Nepriklausomybės gynėjai, kurie 1991-aisiais metais parlamente davė savanorio priesaiką ir sausio-rugpjūčio mėnesiais saugojo Aukščiausiąją Tarybą, Seime šeštadienį diskutavo apie 2011 metų Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programos renginius ir jų organizavimą.

Pasak vieno iš susitikimo organizatorių, Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui vadovavusio Jono Gečo, dabartiniai moksleiviai vis mažiau supranta Nepriklausomybės pradžios įvykių reikšmę ir svarbą, todėl būtina jiems daugiau apie tai pasakoti.

“(Susirinkome – BNS) pasitarti kaip mes dalyvausime, koks bus mūsų tikslas, ar mes norime tik paminėti, ar norime pasiųsti žinią moksleiviams, studentams, visuomenei apie pilietiškumą ir patriotiškumą. (…) Nusprendėme, kad labai svarbu eiti į mokyklas, pateikti kiek galima daugiau informacijos apie tuos metus”, – BNS po susitikimo sakė atsargos pulkininkas J.Švedas.

“Praktiškai visi savo miestuose yra kviečiami į mokyklas ir ten eina. Aš pats šiais metais nemažai ekskursijų turėjau Seime. Susiduriame su tokia problema, kad 7-8 klasių moksleiviai (…) dažniausiai iš viso nežino, kas yra Kovo 11-oji, jau nekalbant apie Sausio 13-ąją. (…) Tą darbą reikia daryti”, – dėstė buvęs kariškis.

Jo teigimu, susitikime taip pat buvo aptarta kaip sausio 12 dieną Seime bus organizuojama konferencija apie Lietuvos Aukščiausios Tarybos gynybą 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais.

“Bus kalbama ir apie kitų objektų visoje Lietuvoje – Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, Ministrų tarybos – apsaugą ir gynybą. Kalbama apie tai, kas buvo gynėjai, kas juos atvedė į gynėjų gretas, kokie tuo metu jiems buvo keliami uždaviniai. Bus apie 20 pasisakymų”, – sakė J.Švedas.

Pasak susitikime dalyvavusio pirmojo 1990 metais užsiregistravusio savanorio Giedriaus Papinigio, renginiu taip pat siekiama vėl suburti Nepriklausomybės gynėjus į vieną ratą ir “atgaivinti atmintį”.

“Šios dienos susirinkimas yra prasmingas ateityje surandant valstybės gynimo pradininkus, kurių pastangomis ir buvo pasiekta Sausio 13-osios pergalė. (…) Buvo daug telefonų skambučių, į kuriuos atsiliepdavo moterys, savanorių jau neberasdavo. Laikas negailestingai ištrina ir galbūt šitas atminties gaivinimas po 20 metų padės susitelkti”, – Seime žurnalistams sakė G.Papinigis.

“Tai yra gyvoji atmintis, žmonės, kurie buvo valstybės gynybos pradininkai nėra įvertinti”, – kalbėjo jis.

Seimo nutarimu 2011 metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais.