2012 m. Lietuvos laukia gyvenimas susispaudus, o mūsų ekonomikos augimas priklausys ir nuo euro zonos pajėgumų išspręsti savo skolų problemas, ir nuo mūsų eksportuotojų išradingumo.
Pirmieji nerimo ženklai pasirodė 2011 m. vasaros pabaigoje. Kaip ir prieš 2009 m. krizę, blogų naujienų pranašais tapo transportininkai, pirmieji pajutę sumažėjusį poreikį užsienio rinkose. „Nuo vasaros pastebėjome lėtėjimą – kritimo nebuvo, tačiau nebuvo ir to augimo, kuris įkvėptų vežėjams didesnio optimizmo. Be to, visada metų pabaigoje ruošiantis Kalėdoms pakildavo kainos, o pernai to nenutiko. Atvirai sakant, tendencijos panašios kaip 2007-aisiais, kai po pusmečio ištiko rimta krizė. Nenoriu būti blogu pranašu, bet, kaip sakoma, nori taikos – ruoškis karui“, – džiugesiu netrykšta vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Transporto sektoriaus susirūpinimą dėl mažėjančių apsukų netruko patvirtinti finansiniai rezultatai. O 2011 m. rudenį ne tik transporto srityje, bet ir visame Lietuvos versle ėmė rastis vis daugiau pesimizmo.
„Pirmąjį 2011-ųjų pusmetį iš įvairių sektorių gaudavome tik teigiamų žinių apie apyvartos didėjimą, finansinių rodiklių gerėjimą, bankrotų, turto areštų, pradelstų įsiskolinimų mažėjimą. Nuo rugsėjo pastebėjome pirmąsias atsinaujinančias nemokumo problemas – transporto, apdirbamosios pramonės ir žemės ūkio sektoriai generavo apie 10 mln. Lt skolų. Apdirbamoji pramonė ir transportas yra vieni pagrindinių mūsų nacionalinio produkto generuotojų – jei aplink juos daugėja nemokumo problemų, pagrindo nerimauti yra“, – blogėjančius rodiklius komentuoja kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann. Ji prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius reikia tikėtis skolų didėjimo iš mažesnių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo įstaigų ir viešbučių.
Augsime lėčiau, bet sparčiausiai ES
Pernai rudenį pritilo ir pavasarį girdėtos Europos ekonomistų pagyros Lietuvai už įspūdingą susidorojimą su krize, pradėjo mažėti ekonomikos augimo prognozės. Lapkričio pabaigoje Finansų ministerija 2012 m. ekonomikos augimo prognozes sumažino perpus – nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tiesa, šįkart, priešingai nei 2009 m., mus žemyn tempia ne mūsų pačių gyvenimas ne pagal išgales, o eksporto rinkų – skolų prislėgtos euro zonos problemos.
„Dėl naujų aplinkybių rudenį paskelbta 2012 m. ekonomikos augimo prognozė yra mažesnė, nei planuota pavasarį, tačiau Lietuvos perspektyvos išlieka tarp geriausių visoje Europoje. Šalies ekonomika šiuo metu yra daug atsparesnė, tačiau turime būti realistai. Akivaizdu, kad Europos ūkio augimas labai sulėtėjo“, – „Veidui“ tvirtino Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, Algirdas Šemeta.
Iš tiesų ES statistikos tarnybos „Eurostat“ prognozės iš visų ES valstybių palankiausios būtent Baltijos šalims – didžiausias augimas, nors ir beveik perpus mažesnis negu pernai, žadamas Lietuvai (3,4 proc.) ir Estijai (3,2 proc.). Tačiau mūsų eksportu paremtai ekonomikai būtina augimo sąlyga – paklausa iš užsienio, o eksporto rinkos šiemet gyvens kukliai. Prognozuojama, kad ES, į kurią eksportuojame apie 60 proc. savo produkcijos, BVP vidutiniškai ūgtelės tik 0,6 proc., o euro zonos – 0,5 proc. Žinoma, vertinant mūsų kilimo procentus, reikia neužmiršti, kad skiriasi ir palyginamasis rodiklis, nes krizės metais Lietuvos nuosmukis buvo vienas didžiausių.
