevičius – rinkimų finale.

Partijos praradimų negali teisinti vien tuo, kad partijos žmonėms nusibodo ir jie ilgisi įvairovės. Kai meras tvarkosi tikrai gerai, kaip socialdemokratas Ričardas Malinauskas Druskininkuose, jis rinkėjams nenusibosta.

Tad galima sakyti, kad prieš ketverius metus nepartiniai kandidatai savivaldos  nesudrebino, o dabar partijoms reikėtų tikrai labai rimtai persvarstyti savo strategijas, keisti nepopuliarius nacionalinius lyderius ir ieškoti jų kiekvienoje saviveladybėje, jei jos neketina prarasti dar daugiau įtakos. O visuomeniniams komitetams dabar svarbiausia nesukompromituoti pačios nepartinių valdžios idėjos, atlikti žadėtus darbus ir nenuvilti rinkėjų.

Leidimas pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams pasiteisino, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Ta naujovė, kuri šiais metais buvo įdiegta, kai galėjo kelti save nepartiniai kandidatai, taip pat iš esmės pasiteisino ir suveikė, nes ne tiek jau ir mažai save iškėlusių kandidatų laimėjo mandatus”, – Žinių radijui sakė Linas Balsys.

Anot L.Balsio, neblogi tradicinių partijų rezultatai atskleidė, jog rinkėjai turi tvirtas pažiūras. Prezidentės patarėjas taip pat sakė besidžiaugiantis gana dideliu rinkėjų aktyvumu.

Sekmadienio savivaldybių tarybų rinkimuose geriausiai pasirodė socialdemokratai ir konservatoriai. Sostinėje Vilniuje daugiausia balsų surinko nepartinių kandidatų koaliciją subūręs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Partijos nelabai ką naujo turi pasiūlyti Šiaulių miesto gyventojams, todėl šie per vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus gali atsigręžti į nepriklausomus kandidatus.

Tiesa, nepriklausomi kandidatai tikrai negaus tiek vietų, kad be partijų galėtų sudaryti valdžią, mano BNS kalbinti politikos ekspertai.

Tuo metu Šiaulių politikai tvirtina, kad jau dabar mieste formuojasi neoficialios dvi galimos porinkiminės koalicijos.

“Per šiuos rinkimus didelę dalį balsų turėtų gauti nepriklausomi kandidatai. Žmonės jau yra persisotinę buvusia koalicine valdžia. Atsiradus galimybei rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams, kurie jungiasi į mažesnes koalicijas, realu, kad jie turėtų užimti didelę dalį simpatijų”, – BNS sakė Šiaulių universiteto dėstytojas, politologas Aidanas Barzelis.

Anot jo, žmonės nusigręš nuo partijų, nes šiuo metu dėl blogų gyvenimo sąlygų kaltina valdžią, kuri asocijuojasi su politinėmis partijomis.

“Jie gavo sąskaitas už šildymą, mato augančias maisto kainas parduotuvėse. Žmonės įpratę dėl tų blogybių kaltinti valdžią, o valdžia asocijuojasi su politinėmis partijomis”, – svarstė politologas.

Kita vertus, jo tvirtinimu, vieni nepartiniai kandidatai valdžios nesuformuos, todėl greičiau šliesis prie kairiųjų partijų.

“Nepriklausomi kandidatai su socialdemokratais turėtų paimti daugumą”, – mano A.Barzelis.

Dienraščio “Šiaulių krašto” vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis sutinka, kad šiuo metu kairieji rodo didesnį aktyvumą mieste, tačiau jis jiems pergalės neprognozuoja.

“Dabar aktyviausiai rinkimuose dalyvauja socialdemokratai su socialliberalais, ir jie galvoja, kad tos dvi partijos ir gali surinkti daugiausia balsų, bet aš linkčiau abejoti. Nors socialdemokratus veda Seimo narys Edvardas Žakaris, o socialliberalus Seimo narys Valerijus Simulikas, be jų kandidatų sąrašuose nėra ryškesnių asmenybių”, – sakė žurnalistas.

Anot jo, rinkėjams neturėtų patraukliai skambėti šių parlamentarų pareiškimai, kad jie liks dirbti miesto taryboje, tik jeigu jiems bus garantuotas mero postas arba dauguma taryboje.

“Jeigu ne, mes būsime ten kur šilčiau”, – Seimo narių pareiškimą “išvertė” pašnekovas.

Jo manymu, rinkimų lyderiais ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste gali tapti “tvarkiečiai”. “Sąrašo priekyje yra ryškūs žmonės, su jų pavardėmis nesiejami didesni skandalai. Manau, jie gali gauti daugiau nei per praėjusius rinkimus”, – tvirtino jis.

V.Vertelio manymu, jeigu rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei paprastai – apie 40 proc. – šansų turi savarankiškai išsikėlę kandidatai. Tačiau, pasak jo, jeigu aktyvumas apie 30 proc., “partijų rikiuotė nelabai keisis”.

“Gali būti, kad valdžią formuos konservatoriai, “Tvarka ir teisingumas”, Darbo partija ir liberalcentristai”, – teigė redaktorius.

