BFL

Penktadienį vykstančiame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavime atkreiptas dėmesys į kultūros paveldo sistemos problemas, architektų neįtraukimą į šį procesą, taip pat neigiamą visuomenės požiūrį į moderniąją architektūrą.

Architektas Tauras Paulauskas mano, kad puolimas prieš architektūrą, ypač modernią, sustiprėjo pastaruoju metu.

“Moderni architektūra Lietuvoje nėra patraukli, visuomenės akyse dažniausiai priešinama kultūros paveldui, susiklosčiusiai urbanistinei ar gamtinei aplinkai. Tai labiausiai ryšku aukštą humanitarinį išsilavinimą turinčių asmenų aplinkoje”, – LAS suvažiavime teigė jis.

“Bendruomenės situacija Lietuvoje – ligota, vadinčiau tai moraliniu pakrikimu. Architektūra kaip savaiminė vertybė, kultūros dalis visuomenei nėra įdomi”, – kalbėjo T.Paulauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad miesto erdvinę struktūrą dabar formuoja verslininkai, politikai ir teisininkai, o architektai tampa “instrumentais verslo idėjoms įgyvendinti”. T.Paulausko nuomone, architektai turi stengtis atgauti visuomenės pasitikėjimą, gerinti architektūros įvaizdį.

Apgailestavimą architektai išsakė ne tik dėl požiūrio į moderniąją architektūrą, bet ir dėl paveldosaugos problemų. Rezoliuciją dėl to priimti pasiūlęs architektas Augis Gučas pareiškė, kad “paveldosaugos sistemą krečia drugys”.

Anot jo, vienas iš to pavyzdžių – prieštaringai vertinamas rekonstruotas statinys Kaune, Laisvės alėjoje, kurio šiuolaikinį stiklinį antstatą speciali komisija siūlo nugriauti.

Senoji pastato dalis pripažinta valstybės saugomo Kauno Naujamiesčio vertingąja savybe, kurios keisti negalima. Tačiau prieš imantis šio pastato rekonstrukcijos, iš Kauno savivaldybės ir paveldosaugininkų buvo gauti visi leidimai.

“Arba to negalėjo atsitikti, arba ten yra viskas tvarkoje”, – teigė A.Gučas.

Anot jo, tyrimai, ar galima tokia rekonstrukcija, turi būti atlikti iš anksto, o ne architektams palikta “patiems klaidžioti po vertingąsias savybes”.

Architektai siūlo imtis priemonių tokioms problemoms spręsti ir situacijai gerinti, pavyzdžiui, keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, siekiant pagerinti vietovių apsaugą, sumažinti specialiųjų planų poreikį, palengvinti vertingųjų savybių suvokimą.