Problemos iš periferijos slenkasi į centrą
Ekonomistams nerimą kelia tai, kad iš ES periferijos problemos slenkasi į centrą. „Kliba ir Europos šerdis – kredito reitingų agentūros prancūzams nori mažinti reitingus, italų, trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos, skola viena didžiausių“, – plintantį problemų virusą pastebi banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė.
Jai pritaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas: „Euro zonos ekonomikos augimas sulėtėjo iki grėsmingai žemo lygio, o fiskalinė krizė persimeta nuo periferinių iki didžiųjų valstybių – Prancūzijos ir Vokietijos. Smarkiai pabrango Prancūzijos skolinimasis, o Vokietija praėjusių metų pabaigoje nesugebėjo išplatinti pusės obligacijų – jas turėjo nupirkti Vokietijos centrinis bankas. Mažėja investuotojų pasitikėjimas euro zona, o jos ekonomikos variklio – pramonės aktyvumas lėtėja nuo 2011 m. antrojo pusmeči.“
Vis dėlto, nors praėjusių metų antrąjį pusmetį įtakingiausi pasaulio leidiniai, tokie kaip „The Economist“ ar „Der Spiegel“, kas savaitę ant savo viršelio palaidodavo eurą ir visą euro zoną, A.Šemetos nuomone, pernai gruodžio 9 d. įvykęs Europos lyderių politinis susitarimas dėl svarbiausių trumpo laikotarpio sprendimų leidžia artimiausiu metu tikėtis stabilizacijos. „Nuspręsta kurti glaudesnę fiskalinio stabilumo sąjungą ir 26 ES šalys palaiko naują tarpvyriausybinį fiskalinį susitarimą. Kiek šalių prie jo prisijungs, paaiškės po konsultacijų su nacionaliniais parlamentais, tačiau šis susitarimas bus labai reikšmingas. Visos susitarimo šalys įsipareigos laikytis naujos Europos fiskalinės tvarkos, o tai reiškia, kad bus sugriežtintos Europos taisyklės dėl biudžeto deficito perviršio“, – susitarimo reikšmę pabrėžia A.Šemeta. Siekiama, kad 3 proc. biudžeto deficitą viršijusias nares būtų galima bausti, taip pažabojant išlaidaujančias šalis.
Vertinant mūsų eksporto perspektyvas 2012 m., ne kokios žinios ateina ir iš NVS šalių stovyklos, į kurią mūsų eksportas sudaro 28 proc. „Jei pasaulio ekonomikos plėtra bus konservatyvi, naftos kainos ypač nekils, o Rusijos ekonomika labai nuo šių kainų priklausoma. Prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2011 m. paaugs 4 proc., panašiai ir 2012-aisiais“, – prognozuoja „Finastos“ makroekonomistė R.Medaiskytė. Rusija yra didžiausia mūsų eksporto partnerė vertinant pagal atskiras šalis.
LPK analitikas A.Izgorodinas papildo, kad Rusijos ekonomikos situaciją apsunkina didelis kapitalo srautų nutekėjimas iš šios šalies (dėl nestabilios politinės padėties) ir valstybės išlaidų mažinimas, kuris kirs per vidaus vartojimą. O kitos mūsų eksportui svarbios rinkos – Baltarusijos vartotojai iki galo neatsigavo nuo neigiamo valiutos devalvacijos poveikio. Lietuvos eksportas į Baltarusiją liepą nukrito 19 proc., rugpjūtį – 8,5 proc., rugsėjį – 10 proc..
„Atsižvelgdami į visas šias aplinkybes, manome, kad Lietuvos eksportas 2012 m. augs 4–5 proc., o 2011 m. bus paaugęs 17 proc.“, – liūdnomis prognozėmis dalijasi A.Izgorodinas.
Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.