Jo manymu, mandatų gali tikėtis du-trys nepriklausomi kandidatai.

“Inteligentija, kultūros, švietimo, medicinos darbuotojai gali balsuoti už Šiaulių universiteto docentą Stasį Tumėną. Tai ryškus visuomenininkas, leidėjas”, – sakė V.Vertelis.

S.Tumėną kaip stiprų kandidatą nurodė ir A.Barzelis.

Iš viso Šiauliuose dėl tarybos nario mandato kovoja penki nepriklausomi kandidatai ir Seimo nario Andriaus Šedžiaus vadovaujama Nepartinių kandidatų koalicija.

Tačiau pastarajai pergalė neprognozuojama.

“Manau, kad A.Šedžius skaudžiau pralaimės, su jo asmeniu siejami dideli skandalai, – svarstė V.Vertelis. – Manau, toks žinomumas televizijos ekranuose, rodymas komiškos informacijos, susijusios su juo, jam nepadės. Rinkėjai nebelabai balsuos už valinskininkų tipo kandidatus – už šokančius ir dainuojančius.”

A.Barzelio nuomone, protesto balsus šįkart gali susirinkti pirmą kartą rinkimuose Šiauliuose dalyvaujantis Socialistinis liaudies frontas, Žemaičių partija, Lietuvos liaudies partija ar Pensininkų partija. Tačiau tų balsų nebus tiek daug, kad jie ką nors lemtų.

Dabartinis Šiaulių miesto meras liberalcentristas Genadijus Mikšys iš dalies teigė sutinkąs su politikos ekspertų vertinimu, kad dabartinės valdančiosios partijos gali prarasti dalį balsų vien dėl to, kad jos yra valdžioje.

“Būna nesvarbu, ar padarei ką nors būdamas valdžioje, ar nepadarei – vis tiek ateina nusivylimas”, – BNS sakė jis.

Mero teigimu, partijai net sveika pabūti opozicijoje.

Jo duomenimis, mieste jau dabar formuojasi dvi neoficialiomis koalicijos dėl bendro darbo po rinkimų.

Vienos branduolį sudaro Naujoji sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija, kitos – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), “Tvarka ir teisingumas” bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

“Kitų partijų atstovai kalbasi su visais”, – sakė G.Mikšys.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją Šiaulių miesto savivaldybėje sudaro LiCS, “tvarkiečiai”, socialliberalai, konservatoriai ir valstiečiai liaudininkai.

2007 metais per rinkimus daugiausia mandatų – po šešis – gavo Socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”, LiCS, Naujoji sąjunga ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo po penkias vietas, Darbo partija bei Valstiečių liaudininkų sąjunga – po dvi.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną.

2000-2007 metais Vilniaus meru buvęs Artūras Zuokas į sostinės valdžią šiemet bandys sugrįžti su nepartinių kandidatų koalicija, kurioje – nemažai žinomų sporto, meno ir politikos veidų, įskaitant stipriausiu pasaulio žmogumi vadinamą galiūną Žydrūną Savicką.

Šeštadienį Vilniuje pasirašyta sutartis, pagal kurią nepartiniai susibūrė į “Artūro Zuoko ir Vilniaus koaliciją”.

Pirmuoju sąraše įrašytas A.Zuokas, kurio politinę karjerą kelis kartus aptemdė korupcijos šešėlis, pareiškė, jog koalicija sieks Vilnių paversti “moderniausiu Vidurio ir Rytų Europos miestu”.

Politikas žurnalistams taip pat sakė, kad, jo koalicijai patekus į valdžią, artimiausiu metu šildymo kaina vilniečiams būtų sumažinta 20 procentų.

A.Zuoko komandoje yra įvairių jaunimo organizacijų atstovas Miroslavas Monkevičius, krepšinio treneris Darius Maskoliūnas, savivaldybės tarybos narys Kęstutis Nėnius, parlamentaras Žilvinas Šilgalis, prodiuserė Rūta Vanagaitė, fotomenininkas Saulius Paukštys.

A.Zuokas sakė, kad į politinę partiją pritraukti įvairių sričių specialistų būtų sunkiau nei į nepartinių koaliciją. “Jeigu būčiau partijos pirmininkas ir kviesčiau daugelį žmonių, jų atsakymas būtų – ne. Jie nenori būti partijų nariais”, – žurnalistams sakė A.Zuokas.

Daugybės galiūnų konkursų nugalėtojas Ž.Savickas sakė, kad pats stengtųsi rūpintis jaunimo užimtumu Vilniuje.

“Ne visi vaikai gali lankyti būrelius, nes tai yra brangu. Nuo vaikų užimtumo prasideda kitos problemos – ir narkomanija, ir alkoholio vartojimas labai jauname amžiuje iki 12 metų”, – sakė Ž.Savickas.

Sportininkas sakė jau dirbantis šioje srityje ir nebūdamas Vilniaus valdžioje.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną. Juose pirmą kartą leista dalyvauti nepartiniams kandidatams.